daržovės

 Grįžę namo po apsipirkimo, rikiuodami maisto produktus dažniausiai ilgai netrunkame: kone viską sudedame į šaldytuvo lentynas ir paliekame, kol prisireiks. Tačiau retas kuris susimąsto, kad šaldytuve tvyrantis šaltis skirtingiems maisto produktams gali būti ne tik nenaudingas, bet net kenksmingas.

Žiemą žmonės gana retai valgo šviežias daržoves. Ir, pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, gerai daro.  Pasak jos, žiemą niekam neprilygs raugintos daržovės. Jo savyje turi prebiotikų ir probiotikų, kurie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi.  Jos ne tik gerina žarnyno mikroflorą, bet dar ir padeda pasisavinti kitas naudingas medžiagas iš daržovių ir kitų maisto produktų.  Daugiau apie tai, šiame videoreportaže.

Dauguma lietuvių pripratę žiemos metu valgyti konservuotas daržoves. Vis dėlto Vaida Kurpienė įsitikinusi, kad kai kurie produktai daug naudingesni ne konservuoti, o šaldyti.  Vienas tokių - žirneliai. Juos V. Kurpienė deda ir į sriubas, ir į mišraines. „Jie yra vertingi. Konservuojant jų vertė mažėja. Daug geresnis variantas - šaldyti žirneliai.

Tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė tikina, kad dešrelės, paruoštos su mėgstamomis daržovėmis gali tapti jūsų mėgstamiausia pietų arba vakarienės idėja.  Tai labai greitas ir skanus patiekalas. Jeigu jūsų šaldytuve yra dešrelių (rūkytos tinka labiausiai) ir daržovių, tai pagaminsite šį patiekalą be vargo ir didelių pastangų.  Jums reikės:  2 svogūnų, 1 morkos, 1 raudonosios paprikos, šparaginių pupelių, 3 skiltelių česnako, aliejaus kepti, 6 rūkytų dešrelių.

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu. Socialinio sąmoningumo tyrimas skirtas 3 metus trukusiai reklaminei-informacinei kampanijai „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai“ parodė, kad vaisių ir daržovių glotnučių vartojimas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus išaugo beveik 30 proc.

Lietuvos ūkininkams šiemet smarkiai nukentėjus dėl itin gausių liūčių, siūloma trejus metus - iki 2021-ųjų - jų išaugintiems vaisiams ir daržovėms taikyti lengvatą - 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau teigiama, jog pasiūlymas negalėtų būti įgyvendintas, nes būtų diskriminacinis. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo Kaimo reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

 Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai daržovių ir vaisių valgo per mažai, o visame pasaulyje sparčiai auganti vaikų nutukimo problema neaplenkia ir Lietuvos. Virtuvės šefai pastebi, kad neretai patys tėvai per mažai skiria dėmesio sveikesnės mitybos įpročių formavimui. Trečius metus iš eilės, minėdami Tarptautinę šefų dieną, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos nariai, patyrę virtuvės šefai, lanko darželius ir atveria mažiesiems daržovių bei vaisių pasaulį.

Šiuolaikiniai tėvai dažnai suka galvas ir svarsto, kaip sudominti mažuosius daržovėmis ir vaisiais bei padėti jiems ugdyti įprotį sveikai maitintis. Ką daryti, kad daržovės lėkštėje nebūtų nustumiamos į šoną? Pasirodo, vaikus sudominti sveikais maisto produktais galima apsilankius šalies ūkiuose ir iš arti parodžius kaip auginamos daržovės – net 20 Lietuvos vaikų darželių tai galėjo pamatyti savo akimis. Daržovės ir vaisiai – ypatingai svarbūs elementai augančiam organizmui.

Jau seniai moliūgas laikomas rudens simboliu. Tai, bene, pagrindinė šio metų laiko daržovė, ne tik puošianti kiemą Helovino metu, bet ir be galo naudinga žmogaus organizmui. Dėl pasakiško jo skonio, moliūgas dažnai naudojamas ir maisto gamyboje, konditerijos gaminiuose. Svarbu paminėti, jog geriausių rezultatų moliūgo panaudojime pasieksite tik tuomet, jei naudosite neišskobtą ir kelias dienas prie durų nestovėjusią daržovę, Štai keletas būdų, kur ir kaip panaudoti šį daržo galiūną.

Dažnas vaikas nemėgsta vaisių ir daržovių, o užkandžiams mieliau renkasi miltinius gaminius. Gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kokius vaisius ir daržoves, sultis ir glotnučius geriausia valgyti mažiesiems ir kaip paskatinti jų suvalgyti daugiau.

Pasidžiaugus gausiu rudens gėrybių derliumi kasmet iškyla klausimas: ką daryti su daržovių, vaisių, uogų ir grybų pertekliumi, idant vėliau netektų jo išmesti? Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas sako, kad gyventojai iš naujo atranda daržovių ir vaisių konservavimą namuose. Jis ir kiti maisto gaminimo bei mitybos specialistai pasidalijo rekomendacijomis, kaip greitai ir paprastai konservuoti maisto produktus.

Visi tėvai nori, kad jų vaikai maitintųsi sveikai ir valgytų daug vaisių bei daržovių. Vis tik dažnas mažylis morką ar obuolį valgo ne taip noriai kaip įvairius užkandžius, saldumynus ar bandeles. Ekspertai pažymi, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaisių ir daržovių vaikai dažnai nemėgsta, yra ta, kad šiandieniniai mažamečiai šių žmogaus organizmui itin reikalingų gamtos gėrybių nepažįsta ir turi mažai progų su jomis susidraugauti.

Vilniuje atidaryta vienintelė vieta, kurioje ištisus metus gyventojai galės įsigyti neįprastos šviežios produkcijos: įvairių grybų, mini baklažanų ir cukinijų, šviežių kinkanų, papajų, bosovijų, gvajavų, grandanilų bei kitų egzotiškų vaisių.

Yra kelios paprastos taisyklės, kurių laikydamiesi galėtume sumažinti derliaus nuostolius. Optimalios sąlygos Geriausiai daržovės išsilaiko, kai temperatūra artima 0 °C. Šiltesnėje patalpoje jos ima dygti, apninka puviniai. Trumpalaikis atšalimas (iki −1,5 °C) nekenkia tik kopūstams.

Vėsi ir lietinga vasara nedžiugino ne tik ketinusių smagiai pavasaroti ir pasidžiaugti šiluma, bet ir daržovių, vaisių augintojų ar ūkininkų. Dar nespėjus iki galo nuimti derliaus, jau skaičiuojami nuostoliai. Lietinga rudens pradžia neleidžia nuimti derliaus Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis teigia, kad šiemet bulvių derlius gali būti mažesnis kone trečdaliu.

Rugsėjo pradžia džiugina šiltomis dienomis, todėl dar smagiau darbuotis sode ir darže. Juk dabar toks malonus metas – nuimamos užaugusios gėrybės. Tačiau ir be derliaus yra ką veikti. Sode Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. Pirmiausia nuo medžių nuskinkite ligotus vaisius ir nedelsdami juos sunaikinkite, nes ant tokių vaisių ligų sukėlėjai vystosi toliau ir plinta.

Rudens metas mums dovanoja daugybę daržo gėrybių, kurios gali padėti tinkamai pasiruošti šaltajam sezonui. Jose esantys vitaminai ir begalė kitų naudingų medžiagų ne tik apsaugo organizmą nuo gresiančių ligų, tačiau suteikia taip rudenį trūkstamo žvalumo bei energijos. Mitybos specialistė, tinklaraščio sveikairgardu.lt įkūrėja Indrė Trusovė išskiria vertingiausias rudens gėrybes bei dalinasi patarimais, kaip sveikai jas paruošti išsaugant kuo didesnę vertę.

Netikusią vasarą šiemet keikia ne tik karštų saulės spindulių nesulaukę vasarotojai, bet ir daržininkai. Šie bent jau Panevėžio krašte skundžiasi itin prastu agurkų ir moliūgų derliumi. Dėl kai kurių lauko daržovių stygiaus prisikamavusius augintojus guodžia tik tai, kad jų kainos nebekrenta. Po daržą vaikštančios Irenos šiemet nedžiugina nei agurkai, nei moliūgai. Šių lauko daržovių jau turėtų būti pilnos vagos, o dabar, kad ir šių išskirtinės išvaizdos moliūgų pūpso tik vienas kitas didesnis.

Brokolių naudą pripažįsta daugelis, tačiau juos auginti nėra labai populiaru. Maistingosiomis savybėmis šios daržovėmis lenkia žiedinius kopūstus, jauni jų lapai teikia tiek pat naudos sveikatai kaip ir špinatai bei lapiniai kopūstai. Valgomoji brokolių dalis – žiedkočiai ir žiedpumpuriai. Šiose daržovėse gausu vitaminų A, В1, В2, РР, С, Е, kalio druskų, fosforo, kalcio, magnio, geležies, natrio. Baltymų brokoliuose yra 1,5 karto daugiau nei žiediniuose kopūstuose.

Kelmės rajono gyventojas savo sodybą išpuošė neregėtu sumanymu. Moliūgai čia auginami šieno ritiniuose. Taip ir nereikalingas nušienauta žolė praverčia, ir moliūgų derlius stebina ir aplinką puošia. Mat šieno ritiniuose susodinto moliūgai žemyn šliaužia lyg vijokliai ir žydi ko ne iki šalnų. O be to, šis grožis ir daržininkystė nereikalauja jokios priežiūros - reikia tik pasėti ir laukti kol moliūgai užaugs. Šiene augančių moliūgų nereikia trešti, laistyti ir ravėti.

Po devyniais užraktais, pasirodo, jau reikia slėpti net ir česnakus. Biržuose ilgapirščiai nugvelbė net toną česnakų. O štai Miežiškių seniūnijos gyventoja neteko vištų ir kolekcinių pomidorų. Dešimtys kilogramų pomidorų nugvelbta tiesiai iš šiltnamio. Kaip pasakoja vasaros atostogas pas tėvus sodyboje leidžianti šeimininkų dukra, vagys į pomidorais apsodintą šiltnamį įsisuko nakčia. Ir matyt, nelabai rinkosi ką skinti – kekėmis draskė ne tik prinokusius, bet ir žalius pomidorus.

Dauguma šeimų kiekvieną dieną kovoja, kad jų vaikai suvalgytų pakankamai šviežių daržovių. Tačiau dabar, ačiū mokslui, yra įrodytas būdas, kaip galima vaikui paskatinti valgyti daržoves – ir jis yra paprastut paprasčiausiais. Naujas australų tyrimas atskleidė, kad vaiki be didelio vargo valgys daržoves, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip jos yra patiektos.

Nitratų sąvoka gąsdiną sveiko maisto mėgėjus. Mat nitratai organizme virsta į nitritus – kancerogenines medžiagas, skatinančias susirgimus vėžiu. Norėdami jų išvengti žmonės auginasi savo daržovės, stengiasi pirkti iš ūkininkų ir panašiai. Visgi organizacija ,,Sveikatai palankus“ išsiaiškino, jog nuo nitratų pabėgti ir ekologiški ūkiai nepadės. Šios medžiagos visiškai išvengti - neįmanoma.

Prie brangesnio šildymo netrukus prisidės ir kitų kainų augimas. Jau netruksu lietuviams žadama brangesnė mėsa bei daržovės. Mėsos perdirbėjai sako, kad dėl brangstančių žaliavų kai kurie mėsos produktai gali pabrangti net visu euru. Lyg to būtų maža, dėl laukiamo prastesnio derliaus branginti produkciją nori ir daržovių augintojai. Pensininkai sako dalies produktų neįperka jau dabar, o apie dar brangesnius bijo ir pagalvoti.

Naujoji vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo Europos Sąjungos šalių mokyklose programa bus parengta rugpjūčio 1 d. ir visoje Sąjungoje ją bus galima pradėti vykdyti nuo pirmosios 2017–2018 mokslo metų dienos, pirmadienį pranešė Europos Komisija.

Ne paslaptis, kad vaisia ir daržovės turi sudaryti mūsų mitybos didelę dalį, nes jie turi krūvą vitaminų. Visgi kai kurie turi ypač teigiamą poveikį odos, plaukų ir nagų būklei, ir juos būtina įtraukti į savo racioną, norint turėti švytinčią odą, stiprius nagus ir blizgančius plaukus. Daugumos vitaminų žmogaus organizmas negamina, todėl jie privalo būti gaunami iš išorės. Geriausia – iš daržovių bei vaisių, sudarančių įvairios ir subalansuotos mitybos pagrindą.

Pastarąsias savaites kai kuriuose Lietuvos regionuose praūžusios audros gali pabloginti grūdų ir daržovių kokybę, tačiau jeigu artimiausiu metu išsilaikys geri orai, derlius turėtų būti panašus, kaip ir pernai, sako žemdirbių atstovai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS sakė, kad lietingi orai blogina grūdų kokybę. „Kol kas kažkokių žymesnių nuostolių nėra padaryta.

Vasarą mūsų odą nualina saulės spinduliai, tad neretai susiduriame su problema, kai ji išsausėja, o to pasekmė – raukšlių susidarymas. Tačiau odos sveikatai ir grožiui įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, bet lygiai taip, ar net dar daugiau – mityba. Tad kaip vasarą atgaivinti odą ir užtikrinti jos grožį naminėmis priemonėmis, pasakoja kosmetologė. „Veiksnių, darančių įtaką odos sveikatai, yra daugybė, tačiau drąsiai galima teigti, kad sveikatos pagrindas – mityba.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Vienas iš ryškiausių vasaros akcentų mūsų lėkštėje – salotos. Šiuo metu jos išskirtinai kvapnios, kupinos vitaminų ir būtinos kiekvieno mitybos racione. Gydomosios mitybos specialistė ir homeopatė Deimantė Rapalytė pasakoja, kodėl reikalinga valgyti šiuos žalumynus ir dalinasi vasariškais salotų receptais. „Valgydami salotas mes gauname be galo daug ląstelienos, kuri labai naudinga mūsų virškinimo sistemai bei gali sumažinti blogojo cholesterolio lygį.

Kėdainių rajono ūkininkai pirmieji šalyje jau kasa šviežių bulvių derlių. Tiesa, kol kas pirkėjai lietuviškų bulvyčių rasti gali vos keliuose prekybos tinkluose. O ir kaina, kurios prašoma už šiųmetes bulves, kaip niekada didelė - pačios pirmosios lietuviškos bulvės parduodamos po beveik 1 eurą 40 ct. Kėdainių rajone po bulvienojų lauką zujanti ūkininko Rimanto Žebarausko žemės ūkio technika jau kasa ankstyvąsias bulves.

Ne veltui špinatai laikomi vienomis iš vertingiausių daržovių, kurias, deja, daugelis pamiršta įtraukti į savo mitybos racioną. Šis vitaminų bei mineralų šaltinis kiekvienam gali suteikti ne tik daugiau energijos, ištvermės, bet ir apsaugoti nuo vėžio. Tikėtina, jog sužinoję dar daugiau špinatų teigiamų savybių, skubėsite kuo greičiau juos įtraukti į savo valgiaraštį.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Pernai Lietuvą sudrebinus kalafiorų skandalui, iki kosminių kainų išbrangusių daržovių pasekmės jaučiamos iki šiol. Dabar prekybos centruose daržovės kainuoja du-tris kartus mažiau nei lygiai prieš metus. Dabar situacija visiškai  priešinga, dabar tik turgaus prekeiviai dar mėgina išlaikyti aukštesnes kainas tikindami, kad kitaip bankrutuos. Štai – pernai tokiu metu kalafiorai Lietuvos prekybos centruose kainavo 3 su puse euro.

Šiandien parduotuvių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta. Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus yra naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Vilnietė Irena jau šeštą pavasarį kiekvieną vakarą ir rytą džiaugiasi pomidorų draugija. Jiems skirta miegamojo palangė. Iš varganos pensijos gyvenanti moteris taip myli augalus, kad net ir įsigijo specialią įrangą. Moteris tiki, kad violetinė šviesa gelbsti ir nuo šviesos trūkumo, ir kitų dalykų. Pomidorams draugiją palaiko krapai, o visus juos saugo, kaip juokauja vilnietė – pelargonija. Gėlė, kurios kvapas atbaido visus kenkėjus. O štai balkone, kaip akį džiugina ir daugiau augalų.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Jau antrą savaitę šalies vaikų darželiai ir kitos ikimokyklinio ugdymo skyrius turinčios įstaigos varžosi dėl galimybės laimėti nuosavus šiltnamius savo mažiesiems auklėtiniams. Prekybos tinklo IKI kovo mėnesį paskelbtame socialinės atsakomybės projekto „Sodinčius“ konkurse dalyvauja 457 ikimokyklinio ugdymo įstaigų arba apie 67 proc. visų vaikų darželių Lietuvoje.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Dėl prastų orų Ispanijoje kai kuriose Europos šalyse stingant daržovių ir prekybos centrams pradėjus riboti jų prekybą, brangsta ir į Lietuvą importuojamos daržovės. Jas importuojančios bendrovės atstovė sako, kad brangsta pomidorai, salotos, agurkai, cukinijos, baklažanai ir saldžiosios paprikos, o aisbergo salotų įmonė nebeimportuoja. „Pastaruoju metu orai Ispanijoje buvo labai prasti. Dabar jie šiek tiek pagerėjo, bet naktys išlieka šaltos.

Prekybininkai trina rankas – mados gyventi sveikuoliškai paakinti lietuviai ėmė daug daugiau pirkti vaisių ir daržovių. Žmonės renkasi daugiau egzotiškesnių vaisių, daržoves taip pat perka kuo įvairesnes. Tačiau mitybos specialistai sako, kad nei vienų, nei kitų padauginti nereikėtų. Vaisiai ir daržovės neatstos kituose produktuose esančių medžiagų. Tad viską reikia valgyti saikingai.

Apsilankę prekybos centre galime pastebėti, kad daugelis vaisų ar daržovių turi tam tikrus lipdukus. Mat ir lipdukai būna skirtingi – kitokie skaičiai arba raidės. Pasirodo, jog pastarieji visgi turi svarbią reikšmę. Brightside.me paaiškina, ką iš tiesų lipdukai reiškia ir kodėl geriau ieškoti vaisių ar daržovių su jais.

Lietuvoje šaltasis sezonas, kai nėra šviežių vaisių ir daržovių, pakankamai ilgas, tačiau prekybininkų pardavimų statistika liudija, kad gyventojai nedvejodami apsirūpina reikiamais vaisių ir daržovių kiekiais. Tiesa, šaltuoju periodu į daržovių skyrius užsukančių pirkėjų poreikiai visai kitokie nei vasarą. Sveikos gyvensenos specialistai tą aiškina žmogaus organizmui reikalingu mitybos raciono sezoniškumu.

 Aukšta temperatūra, kosulys, siaubinga savijauta... Tai tik keli simptomai iš didelės negalavimų puokštės, kurią ruduo ir žiema įteikia dažnam iš mūsų (kartais – ir po kelis kartus). Visa laimė, kad yra natūralių priemonių, kurios efektyviai padeda užkirsti jiems kelią, o apsirgus – greičiau atsistoti ant kojų. Žemiau pateikti geros savijautos receptai aktualiausi šaltuoju metų laiku, tačiau pravers ir jam pasibaigus. Čiobreliai nuo kosulio.

Periodas nuo spalio iki balandžio mėnesio mūsų organizmui yra išties nelengvas: šaltukas ir vėjas sausina odą, ji šerpetoja, saulės beveik nematyti, jaučiamės vangūs ir mieguisti, ilgi pasivaikščiojimai baigiasi – mes stengiamės, kad kelionės truktų kuo trumpiau. Svarbiausia tai, kad nuo stalų beveik visiškai išnyksta vaisiai ir daržovės – tai reiškia, kad mums pradeda trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Kasdien daržovių ir vaisių valgo beveik 59 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 14 metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves (arba 400 gramų neskaičiuojant bulvių ir kitų krakmolingų augalų) įgyvendina tik maždaug kas septintas lietuvis.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad norint užtikrinti sveiką mažylių augimą, teisingi mitybos įpročiai yra ypatingai svarbūs. Rūpintis jais būtina pradėti nuo pat pirmųjų kūdikiams duodamų maisto tyrelių šaukštelių. Gydytojai pastebi, kad teisingų mitybos įpročių stokojantys vaikai iki 5 metų jau gali turėti virškinimo, žarnyno veiklos ir svorio problemų. Deja, vis dažniau gydytojai pastebi, kad vaikai ne tik nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, tačiau jų net neatpažįsta.

Salininkietė daržovių augintoja Ania savo šeimą aprūpina marinuotais agurkėliais, raugintais burokėliais, kopūstais. Pastarieji – moters mėgiamiausi iš visų konservuotų gaminių. Ir ne tik šeimą įvairiomis konservuotomis gėrybėmis moteris lepina. Įsibėgėjo ir prekyba daržovėmis, paruoštomis žiemai. Čia ir agurkėliai, krienai, ir daržovių mišinys sriubai. Vienas nuolatinių moters pirkėjų – aštuoniasdešimtmetis Bronius.