daržovės

Atkeliavus rudeniui, daugelis liūdi dėl trumpos, greitai prabėgusios vasaros, dėl to, kad stalo nebepuoš šviežios ryškios daržovės, spalvingos uogos ir vėl teks pasinerti į niūresnį metų laiką. Vis dėlto, neskubėkite nusiminti. Ruduo taip pat ypatingai spalvingas ir turtingas gėrybėmis, kurios pasižymi ne tik skoniu, bet ir išskirtine nauda. Apie tai, kodėl šis metų laikas yra pats dosniausias, mums pasakoja mitybos specialistė–konsultantė Indrė Trusovė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojai suskubo dalytis šokiruojančia vaizdo medžiaga. Nors įvykis užfiksuotas Lenkijoje, prekybos centro valytojos elgesys sukrėtė ir lietuvius. Vaizdo įraše matoma, kaip šalia daržovių skyriaus dirbanti valytoja sušluoja nukritusias šparagines pupeles ir sumeta atgal į lentynas. Darbuotojos elgesys nustebino tiek vietinius, tiek šiuo vaizdo įrašu besidalinančius lietuvius. „Panašų įvykį mačiau ir pas mus prekybos centre“, - skelbė vienas vartotojas.

Paryžiečiai vėl demonstruoja pasauliui, kad viskas įmanoma. Vis pilnėjančiame mieste jie rado puikų būdą, kaip užsiauginti savo daržovių, vaisių ir gėlių. Paryžiaus simbolis – Eifelio bokštas – pomidorų ar agurkų fone. Nauja fotografijų mada? Ne, tai naujas paryžiečių bandymas užsiimti daržininkyste mieste ant pastatų stogų. Du visame pasaulyje žinomi prekybos centrai „Le Bon Marche“ ir „ La Grande Epicerie“ meilės mieste ėmėsi rimtos politikos šiuo klausimu.

Artėjantis ruduo džiugina ne tik besikeičiančia gamta, bet ir gausiomis gėrybėmis. Gamtos džiaugsmai konkuruoja su prekybos centruose randamais produktais, tad ekspertė Vaida Kurpienė nusprendė padėti išsirinkti pačius naudingiausius vaisius ir daržoves. Sveikos gyvensenos ekspertė teigia, kad tiek suaugusiems, tiek vaikams būtina įvairovė. Būtent todėl reikia vartoti kuo daugiau skirtingų žalumynų, tačiau jų vertingąsias savybes nulemia apdorojimas.

Tinkamiausias metas ruoštis žiemai ir pasirūpinti, kad šaltuoju metų laikotarpiu nepritrūktų vitaminų, yra būtent dabar. Gėrybių marinavimas, rauginimas, šaldymas – puikus būdas užtikrinti gerą savijautą bei atsparų imunitetą nuo puolančių ligų. Žinoma, gėrybes paruošti žiemai, kad šios išliktų vertingos ir pilnos naudingų medžiagų, taip pat reikia mokėti, kadangi dažnai šeimininkės šioje srityje, pasirodo, daro nemenkų klaidų.

Šiemet daržovųi augintojas – ne pyragai. Pasak daržovių augintojų asociacijos, labiausiai nukentėjo šiaurės vakarų krašto augintojai – čia lietaus kliuvo daugiausiai. Kai kurie ūkininkai netgi palieka pūti laukuose užmirkusias bulves, mat iš jų jau nebėra jokios naudos. O derliui padaryta žala atsilieps ir daržovių kainoms. Esą bulvės gali brangti kone penktadaliu, tačiau, ar taip nutiks, paaiškės po naujų metų, kai ūkininkai matys, kiek sandėliuose yra sveikų bulvių.

Ūkininkams, norintiems savo daržoves parduoti didiesiems mažmeninės prekybos tinklams, svarbu užtikrinti stabilų daržovių tiekimą, rašo "Verslo žinios". "Tie, kurie daugelį metų su tinklais dirba, tie tik ir tiekia. Naujam prasimušti praktiškai neįmanoma, net jei jis siūlo mažesnę kainą, nes tuomet prasideda kainų karai. Be to, dauguma užaugina 100-200 tonų daržovių per metus. Kas iš tokio kiekio? Mūsų ūkio pajėgumai apie 12 tūkst.

Jau darosi įprasta, kad emigrantai ar tiesiog nemažai keliaujantys žmonės pradeda keikti mūsų tėvynę kaip vietą, kurioje maža besišypsančių veidų. Mitybos specialistė Jelena Tulčina teigia, kad ne viskas yra taip paprasta. „Galėtume kaltinti vieni kitus, kad esame suirzę ir viskuo nepatenkinti niurzgos, tačiau mano nuomone, kiekvienas, kuris jaučiasi blogai, turi teisę būti nelaimingas“, – teigia gydytoja.

Mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė savo asmeninėje Facebook paskyroje pateikė maisto produktų sąrašą, kuriuos vartojant galima ne tik detoksikuoti, bet ir stiprinti organizmą.

Kiekvienas žmogus nori būti laimingu. Tai nekintanti tiesa, tačiau laimės paieškos gali būti labai įvairios. Vis dėlto naujausias tyrimas parodė, kad norint jaustis laimingu reikia visai nedaug – tik valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Tyrime dalyvavo beveik 20 tūkst. dalyvių. Jų kiekvieno laimę lėmė per dieną suvartojamas daržovių ir vaisių skaičius. Viskas labai paprasta – kuo jų daugiau, tuo žmogus laimingesnis.

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Rusijos vyriausybė sušvelnino prekybinio embargo režimą jautienai, paukštienai ir daržovėms, kurios bus naudojamos vaikams skirto maisto gamybai. Remiantis gegužės 27 d. potvarkiu, iš draudžiamų įvežti produktų sąrašo išbraukta galvijų mėsa, paukštiena ir jos subproduktai, daržovės (žalios, virtos arba garintos), šaldytos ir džiovintos daržovės, kurios yra skirtos vaikiškam maistui gaminti.

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

Pastaruoju metu visuomenė diskutuoja, kodėl parduotuvėse tokie brangūs pirmieji lietuviški pomidorai ar agurkai. Keliama klausimų ir dėl importinių daržovių, vaisių ar uogų – tarkim, žiedinių kopūstų ar trešnių. Aukštų naujo derliaus kainų paaiškinimas paprastas – kiekvienais metais pirmosios daržovės kainuoja brangiau, nes užauginti jas ne sezono metu pareikalauja didelių investicijų.

Visame pasaulyje besikeičiant mitybos tendencijoms ir su jomis susijusioms maisto paruošimo technologijoms, vartotojų kasdienybėje atsiranda vis naujų įpročių arba klausimų, ką geriausia rinktis. Pasak plėtros vadovės Giedrės Petkevičiūtės, žaliavalgiai labiausiai vertina produktų džiovinimą, liofilizacijos terminas tampa įprastas jau ne tik prabangių restoranų valgiaraščiuose ar sveiko maisto parduotuvėse, o rinkoje be pasterizuotų pieno produktų atsiranda ir tokiu pat būdu apdorotų kiaušinių.

Nerimstant aistroms dėl daržovių kainų Lietuvos prekybos centruose, į portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, primindamas, kokios daržovių kainos vyravo dar 2013 m. Vaikinas įsitikinęs – daržovių kainos, litais skaičiuojant į eurus, dabar paaugo „vienas prie vieno“. „Įkeliu Jums vieno prekybos centro „Maxima“ reklaminį bukletą su kainomis balandžio mėnesio pabaigos ir gegužės pradžios”, – rašo 2013 m. prekybos centro „Maxima“ reklaminės skrajutės kopiją portalui tv3.lt atsiuntęs ...

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Lietuviškų daržovių mėgėjams – piniginių tuštėjimo metas. Prekybininkai už šviežius lietuviškus agurkus ir pomidorus nesibodi reikalauti nuo 2 iki 5 kartų didesnės kainos nei už atvežtinius. Tikina, kad kainos greitu metu kris, kai padidės pasiūla. Tačiau valstybiniai maisto inspektoriai lietuviškų daržovių pranašumų prieš importines neranda. Prekybos centruose 5 € arba 17 litų šiuo metu kainuoja tokie švieži Lietuvoje užauginti pomidorai.

Natūralu, kad senėjimas yra neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau netgi natūralius procesus galima kiek suvaldyti žinant, kaip su visu tuo kovoti. Egzistuoja maisto produktai, kurie savyje turi medžiagų, kurios gali padėti pristabdyti senėjimą, rašoma Business Insider. Anot portalo, yra mažiausiai 11 produktų, kurie gali padėti ilgiau išlikti jauniems ir gražiems. Aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus Tai vienas puikiausiai ingredientų, kuris gali pagardinti salotas ar kepinius.

Pasirodo, daugiausiai už daržoves žmonėms tenka atseikėti ne kur kitur, o ūkininkų turgeliuose ar kaimo parduotuvėse. Priklausomai nuo daržovių rūšies, per metus jų kaina padidėjo nuo trisdešimties iki septyniasdešimties procentų. Kaip antai, labiausiai pabrango kopūstai ir svogūnai – kai kur net iki 70 procentų.   Pasak daržovių augintojų asociacijos, lyginti kelerių metų daržovių  derliaus negalima, mat kainos gali svyruoti dėl įvairių priežasčių.

Vargu, ar besidairydami maisto prekių parduotuvės lentynose jūs susimąstote, kaip mums įprastos daržovės – morka, baklažanas ar kukurūzai, atrodė anksčiau. Tačiau užsienio portalas „Business Insider“ ne tik pagalvojo apie tai, bet dar ir sukūrė grafinius paveikslėlius.

Grįžus iš parduotuvės su pirkinių maišu tuoj pat visus maisto produktus krauti į šaldytuvą gali pasirodyti puiki mintis, kadangi taip, daugelio manymu, maistas ilgiau išsilaikys šviežias ir neges. Vis dėlto, kai kurie maisto produktai įdėti į šaldytuvą greičiau praranda savo skonį, ima sparčiai senti ir prarasti savo tekstūrą. Pomidorai. Šių daržovių laikymas šaldytuve sustabdo jų nokimą ir panaikina skonį.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkė ir parduotuvių lentynų. Pirkėjai jau gali įsigyti pirmuosius ilgavaisius agurkus ir salotas vazonėliuose, o netrukus galės mėgautis ir šviežiais lietuviškais trumpavaisiais agurkais. Dar už pusantro arba dviejų mėnesių parduotuvėse išvysime pirmuosius lietuviškus pomidorus.

Juk dažniausiai, besilankydami maisto prekių parduotuvėje ir rinkdamiesi vaisius, uogas ar daržoves, mes ieškome ir rausiame tol, kol galiausiai randame gražiausią ir tobulos formos. O kas nutinka ne tokios idealios formos daržovėms ir vaisiams? Dažniausiai, dėl nepatrauklios išvaizdos, tokie maisto produktai būna nukainojami. Štai Anglijoje, socialiniuose tinkluose užvirė aršios diskusijos. Ne vienas britas ragina drąsiau prekiauti deformuotomis daržovėmis ir vaisiais, neišmetinėti jų.

Valgysi daržoves – nesusirgsi Alzcheimerio liga. Na, gal ne taip visiškai vienareikšmiškai, tačiau tyrę daržovių poveikį mokslininkai nustatė, kad jos bent jau sumažina tikimybę šia liga susirgti ir pristabdo atminties silpnėjimą. Tad kokias daržoves ir kiek jų derėtų valgyti? Penkerius metus tyrę amerikiečių mokslininkai skelbia rezultatus – valgai žaliųjų lapinių daržovių – gali jaustis gerokai saugesnis.

Mitybos specialistai pataria žiemą nepamiršti vartoti kuo daugiau žalumynų ir daržovių, kurios turi organizmui reikalingų vitaminų ir kitų medžiagų. Taip pat naudinga valgyti ir raugintas daržoves, kurios ne tik išsaugo didžiąją dalį vitaminų, bet ir turi daug probiotikų, padedančių žarnyno veiklai ir netgi gali padėti apsisaugoti nuo vėžio.

Jau metai, kaip Rusija Vakarams taiko maisto produktų embargą, tačiau nepaslaptis, kad sumanūs verslininkai savo produkciją eksportuoja per Baltarusiją. Ten pakeičiama produktų kilmės šalis ir produktai atsiduria rusiškų parduotuvių lentynose. Toks kelias per kelias savaites užsidarė, kai Rusija su Baltarusija pasirašė griežtesnes sutartis dėl importo ir eksporto. Tad užsidarius šiam keliui pilni vilkikai vaisių, daržovių ir kitų prekių privalėjo apsisukti ir grįžti atgal.

Turbūt niekam ne paslaptis, jog daržovės, vaisiai ir uogos – tai mūsų gyvybės eliksyras. Šie maisto produktai aprūpina žmogaus organizmą svarbiomis medžiagomis. Susipažinkite, kokios galios slypi po šiomis gamtos dovanomis. Brokoliai Jei būtų renkama turtingiausia vitaminais daržovė, brokoliai būtų ant aukščiausio pakylos laiptelio. Suvalgę 100 gramų brokolių gausite būtiną vitamino C ir karotino dienos normą. Ši daržovė padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir net apsaugoti nuo vėžio.

Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, lapkričio mėnesį fiksavo didelius daržovių ir vaisių kainų pokyčius, tuo tarpo kitų prekių ir paslaugų kainų svyravimai buvo mažesni. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį pabrango žaliosios vynuogės – 16,5 proc., bulvės – 3,2 proc., pomidorai – 1,8 proc., o atpigo plautos morkos – 18,5 proc., svogūnai – 7,5 proc., obuoliai – 6,8 proc., burokėliai – 4,8 proc., bananai – 3,8 proc., baltagūžiai kopūstai – 2,7 proc.

Savo užaugintomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, taip pat grybais ir uogomis dalis vilniečių galės prekiauti be leidimų. Vilniaus taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį savivaldybės nustatytose vietose leidimų prekybai minėtomis gėrybėmis nebereikės pensininkams ir neįgaliesiems, Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, moksleiviai ir studentams. Taip pat rinkliava nebus renkama ir iš prekiaujančiųjų sendaikčiais blusų turguje.

  Statistiniai duomenys rodo, kad, stebint daržovių ir vaisių kainų pokytį per ilgesnį laikotarpį, per metus, tikrai galima pastebėti labai ženklų kainų padidėjimą, „Žinių radijui“ sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. „Tačiau, jeigu žiūrėti kainų pokyčių tendenciją rugpjūčio mėnesio, palyginus su liepa, tai mes turime kaip tik daržovių ir vaisių atpigimą.

Remiantis pastarųjų mėnesių oficialia Lietuvos statistikos departamento informacija, šviežių vaisių bei daržovių kainos mūsų šalies rinkoje pastaruosius kelis mėnesius smuko. Taip pat 9,3% didėjo šviežių daržovių importas. Kas mėnesį fiksuojant rinkoje esančias dažniausiai vartojamų maisto produktų kainas, pastebėta, kad dažniausiai valgomos daržovės bei vaisiai gan atpigo.

 Vitaminų ir kitų antioksidantų bei maistinių skaidulų žmogui reikia kasdien, tačiau artėjant šaltajam metų laikui, daržovių ir vaisių pasirinkimas ypač sumažėja. Anot mitybos specialistų, akivaizdu, kad per vasarą naudingųjų medžiagų prikaupti visiems metams nepavyks, tad ant stalo kasdien ir šaltuoju metų sezonu turi rikiuotis bent kelių rūšių termiškai neapdorotos daržovės.

Kokių vitaminų lietuviams trūksta labiausiai ir kaip sukaupti jų atsargų? Pasak specialistų, ruduo pats geriausias metas prisivalgyti daug šviežių daržovių ir vaisių norint ne tik palepinti skrandį, bet ir sustiprinti imunitetą. Rudenį ypač populiarūs trinti šviežių morkų, obuolių kokteiliai, pagardinti moliūgais, imbierais ar špinatais. Tačiau net ir prisigėrus tokių kokteilių, prikaupti vitaminų ir mikroelementų atsargų visai žiemai, deja, nepavyks.

Dažniausiai valgant daržoves esame įpratę išmesti atliekamus lapus, viršūnėles ar sėklas. Taip darome, kadangi įprastai atrodo, kad spalvingiausios daržovių dalys yra naudingos bei gardžios, o kas atlieka –nevertinga. Visgi tai netiesa. Daržovių dalyse, kurias išmetame, taip pat galime rasti daug naudingų vitaminų bei maistinių medžiagų. Moliūgų sėklos – apsauga nuo negalavimų Šiuo metu karaliaujančią rudeninę gėrybę – moliūgą vertėtų į savo valgiaraštį įtraukti gana dažnai.

 Ypač sausringa vasara kankino ne tik Lietuvos ūkininkus, bet ir kaimynus lenkus, kurie yra vieni didžiausių vaisių ir daržovių augintojų. To dar nebuvo, bet šiuo metu ne lenkai daržoves gabena į Lietuvą, o atvirkščiai daržoves ir vaisius mūsų ūkininkai gabena tiems patiems lenkams. Iš Pasvalio rajone ūkininkaujančio Algimanto Morkūno ūkio daržovių sandėlio ruošiami išgabenti švieži kopūstai.

Vis dažniau Lietuvos žmonės pastebi, kad brangsta įvairios maisto prekės, tačiau įvardinti būtent kokios ir kiek jos pabrango – gali retas. Tv3.lt redakcija nusprendė pateikti, kokios prekės labiausiai brango nuo 2014 metų: Nepatikėsite, labiausiai šiais metais pabrango ne egzotiniai maisto produktai, o Lietuvoje nesunkiai užauginamos morkos. Lyginant su 2014 metų kainomis jos brango net 167,8 procentais arba 0,48 euro centrais už kilogramą. 2015 m. rugpjūčio mėn.

Sulaukus rudens – daržo gėrybių laikotarpio, svarbu iš jo pasiimti visą galimą naudą. Šiuo metų laiku pasitelkus tinkamą mitybą, savo organizmą galima tvirtai paruošti šaltajam sezonui. Iš rudeninių daržovių pasisavinus gausų vitaminų kiekį išvengiama ne tik peršalimų bei ligų, bet jaučiamasi gerokai energingiau ir žvaliau.

Vasarai pašykštėjus lietaus, nyksta daržovių derlius. Ūkininkai skundžiasi – esą morkų, moliūgų ir kopūstų lysvės primena Sacharos dykumą. O vandens net nėra iš kur paimti, mat šuliniai išsekę, upeliai vos sruvena. Jau dabar visos lietuviškos daržovės yra gerokai pabrangusios – štai, pavyzdžiui, už morkas gali tekti mokėti net pusantro karto daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad dėl sausros šiųmetis derlius bus gerokai mažesnis, o kainos ir toliau šoks į viršų.

Užsitęsę rugpjūčio karščiai pastaruoju metu džiugina nebent atostogaujančius, o štai šalies ūkininkams kaip reikiant gadina nervus, nes sausra išdžiovino laukus. Daržovių augintojai dejuoja, kad šiemet užaugo kur kas mažesnis derlius, todėl kainos ne kris, o kils. Tačiau vasara nepalanki ne tik daržininkams, dėl sausros nuseko upės, o dėl gaisrų pavojaus draudžiama lankytis ir miškuose.

Varguoliai, atėję atsiimti maisto davinių, vėl rado makaronus, miltus, kruopas. Nors vasara jau baigiasi, vaisių ir daržovių – nė kvapo. Nemokamai dalijamų maisto produktų žmonės neatsisako, tačiau norėtų geresnių ir sveikesnių. Labdaros organizacija „Maisto bankas“ pripažįsta, kad produktų sąrašą reikia tobulinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad visiems įtikti neįmanoma – esą vieni nori daržovių, o kiti – kondensuoto pieno.

Sustojote šalia kaimo keliuko nusipirkti pakelėje parduodamų šviežių vaisių ar daržovių? Būkite atsargūs, mat ne visi prekeiviai sąžiningi ir tikrai jums parduos savo pačių užaugintą derlių. Maisto ir veterinarijos specialistai gauna skundų, esą prisidengdami savo sunkiu darbu, ūkininkais save vadinantys žmonės bazėse perka įvežtinę produkciją ir lengvatikiams ją parduoda kaip pačių užaugintą.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

Gyvenimas kosmose tikrai įdomus. Pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvenantys kosmonautai ir astronautai pirmą kartą per ilgus metus išsivalė langą iš lauko. Taip dažnai, kaip čia, Žemėje, kosmose to daryti nereikia. Be to, Tarptautinės kosminės stoties komanda pirmą kartą paragavo ypatingų salotų. Ypatingos jos tuo, kad užaugintos ne kur kitur, o kosmose. Auginti jas bandoma jau ne pirmą kartą, tačiau paragauti savo kosmose užauginto derliaus astronautams iki šiol dar nebuvo leista.

Žmonės suvartoja daržovių ir vaisių per pusę mažiau, negu nusatyta Pasauio sveikatos organizacijos, o tai atsitinka dėl to, kad vaikystėje jie neįpranta valgyti šių taip reikalingų mūsų organizmui medžiagų, „Žinių radijui“ sakė Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Ūkininkai vis garsiau kalba, kad dėl itin sausų orų šiųmetis derlius bus prastesnis arba ne didesnis nei vidutinis. Įprastai, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, rudenį daržovių derliaus kainos būną žemiausias, tačiau dėl šių metų prastesnio derliaus jos gali šoktelėti.

Norint turėti gerą sveikatą, žmogui labai svarbu išlaikyti rūgštinės ir šarminės terpės pusiausvyrą, kas šiais laikais retam pavyksta, „Žinių radijui“ pasakojo manualinės terapijos specialistas, natūraliosios medicinos šalininkas, sveikuolis Liudvikas Šalčius. Pasak jo, dažniausiai žmonių organizme trūksta šarmų, nes vartojama daug tokių rūgštinančių produktų kaip mėsa, žuvis, kava, alkoholis ir t.t. Todėl L. Šalčius pataria kasdien vartoti šarminančių produktų.