daržovės

Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja negauti ES paramos. Artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui, Europos Komisija (EK) įsteigė specialią darbo grupę ir pradėjo viešąsias konsultacijas dėl galimų naujų paramos priemonių vaisių ir daržovių augintojams.

Augalinės kilmės maisto produktai turi daug biologiškai veiklių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo lėtinių ligų. Pagrindinės visų maisto produktų sudedamosios dalys – angliavandeniai, riebalai ir baltymai – suteikia mums energijos. Tačiau vien jų nepakanka, kad išliktume energingi ir sveiki daugelį metų. Mūsų kasdieniame maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių pagrindinis šaltinis – vaisiai ir daržovės.

Ryškiomis spalvomis, marga publika ir nosį kutenančiais daržovių ir uogų kvapais lietuviškas turgus vilioja užsukti vidun. Net jei nieko neketini įsigyti, vis tiek beveik gali būti tikras – turgaus prekeivis tau būtinai ką nors įsiūlys. Kitaip – turgus nebūtų turgus. Čia deramasi, pirkėjams siūloma ragauti uogų, sveriamos pirmosios šviežios bulvės, skundžiamasi prastu derliumi ir aukštomis kainomis ir net piktinamasi, kad jau prekiaujama voveraitėmis, nors jos dar labai mažos.

Visi žinome, kad persikas yra vaisius, o morka, be abejonės, yra daržovė. Tačiau Venno diagramoje, siejančioje šias dvi produktų grupes, yra gana nemaža persidengianti sritis. To priežastis – faktas, jog „vaisius“ ir „daržovė“ apibrėžiami skirtingai, priklausomai nuo to, ar esate daržininkas, ar virėjas. Pačiame persidengiančios srities centre įsitaisęs pomidoras.

Prekybos centruose ir turgavietėse jau pasirodė šių metų derliaus bulvės, kurias prekybininkai nesikuklindami žymi kilmės ženklu „Lietuva“. Lietuvos daržovių augintojų asociacija kalba apie vartotojų kvailinimą, mat lietuviškieji bulvių augintojai pirmąjį derlių žada po mėnesio. Bulvės – birželį „Augintojai, kurie bulves daigino, laikė uždengę, planavo jau birželio 10 dieną teikti pirmųjų lietuviškų bulvių derlių, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Ankstyvosios daržovės. Pavasarį sunku atsispirti vos pasirodantiems agurkams, ridikėliams, bulvėms, morkoms ir žalumynams. Bet kas iš tikrųjų slypi po daržovių odele? Nesubrendusiose ir ankstyvose daržovėse visada yra daugiau... nitratų. Nitratai – azoto rūgšties druskos. Gamtoje jos susidaro natūraliai, todėl be jų negali augti jokios daržovės. Taigi, nitratų yra visose uogose ir daržovėse. Bet visa esmė – jų kiekyje.

Verslininkai žieminiuose šiltnamiuose skina pirmuosius pomidorus ir sako, kad jau šiomis dienomis derlius turėtų pasirodyti prekybos centruose. Didesnius kiekius šių daržovių pirkėjams žadama pateikti jau kitą savaitę. Tačiau augintojai abejoja, ar kitais metais galės verslą tęsti, praneša Lietuvos radijas. Didžiausią dalį lietuviškų pomidorų, užaugintų žieminiuose šiltnamiuose,į rinką tiekia įmonė „Kietaviškių gausa“. Per pastaruosius kelerius metus jų konkurentai veiklą nutraukė.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Jau seniai visiems aišku, kad vienoks ar kitoks maistas pagerina spermos kokybę ir suteikia jai tam tikrą skonį. Kokie gi maisto produktai turi tam įtakos? Spermos skonį ir kokybę gerina: Vaisių sultys ir švieži vaisiai. Tinkamiausi – kiviai, mangai, persikai. Jogurtas. Daržovės. Tinkamiausios – pomidorai, agurkai, baklažanai. Jūrų gėrybės. Tinka pačios įvairiausios. Visi jūriniai produktai – ne tik yra sveiki visam organizmui, bet ir pagerina spermos kokybę.

Lenkiški trumpavaisiai agurkai – 8–8,5, ilgavaisiai agurkai, pomidorai – 4,5–5 litai, salotos ir kiti žalumynai jau plūstelėjo į Alytaus turgavietes – turi ir kvapą, ir skonį, ir prekinę išvaizdą, nesutikau peikiančių. Kol savų daržovių užsiauginsime, trumpavaisius agurkus Jotvingių turgavietėje po 10 litų pardavinėjo tik Rita iš Miklusėnų, pilna burna valgysime lenkiškas. Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė.

Vartojimui paruoštose ekologiškose daržovėse nustačius žarnyno infekciją galinčių sukelti bakterijų, laikinai sustabdyta kooperatyvo „Padegsnys“ daržovių fasavimo cecho veikla ir uždrausta prekiauti pagaminta produkcija.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Mitybos įpročių keitimas ar dietos laikymasis – sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau šiandien tai galite padaryti vadovaudamiesi aštuoniais patarimais, kurie padės ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir apsaugoti širdį nuo daugelio ligų. Ne paslaptis, kad vartojant kai kuriuos produktus, padaroma neigiama įtaka širdies veiklai ir gali sukelti jai rimtą pavojų.

Sandėliuose mažėjant daržovių atsargoms, pirkėjai priversti pirkti brangesnes. Tačiau prasidėjus naujam sezonui, daržovių augintojai mažesnių kainų nežada, rašo „Vilniaus diena". Kaip sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, šiemet tokių pigių daržovių kaip pernai pirkėjai neturėtų tikėtis. Tačiau esą nepasikartos ir 2010-ųjų daržovių brangymečio scenarijus.

Norintieji užsiauginti savų daržovių jau ne pirmus metus noriai perka sėklas, tačiau augintojai tvirtina konkurencijos nejaučiantys. Brangstantis maistas, ekonominė krizė, kalbos apie chemiją maisto produktuose – įvardijamos priežastys, kodėl žmonės aktyviau imasi dirbti savo daržuose. Tai rodo ir sėklas parduodančiųjų turimi duomenys. Nors gyventojai, kiek galima spręsti pagal didėjantį sėklų pardavimą, vis dažniau daržoves auginasi patys, ūkininkai to itin nejaučia.

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto. Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad laikantis vaisių ir daržovių dietos vos kelias savaites ženkliai pagerėja odos spalva. Sent Endrius (St Andrews) universiteto mokslininkai atliko bandymus su 35 žmonėmis ir nustatė, kad valgiusių daugiau vaisių ir daržovių žmonių odos spalva pagerėjo, informuoja BBC naujienų tarnyba. Kitų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad pagerėjusi odos spalva daro žmogų patrauklesnį.

Kai Annette Larkins viešumoje pasirodo su savo sutuoktiniu, žmonės mano, jog ji – šio dukra, o ne žmona, kartu gyvenanti jau penkis dešimtmečius. Iš tiesų smulkaus sudėjimo, puikios išvaizdos moters amžius siekia 70 metų. „Savo jaunystės fontanu“ Floridos gyventoja vadina darže auginamas daržoves, vaisius. „Mano meniu sudaro vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos. Nevalgau nieko, kas virta, kepta ar troškinta“, – kalbėjo ji. Tačiau A. Larkins ne visada buvo veganė.

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė „Kietaviškių gausa“, rašo „Respublika“ Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus.

Kompanija „Plantagon“ kartu su bendrovės „Sweco“ inžinerijos ir architektūros specialistais Švedijoje pristatė pirmąjį pasaulyje vertikalaus šiltnamio projektą, pritaikytą įvairioms daržovių kultūroms auginti miestų teritorijose. Vertikalus šiltnamis, dar vadinamas „Augaloraižiu“ (augalas + dangoraižis), turėtų iškilti Švedijos Linčiopingo (Linköping) mieste per artimiausius dvejus metus.

Pernai panašiu metu lietuviškų bulvių eksportas į Rusiją vyko visu pajėgumu, o šiemet ten paklausiausios morkos. Pernykštis daržovių derlius buvo geras, tačiau šią savaitę prakalbta, jog, tuštėjant ūkininkų sandėliams, lietuviškos daržovės brangs. Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos tinklas paskelbė, kad dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa.

Ant molinių kojų besilaikančio šiltnamių verslo bandymas susitelkti prekybininkams padvelkė monopolijos grėsme. Praėjusių metų pabaigoje „Agrolit“ kooperatyvą įsteigę šiltnaminių daržovių augintojai teigia, kad kooperacija – viena iš galimybių gelbėti byrantį šiltnamių sektorių. Augančios energetinių išteklių kainos iš rinkos išstūmė jau ne vieną šiltnamį.

Prekybininkai vėl sumanė apmauti pirkėjus, kad priverstų juos masiškai pirkti gana greitai gendančius maisto produktus. Kai kainos auga lyg ant mielių, bet koks pranešimas apie dar labiau brangsiantį maistą verčia pirkinių krepšį prikrauti kuo gausiau.

Šį sezoną rekordiškai pigios daržovės pirkėjų jau ilgai nebelepins. Dėl sausio mėnesio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa. Tuštėjant ūkininkų sandėliams, kyla daržovių kainos. Prekybininkai  prognozuoja, kad daržovių kainos artimiausiu metu gali kilti 10–30 proc.

Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.

Paspaudus didesniam nei 20 laipsnių šalčiui, pasak ūkininkų, tenka skirti daugiau lėšų daržovėms apsaugoti. Esą mažesniems šalčiams tiek sandėliai, tiek transportas pritaikytas, tačiau ne visos priemonės gelbsti ypač lepias daržoves. Tuo tarpu modernias saugyklas įsirengę ūkininkai dalies rūpesčių išvengia. Daugiausiai salotines daržoves Šalčininkų rajone auginantis Evaldas Masevičius sako, kad labiausiai daržovės nukenčia jas pervežant į prekybininkų sandėlius.

Mitybos konsultantė Anna Hattner tvirtina, kad valgyti vienos rūšies maistą kenkia organizmui, rašo livescience.com. „Nepatarčiau taip eksperimentuoti“, – tvirtina A. Hattner. Nė viena daržovė ar ankštinis augalas neturi visų 9 svarbiausių amino rūgščių, kurių reikia raumenims. Dauguma žmonių žino per mažai apie maisto medžiagas, todėl kuria dietas, paremtas vienos maisto rūšies mityba.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo skubų tyrimą dėl nesaugių džiovintų vaisių mišinio cukruje (slyvos, abrikosai, kriaušės, obuoliai, persikai) ir džiovintų abrikosų išplatinimo Lietuvos rinkoje.

Lietuvos šiltnamininkai piktinasi už pernai dėl E.coli bakterijos protrūkio patirtus nuostolius kone vieninteliai negavę jokių kompensacijų, o dar reikia nerimauti ir dėl kylančių dujų kainų. Kažkada gana gerai vertęsi šalies šiltnamiai dabar skundžiasi jų laukiančiais sunkiais metais. Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas sako, jog dujos brangsta visą laiką.

Natūralių maisto produktų tiekėjai teigia, kad lietuvių pirkėjas nėra išlepęs ir grįžta prie pamatinių vertybių bei skonio. Nevalyti, skirtingų formų produktai vartotojams priimtinesni už atvežtinius ir atrodančius identiškai. Mat pastarieji asocijuojasi su nenatūralumu ir prasta kokybe. Verslininkai neslepia, kad renkantis nevalytas daržoves išlošiama ir kita prasme – jos ilgiau negenda.

2010-aisiais pakilus daržovių kainoms, pernai gausiai jų priauginę ūkininkai nuogąstauja, kad dalį produkcijos pavasarį gali tekti išvežti į laukus. Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus daržovių kainoms, niaukstosi jų augintojų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus metus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes.

Sertifikuotų ekologiškų bulvių ir daržovių plotai Lietuvoje kasmet didėja. Pastaruoju metu populiariausia daržovė – topinambai. Jie auginami 83 hektaruose, daugiausia – Aukštaitijos regione, praneša LTV „Panorama“. Biržų rajone gyvenanti šeima sako ir žiemą einanti pasikasti bulvių. Ir ne bet kokių. Dviejų arų sklypelyje ūkininkai augina topinambus –vadinamąsias žemės kriaušes arba bulvines saulėgrąžas.

Kuo gi naudingi šie žalieji lapeliai? Ar dėkingas organizmas už tai, kad juos gauna? Ši lapinė daržovė yra itin naudinga mūsų visų organizmas. Nors daugelis ir sako, kad žolinės daržovės – ne maistas, tai nėra tiesa. Špinatuose gausu vitaminų ir maistingųjų medžiagų. Kuo naudingi? Špinatuose gausu kalcio, magnio, fosforo, kalio, geležies, cinko, mangano, seleno. Špinatuose gausu baltymų, angliavandenių, riebalų, krakmolo bei organinių rūgščių. Špinatai yra ypač turtingi vitaminų.

Su kiekviena diena mada vis žengia pirmyn! Naujoviški bateliai, nematytos suknelės bei sijonėliai! Tačiau kartais dizaineriai nusprendžia šiek tiek pakvailioti ir nutaria sukurti ką nors genialaus..., bet nelabai tinkamo kiekvienai dienai...ką nors ekstremalaus, bet...neatliekančio pagrindinės funkcijos. Vis dar nežinote apie ką mes čia? Ogi apie valgomus aksesuarus! Taip taip, Jūsų dėmesiui rankinės iš aviečių, mėlynių, brokolių ir sūrio.

Ispanijos daržovių ir vaisių tiekėja „Frunet“ pareikalavo iš Hamburgo 2,3 mln. eurų kompensacijos už melagingus duomenis apie ispaniškuose agurkuose rastas bakterijas, pranešė firmos advokatė Brigitta Varadinek. Per žarnyno infekcijos epidemiją, kilusią 2011 m. gegužę–liepą, vokiečių ekspertai įtarė, kad užkrato šaltinis yra bakterijos Escherichia coli (EHEC). Politikai perspėjo gyventojus nevartoti ispaniškų agurkų, dėl to smarkiai sumažėjo pardavimai.

Sandėliai užgrūsti daržovėmis, o mūsų šalies ūkininkai maldauja šalčių. Piktesnė žiema galbūt atkeltų eksporto vartus į Rusiją, kurioje nėra tinkamų sąlygų daržoves ilgai laikyti sandėliuose. Prekybos centrai sprogsta nuo daržovių, turgūs – taip pat. Jų pasiūlą šį sezoną išpūtė geras derlius. Be to, padrąsinti pernykštės sėkmės, šįmet ūkininkai didino daržovių plotus. Jas auginti buvo suskatę netgi tie, kurie anksčiau to nedarė. „Supirkimo kainos mažos.

Visos svajojame apie gražią holivudišką šypseną. Balti spindintys dantys, ryškiai padažytos raudonos lūpos ir tu atrodai puikiai! Bet ką daryti, kad dantukai būtų balti? Pristatome jums pačius naudingiausius maisto produktus, kurie gali padėti išbalinti dantukus be jokių odontologo procedūrų. Obuoliai ir kietos daržovės Šviežiuose obuoliuose, morkose, agurkuose ir kitose kietose daržovėse gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurios stiprina dantis ir dantenas.

Praėjusiais metais sparčiai augusios daržovių kainos šiemet nusirito žemyn. Ūkininkai sako, kad tą lėmė gausus šių metų derlius. Esą rinkos tiek persisotinusios daržovių gausa, kad pardavimai vos juda. Augintojai pagyvėjimo tikisi tik po Naujųjų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pernai dėl prasto derliaus Rusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse tokiu laiku Lietuvos daržovių augintojų saugyklos sparčiai tuštėjo.

Airių manymu, ''Jei mėsos karalius yra jautiena, tai sodo karalienė yra bulvė''. Praūžus Thanksgiving'ui liko nesuvalgytas kalakuto geras gabalas ir kalnai bulvių košės. Susimasčiau, kodėl amerikiečiams Thanksgiving vakarienės metu, svarbi bulvių košė? Lietuviai verčiau bulves panaudotų ne košei, bet cepelinų lipdymui, kurie Smetonos laikais buvo vadinami ‚,bulviniais kaldūnais'' aš juos vadinu valgomaisiais dirižabliais.

Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas česnakų auginimu. Tačiau kol kas rinkoje dėl vaistinių ir maistinių savybių itin vertinamų česnakų, išaugintų Lietuvoje, labai nedaug. Kodėl ši daržovė tokia reta mūsų profesionalių daržininkų laukuose? Pirkėjai renkasi akimis „Kainos rinkoje aukštos, tačiau lietuviškų česnakų pasiūla menka, nes šiai daržovei išauginti reikia daug rankų darbo. Bulvių nėra kur dėti, o česnakų stinga.

Praėjusią savaitę menininkas iš Kinijos Liu Bolinas stebino vieno Pekino prekybos centro pirkėjus. Jis kelioms minutėms pasivertė „nematomu“ susiliedamas su daržovių lentyna. Tai jau ne pirmas kartas, kai menininkui pavyko „pranykti“ aplinkoje. Jo optinių iliuzijų meno fotografijos eksponuojamos visame pasaulyje.

Mokinius ir darželinukus gimtoje žemėje išaugintus vaisius ir daržoves vartoti skatinanti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa daugiau naudos teikia lenkų ūkininkams. Lietuvos vaikai mokyklose ir darželiuose per mokslo metus galėtų nemokamai suvalgyti vaisių ir daržovių už bemaž 4 mln. litų, o vietos ūkininkams būtų užtikrintas jų pagamintos produkcijos supirkimas. Tačiau išnaudojama tik apie ketvirtadalis šios sumos.

Naujausi tyrimai parodė, kad valgant daržoves naudingosios medžiagos yra pasisavinamos daug geriau, nei vartojant maisto papildus. Teigiama, kad svarbių maistinių medžiagų pasisavinimo mechanizmas vis dėlto nėra toks paprastas. Kai kurie vitaminai bei maistinės medžiagos, pavyzdžiui vitaminas B, rekomenduojamas nėščiosioms, geriau yra pasisavinamas kaip maisto papildas, tačiau dalis tokių medžiagų vis tiek turi į mūsų organizmą patekti iš maisto medžiagų.

Įsivaizduokite, jog surenkate žmonių šiukšles, o vėliau parduodate jas tiems patiems žmonėms, kurie jų atsikratė. Daugeliui verslininkų tai pasirodytų gana kvaila idėja. Bet Danas Blake'as tokį sumanymą pavertė sėkmingu savo verslo modeliu. „CNN.com“ pasakoja apie „EcoScraps“, praėjusiais metais įkurtą ir sparčiai augančią Blake'o kompaniją. Iš šiukšlių gamina kompostą „EcoScraps“ iš prekybos centrų Jutoje ir Arizonoje (JAV) kasdien surenka apie 30 tonų pasenusių vaisių ir daržovių.

Dosnus derlius – džiugi žinia pirkėjams, liūdna – ūkininkams. Šiemet kopūstai, bulvės, burokėliai gerai užderėjo ne tiktai Lietuvos, bet ir Rusijos laukuose, rašo „Lietuvos rytas“. Todėl daržovių kaina turėtų vis kristi. Tuo tarpu ūkininkai suka galvą, kam parduoti pilnus sandėlius daržovių. Kaip ir kasmet jų akys krypsta į nepasotinamą Rusijos rinką. „Šįmet kopūstai nereikalingi eksporto rinkoms. Rusai ir patys užsiaugino, ir pigiau iš Kazachstano, Baltarusijos įsiveš.

Maisto ir veterinarijos tarnyba, tyrusi nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų likučius Lietuvoje užaugintose daržovėse, nustatė, kad jie neviršija leistinų normų. Specialistai pripažįsta, kad iš kitų šalių atvežtos daržovės, vaisiai dažnai būna daugiau apdoroti pesticidais, tačiau jų likučiai irgi neviršija didžiausios leistinos koncentracijos. Daugelis pirkėjų sako ieškantys nebrangių, bet kokybiškų daržovių, kai kurie domisi, kur jos išaugintos.

Rudens daržo kraitės gėrybės kasdienius patiekalus gali paversti gurmaniškais šedevrais ir vitaminų bei mineralų lobynu. Ruduo – vitaminų metas. O vitaminai ne tik užtikrina sklandžią visų organizmo sistemų veiklą, bet ir stiprina imunitetą. Jei rudenį jų su maistu gausite pakankamai – net niūriausia žiema nebus tokia grėsminga ir atšiauri. Vitamino C yra daugumoje šviežių daržovių ir vaisių. Deja, sąlytis su metalu ar terminis apdorojimas jį greitai sunaikina.

Nelaimė įvyko apie 9 val.  ryte sostinės A.Graičiūno gatvėje, kur bendrovė „Daržovių centras“ kaupia ir fasuoja daržoves ir vaisius. Kai moteris, dirbanti fasuotoja, išėjo iš vienos patalpos, ją prie sienos prispaudė atbulomis ankštame kieme manevravęs sunkvežimis „Man“. 58 metų moteris nuo patirtų sužalojimų žuvo vietoje . Pirminiais duomenimis sunkvežimio vairuotojas buvo blaivus. Jis aiškino nepastebėjęs tamsiais rūbais vilkinčios moters.

Vaisiai yra svarbi mitybos raciono dalis, jų vartojimas susijęs su mūsų sveikata. Šios gėrybės įeina į  pamatinę sveikos mitybos piramidės sudėtį. Rekomenduotina dienos norma, valgant vaisius ir daržoves – ne mažiau kaip 400 g. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius. Dauguma (40 proc.