daržovės

 Šiuo metu turgaus prekeiviams pats darbymetis. Prekystaliai užversti lietuviškomis daržo gėrybėmis. Tačiau panevėžiečiams, traukiantiems į turgų apsipirkti, pastaruoju metu tenka aplankyti ne vieną miesto turgavietę. Nors čia daržovių ir žalumynų apstu, bet šiemet jos brangesnės.   „Krapai, svogūnai, salotos vidutiniškai 0,30 euro centų. O trys pundeliai - už eurą“, - siūlo ūkininkė Marytė. Tokios kainos už nedidelį ryšulėlį žalumynų.

Pirmasis prekybos tinklas Lietuvoje maisto prekių pristatymą į namus vykdo tiesiai iš prekių paskirstymo sandėlių. Sako, kad genialu yra tai, kas paprasta. Šviežias maistas ir kasdienio vartojimo prekės greitai, už patrauklią kainą, tiesiai į namus ar biurą, kliento nurodytu adresu. Technologijos atveria vartus pasiūlyti tokią, tiesiog genialiai paprastą paslaugą, tačiau ją įgyvendinti realybėje yra didelis iššūkis.

Kauno zoologijos sode dirbanti Dalia anubiams dėlioja pusryčius. Be daržovių beždžionės gaus ir ką tik išvirtą kukurūzų košę, gardinta sviestu. Tokia puota gal ir stebina sodo lankytojus, tačiau pačių anubių tikrai ne. Beždžionės pripratusios prie tokios maisto gausos ir ką valgyti šiandien, renkasi gana vangiai. Bananais ir bulvėmis jų seniai nenustebinsi. Beždžionėms didžiausias delikatesas vynuogės. Jų per savaitę ilgauodegėms skiriami tik penki kilogramai, tad jos sudorojamos pirmiausiai.

Jurgita Kasperavičiūtė Panevėžio centrinėje turgavietėje sodininkių ne viena ir ne dvi. Tačiau pirkti iš močiutės užaugintų naminių salotų, svogūno laiškų ar uogų ne visada saugu. Visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja pirmųjų salotų, svogūnų, braškių sezonas Lietuvoje sutampa su askaridžių, kaspinuočių, toksokarų subrendimo dirvožemyje laiku.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Daržovių augintojai jau suplūdo į turgus parduoti pirmųjų šiltnamiuose užaugintų daržovių. Bet ar tikrai ant prekystalių nugulusios salotos, ridikėliai ar agurkai maistas, o ne chemikalų prisotintas nuodas? Nors dažnas pirkėjas užsukęs į turgų ieško ekologiškų produktų, perdėtas dairymasis į močiučių užaugintą derlių nebūtinai bus ekologiškas ir sveikas. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Pavasariui įpusėjus jau spėjome pasimėgauti šviežiu pavasario derliumi iš užsienio šalių ir Lietuvos ūkininkų. Prekybininkų duomenimis, daržovių šiemet kovą buvo suvartota net dviem trečdaliais daugiau nei įprastai žiemos mėnesiais. Tai neabejotinai lėmė ir dėl įvairių sąlygų kritusios vaisių ir daržovių kainos. Tad prekybos tinklo „IKI“ atstovas atskleidė, nuo ko priklauso derliaus kainų svyravimai.

Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Lietuviai šiuo metu valgo 30 proc. mažiau daržovių, nei rekomenduoja sveikatos specialistai. Vis dėlto sėklų pardavėjai pastebi, kad kovo ir balandžio mėnesiais įsigyti sėklų atskuba vis daugiau jaunų šeimų.

Nuo to ką, kiek ir kaip valgome ir geriame, priklauso mūsų gyvenimas. Ir ne tik mūsų, bet ir daugybės kitų žmonių ir net ateities kartų. Kaip tai? Iš tiesų, nuo to kaip esame įpratę maitintis, priklauso kaip mes jaučiamės. Kokią mylimąją ar mylimąjį susirasime? Kokią karjerą padarysime? Kokiomis ligomis ateityje susirgsime? Kiek metų gyvensime? Taip pat, nuo mūsų mitybos įpročių priklauso kaip keisis Žemės klimatas.

Žinių radijas Nors pagal sveikos mitybos piramidę patartina vartoti daug daržovių, imta baimintis su daržovėmis gaunamu nitratų kiekiu. Visgi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius Valerijus Dobrovolskis „Žinių radijui“ nurodė, kad nepriklausomai nuo to, koks nitratų kiekis yra daržovėse, mes vis tiek su daržovėmis gauname vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Žinių radijas Žiemą maistas turi būti šiltas, šiek tiek riebesnis ir stiprinantis imuninę sistemą, „Žinių radijui“ sakė gydytoja – dietologė Jūratė Dobravolskienė. „Žiemą darosi šalta, jeigu žmogus yra nepavalgęs, nes apsisaugodamas organizmas ginasi sudegindamas daugiau kalorijų, išnaudodamas daugiau vidinių resursų.

Europos Komisija numatė pratęsti rugsėjo mėn. patvirtintą programą skubioms greitai gendančių vaisių ir daržovių rinkos priemonėms, susijusioms su Rusijos importo draudimu tam tikriems ES žemės ūkio produktams. Parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos (nemokamas dalijimas) ir derliaus nenuėmimą. „Nuo spalio mėn. šia parama aktyviai naudojasi ir Lietuvos ūkininkai.

Žinių radijas Advento metu vertėtų valgyti vegetarinį maistą – atsisakyti mėsos, žuvies, kiaušinių. Tai Žinių radijui sakė sveikos gyvensenos praktikė, receptų kūrėja, vegetarinės virtuvės žiniuonė Zita Užkuraitienė. Taip pat ji nurodė, kad žiemą verta valgyti riebesnius, raugintus produktus, bet nereikėtų pamiršti fizinio aktyvumo. „Čia toks laikotarpis, vertėtų skirti daugiau laiko dvasiniam dalykui, tokiems apmąstymams, ką pasiekėme, ką nuveikėme.

Žinių radijas Daržovės, kurių Lietuva negalėjo eksportuoti į Rusiją dėl embargo, jau keliauja pas nepasiturinčius gyventojus, taip pat į vaikų darželius, mokyklas, kalėjimus. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius, pavyko susitarti su keliais ūkininkais, o su kitais dar deramasi:   „Šią savaitę 144 tonos kopūstų ir morkų priėmėme Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Raseiniuose, Visagine su ūkininkais tarėmės dėl pastovaus vežimo.

Ruduo – tinkamiausias metas valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kurių nauda – akivaizdi ir neginčijama. Svarbu tik atminti – jeigu neturite galimybės mėgautis savo ūkyje užaugintu derliumi, perkant vaisius ir daržoves prekybos centre, geriau rinktis tas, kurių kelias iki prekystalio buvo trumpiausias.

 Nuo Rusijos embargo nukentėję Lietuvos daržovių augintojai kol kas neskuba pertekliaus aukoti labdarai. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius, su ūkininkais derybos vyksta, tačiau šie dar laukia aiškesnės padėties dėl Europos Komisijos kompensacijų. Taip pat - naujų Žemės ūkio ministerijos rengiamų taisyklių dėl daržovių tiekimo sąlygų. Vaidotas Ilgius neatmeta, kad delsiant dalis produkcijos gali ir sugesti.

Kalbant apie maistą, pavyzdžiui, aš nemėgstu spanguolių ir nekenčiu silkės, apskritai, man patinka tik kelios rūšys žuvies, todėl Kūčios tikrai nėra mano mėgstamiausių švenčių sąraše. O patiekalą „Silkė pataluose“ apskritai reikėtų uždrausti, bet tai nei mano mamai, nei močiutei nelabai rūpi, todėl per kiekvienas Kūčias silkės bent vienas patiekalas vis tiek būna. Aišku, anokia čia problema. „Nenori – tai nevalgyk ir nedaryk problemos“, – protins gudragalviai komentatoriai.

 Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, Europos Komisija vaisių ir daržovių sektoriui skyrė papildomai 165 mln. eurų (569,7 mln. litų). Komisija pirmadienį priėmė naują priemonių programą, kuri skirta išimti iš rinkos perteklinę produkciją. Pasak pranešimo, parama bus skirstoma proporcingai pagal pastarųjų trejų metų valstybių eksportą į Rusiją. „Džiaugiuosi, kad Komisija sugebėjo sukaupti dar 165 mln.

Žinių radijas Grūdų augintojai nesulaukė prognozuoto rekordinio derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdų augintojams šiemet gręsia net nuostoliai. „Optimistinės prognozės apie rekordinį derlių greičiausiai nepasitvirtins. Derlius po galutinio suskaičiavimo bus artimas daugiamečiam vidurkiui. Tačiau grūdų kokybė yra prastesnė, kainos kritusios katastrofiškai, klausimas ar išvis to pelno turėsime“,- sakė A.Macijauskas.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

Sakoma, kad mūsų arba panašiose į mūsiškę platumose, po natūralia saule ir tikroje dirvoje, sode arba lysvėje išaugusi vaisių ir daržovių gausa pasižymi ypatinga, mums artima energetika ir didele nauda. Gausiausias šiomis gėrybėmis – rugsėjo mėnuo. Mieli rudens pradžios ypatumai Rugsėjį mūsų organizmas jau yra prisisotinęs vasaros saulės, vitaminų ir tonizuojančio buvimo gryname ore.

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti „British Journal of Nutrition“ leidinyje ir pristatomi ką tik išleistame„Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“, pabrėžia, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių.

 Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, Lietuvos daržovių ir vaisių augintojai bei eksportuotojai gali patirti didelių nuostolių. Tai teigia asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė. Ji mano, kad Rusijos sprendimas drausti importą yra politizuotas žingsnis. „Tokių draudimų buvo galima tikėtis, nes pirmoji buvo Lenkija, kai jos produkcijos atsisakė Rusija, todėl mes manėme, kad logiškai ir kitoms šalims gali būti skirtos tokios sankcijos.

Ignas Kinčinas, LRTtelevizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lenkija sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų kompensuoti nuostolius, Rusijai uždraudus įvežti jos vaisius ir daržoves. Lenkijos žemės ūkio ministras teigia, kad ES sprendimas dėl sankcijų yra bendras, todėl ir jų našta turi būti bendra. Maskva praėjusią savaitę paskelbė, kad nebeįsiveš vaisių ir daržovių iš Lenkijos esą dėl blogų sanitarinių sąlygų.

Žinių radijas Gydytoja - dietologė Jūratė Dobravolskienė „Žinių radijui“ sakė, kad karščių metu žmogaus organizmas patiria stresinę situaciją, į kurią reaguoja ne tik širdies kraujagyslių sistema, bet ir virškinimo sistema, judėjimo tempas. Specialistės teigimu, patarimus, kaip maitintis karštomis dienomis reikėtų išskirti į dvi dalis: bendro pobūdžio ir tiems, kurie daug juda, laisvalaikį leidžia aktyviai arba gamtoje. ​ „Bendro pobūdžio pagrindinė rekomendacija būtų skysčiai.

 Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Intermarche“ pradėjo kampanija, kuria skatina savo pirkėjus vartoti daugiau „bjaurių“ vaisių ir daržovių. 30 proc. pigesni už Europos Sąjungos standartus atitinkančius produktus, „Groteskiškas Obuolys“, „Absurdiška Bulvė“, „Šlykštus Apelsinas“, „Nevykusi Citrina“, „Subjaurota Cukinija“ ir „Atstumianti Morka“ yra tokie pat maistingi.

Suskaičiuoti visus namie stovinčius buities prietaisus, turbūt, būtų iššūkis dažnai namų šeimininkei, tačiau tikėtina, kad daugiausia jų stovi kulinarijos šventovėje – virtuvėje. Maisto ruošyba užima nemažai laiko, todėl visada norisi geriausio rezultato – šeimininkės noriai žengia koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, tad nevengia atnaujinti ir savo buities įrangos. Dažniausiai naudojamu ir nepamainomu virtuvės prietaisu, turbūt, galima tituluoti šaldytuvą.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ investicijos į šviežių ir sveikų produktų asortimentą, produktų kokybės ir šviežumo parduotuvėse užtikrinimą bei palaikymą kas mėnesį siekia daugiau nei 3 milijonus litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jau investuota daugiau nei 19 milijonų.

Dauguma žmonių dėdami salotas į lėkštę nė nesusimąsto, kad galbūt turėtume su jomis elgtis šiek tiek dėmesingiau. Naujausi tyrimai atskleidė, jog augalai reaguoja į garsus, kuomet yra valgomi bei skleidžia gynybinį atsaką. Misūrio universiteto (MU) mokslininkai nustatė, kad augalai sugeba identifikuoti arti skleidžiamus garsus, bei reaguoja į jų aplinkoje susidarančias grėsmes.

Vasara ne tik puikus laikas pailsėti, bet ir sustiprinti sveikatą. Sužaliuoja laukai, prisirpsta uogos, lysvėse gausu gėrybių, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai teigia, kad lietuviai vis dar pamiršta šiuo gėriu pasinaudoti.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dabar dėmesio centre – raudonosios salotos. Praėjusią savaitę NASA pranešė apie aktyvuotą augalų auginimo sistemą skriejančioje laboratorijoje. Pirmoji šviežių produktų gamybos TKS sistemos „Veggie“ kamera sėkloms teikia šviesą ir reikiamas maisto medžiagas. Kameros temperatūra ir anglies dvideginiu rūpinasi visos kabinos kondicionavimo sistema, o laistymas patikėtas astronautams.

Nepavydėtina japonų puslaidininkių gamintojų padėtis verčia kompanijas ieškoti naujų išgyvenimo būdų. Štai japonų korporacija „Sharp“ jau dabar yra pasiruošusi auginti braškes dirbtinėmis sąlygomis, reguliuojant temperatūrą, drėgnumą ir apšvietimo intensyvumą, pasitelkiant specialias sistemas. Šviežios uogos ištisus metus – tokiam pasiūlymui pavydėtų net arabų šeichai! „EETimes“ teigia, kad „agrarinė tema“ tarp finansinių bėdų prispaustų japonų puslaidininkių gamintojų yra labai populiari.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Daržovių augintojai pripažįsta, kad dėl gegužę trumpam atklydusių šalčių teko kiek pakoreguoti lauko darbus, tačiau derliaus laukiama įprasto bei panašiomis kainomis, kaip ir praėjusiais metais. Anot specialistų, kai kurios daržovių rūšys net nebijo trumpų šalnų, tad jų augintojai neturi kuo skųstis.

„Žaliavalgiai kaip karvės tik žolę rupšnoja“, – šaiposi žmonės neturintys žalio supratimo apie ką kalba. Tiesa, jie pasišaipo ne iš tų, kurie žaliavalgiauja, jie šaiposi iš savęs demonstruodami neišmanymą. Pavasaris – metas, kai žaluma ne tik apgaubia miestą, tačiau vis dažniau pasirodo ir mūsų lėkštėse. O kitiems ir puiki galimybė išbandyti žaliavalgio gyvenimą. Apie žaliavalgystę kalbamės su žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadove Olga Dzindzeleta.

Šviežių daržovių ir salotų derlius labai ankstyvas, tačiau ant turgaus prekystalių šviežių lietuviškų gėrybių dar nesitikintys rasti pirkėjai į turgelius užsukti neskuba, teigia prekiautojai. Turgeliuose jau galima rasti smulkiuose ūkiuose augintų salotų, ridikėlių, svogūnų laiškų, o už geros savaitės turėtų pasirodyti ir agurkų. Dažnas šiomis dienomis keliaujantis į turgų tikisi ten rasti iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių atvežtų daržovių, žalumynų.

Vida Tavorienė  Šalies rinką pagrindinėmis daržovės aprūpinantys ir nemažai produkcijos eksportuojantys daržovių augintojai pavasarį tampa importuotojais.   Pastaraisias metais nemažai prekinių daržovių ūkių perka milijonus daržovių daigų, daugiausia – kopūstų. Daržovių ir prieskoninių augalų daigai atkeliauja iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Italijos ar net Izraelio.

Saulei pradėjus kopti aukštyn ir dienoms ilgėjant ne tik Kristijono Donelaičio „Metuose“ išvardyti vabalai ir kitokie gyviai sukrunta. Tamsaus ir šalto periodo išvargintas žmogus šaukte šaukiasi gamtos syvais pritvinkusių žalumynų – organizmui reikia atgauti per žiemą išeikvotas jėgas Žalumynų ilgesys pavasariop Atrodo, šiais laikas paprasta nusipirkti daržovių visus metus, tačiau žiemą jos gerokai skiriasi nuo tų, kurios tikruoju kvapu ir skoniu puikuojasi būtent šiltuoju metų laiku.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Orhuso universitetas Danijoje atliko diabetikams svarbų tyrimą, kuris parodė, kad senųjų tradicinių rūšių šiaurietiškos daržovės – morkos, ropės – yra gerokai naudingesnės diabetu sergantiems žmonėms, nes jos ne tokios saldžios ir turi naudingų sveikatai karčiųjų medžiagų. „Šios morkos iš tikrųjų yra geriau nei įprastiniai vaistai nuo diabeto“, – tvirtina sveikatos mokslų fakulteto Orhuse profesorius Peras Benjixas Jeppesenas.

Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuviškų daržovių augintojai pradėjo skinti šių metų agurkų derlių. Pirmosios jų tonos jau pasiekė parduotuves. Tačiau šiltnamininkai baiminasi, kad neatnaujinę savo ūkio jie sunkiai išlaikys vis didėjančią pigesnių atvežtinių daržovių konkurenciją. Žemės ūkio ministerija guodžia, esą susibūrusios į koopratyvus šiltnamių įmonės gali tikėtis ES paramos.

Orams skelbiant apie artėjančio pavasario pradžią, lietuviai vis dažniau renkasi šviežius vaisius ir daržoves. Iš daržovių populiariausi buvo špinatai, avokadai, agurkai bei pomidorai, o iš vaisių - kriaušės, bananai, apelsinai bei obuoliai. Lyginant pastarųjų keleto savaičių „Iki“ tinklo šviežių vaisių pardavimus, paaiškėjo, kad šiemet populiariausios – kriaušės. Jų parduota net keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Prieš metus atsidariusi gėlių parduotuvė, kurią lengviausia rasti internete adresu www.geliuturgelis.lt, kitaip dar pagarsėjusi kaip Sostinės gėlių turgelis, šiais metais prieš Valentino dieną pristato unikalią naujieną – tai puokštės iš daržovių. Kadangi Valentino diena yra penktadienis šiais metais, Sostinės gėlių turgelis rekomenduoja užsisakyti Vasario 13 dieną. Gauti gėles pristatytas ketvirtadienį kaip PRE-Valentino diena – staigmena.

Į Lietuvą atkeliavusi pavėluotai, greito maisto kultūra transformavosi ir tapo ne taupančių vidurinės darbo klasės, bet stilingų, išsilavinusių, karjeros siekiančių jaunų žmonių vizitine kortele. Pasak UAB „Amber Food“ kokybės skyriaus vadovo Algirdo Furmanavičiaus, tendencija domėtis valgomo maisto kokybe ir naudingumu organizmui greitai paplito, todėl mėsainis iš užkandinės ant gatvės kampo persikėlė į prabangių restoranų valgiaraštį.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad akcizu neapmokestinamą dyzeliną galės įsigyti ne tik augalų, bet ir gyvulių bei grybų augintojai, bitininkai. "Bus įtrauktos naujos grupės ir patikslintas kompensuojamo dyzelino kiekis. Papildomai bus galimybė, kai notifikuos Europos Komisija, dyzelinu naudotis kiaulininkystės ūkiams, paukštininkystės ūkiams, taip pat grybų augintojai.

Šiais metais daržovių derlius buvo prastesnis, todėl jų kainos išaugo. Lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, atsargos mažėja. Jolita Žurauskienė Lietuviškos daržovės realizuojamos ne tik mūsų šalyje. Jos išvežamos į Rusiją, Vakarų Europos šalis. Pardavė beveik visą derlių Anykščių rajono ūkininkas Tomas Baravykas augina bulvės ir kopūstus. Jis sakė, kad šiais metais sulaukė mažesnio derliaus. Daržovėms pakenkė pavasarinės liūtys. Dalis derliaus, ypač kopūstai, užmirko.

 „Jau kelerius metus nesėkmingai gydausi gastritą, tiksliau – tik kuriam laikui apgydau. Jaučiu nuolatinį diskomfortą, dažnai kamuoja stiprus skausmas. Gal šią ligą galima išgydyti ar bent sumažinti skausmus liaudiškomis priemonėmis?“ – klausia Aušra. Atsako žolininkas Jurijus Merzlikinas. Yra liaudiškų priemonių, padedančių visiškai išgydyti gastritą. Tai daržovių išspaudų vartojimas.

Didesnis daržovių ir vaisių vartojimas gali iki 50 proc. sumažinti savižudybių skaičių, teigia Japonijos mokslininkai. Japonijos Nacionalinio tarptautinės sveikatos apsaugos ir medicinos centro Tokijuje tyrėjai su kolegomis iš kitų šalies mokslo institucijų daugiau nei 8 metus tyrė maždaug 90 000 šalies gyventojų mitybos įpročius. Skelbiama, kad šių asmenų amžius siekė nuo 45 iki 74 metų.

Ar po dvidešimties metų įdirbio ekologinė daržininkystė ir sodininkystė nebus nustumta į nuošalę? Į šį klausimą kol kas negali atsakyti nei ūkininkai, nei žemės ūkio politikos strategai. Vida Tavorienė VL žurnalistė Ūkininkus vilioja naujas prekių ženklas „Išskirtinės kokybės produktas“ – auginant tokią produkciją galima saikingai naudoti chemiją ir mineralines trąšas, o skiriama parama ne ką mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai nuolat tikrina daržovių, tarp jų ir populiariausių – bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų ir kt. kokybę bei ženklinimą. Pasak patikrinimų rezultatus apibendrinusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Drumstienės, Lietuvoje prekiaujama kokybiškomis daržovėmis. Iš nustatytų pažeidimų daugiausiai pasitaikė ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejų.