daržovės

Kalbant apie maistą, pavyzdžiui, aš nemėgstu spanguolių ir nekenčiu silkės, apskritai, man patinka tik kelios rūšys žuvies, todėl Kūčios tikrai nėra mano mėgstamiausių švenčių sąraše. O patiekalą „Silkė pataluose“ apskritai reikėtų uždrausti, bet tai nei mano mamai, nei močiutei nelabai rūpi, todėl per kiekvienas Kūčias silkės bent vienas patiekalas vis tiek būna. Aišku, anokia čia problema. „Nenori – tai nevalgyk ir nedaryk problemos“, – protins gudragalviai komentatoriai.

 Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, Europos Komisija vaisių ir daržovių sektoriui skyrė papildomai 165 mln. eurų (569,7 mln. litų). Komisija pirmadienį priėmė naują priemonių programą, kuri skirta išimti iš rinkos perteklinę produkciją. Pasak pranešimo, parama bus skirstoma proporcingai pagal pastarųjų trejų metų valstybių eksportą į Rusiją. „Džiaugiuosi, kad Komisija sugebėjo sukaupti dar 165 mln.

Žinių radijas Grūdų augintojai nesulaukė prognozuoto rekordinio derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdų augintojams šiemet gręsia net nuostoliai. „Optimistinės prognozės apie rekordinį derlių greičiausiai nepasitvirtins. Derlius po galutinio suskaičiavimo bus artimas daugiamečiam vidurkiui. Tačiau grūdų kokybė yra prastesnė, kainos kritusios katastrofiškai, klausimas ar išvis to pelno turėsime“,- sakė A.Macijauskas.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

Sakoma, kad mūsų arba panašiose į mūsiškę platumose, po natūralia saule ir tikroje dirvoje, sode arba lysvėje išaugusi vaisių ir daržovių gausa pasižymi ypatinga, mums artima energetika ir didele nauda. Gausiausias šiomis gėrybėmis – rugsėjo mėnuo. Mieli rudens pradžios ypatumai Rugsėjį mūsų organizmas jau yra prisisotinęs vasaros saulės, vitaminų ir tonizuojančio buvimo gryname ore.

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti „British Journal of Nutrition“ leidinyje ir pristatomi ką tik išleistame„Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“, pabrėžia, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių.

 Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, Lietuvos daržovių ir vaisių augintojai bei eksportuotojai gali patirti didelių nuostolių. Tai teigia asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė. Ji mano, kad Rusijos sprendimas drausti importą yra politizuotas žingsnis. „Tokių draudimų buvo galima tikėtis, nes pirmoji buvo Lenkija, kai jos produkcijos atsisakė Rusija, todėl mes manėme, kad logiškai ir kitoms šalims gali būti skirtos tokios sankcijos.

Ignas Kinčinas, LRTtelevizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lenkija sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų kompensuoti nuostolius, Rusijai uždraudus įvežti jos vaisius ir daržoves. Lenkijos žemės ūkio ministras teigia, kad ES sprendimas dėl sankcijų yra bendras, todėl ir jų našta turi būti bendra. Maskva praėjusią savaitę paskelbė, kad nebeįsiveš vaisių ir daržovių iš Lenkijos esą dėl blogų sanitarinių sąlygų.

Žinių radijas Gydytoja - dietologė Jūratė Dobravolskienė „Žinių radijui“ sakė, kad karščių metu žmogaus organizmas patiria stresinę situaciją, į kurią reaguoja ne tik širdies kraujagyslių sistema, bet ir virškinimo sistema, judėjimo tempas. Specialistės teigimu, patarimus, kaip maitintis karštomis dienomis reikėtų išskirti į dvi dalis: bendro pobūdžio ir tiems, kurie daug juda, laisvalaikį leidžia aktyviai arba gamtoje. ​ „Bendro pobūdžio pagrindinė rekomendacija būtų skysčiai.

 Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Intermarche“ pradėjo kampanija, kuria skatina savo pirkėjus vartoti daugiau „bjaurių“ vaisių ir daržovių. 30 proc. pigesni už Europos Sąjungos standartus atitinkančius produktus, „Groteskiškas Obuolys“, „Absurdiška Bulvė“, „Šlykštus Apelsinas“, „Nevykusi Citrina“, „Subjaurota Cukinija“ ir „Atstumianti Morka“ yra tokie pat maistingi.

Suskaičiuoti visus namie stovinčius buities prietaisus, turbūt, būtų iššūkis dažnai namų šeimininkei, tačiau tikėtina, kad daugiausia jų stovi kulinarijos šventovėje – virtuvėje. Maisto ruošyba užima nemažai laiko, todėl visada norisi geriausio rezultato – šeimininkės noriai žengia koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, tad nevengia atnaujinti ir savo buities įrangos. Dažniausiai naudojamu ir nepamainomu virtuvės prietaisu, turbūt, galima tituluoti šaldytuvą.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ investicijos į šviežių ir sveikų produktų asortimentą, produktų kokybės ir šviežumo parduotuvėse užtikrinimą bei palaikymą kas mėnesį siekia daugiau nei 3 milijonus litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jau investuota daugiau nei 19 milijonų.

Dauguma žmonių dėdami salotas į lėkštę nė nesusimąsto, kad galbūt turėtume su jomis elgtis šiek tiek dėmesingiau. Naujausi tyrimai atskleidė, jog augalai reaguoja į garsus, kuomet yra valgomi bei skleidžia gynybinį atsaką. Misūrio universiteto (MU) mokslininkai nustatė, kad augalai sugeba identifikuoti arti skleidžiamus garsus, bei reaguoja į jų aplinkoje susidarančias grėsmes.

Vasara ne tik puikus laikas pailsėti, bet ir sustiprinti sveikatą. Sužaliuoja laukai, prisirpsta uogos, lysvėse gausu gėrybių, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai teigia, kad lietuviai vis dar pamiršta šiuo gėriu pasinaudoti.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dabar dėmesio centre – raudonosios salotos. Praėjusią savaitę NASA pranešė apie aktyvuotą augalų auginimo sistemą skriejančioje laboratorijoje. Pirmoji šviežių produktų gamybos TKS sistemos „Veggie“ kamera sėkloms teikia šviesą ir reikiamas maisto medžiagas. Kameros temperatūra ir anglies dvideginiu rūpinasi visos kabinos kondicionavimo sistema, o laistymas patikėtas astronautams.

Nepavydėtina japonų puslaidininkių gamintojų padėtis verčia kompanijas ieškoti naujų išgyvenimo būdų. Štai japonų korporacija „Sharp“ jau dabar yra pasiruošusi auginti braškes dirbtinėmis sąlygomis, reguliuojant temperatūrą, drėgnumą ir apšvietimo intensyvumą, pasitelkiant specialias sistemas. Šviežios uogos ištisus metus – tokiam pasiūlymui pavydėtų net arabų šeichai! „EETimes“ teigia, kad „agrarinė tema“ tarp finansinių bėdų prispaustų japonų puslaidininkių gamintojų yra labai populiari.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Daržovių augintojai pripažįsta, kad dėl gegužę trumpam atklydusių šalčių teko kiek pakoreguoti lauko darbus, tačiau derliaus laukiama įprasto bei panašiomis kainomis, kaip ir praėjusiais metais. Anot specialistų, kai kurios daržovių rūšys net nebijo trumpų šalnų, tad jų augintojai neturi kuo skųstis.

„Žaliavalgiai kaip karvės tik žolę rupšnoja“, – šaiposi žmonės neturintys žalio supratimo apie ką kalba. Tiesa, jie pasišaipo ne iš tų, kurie žaliavalgiauja, jie šaiposi iš savęs demonstruodami neišmanymą. Pavasaris – metas, kai žaluma ne tik apgaubia miestą, tačiau vis dažniau pasirodo ir mūsų lėkštėse. O kitiems ir puiki galimybė išbandyti žaliavalgio gyvenimą. Apie žaliavalgystę kalbamės su žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadove Olga Dzindzeleta.

Šviežių daržovių ir salotų derlius labai ankstyvas, tačiau ant turgaus prekystalių šviežių lietuviškų gėrybių dar nesitikintys rasti pirkėjai į turgelius užsukti neskuba, teigia prekiautojai. Turgeliuose jau galima rasti smulkiuose ūkiuose augintų salotų, ridikėlių, svogūnų laiškų, o už geros savaitės turėtų pasirodyti ir agurkų. Dažnas šiomis dienomis keliaujantis į turgų tikisi ten rasti iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių atvežtų daržovių, žalumynų.

Vida Tavorienė  Šalies rinką pagrindinėmis daržovės aprūpinantys ir nemažai produkcijos eksportuojantys daržovių augintojai pavasarį tampa importuotojais.   Pastaraisias metais nemažai prekinių daržovių ūkių perka milijonus daržovių daigų, daugiausia – kopūstų. Daržovių ir prieskoninių augalų daigai atkeliauja iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Italijos ar net Izraelio.

Saulei pradėjus kopti aukštyn ir dienoms ilgėjant ne tik Kristijono Donelaičio „Metuose“ išvardyti vabalai ir kitokie gyviai sukrunta. Tamsaus ir šalto periodo išvargintas žmogus šaukte šaukiasi gamtos syvais pritvinkusių žalumynų – organizmui reikia atgauti per žiemą išeikvotas jėgas Žalumynų ilgesys pavasariop Atrodo, šiais laikas paprasta nusipirkti daržovių visus metus, tačiau žiemą jos gerokai skiriasi nuo tų, kurios tikruoju kvapu ir skoniu puikuojasi būtent šiltuoju metų laiku.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Orhuso universitetas Danijoje atliko diabetikams svarbų tyrimą, kuris parodė, kad senųjų tradicinių rūšių šiaurietiškos daržovės – morkos, ropės – yra gerokai naudingesnės diabetu sergantiems žmonėms, nes jos ne tokios saldžios ir turi naudingų sveikatai karčiųjų medžiagų. „Šios morkos iš tikrųjų yra geriau nei įprastiniai vaistai nuo diabeto“, – tvirtina sveikatos mokslų fakulteto Orhuse profesorius Peras Benjixas Jeppesenas.

Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuviškų daržovių augintojai pradėjo skinti šių metų agurkų derlių. Pirmosios jų tonos jau pasiekė parduotuves. Tačiau šiltnamininkai baiminasi, kad neatnaujinę savo ūkio jie sunkiai išlaikys vis didėjančią pigesnių atvežtinių daržovių konkurenciją. Žemės ūkio ministerija guodžia, esą susibūrusios į koopratyvus šiltnamių įmonės gali tikėtis ES paramos.

Orams skelbiant apie artėjančio pavasario pradžią, lietuviai vis dažniau renkasi šviežius vaisius ir daržoves. Iš daržovių populiariausi buvo špinatai, avokadai, agurkai bei pomidorai, o iš vaisių - kriaušės, bananai, apelsinai bei obuoliai. Lyginant pastarųjų keleto savaičių „Iki“ tinklo šviežių vaisių pardavimus, paaiškėjo, kad šiemet populiariausios – kriaušės. Jų parduota net keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Prieš metus atsidariusi gėlių parduotuvė, kurią lengviausia rasti internete adresu www.geliuturgelis.lt, kitaip dar pagarsėjusi kaip Sostinės gėlių turgelis, šiais metais prieš Valentino dieną pristato unikalią naujieną – tai puokštės iš daržovių. Kadangi Valentino diena yra penktadienis šiais metais, Sostinės gėlių turgelis rekomenduoja užsisakyti Vasario 13 dieną. Gauti gėles pristatytas ketvirtadienį kaip PRE-Valentino diena – staigmena.

Į Lietuvą atkeliavusi pavėluotai, greito maisto kultūra transformavosi ir tapo ne taupančių vidurinės darbo klasės, bet stilingų, išsilavinusių, karjeros siekiančių jaunų žmonių vizitine kortele. Pasak UAB „Amber Food“ kokybės skyriaus vadovo Algirdo Furmanavičiaus, tendencija domėtis valgomo maisto kokybe ir naudingumu organizmui greitai paplito, todėl mėsainis iš užkandinės ant gatvės kampo persikėlė į prabangių restoranų valgiaraštį.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad akcizu neapmokestinamą dyzeliną galės įsigyti ne tik augalų, bet ir gyvulių bei grybų augintojai, bitininkai. "Bus įtrauktos naujos grupės ir patikslintas kompensuojamo dyzelino kiekis. Papildomai bus galimybė, kai notifikuos Europos Komisija, dyzelinu naudotis kiaulininkystės ūkiams, paukštininkystės ūkiams, taip pat grybų augintojai.

Šiais metais daržovių derlius buvo prastesnis, todėl jų kainos išaugo. Lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, atsargos mažėja. Jolita Žurauskienė Lietuviškos daržovės realizuojamos ne tik mūsų šalyje. Jos išvežamos į Rusiją, Vakarų Europos šalis. Pardavė beveik visą derlių Anykščių rajono ūkininkas Tomas Baravykas augina bulvės ir kopūstus. Jis sakė, kad šiais metais sulaukė mažesnio derliaus. Daržovėms pakenkė pavasarinės liūtys. Dalis derliaus, ypač kopūstai, užmirko.

 „Jau kelerius metus nesėkmingai gydausi gastritą, tiksliau – tik kuriam laikui apgydau. Jaučiu nuolatinį diskomfortą, dažnai kamuoja stiprus skausmas. Gal šią ligą galima išgydyti ar bent sumažinti skausmus liaudiškomis priemonėmis?“ – klausia Aušra. Atsako žolininkas Jurijus Merzlikinas. Yra liaudiškų priemonių, padedančių visiškai išgydyti gastritą. Tai daržovių išspaudų vartojimas.

Didesnis daržovių ir vaisių vartojimas gali iki 50 proc. sumažinti savižudybių skaičių, teigia Japonijos mokslininkai. Japonijos Nacionalinio tarptautinės sveikatos apsaugos ir medicinos centro Tokijuje tyrėjai su kolegomis iš kitų šalies mokslo institucijų daugiau nei 8 metus tyrė maždaug 90 000 šalies gyventojų mitybos įpročius. Skelbiama, kad šių asmenų amžius siekė nuo 45 iki 74 metų.

Ar po dvidešimties metų įdirbio ekologinė daržininkystė ir sodininkystė nebus nustumta į nuošalę? Į šį klausimą kol kas negali atsakyti nei ūkininkai, nei žemės ūkio politikos strategai. Vida Tavorienė VL žurnalistė Ūkininkus vilioja naujas prekių ženklas „Išskirtinės kokybės produktas“ – auginant tokią produkciją galima saikingai naudoti chemiją ir mineralines trąšas, o skiriama parama ne ką mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai nuolat tikrina daržovių, tarp jų ir populiariausių – bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų ir kt. kokybę bei ženklinimą. Pasak patikrinimų rezultatus apibendrinusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Drumstienės, Lietuvoje prekiaujama kokybiškomis daržovėmis. Iš nustatytų pažeidimų daugiausiai pasitaikė ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejų.

Faye Campbell iš Didžiosios Britanijos jau 16 metų gyvena vien valgydama greitąjį maistą. Vis dėlto, nors daugelis moterų nuo tokio maisto susidurtų su svorio problemomis, mergina išlieka geros figūros ir sveria šiek tiek daugiau nei 62 kilogramus, rašo odditycentral.com. F. Campbell nevartoja jokių vaisių ir daržovių. Net mintis apie juos merginą supykina. „Nuo minties apie daržovių ir vaisių valgymą man darosi bloga“, - teigė F. Campbell.

Kai galvoje kirba daugybė klausimų, į kurį būrelį vesti vaiką, kur gauti gerą gimtadienio dovaną ir kada patikrinti namų darbus, sveika mityba rūpintis nebėra kada. Paprasčiausia – greitai patiekti mėgstamo maisto, greitai jį suvalgyti, toliau imtis kasdienių darbų ir tikėtis, kad vaikai užaugs stiprūs, pasitempę ir sveiki. Deja, tam reikia pastangų. Sveika gyvensena lemia sveikesnį kūną, geresnę savijautą, mažina nutukimą.

Vida Tavorienė  Vienas Europos šalis skandinę potvyniai, kitas alinę karščiai buvo naudingi mūsų daržovių augintojams. Jie patenkinti ir derliumi, ir daržovių kainomis. Posakis, kad ruduo – viščiukų skaičiavimo metas, tik iš dalies tinka žemdirbiams. Gausus derlius dar neužtikrina gerų pajamų, o koks buvo sezonas, galima įvertinti tik pardavus visą produkciją. Tačiau brangesnės daržovės rudenį – geras ženklas augintojams ir, suprantama, prastas – vartotojams.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

Saulius SODONIS Nors iš dviejų prekybinių dienų – šeštadienio ir trečiadienio – pastaroji nėra labai palanki prekiaujantiems Šilutės turgavietėje, vis dėlto čia iki darbo apsilankę galėjo įsigyti ne tik miške rastų grybų, bet ir įvairių daržovių, vaisių. Ir visa tai labai palankiomis pirkėjams kainomis. Pirmoji šalna ir grybai Kaip ir buvo prognozuota, trečiadienio rytas nušvito su pirmąja šiais metais šalna.

Ruduo – tai lietingų dienų ir tamsių vakarų laikas – kaip nepasiduoti melancholijai, teisingai maitintis ir sportuoti? Apie tai, kaip įveikti rudeniop atslenkantį tingulį ir net savotišką liūdesį, sveikos gyvensenos ekspertas Šarūnas Navickis sakė: „Nekreipkite dėmesio ir tiek. Turėkite gyvenime tikslų, kurie būtų didesni, nei įprasta ir netilptų į kasdienybės rėmus, darykite ką nors tokio, kas nebūtų „už pinigus“ ir tęstųsi ilgiau, negu ruduo.

VL žurnalistė Vida Tavorienė Šiemet Europą siaubę potvyniai sunaikino nemažai pasėlių, taip pat ir daržovių. Tad jų perteklius ES rinkoje neprognozuojamas, juolab kad daug daržovių išvežama į didžiulę Rusijos rinką.

Žurnalistė, kulinarė ir kulinarinių laidų vedėja bei knygų autorė Beta Nicholson pristatato naują savo kūrinį – jau netrukus knygynus pasieksiančią ketvirtąją savo knygą.

Jeigu norite turėti puikią figūrą, pateikiame vaisių ir daržovių, kuriuos rekomenduojame įtraukti į savo valgiaraštį, sąrašą. Svarbu juos valgyt saikingai ir derinti su savo pasirinkta dieta ar sveikos mitybos principais. Visi šie produktai skanūs ir labai mums naudingi. Ananasas Šis puikus vaisius puikiai slopina alkį. Jame gausu ląstelienos, o fruktozė teikia energijos ir žvalina. Nuo kelių griežinėlių jau pasijusite soti.

Deformuotos morkos, gumbuotos citrinos ir spalvą pakeitusios cukinijos, anot Vokietijos prekybos centrų, yra nevartotinos, rašoma „Spiegel“. Vadovaujantis tokiu požiūriu per metus yra išmetami milžiniški maisto kiekiai. Šalies studentai pradėjo kampaniją, kuria siekia „bjauriuosius“ vaisius grąžinti atgal į lentynas. Nereikia būti rinkodaros specialistu, kad suprastum, jog tokius vaisius ir daržoves yra sunku parduoti. Būtent tokia logika ilgą laiką vadovavosi Vokietijos prekybininkai.

Net mažiausi vaikai žino, kad daržoves valgyti sveika! O kurios iš jų pačios sveikiausios ir kodėl jas valgyti verta?  Pomidorai Gausu nuo vėžio apsaugančio likopeno. Pasižymi vitaminų įvairove (ypač daug vitamino A). Padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą bei kovoja su laisvaisiais radikalais. Brokoliai Itin daug antioksidantų. Beta karotenas, vitaminas C ir folatai stiprina imuninę sistemą.

Jau praėjo dveji metai po Fukušimos atominės elektrinės tragedijos Japonijoje, tačiau pasekmės vis dar yra akivaizdžiai matomos. Vienas Korėjos tinklapis surinko gamtos nuotraukas iš miestelių ir kaimų, esančių aplink Fukušimos elektrinę. Šiose nuotraukose nėra gražių vaizdų. Jose galima pamatyti nuo siamo dvynių pavidalo kukurūzų iki persikų, sergančių dramblialige. Visos daržovės ir vaisiai yra paveikti radiacijos, todėl išaugo tokios neįprastos formos.

Nors Lietuvą jau lepina vasariška šiluma, dar negalime mėgautis lietuviškomis daržovėmis ar uogomis. Pasak turgaus prekybininkų, šiemet visos gėrybės pasirodys šiek tiek vėliau ir trumpesniam laikui – dėl to kaltas užsitęsęs pavasaris. Dėl mažesnio nei įprastai derliaus daržovės ir uogos šiemet bus ir kiek brangesnės. „Kalbama, kad šiemet ypatingai bus brangios lietuviškos braškės. Kol kas dar nežinome, kiek tiksliai jos kainuos, bet tikrai bus brangesnės nei pernai.

Dar visai neseniai beveik visos šeimos turėjo jei ne po daržą, tai bent po kelias lysves soduose. Dabar dažnas tenkinasi prekybos centrų siūlomu daržovių asortimentu, nors pomidorai retai turi skonį ir kvapą, agurkai būna minkšti, o prieskoninių daržovių ryšulėlis kainuoja daugiau už egzotinius vaisius, rašo businessinsider.com. Ekologijos mada šiek tiek keičia situaciją ir žmonės vis dažniau imasi daržoves ar bent jau žoleles auginti ant palangės.

Šiemet dėl užsitęsusio šildymo sezono daržovės yra brangesnės nei pernai. Taip teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Ji taip pat pastebi, kad šiemet daržovių augintojų yra mažiau. „Daržovės [...] yra šiek tiek brangesnės negu pernai, bet tai savaime suprantama, nes ir kūrenimo išlaidos buvo didesnės, ilgiau reikėjo kūrenti“, – sako Z. Cironkienė.