daržovės

Kai galvoje kirba daugybė klausimų, į kurį būrelį vesti vaiką, kur gauti gerą gimtadienio dovaną ir kada patikrinti namų darbus, sveika mityba rūpintis nebėra kada. Paprasčiausia – greitai patiekti mėgstamo maisto, greitai jį suvalgyti, toliau imtis kasdienių darbų ir tikėtis, kad vaikai užaugs stiprūs, pasitempę ir sveiki. Deja, tam reikia pastangų. Sveika gyvensena lemia sveikesnį kūną, geresnę savijautą, mažina nutukimą.

Vida Tavorienė  Vienas Europos šalis skandinę potvyniai, kitas alinę karščiai buvo naudingi mūsų daržovių augintojams. Jie patenkinti ir derliumi, ir daržovių kainomis. Posakis, kad ruduo – viščiukų skaičiavimo metas, tik iš dalies tinka žemdirbiams. Gausus derlius dar neužtikrina gerų pajamų, o koks buvo sezonas, galima įvertinti tik pardavus visą produkciją. Tačiau brangesnės daržovės rudenį – geras ženklas augintojams ir, suprantama, prastas – vartotojams.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

Saulius SODONIS Nors iš dviejų prekybinių dienų – šeštadienio ir trečiadienio – pastaroji nėra labai palanki prekiaujantiems Šilutės turgavietėje, vis dėlto čia iki darbo apsilankę galėjo įsigyti ne tik miške rastų grybų, bet ir įvairių daržovių, vaisių. Ir visa tai labai palankiomis pirkėjams kainomis. Pirmoji šalna ir grybai Kaip ir buvo prognozuota, trečiadienio rytas nušvito su pirmąja šiais metais šalna.

Ruduo – tai lietingų dienų ir tamsių vakarų laikas – kaip nepasiduoti melancholijai, teisingai maitintis ir sportuoti? Apie tai, kaip įveikti rudeniop atslenkantį tingulį ir net savotišką liūdesį, sveikos gyvensenos ekspertas Šarūnas Navickis sakė: „Nekreipkite dėmesio ir tiek. Turėkite gyvenime tikslų, kurie būtų didesni, nei įprasta ir netilptų į kasdienybės rėmus, darykite ką nors tokio, kas nebūtų „už pinigus“ ir tęstųsi ilgiau, negu ruduo.

VL žurnalistė Vida Tavorienė Šiemet Europą siaubę potvyniai sunaikino nemažai pasėlių, taip pat ir daržovių. Tad jų perteklius ES rinkoje neprognozuojamas, juolab kad daug daržovių išvežama į didžiulę Rusijos rinką.

Žurnalistė, kulinarė ir kulinarinių laidų vedėja bei knygų autorė Beta Nicholson pristatato naują savo kūrinį – jau netrukus knygynus pasieksiančią ketvirtąją savo knygą.

Jeigu norite turėti puikią figūrą, pateikiame vaisių ir daržovių, kuriuos rekomenduojame įtraukti į savo valgiaraštį, sąrašą. Svarbu juos valgyt saikingai ir derinti su savo pasirinkta dieta ar sveikos mitybos principais. Visi šie produktai skanūs ir labai mums naudingi. Ananasas Šis puikus vaisius puikiai slopina alkį. Jame gausu ląstelienos, o fruktozė teikia energijos ir žvalina. Nuo kelių griežinėlių jau pasijusite soti.

Deformuotos morkos, gumbuotos citrinos ir spalvą pakeitusios cukinijos, anot Vokietijos prekybos centrų, yra nevartotinos, rašoma „Spiegel“. Vadovaujantis tokiu požiūriu per metus yra išmetami milžiniški maisto kiekiai. Šalies studentai pradėjo kampaniją, kuria siekia „bjauriuosius“ vaisius grąžinti atgal į lentynas. Nereikia būti rinkodaros specialistu, kad suprastum, jog tokius vaisius ir daržoves yra sunku parduoti. Būtent tokia logika ilgą laiką vadovavosi Vokietijos prekybininkai.

Net mažiausi vaikai žino, kad daržoves valgyti sveika! O kurios iš jų pačios sveikiausios ir kodėl jas valgyti verta?  Pomidorai Gausu nuo vėžio apsaugančio likopeno. Pasižymi vitaminų įvairove (ypač daug vitamino A). Padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą bei kovoja su laisvaisiais radikalais. Brokoliai Itin daug antioksidantų. Beta karotenas, vitaminas C ir folatai stiprina imuninę sistemą.

Jau praėjo dveji metai po Fukušimos atominės elektrinės tragedijos Japonijoje, tačiau pasekmės vis dar yra akivaizdžiai matomos. Vienas Korėjos tinklapis surinko gamtos nuotraukas iš miestelių ir kaimų, esančių aplink Fukušimos elektrinę. Šiose nuotraukose nėra gražių vaizdų. Jose galima pamatyti nuo siamo dvynių pavidalo kukurūzų iki persikų, sergančių dramblialige. Visos daržovės ir vaisiai yra paveikti radiacijos, todėl išaugo tokios neįprastos formos.

Nors Lietuvą jau lepina vasariška šiluma, dar negalime mėgautis lietuviškomis daržovėmis ar uogomis. Pasak turgaus prekybininkų, šiemet visos gėrybės pasirodys šiek tiek vėliau ir trumpesniam laikui – dėl to kaltas užsitęsęs pavasaris. Dėl mažesnio nei įprastai derliaus daržovės ir uogos šiemet bus ir kiek brangesnės. „Kalbama, kad šiemet ypatingai bus brangios lietuviškos braškės. Kol kas dar nežinome, kiek tiksliai jos kainuos, bet tikrai bus brangesnės nei pernai.

Dar visai neseniai beveik visos šeimos turėjo jei ne po daržą, tai bent po kelias lysves soduose. Dabar dažnas tenkinasi prekybos centrų siūlomu daržovių asortimentu, nors pomidorai retai turi skonį ir kvapą, agurkai būna minkšti, o prieskoninių daržovių ryšulėlis kainuoja daugiau už egzotinius vaisius, rašo businessinsider.com. Ekologijos mada šiek tiek keičia situaciją ir žmonės vis dažniau imasi daržoves ar bent jau žoleles auginti ant palangės.

Šiemet dėl užsitęsusio šildymo sezono daržovės yra brangesnės nei pernai. Taip teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Ji taip pat pastebi, kad šiemet daržovių augintojų yra mažiau. „Daržovės [...] yra šiek tiek brangesnės negu pernai, bet tai savaime suprantama, nes ir kūrenimo išlaidos buvo didesnės, ilgiau reikėjo kūrenti“, – sako Z. Cironkienė.

Simona PUŽAITĖ Šiauliuose – „daržovių periodas“. Šalia „Šiaulių krašto“ redakcijos ant garažo sienos „išaugo“ grafičio baklažanas. Aeonu pasivadinusio autoriaus darbas pakelia nuotaiką ne vienam. Žmonės specialiai ateina pasižiūrėti baklažano.

Kol vieni dejuoja, kad pavasaris vėlyvas ir šaltas, kiti jau valgo pirmuosius ridikėlius. Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenantis Kęstutis Laukys kitokiu požiūriu į mėgėjišką daržininkystę, į gamtą stebina aplinkinius gyventojus. Jau valgo savo daržoves Taką per sniegą iki šiltnamio K.Laukys pradėjo minti nuo šių metų vasario 28 dienos. Vyras užkūrė savadarbę krosnelę ir pradėjo šildyti prieš keletą metų pirktą šiltnamį. „Specialiai įsigijau šiltnamį su polikarbonatine danga.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už kilogramą šiltnamiuose užaugintų ilgavaisių agurkų beveik šešis litus gaunantys augintojai sako, kad pirmasis šių metų derlius – geras, tačiau daugiau neturintys kuo pasigirti. Vėliau nei norėtųsi „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užderėjo pirmieji agurkai ir salotos. „Prieš trejus metus pirmus agurkus skindavome apie vasario 16 dieną, dabar tik apie kovo 8–10 dieną. Tam įtakos turėjo brangstanti energija.

 Šv. Velykos – gamtos nubudimo šventė. Graži tradicija šventinius stalus puošti margučiais. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pecialistai pataria nepamiršti, kad gražiai stalą papuoš ir sveikatai bus naudingos ant šventinio stalo esančios įvairiaspalvės daržovės. Pavasarį, kai dauguma jaučiamės nusilpę po žiemos, labai svarbu, kad savo mitybą paįvairintume sveikatai naudingais maisto produktais – įvairiomis daržovėmis.

Šiemet susidomėjimas sėklomis ir sodinukais prasidėjo kaip niekada anksti – dar sausio mėnesį. Prekybos tinklo MAXIMA parduotuvėse daugiausiai įsigyjama kasdieninių daržovių sėklų – agurkų, burokėlių, ridikėlių, tarp gėlių sėklų populiariausia – Velykų žolė. Sėklų, palyginti su pernai metais, nupirkta du kartus daugiau.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 procentais, rapsų – 31, cukrinių runkelių – 14 procentų. Bulvių derlius sumažėjo 6, lauko daržovių – 1 procentu. Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 procentais padidėjęs derlingumas ir 8 procentais – nuimtas plotas. 2012 m. buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, – 32 procentais.

2013 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 11,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 25 ir 5,9 procento.

Jau artimiausiu metu Lietuvos ūkininkų išauginti ir pagaminti gaminiai turėtų greičiau pasiekti vartotojus. Bendromis prekybininkų, žemės ūkio produkcijos gamintojų, maisto kokybės priežiūros specialistų ir Žemės ūkio ministerijos pastangomis tikimasi sutrumpinti ūkininkų produkcijos kelią iki vartotojo.

Mūsų šalyje užaugintos morkos parduotuvių lentynose šiemet 54 proc. brangesnės nei pernai, o už bulves tenka mokėti kone 11 proc. daugiau. Tokį kainų pokytį padiktavo paklausa - dėl lietuviškų daržovių grumiasi ne tik rusai, bet ir britai bei pietų europiečiai, rašo „Lietuvos rytas“. „Morkų supirkimo kaina pakilo prieš porą savaičių. Tuomet kilogramo morkų kaina siekė 55-60 centų“, - sakė ūkininkas iš Kėdainių rajono Vidmantas Kvedaras.

 Mokslininkai įrodė, kad valgydami daržoves jūs tapsite greitesni, vikresni, seksualesni ir net galėsite įveikti savo priešus, rašo buzzfeed.com 1. Tapsite laimingesni Tyrimas buvo pradetas 2013 m. sausio 24 dieną. Tyrime iš viso dalyvavo 281 vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie 21 dieną pildė mitybos ir nuotaikos dienoraštį. Tomis dienomis, kai tyrime dalyvavę žmonės valgė daug vaisių ir daržovių, pažymėjo, kad jie jautėsi ramesni, laimingesni ir turėjo daugiau energijos.

 Puiku, jei auginate morkas savo darželyje – nuėjote, išsirovėte keletą ir pagaminote vakarienę. O jei visgi pastarąsias įsigijote prekybos centre, kaip galite būti tikras, kiek dienų jos buvo sandėliuojamos ir transportuojamos? Didelės dalies vitaminų jose jau nerasite. O ką daryti ne sezono metu, kai išties šviežių daržovių gauti neįmanoma? Tokioje situacijoje nepasidrovėkite apsilankyti šaldytų daržovių skyriuje.

Sėkmingai pabaigę pirminius bandymus Pekine, Kinijos astronautai rengiasi žengti kitą žingsnį ir auginti šviežias daržoves Marse ir Mėnulyje. „Ekologinėje gyvybės palaikymo sistemoje“, 300 kubinių metrų kabinoje, leidžiančioje astronautams pasigaminti savas oro, vandens ir maisto atsargas, augintos keturių rūšių daržovės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Teigiama, kad ši sistema bus naudojama steigiant bazes Marse ar Mėnulyje.

Ūkininkai apgailestauja, kad Lietuvos rinkoje lieka vis mažiau savų geros kokybės daržovių. Didieji šalies daržovių augintojai savo gėrybėmis jau aprūpina Rusijos, Anglijos ir kitų šalių gyventojus. Kaimyninėse šalyse lietuviška produkcija vertinama, tad už ją mokama kur kas brangiau. Pigiai neatiduoda Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos ūkininkas Algimantas Vaupšas daržoves augina 200 ha laukuose. Šių metų derlius – didelis, tačiau jį nuimti trukdo lietūs.

Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame daugiau nei 790 tūkst. litų neteisėtu praturtėjimu įtariamas 37-erių metų marijampolietis. Tiesa, jis tvirtina, jog pinigus uždirbo prekiaudamas kieme užaugintomis daržovėmis.

2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 2,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės produktų bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 5,1 ir 1,7 procento.

Išvalyti ir sutvarkyti šiltnamius reikia iki orų atšalimo. Išrautus augalus būtina išnešti iš šiltnamio kuo toliau ir sudeginti arba giliai užkasti, nes juose būna likę daug ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Tada pasidaryti insekticidų ir fungicidų mišinio ir išpurkšti juo visą šiltnamį (medines konstrukcijas, plastikinius lankus taip pat reikia juo nupurkšti). Patartina supurkšti ir visą dirvos paviršių.

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.

Apsiniaukusią antradienio popietę Vilniaus Kalvarijų turguje kalbinti prekeiviai džiaugsmu netryško. Savų bičių medų parduodantis Petras iš Molėtų sakė, kad derlius šiemet prastas, medų žmonės perka ne taip noriai, kaip praėjusiais metais. Anot prekybininko, dabar pardavimai sumažės dar labiau, nes prasidėjus šildymo sezonui pirkėjai turės mažiau „laisvų“ pinigų. Kainų artimiausiu metu jis mažinti neplanuoja, tačiau pusvelčiui gero medaus atiduoti taip pat nesinori.

Laikas nuo rugsėjo 20 iki spalio 25 dienos daržininkams yra žieminių česnakų sodinimo metas. Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti, o tam reikia 40–50 dienų. Žieminiams česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui.

Infliacija Bulgarijoje šių metų rugsėjį buvo didžiausia per metus, penktadienį paskelbė šalies vyriausybė. Bulgarai, nerimaujantys dėl brangstančių maisto prekių, skuba prieš žiemą konservuoti vaisius ir daržoves. Šių metų rugsėjį, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos pakilo 4,9 proc., pranešė Bulgarijos nacionalinis statistikos institutas (NSI), o palyginus su rugpjūčiu, kainos šalyje išaugo 1,1 proc.

Kokius patiekalus dažniausiai renkasi žmogus, apie kurį nori sužinoti šį tą daugiau? Tai, kas yra jo lėkštėje, dažniausiai parodo, ko iš jo gali tikėtis gyvenime! Makaronai Makaronų patiekalus dievinantys žmonės praktiški, jie neskrajoja padebesiais, išsiskiria racionalumu ir konkretumu. Tiesa, jie nesistengia daug mąstyti, nelinkę analizuoti savo poelgių. Noriai bendrauja, mėgaujasi gyvenimu, dažnai atviri, ekstravertiški. Mėsa Tvirti, gyvybingi žmonės, turintys didelių ambicijų.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet užaugintas labai geras – 300 tūkst. tonų – daržovių derlius. Jo pakaktų vidaus poreikiams patenkinti, tačiau didžiąją dalį lietuviškų daržovių augintojai išveš į Rusiją, Čekiją, Vengriją ir Didžiąją Britaniją, o mes valgysime įvežtinę produkciją. Daržovių augintojai nėra patenkinti vidaus rinkoje siūlomomis kainomis.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų Plotai ūkyje didinami Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove.

Mitybos racionas, kuriame yra daug pomidorų, gali sumažinti insulto riziką, teigia Suomijos mokslininkai, skelbia BBC. Mokslininkai ištyrė likopeno - ryškiai raudonos spalvos medžiagos, kurios randama pomidoruose, paprikose ir arbūzuose, poveikį. Tyrimas, kuriame dalyvavo 1 tūkst. 31 asmuo, parodė, kad tie, kurių kraujyje buvo rasta daugiausia likopeno, turėjo mažiausią riziką dėl insulto.

Tradicinės lietuviškos daržovės - bulvės ir morkos - parduotuvėse šiemet brangesnės nei pernai. Ir nors tas skirtumas kol kas ne taip smarkiai bado akis, rudens pabaigoje greičiausiai teks mokėti daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Ūkininkai viliasi, kad išaugęs lietuviškų daržovių poreikis ne tik Rusijoje, į kurią bulves ir morkas veža nebe pirmus metus, bet ir Didžiojoje Britanijoje leis jiems diktuoti savo sąlygas.

Gana dažnai galime išgirsti frazes „daržovės su nitratais“, „vanduo su nitratais“. Taigi, kas tie nitratai, kiek jų suvartojame ir kokį pavojų jie kelia mūsų sveikatai? Nitratai aplinkoje Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Provincijos gyventojai dažnai bamba, kad miestiečiai nežino, iš kur ant jų stalo atkeliauja vaisiai ir daržovės. Neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, kad žmonės nežino ne tik apie svogūnus, bet ir apie kitas kitas vos ne kasdien vartojamas daržoves. Beveik kas trečias britas nežino, kaip auginami vaisiai ir daržovės. Trys iš dešimties suaugusiųjų nežino, kaip auginamos bulvės, o kas dešimtas apklaustasis manė, kad pomidorai auga ant žemės.

Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratų visuomet yra bet kokiame augale, tik skiriasi jų kiekis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič aiškina, jog nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta skundų iš sąžiningų turgaus prekybininkų, atsisakančių taikstytis su konkurentų apgaulėmis – pastarieji vaisius ir daržoves įsigyja be reikiamų dokumentų Lenkijoje, todėl juos pirkėjams gali pasiūlyti daug pigiau. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, iki šių metų rugsėjo 10 d. inspektoriai turgavietėse patikrino 965 vaisiais ir daržovėmis prekiaujančius asmenis. Dažniausiai – 81,9 proc.

Dėl prasto šiųmečio derliaus Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklas „Sainsbury's“ sušvelnino reikalavimus tiekiamoms daržovėms ir vaisiams, kas leis į parduotuves grįžti akiai nepatrauklioms morkoms, bulvėms ir kitoms keistų formų daržovėms, rašo dienraštis „The Guardian“. Po sausiausio per 59 metų kovo, po kurio sekė rekordiškai lietinga vasara ir stipriausia per pastarųjų 30 metų audra rugsėjį, derlius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Jau nuo seno vasarą ir rudenį šeimininkės stengdavosi sukaupti kuo daugiau ir įvairesnių atsargų žiemai. Vienas iš labiausiai paplitusių konservavimo būdų yra džiovinimas, kadangi žiemą turėti džiovintų vaisių, daržovių, uogų yra labai pravartu. Vakarais patys galite pasiruošti džiovintų vaisių ar daržovių mišinių, kuriuos teliks įberti į makaronus, sultinius ar kitokį jums mėgstamą patiekalą.

Lietuvoje vaikus sveikai maitintis skatinančios programos pinigai skiriami egzotiškiems vaisiams, o kaimynai latviai mokiniams ir darželinukams siūlo savo užaugintus obuolius bei morkas. Maždaug 9 mln. Lt – tokia suma pernai galėjo papildyti šalies sodininkų ir daržininkų pajamas, jei ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ būtų palanki vietos augintojams.

Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą. Paskolų našta Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų.

Daugiau kaip 10 tūkst. daržovių per metus – ir visa tai – keleto kvadratinių metrų „belangėje“, kuri vadinama „Agro-kubu“ („Agri-cube“). Viduje – eilės lentynų su salotomis ir kitų daržovių ūgliais, daug šviesos, vandens ir trąšų tiekimo, oro kondicionavimo sistemos. Viskas suprojektuota vadovaujantis japonišku erdvės taupumu. Bet efektyvumas – neįtikėtinas. Daugiau kaip 10 tūkst.

Ties ūkininko Lino Šateikio užaugintomis fasuotomis morkomis "Maxima" buvo iškabinusi 4 litų kainą. Po dienos kitos ją nurėžė iki 2,49 lito už kilogramą. "Rimi" parduotuvėse kilogramas lietuviškų nefasuotų morkų, kaip ir burokėlių, praėjusios savaitės viduryje kainavo 2 litus. Burokėliai artėjant savaitgaliui spėjo atpigti iki 1,25 lito už kilogramą, rašo "Lietuvos rytas". "Pirmojo derliaus lietuviškos daržovės būna gerokai brangesnės už importines.