darbuotojai

  Vyriausybė pirmadienį nusprendė nuo 2016 metų balandžio 1 dienos naikinti 1290 pareigybių. „Geras klausimas, negaliu atsakyti“, - į BNS klausimą, koks bus pareigybių naikinimo finansinis efektas, pirmadienį spaudos konferencijoje atsakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiuo metu darbuotojai skirtingai vertina darbo rinkos situaciją. Vieni teigia, kad darbus renkasi patys, nes turi ką pasiūlyti darbdaviams ir patys gali kelti reikalavimus. Kiti sako, kad rasti darbą reikia pasistengti ir vis kažko pritrūksta iki sėkmės. Kai kuriems darbą surasti itin sunku.

Keturiasdešimt du milijonai litų. Tiek per penkerius metus valstybė išleido mokinių profesiniam orientavimui, kad šie žinotų, kokią profesiją rinktis. Tačiau aiškėja, kad didžioji tų pinigų dalis – 80 procentų – buvo skirta ne pažintinėms kelionėms į įmones ar organizacijas, kurių metu galėtų susipažinti su specialybe, o darbuotojų atlyginimams.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma „Vilniaus energija“, ketinant atleisti daugiau nei 100 darbuotojų, pertvarko pareigybes. Pasak įmonės energetikų profesinės sąjungos vadovo, tokia praktika taikoma ne pirmą kartą, todėl žmonės nesijaučia nesaugiai. Vidas Bauševičius sako, kad panašią praktiką įmonė yra taikiusi ir anksčiau, kai šilumos ūkį perėmė „Dalkia“, todėl darbuotojams tvarka žinoma.

Darbo skelbimų portalo atliktos klausos duomenimis, keturi iš penkių dirbančiųjų norėtų keisti darbą dėl didesnio atlyginimo, įdomaus darbo, tobulėjimo ir karjeros galimybių.  Pusė norinčiųjų keisti darbą respondentų nekeičia jo, nes mano, kad rinkoje nėra geresnių jų kvalifikaciją atitinkančių pasiūlymų. Kas trečias galvoja, kad jų darbas yra pakenčiamas, 20 % - neranda laiko naujo darbo paieškoms, o 6 % bijo prarasti esamą darbą, jei darbdavys sužinos apie darbo paieškas.

Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, nors pripažįsta, kad norėtų kai kuriuos dalykus pakeisti. Šiuo metu atlygis už darbą yra pats svarbiausias didžiajai daliai dirbančiųjų, tačiau greta finansinio įvertinimo darbuotojams taip pat itin svarbu darbo pobūdis bei emocinė aplinka darbe. Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų šiuo metu darbe svarbiausia tinkamas finansinis jų darbo įvertinimas – atlyginimas.

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

Ukraina ir Baltarusija dėl savo geopolitinės padėties ir augančių Lietuvos atlyginimų tampa labai patrauklia šalimi tiek atlikti gamybos darbus, tiek įsivežti darbuotojus. Pasak ekspertų, šios situacijos išnaudojimas būtų papildoma paspirtis šalies ūkio plėtrai.

Atleidimo lapelis kelia baimę visiems, tačiau šias baimes gali sumažinti žinojimas, kokias teises turi atleidžiamas darbuotojas ir ko darbdavys negali atleisti. Statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo virš 262 tūkst. atleidimu, o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atleidimų padaugėjo 4 procentais.

Aštrėjant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo kvotų Lietuvoje ir jų integravimo, šalies verslininkai piktinasi, kad nėra lengva čia atsivežti profesionalių vadovų. Redakciją pasiekė laiškas, kuriame skundžiamasi dėl paradoksų norint įdarbinti vadovus iš trečiųjų šalių. Tvarka neaiški Telekomunikacijų bendrovės „Zirzilė“ vadovas Saulius Gintautas portalui tv3.lt papasakojo apie užsieniečių įdarbinimui nepatogią Darbo biržos interneto svetainę.

Kodėl auga nedirbančiųjų pajamos, o dirbantieji maitinami tik pažadais? Tokia diskusija užvirė visuomenėje, kai pranešta, kad kitais metais bus didinamos pensijos. Finansų ministras žada, kad algos kils ir valstybės tarnautojams bei biudžetininkams. Nors ekonomistai rėžia, kad pinigų nėra nei tiems, nei tiems, rūpintis pensininkais politikams patogiau. Trys jaunuoliai verslą pradėjo prieš beveik metus – atidarė dvi spurgų kavines Vilniuje ir Kaune.

Iki šių metų lapkričio administracijos pertvarką, per kurią numatoma atleisti apie 7 proc. darbuotojų, ketinanti pabaigti naujoji Vilniaus valdžia praėjusį mėnesį dėl atleidimo jau įspėjo 63 darbuotojus. Lietuvos darbo birža BNS informavo, kad liepą Vilniaus miesto teritorinė darbo birža gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Kas darbdaviui svarbiausia, ieškant darbuotojų? Vertinamas turimas išsilavinimas, reikalaujama darbo patirties, o gal ignoruojami visi šie dalykai ir žiūrima kitų kriterijų? CVbankas.lt atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kokie kriterijai ieškant darbuotojų yra svarbiausi. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad darbdaviams vertinant kandidatus svarbiausi du dalykai – darbuotojų darbo patirtis arba asmeninės savybės.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi beviltiškoje situacijoje atsidūrę „Vilnius veža“ darbuotojai, kurie pasakoja, kad jie ne tik prarado darbą, bet ir negauna sąžiningai uždirbtų pinigų. „Už paskutinius tris mėnesius nėra sumokėję atlyginimo ir išeitinė kompensacija irgi nėra sumokėta. Įmonė po padaryto audito negali skelbti bankroto vien dėl to, kad paskutiniu metu auditas parodė, kad įmonė dirbo pelningai.

Vilniaus miesto savivaldybė ieško naujo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovo. Savivaldybės puslapyje paskelbtas konkursas VAATC direktoriaus pareigoms užimti. Skelbime nurodoma, kad būsimasis vadovas turi turėti ne mažesnę nei 3 metų sėkmingo vadovavimo patirtį, dalyvavęs įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurių vertė ne mažesnė nei 5 mln. eurų, labai gerai mokėti anglų kalbą. Kandidatų paraiškų savivaldybė laukia iki rugpjūčio 14 dienos.

  Kultūros ir meno darbuotojams kitąmet atlyginimai turėtų būti keliami vidutiniškai po 70 eurų, taip pat bus siūloma neriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų.   Tokius pažadus ketvirtadienį iš premjero teigia išgirdę šalies kultūros įstaigų atstovai, aptarę šiuos klausimus Vyriausybėje. „Premjeras patvirtino, kad kitąmet turėtų būti pakelti atlyginimai po 2 atlyginimų koeficientus. Tai jau būtų trečiasis, baigiamasis etapas.

Lietuvos įmonių vadovų apklausai atskleidus, kad šeši iš dešimties darbuotojų neįtraukiami į įmonės veiklos efektyvumo didinimą, bendrovės lean.lt praktikas Vidas Petraitis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dėl to kalta pasenusi veiklos praktika, sustabarėjęs mūsų šalies verslininkų mąstymas. Klausti darbuotojų patarimų, naudotis jų idėjomis, kaip valdyti įmonę esą yra įprasta Vakarų šalių praktika.

Sekmadienį, paskutinę Jūros šventės dieną užfiksuotas itin nemalonus incidentas, kuris sukėlė itin daug streso vienai mergaitei bei jos šeimai. Kaip pranešė tv3.lt skaitytoja Ieva, dėl aplaidžios už vandens pramogas atsakingų darbuotojų veiklos, nepritvirtinus apsauginės virvės, oro pripūstame burbule esančią mergaitę nunešė Danės upės srovė. Vaizdo įraše užfiksuotos incidento akimirkos. Žmonėms vandens plukdomą burbulą pavyko sustabdyti tik priplaukus vandens dviračiais.

Deklaracijų apie viešus ir privačių interesus dar nepateikė 170 savivaldybių politikų, iš didmiesčių prasčiausiai atrodo Kaunas, trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos duomenimis, daugiausia nepateikusių deklaracijas yra Raseinių ir Kėdainių rajono savivaldybėse.

Lietuvoje gyventojų skaičiui jau daugiau nei dvidešimt metų mažėjant, savivaldybių administracijos plečiasi. 2011-2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 proc., - rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktame tyrime. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

 Virš 7 tūkst. prekybos centrų Europoje turintis tinkas „Lidl“ pirmąkart nesėkmingai į Lietuvos rinką įžengė 2002 metais. Tuomet nepavyko atidaryti parduotuvių dėl didelės konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje. Tinklas iš šalies pasitraukė 2006-2007 metais. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jau išdygo naujoji parduotuvė, tačiau tiksliai nežinoma, kada ji atvers duris. Prekybos tinklas pasižymi ne tik kukliu prekių išdėstymu, tačiau ir skandalais pagarsėjusiu elgesiu su darbuotojais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nestebina anoniminės apklausos rezultatai, kurie rodo, kad svarbiausia motyvacijos priemonė darbe yra atlyginimas. Anot S. Besagirsko, taip yra todėl, kad kitose šalyse galima uždirbti daugiau: „Visi lyginasi su daugiausiai uždirbančiais – su Vakarų Europa, su Norvegija – ten, kur mūsų emigrantai daugiausiai bando ir plūsti.

 Autoritetas – žmogus, į kurį galima lygiuotis, klausti patarimo, pasitarti ar pasidalinti kylančiais klausimais bei idėjomis ar sekti kaip pavyzdžiu. Daugiau kaip pusė darbuotojų gali džiaugtis – darbe jie dirba su žmonėmis, kurie jiems yra autoritetai. Apie 60 procentų darbo portalo CVbankas.lt respondentų teigia, kad dirba su žmonėmis, kuriuos laiko autoritetais.

Beveik du trečdaliai (62 proc.) smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbuotojų teigia negalintys dirbti lanksčiai - tai yra nereguliariai ir ne konkrečioje darbo vietoje, rodo apklausa. 26 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad nėra ribos tarp darbo dienos ir asmeninio gyvenimo ir jie turi sąlygas dirbti lanksčiai, parodė bendrovės „Microsoft Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. 50 proc. darbuotojų nuolat arba dažnai dirba ilgiau nei įprastos darbo valandos. 40 proc.

 Kauno miesto savivaldybės administracijos laukia didelės permainos. Išanalizavę esamą situaciją Kauno miesto vadovai jau nubraižė esmines pertvarkos gaires. Iki šių metų pabaigos darbuotojų skaičius savivaldybės administracijos aparate sumažės 20 proc. - nuo 786 iki 630. Skaičiuojama, kad per metus tai padės sutaupyti daugiau nei 2 mln. eurų. Vienas pagrindinių pertvarkos tikslų – padidinti Kauno viešojo valdymo efektyvumą.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

Lietuvos IT sektoriaus duomenys atskleidžia, kad IT specialistų poreikis šiandien penkis kartus viršija esamų šios srities ekspertų pasiūlą. IT kompanijos nuolat galvoja naujas strategijas, kaip į komandą pritraukti IT profesionalų ir įveikti pastaruoju metu atsiradusį dar vieną iššūkį – kovoje dėl darbuotojų laimėti prieš aukso kalnus žadančius ir ypatingai patrauklias darbo sąlygas siūlančius startuolius.

 Iš Baltijos šalių esame labiausiai motyvuoti dirbti. Lietuvis darbe jaučiasi puikiai, jei dirbti įdomu, darbovietė finansiškai stabili, o santykiai su viršininku yra geri. Patrauklus atlyginimas – tik šeštoje vietoje. Tokias išvadas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apibendrindamas tarptautinio tyrimo „Decoding Global Talent“ duomenis. „Kiek netikėtai lietuviai pagal motyvaciją darbui aplenkė estus, - sako cvmarket.

Myli ir pažįsti Vilnių? Mėgsti bendrauti bei moki anglų ar daugiau užsienio kalbų? Tapk savanoriu, kuris padės į Vilnių atvykusiems turistams geriau pažinti miestą. Vilniaus turizmo informacijos centras nuo 2015 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. kviečia prisijungti jaunimą ir suaugusiuosius prie turizmo savanorių komandos.

 Kasdieniams pietums lietuviai linkę taupyti ir renkasi namuose gamintą maistą arba mažiausiai kainuojančius dienos pietų pasiūlymus, nors didžiausią dėmesį skiria maisto skoniui. Dienos pietų įpročių tyrimas parodė, kad 4 iš 10 lietuvių pietus atsineša į darbą arba grįžta pavalgyti į namus.

Jaunimo darbuotojas – vis svarbesnę vietą ES jaunimo politikoje užimantis asmuo. 144 jauni žmonės ir darbo su jaunimu studentai iš 9 Europos šalių dalyvavo tyrime, kurio metu, įvardijo, ko tikisi iš atviro darbo su jaunimu. Jauni žmonės ypatingai vertino šios darbo su jaunimu formos atvirumą, teigdami, kad galimybė susitikti ir leisti laiką su draugais be spaudimo iš išorės jiems yra labai svarbi.

Lietuvoje pastebimai auga jaunimo verslumo rodikliai. Pernai metų pabaigoje įmonės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų planavo nuosavą verslą pradėti artimiausių dvejų metų bėgyje. Didžiausią jų dalį – 16 proc. – sudarė 18-25 m. jaunimas.

Dizainerė, iširusios merginų grupės „Spice Girls“ narė Victoria Beckham varė iš proto Kalifornijos viešbučio darbuotojus, skelbia „E! News“. Kalbama, kad aikštingoji Victoria iš kantrybės išvedė prestižinio Napos slėnio kurorto „Meadowood“ darbuotojus. „Kas kartą jai paliekant kambarį, buvo privaloma pakeisti antklodes, rankšluosčius ir po kelis kartus išvalyti patalpą. Tai tęsdavosi po penkis, šešis kartus per dieną“, – konfliktą tarp viešbučio darbuotojų ir dizainerės apibūdino šaltinis.

Lietuvos verslas susiduria su IT sektorius darbuotojų stoka, o pastarųjų atlyginimai yra vieni didžiausių regione. Daugumai įmonių sunku planuoti savo veiklą, tikėtis plėtros, kai nėra tikros kiek personalo ateityje turės ir kiek galės pasamdyti papildomai. Pasak bendrovės „Masterclass Lietuva“ partnerės Lauros Dauksaitės, resursai iš užsienio būtų vienas iš sprendimų, kuris galėtų padėti jaustis užtikrinčiau. „IT sektoriuje yra apie 13 tūkst. laisvų vietų.

Šiuo metu darbo rinkoje vis labiau imantys dominuoti naujųjų Y ir Z kartų atstovai nori visada – net ir darbo metu – būti aktyviais socialinių tinklų dalyviais. Kaip tokioje situacijoje elgtis darbdaviams: drausti tai ar leisti bet stengtis kontroliuoti? Socialinių mokslų daktaras ir ISM Executive School konsultantas Arvydas Būta pastebi, kad noras būti „prisijungus“ (online) kyla iš poreikio būti nuolat matomiems bei įvertintiems.

Vakaruose jau seniai egzistuoja supratimas, kad investicijos į darbuotojo emocinę būseną, sveikatą atsipirks, nes darbuotojo savijauta aiškiai atspindi jo darbo rezultatus. Tačiau Lietuvoje vadovai nelinkę į tai investuoti. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimų duomenimis savo darbu nepatenkinti net 29 proc. lietuvių, kurie dirba daugiau valandų ir prastesnėmis sąlygomis nei vakariečiai, o su stresu darbe susiduria net 51 % darbuotojų.

Kylant vis daugiau aistrų dėl naujojo Darbo kodekso projekto, pradėjau girdėti naują kūrėjų ir valdininkų argumentą - pasakojama, kad naująjį dokumentą bet kas gali pasiskaityt, nes jis skelbiamas viešai. Aš jį radau ir nagrinėju. Nes žinojau, kokiuose labirintuose ieškoti naujojo kodekso. Tačiau ar tikrai tai gali padaryti kiekvienas mirtingasis? Tai vienas paprastas klausimas. Antras - o kiek žmonių, radę „viešai skelbiamą“ kodeksą, jį supras? Nes aš matau daug labai protingų sąvokų.

„Panelės“ žurnalo redakcija 20 metų kūrė išskirtinio turinio tekstus. Savita rašymo technika, „laisva forma“ rašomi tekstai pritraukdavo tūkstančius skaitytojų. Straipsniai – šilti, artimi sielai. Deja, Jurgos laiškų įvadiniame puslapyje jau nebematysime. Pagrindinė žurnalo redakcijos dalis skirstosi. „Panelėje“ nebedirbs nei vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė, nei meninis redaktorius ir fotografas Algis Krisčiūnas, nei skyrių redaktoriai Agnė Pačekajė bei Orijus Gasanovas.

Karolina Zajarskė, Žinios.lt Kauno zoologijos sode gimusi kupranugariukė tapo tikru iššūkiu prižiūrėtojams. Mažylė atsisako žįsti motiną, tad jau pusantro mėnesio kiaurą parą kupranugariukę maitina sodo darbuotojai. „Dažniausiai per naktį pasilieka po du asmenis prižiūrėti gyvūną, nes vienas aprastai prižiūri mažylį, kitas mamą, kad būtų patogus priėjimas prie gyvūno. O pasiskirstymas vyksta demokratiniu būdu: kas kada gali, kam galbūt yra lengviau.

 Kovo mėnesį, šylant orams, didėja ir tikimybė susirasti darbą. Tai patvirtina net 28,4 proc. išaugęs darbo pasiūlymų skaičius – ypač padidėjo terminuoto darbo paklausa. Laisvų darbo vietų padaugėjo judamųjų žemės ir miškų ūkio variklinių įrenginių operatoriams, slaugos specialistams, dažytojams, statybos ir mechanikos inžinieriams. Ir toliau rinkoje paklausūs pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai bei reklamos ir rinkodaros specialistai.

 Personalo nuomos paslaugą atradę verslininkai sako, kad tai geriausia išeitis, kai prireikia papildomų pajėgų naujiems projektams įgyvendinti arba pakeisti susirgusius ar atostogaujančius nuolatinius darbuotojus. Svarbiausia, personalo nuomos bendrovės gali pasiūlyti labai įvairių specialistų ir tai padaro labai greitai. Laikini darbuotojai – nebūtinai žemiausios kvalifikacijos Telekomunikacijų bendrovė „Teo LT“ darbuotojų nuomos paslauga pradėjo naudotis maždaug prieš metus.

Mokslininkų rengiamame vadinamojo socialinio modelio projekte be kita ko siūloma palengvinti darbuotojo atleidimo iš darbo sąlygas. Profesinės sąjungos kritikuoja šį siūlymą, tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad tai būtų teigiamas žingsnis: „Lietuva pagal darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo sudėtingumą užima 125-tą vietą iš 144 valstybių. Tai sąlygoja mūsų pasenęs darbo santykių organizavimo modelis.

Pavasarėjant atsigauna ne tik gamta, bet ir darbo rinka. Vasario mėnesį darbo rinkai buvo būdingas didesnis laisvų darbo vietų skaičius, o taip pat ir mažėjantis besikreipiančiųjų dėl darbo skaičius. Paskutinį žiemos mėnesį darbo biržoje registravosi 20,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o tai yra ketvirtadaliu mažiau nei sausį. Šalies įmonės per mėnesį pateikė beveik 22 tūkst. naujų darbo pasiūlymų – 12,6 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį.

Dėl sanatorijos „Pušyno kelias“ kalbos netyla jau kelerius metus. Pati sanatorija seniai prašo pakeisti įstaigos statusą iš uždarosios akcinės bendrovės į viešąją įstaigą, kad ji galėtų pasinaudoti valstybės investicinėmis programomis ir ES struktūrinių fondų parama. O viešojoje erdvėje kalbama, kad į sanatorijos patalpas bus perkeltas Vaiko raidos centras. Apie tai kalbėta ir ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje.

Daugelis pritartų, kad keltis ryte į darbą – tikra kančia. O jei darbas būtų toks pat smagus kaip ir laisvadienis? Jei manote, jog tai neįmanoma, žvilgtelėkite į šias nuotraukas ir susimąstykite dar kartą (ebaumsworld.

Jau kuris laikas darbdaviai atkreipia dėmesį, jog tam tikrose sektoriuose jiems trūksta tinkamai kvalifikuotų darbuotojų. Prisidėdama prie šio problemos sprendimo, Lietuvos darbo birža įgyvendina projektą „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Projekto metu ketinama parengti 14 tūkst. kvalifikuotų specialistų. Šiuo metu 39 proc. Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių – neturintys kvalifikacijos bei profesinio pasirengimo asmenys.

Kaip ir kasmet, šiandien, vasario 24 d., Kaune vyksta didžiausia Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugė – Kauno technologijos universiteto (KTU) karjeros dienos. Vienas didžiausių darbdavių šalyje – prekybos tinklas „IKI“, dalyvaujantis karjeros dienų renginyje, atskleidė, kodėl studentai turi didelius šansus įsidarbinti – jie turi tokių savybių, kurios labai naudingos karjeros pradžioje.

 Pernai darbo rinka buvo aktyvi: darbdaviai kūrė naujų darbo vietų, ieškojo įvairių darbuotojų, patys darbuotojai jautėsi saugesni, taigi drąsiau žvalgėsi naujų iššūkių ir perspektyvų – svarstė darbo keitimo galimybę. Pernai tam tikros darbo sritys darbo ieškančiuosius traukė labiau nei anksčiau, pastebėta ir išaugusi tam tikrų darbuotojų paklausa, o tam tikrų – sumažėjęs poreikis.

Pernai metais daugiau nei pusė smulkiųjų įmonių Lietuvoje pradėjo plėsti savo veiklą ir savo lėšas skyrė verslo plėtros planams. Be to, drąsiau kuriasi ir naujos mažos įmonės. Tai rodo UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), įgyvendinančios Ūkio ministerijos iniciatyva sukurtų finansinių priemonių kompleksą, skaičiavimai. Tokia smulkiųjų verslininkų plėtra siejama su efektyviomis valstybės pastangomis padėti šiam verslui bei palanki aplinka verslo pradžiai bei augimui.