darbuotojai

Šiuo metu kas septintas šalies gyventojas svarsto per artimiausius metus keisti darbą, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti dabartiniu darbdaviu, apie darbo keitimą artimiausiu metu galvoja net 5 kartus dažniau negu savo darbdaviu patenkinti respondentai.

Lietuvoje pernai spalį 19,2 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką. 325 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 212,1 tūkst., iš jų 127,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. 2014-ųjų spalį, kai MMA buvo 300 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,4 procento. Didesnį kaip 3 tūkst.

Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) lietuvių leidžia laiką drauge su kolegomis po darbo, o 13 proc. dirbančių šalies gyventojų tai daro dažnai. Šiuos rezultatus atskleidė šešiose Skandinavijos, Baltijos ir Vakarų Europos valstybėse statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ užsakymu atliktas „Geros dienos darbe“ tyrimas. Apklausa taip pat parodė, kad 66 proc. dirbančių lietuvių pietauja kartu su bendradarbiais. Dažnai tai daro beveik pusė (49 proc.

Darbuotojų lūkestis pirmiausiai yra adekvatus atlyginimas, tačiau yra ir kitų dalykų, galinčių priversti darbdavius susimąstyti, „Žinių radijui“ sakė verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė.   „Svarbu ne tik atlyginimo adekvatumas ir tam tikras žmonių iniciatyvumo skatinimas, atsižvelgimas į jų požiūrius, poreikius.

Dirbantys Lietuvos gyventojai iš gero darbdavio pirmiausia tikėtųsi didesnio negu įprastai siūloma darbo rinkoje atlyginimo, parodė atliktas tyrimas. Šį kriterijų kaip pagrindinį geram darbdaviui įvardijo kas antras (46 proc.) respondentas. Antroje ir trečioje vietoje pagal reikalavimų geram darbdaviui svarbą – sudarytos karjeros galimybės (39 proc.) ir lanksčios darbo sąlygos (34 proc.

 Simptomai, kaip kosulys, sloga dažnai net nėra laikoma liga. Kol šie negalavimai per daug netrukdo gyventi įprasto gyvenimo einant į darbą, tol jie yra ignoruojami. Vis dėlto, taip nesirūpindami savo sveikata kenkiame ne tik sau, bet keliame riziką ir aplinkiniams. Daugumos sergančių ir einančių į darbą priežastis – baimė netekti darbo.

Daugiau nei pusė dirbančių Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį svarstė keisti savo esamą darbo vietą. „Geros dienos darbe“ tyrimas parodė, kad lietuviai yra mažiausiai lojalūs darbuotojai iš visų tirtų Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybių. Tiesa, gerokai ištikimesni savo esamiems darbdaviams yra statybų sektoriuje dirbantys Lietuvos gyventojai. Tik kiek daugiau nei du penktadaliai (42 proc.) jų per paskutinius pusę metų svarstė galimybę pakeisti darbą.

Darbo rinkoje trūksta tam tikrų sričių darbuotojų, tad įmonės plečia jų paieškos lauką ir sudaro galimybes žmonėms į darbą atvykti ir iš visai kitų regionų. Tiesa, kad darbuotojas pasiryžtų kasdien iki darbo važinėti kelias dešimtis ar net šimtą kilometrų, darbdavys turi pasižymėti nepriekaištinga reputacija ir, žinoma, siūlyti patrauklų atlyginimą. Pasak darbo rinkos specialistų, pastaruoju metu tai vis svarbesnės priežastys, kodėl darbuotojai sutinka ar nesutinka dirbti konkrečioje įmonėje.

Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos.

Internetas daugumai yra neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, taigi nestebina, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai vieni apie kitus ieško informacijos internete. Prieš dvejus metus atliktas ir šiemet pakartotas panašus tyrimas atskleidė, kad ši tendencija ne blėsta, o kaip tik ryškėja, taip pat atsiranda vis daugiau darbuotojų, pasveriančių, ką viešinti apie save internete, o ko vis dėlto neskelbti. 7 iš 10–ies darbuotojų nuolat ieško informacijos apie darbdavius.

Kai prieš keletą metų Tadas paliko gan aukštas pareigas gerai žinomoje ir vertinamoje įmonėje ir išėjo, kaip sakoma, į niekur, daugelis pažįstamų ir verslo partnerių stebėjosi. Ko jam trūko? Kodėl taip netikėtai? Tik keleto artimiausių draugų šis jo sprendimas nenustebino. Jis niekada nesiskundė savo darbu, tačiau jie matė, kaip po truputį blėso jo entuziazmas. Geri darbuotojai, demonstruojantys įspūdingus rezultatus, ne taip jau retai ima ir palieka mėgstamas pareigas sėkmingose įmonėse.

Tūkstančiai gyventojų nepasinaudoja teise į ligos pašalpą, kuri bent iš dalies kompensuotų praradimus, ir milijonus eurų palieka „Sodrai“ - per 2015 metus dėl ligos pašalpos skyrimo nesikreipė 59,3 tūkst. apdraustųjų, kuriems ji priklausė, - 3,34 proc. nuo visų ligos pašalpų skyrimo atvejų, informuoja žiniasklaida. Jeigu per metus nuo ligos pabaigos prašymas taip ir nepateikiamas, darbuotojams priklausantys pinigai priglaudžiami valstybės.

Parduotuvių tinklui „Lidl“ įsikuriant Lietuvoje ir statyboms jau einant į pabaigą, pradedama ieškoti darbuotojų. Viename iš internetinių darbo skelbimų portalų įrašyti 22 skelbimai. Darbuotojų ieškoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Kretingoje, Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose, Šiauliuose ir Mažeikiuose. Siūlomos tiek pardavėjų pozicijos, tiek tam tikrų skyriaus vadovų pareigos. Galima alga – nenurodyta.

Anglijos įmonės „The Group Company“ savinininkė Helen Bilton, ko gero, viena šauniausių bosių. Kiekvienam darbuotojui viršininkė padovanojo po kelionės bilietą į egzotišką salą. 32 kelionių įmonės darbuotojai gavo progą drauge tris dienas nemokamai pailsėti Barbadose. Ne gana to, viršininkė užsakė ir sumokėjo už 5 žvaigždučių viešbučio kambarius. „Mąsčiau, kad dešimtmečio šventės proga šią dovaną reikėtų įteikti tiekėjams ir klientams.

Dažniausiai pasitaikančios gyvenimo aprašymo (CV) pildymo klaidos – akis badančios gramatinės klaidos, pamiršta kontaktinė informacija, netikslus prieš tai buvusių darbų aprašymas. „Pirmas ir svarbiausias žingsnis į sėkmingą darbo paiešką – CV užpildymas. Būtent pagal ją darbdavys identifikuoja žmogų. Galima sakyti, kad CV yra tarsi žmogaus veidas. Todėl darbo paieškai gyvenimo aprašymo reikšmė yra milžiniška“, – sako karjeros portalų cvzona.lt vadovas Ž. Padegimas.

Šeši iš dešimties dirbančiųjų Lietuvoje teigia, kad ištikimybė įmonei naudos neatneša. Ir tik 18 proc. sako, jog darbovietė jiems atsidėkoja už lojalumą.  „Kaip parodė mūsų gaunamų gyvenimo aprašymų analizė, 18-29 metų amžiaus lietuvaičiai vienoje įmonėje išdirba vidutiniškai pusantrų metų. Tuo pat metu jų bendraamžiai Amerikoje (JAV Darbo statistikos biuro duomenimis) vienai darbovietei atiduoda vidutiniškai beveik tris savo gyvenimo metus, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

 Geriausių darbdavių organizacijas nuo vidutinių skiria vienas esminis veiksnys – darbuotojų įsitraukimas. Pastaraisiais metais Lietuvos darbuotojų įsitraukimas į organizacijų veiklą vidutiniškai siekia 47 proc.

Neseniai šalyje atsidarius vieno skandinaviško šalies banko padaliniui, pasklido kalbos apie itin geras darbo sąlygas: treniruokliai, stalo futbolas, simuliacinis golfo žaidimas, poilsio kambarys ir pigūs pietūs – tai tik dalis darbuotojams skirtų malonumų. Pasak Švedijos kapitalo prekybos įrangos gamintojos AB „ITAB Novena“ generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, jų įmonėje giliai įsišaknijusi švediška tradicija – fika.

 Sausį prasideda metinių pokalbių sezonas, kurių metu aptariami veiklos rezultatai, uždaviniai ateičiai, derinami darbdavio ir darbuotojų lūkesčiai. Tačiau „Aon Best Employers program“ tyrimo duomenys rodo, kad metinių pokalbių tam ne visuomet pakanka. Pavyzdžiui, tik 50 proc. darbuotojų Lietuvoje jaučia, jog aukščiausi vadovai suteikia aiškią veiklos kryptį ateičiai.

Išdarbinimo paslauga yra skirta įmonę paliekantiems darbuotojams, siekiant padėti jiems suplanuoti tolimesnę savo karjerą. Profesinių pokyčių metas kiekvienam darbuotojui yra didelis iššūkis ir dažnai – labai skausmingas procesas. Ši praktika Lietuvoje nėra nauja, tačiau apie jos taikymą girdima retai.

  Vyriausybė pirmadienį nusprendė nuo 2016 metų balandžio 1 dienos naikinti 1290 pareigybių. „Geras klausimas, negaliu atsakyti“, - į BNS klausimą, koks bus pareigybių naikinimo finansinis efektas, pirmadienį spaudos konferencijoje atsakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiuo metu darbuotojai skirtingai vertina darbo rinkos situaciją. Vieni teigia, kad darbus renkasi patys, nes turi ką pasiūlyti darbdaviams ir patys gali kelti reikalavimus. Kiti sako, kad rasti darbą reikia pasistengti ir vis kažko pritrūksta iki sėkmės. Kai kuriems darbą surasti itin sunku.

Keturiasdešimt du milijonai litų. Tiek per penkerius metus valstybė išleido mokinių profesiniam orientavimui, kad šie žinotų, kokią profesiją rinktis. Tačiau aiškėja, kad didžioji tų pinigų dalis – 80 procentų – buvo skirta ne pažintinėms kelionėms į įmones ar organizacijas, kurių metu galėtų susipažinti su specialybe, o darbuotojų atlyginimams.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma „Vilniaus energija“, ketinant atleisti daugiau nei 100 darbuotojų, pertvarko pareigybes. Pasak įmonės energetikų profesinės sąjungos vadovo, tokia praktika taikoma ne pirmą kartą, todėl žmonės nesijaučia nesaugiai. Vidas Bauševičius sako, kad panašią praktiką įmonė yra taikiusi ir anksčiau, kai šilumos ūkį perėmė „Dalkia“, todėl darbuotojams tvarka žinoma.

Darbo skelbimų portalo atliktos klausos duomenimis, keturi iš penkių dirbančiųjų norėtų keisti darbą dėl didesnio atlyginimo, įdomaus darbo, tobulėjimo ir karjeros galimybių.  Pusė norinčiųjų keisti darbą respondentų nekeičia jo, nes mano, kad rinkoje nėra geresnių jų kvalifikaciją atitinkančių pasiūlymų. Kas trečias galvoja, kad jų darbas yra pakenčiamas, 20 % - neranda laiko naujo darbo paieškoms, o 6 % bijo prarasti esamą darbą, jei darbdavys sužinos apie darbo paieškas.

Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, nors pripažįsta, kad norėtų kai kuriuos dalykus pakeisti. Šiuo metu atlygis už darbą yra pats svarbiausias didžiajai daliai dirbančiųjų, tačiau greta finansinio įvertinimo darbuotojams taip pat itin svarbu darbo pobūdis bei emocinė aplinka darbe. Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų šiuo metu darbe svarbiausia tinkamas finansinis jų darbo įvertinimas – atlyginimas.

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

Ukraina ir Baltarusija dėl savo geopolitinės padėties ir augančių Lietuvos atlyginimų tampa labai patrauklia šalimi tiek atlikti gamybos darbus, tiek įsivežti darbuotojus. Pasak ekspertų, šios situacijos išnaudojimas būtų papildoma paspirtis šalies ūkio plėtrai.

Atleidimo lapelis kelia baimę visiems, tačiau šias baimes gali sumažinti žinojimas, kokias teises turi atleidžiamas darbuotojas ir ko darbdavys negali atleisti. Statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo virš 262 tūkst. atleidimu, o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atleidimų padaugėjo 4 procentais.

Aštrėjant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo kvotų Lietuvoje ir jų integravimo, šalies verslininkai piktinasi, kad nėra lengva čia atsivežti profesionalių vadovų. Redakciją pasiekė laiškas, kuriame skundžiamasi dėl paradoksų norint įdarbinti vadovus iš trečiųjų šalių. Tvarka neaiški Telekomunikacijų bendrovės „Zirzilė“ vadovas Saulius Gintautas portalui tv3.lt papasakojo apie užsieniečių įdarbinimui nepatogią Darbo biržos interneto svetainę.

Kodėl auga nedirbančiųjų pajamos, o dirbantieji maitinami tik pažadais? Tokia diskusija užvirė visuomenėje, kai pranešta, kad kitais metais bus didinamos pensijos. Finansų ministras žada, kad algos kils ir valstybės tarnautojams bei biudžetininkams. Nors ekonomistai rėžia, kad pinigų nėra nei tiems, nei tiems, rūpintis pensininkais politikams patogiau. Trys jaunuoliai verslą pradėjo prieš beveik metus – atidarė dvi spurgų kavines Vilniuje ir Kaune.

Iki šių metų lapkričio administracijos pertvarką, per kurią numatoma atleisti apie 7 proc. darbuotojų, ketinanti pabaigti naujoji Vilniaus valdžia praėjusį mėnesį dėl atleidimo jau įspėjo 63 darbuotojus. Lietuvos darbo birža BNS informavo, kad liepą Vilniaus miesto teritorinė darbo birža gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Kas darbdaviui svarbiausia, ieškant darbuotojų? Vertinamas turimas išsilavinimas, reikalaujama darbo patirties, o gal ignoruojami visi šie dalykai ir žiūrima kitų kriterijų? CVbankas.lt atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kokie kriterijai ieškant darbuotojų yra svarbiausi. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad darbdaviams vertinant kandidatus svarbiausi du dalykai – darbuotojų darbo patirtis arba asmeninės savybės.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi beviltiškoje situacijoje atsidūrę „Vilnius veža“ darbuotojai, kurie pasakoja, kad jie ne tik prarado darbą, bet ir negauna sąžiningai uždirbtų pinigų. „Už paskutinius tris mėnesius nėra sumokėję atlyginimo ir išeitinė kompensacija irgi nėra sumokėta. Įmonė po padaryto audito negali skelbti bankroto vien dėl to, kad paskutiniu metu auditas parodė, kad įmonė dirbo pelningai.

Vilniaus miesto savivaldybė ieško naujo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovo. Savivaldybės puslapyje paskelbtas konkursas VAATC direktoriaus pareigoms užimti. Skelbime nurodoma, kad būsimasis vadovas turi turėti ne mažesnę nei 3 metų sėkmingo vadovavimo patirtį, dalyvavęs įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurių vertė ne mažesnė nei 5 mln. eurų, labai gerai mokėti anglų kalbą. Kandidatų paraiškų savivaldybė laukia iki rugpjūčio 14 dienos.

  Kultūros ir meno darbuotojams kitąmet atlyginimai turėtų būti keliami vidutiniškai po 70 eurų, taip pat bus siūloma neriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų.   Tokius pažadus ketvirtadienį iš premjero teigia išgirdę šalies kultūros įstaigų atstovai, aptarę šiuos klausimus Vyriausybėje. „Premjeras patvirtino, kad kitąmet turėtų būti pakelti atlyginimai po 2 atlyginimų koeficientus. Tai jau būtų trečiasis, baigiamasis etapas.

Lietuvos įmonių vadovų apklausai atskleidus, kad šeši iš dešimties darbuotojų neįtraukiami į įmonės veiklos efektyvumo didinimą, bendrovės lean.lt praktikas Vidas Petraitis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dėl to kalta pasenusi veiklos praktika, sustabarėjęs mūsų šalies verslininkų mąstymas. Klausti darbuotojų patarimų, naudotis jų idėjomis, kaip valdyti įmonę esą yra įprasta Vakarų šalių praktika.

Sekmadienį, paskutinę Jūros šventės dieną užfiksuotas itin nemalonus incidentas, kuris sukėlė itin daug streso vienai mergaitei bei jos šeimai. Kaip pranešė tv3.lt skaitytoja Ieva, dėl aplaidžios už vandens pramogas atsakingų darbuotojų veiklos, nepritvirtinus apsauginės virvės, oro pripūstame burbule esančią mergaitę nunešė Danės upės srovė. Vaizdo įraše užfiksuotos incidento akimirkos. Žmonėms vandens plukdomą burbulą pavyko sustabdyti tik priplaukus vandens dviračiais.

Deklaracijų apie viešus ir privačių interesus dar nepateikė 170 savivaldybių politikų, iš didmiesčių prasčiausiai atrodo Kaunas, trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos duomenimis, daugiausia nepateikusių deklaracijas yra Raseinių ir Kėdainių rajono savivaldybėse.

Lietuvoje gyventojų skaičiui jau daugiau nei dvidešimt metų mažėjant, savivaldybių administracijos plečiasi. 2011-2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 proc., - rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktame tyrime. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

 Virš 7 tūkst. prekybos centrų Europoje turintis tinkas „Lidl“ pirmąkart nesėkmingai į Lietuvos rinką įžengė 2002 metais. Tuomet nepavyko atidaryti parduotuvių dėl didelės konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje. Tinklas iš šalies pasitraukė 2006-2007 metais. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jau išdygo naujoji parduotuvė, tačiau tiksliai nežinoma, kada ji atvers duris. Prekybos tinklas pasižymi ne tik kukliu prekių išdėstymu, tačiau ir skandalais pagarsėjusiu elgesiu su darbuotojais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nestebina anoniminės apklausos rezultatai, kurie rodo, kad svarbiausia motyvacijos priemonė darbe yra atlyginimas. Anot S. Besagirsko, taip yra todėl, kad kitose šalyse galima uždirbti daugiau: „Visi lyginasi su daugiausiai uždirbančiais – su Vakarų Europa, su Norvegija – ten, kur mūsų emigrantai daugiausiai bando ir plūsti.

 Autoritetas – žmogus, į kurį galima lygiuotis, klausti patarimo, pasitarti ar pasidalinti kylančiais klausimais bei idėjomis ar sekti kaip pavyzdžiu. Daugiau kaip pusė darbuotojų gali džiaugtis – darbe jie dirba su žmonėmis, kurie jiems yra autoritetai. Apie 60 procentų darbo portalo CVbankas.lt respondentų teigia, kad dirba su žmonėmis, kuriuos laiko autoritetais.

Beveik du trečdaliai (62 proc.) smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbuotojų teigia negalintys dirbti lanksčiai - tai yra nereguliariai ir ne konkrečioje darbo vietoje, rodo apklausa. 26 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad nėra ribos tarp darbo dienos ir asmeninio gyvenimo ir jie turi sąlygas dirbti lanksčiai, parodė bendrovės „Microsoft Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. 50 proc. darbuotojų nuolat arba dažnai dirba ilgiau nei įprastos darbo valandos. 40 proc.

 Kauno miesto savivaldybės administracijos laukia didelės permainos. Išanalizavę esamą situaciją Kauno miesto vadovai jau nubraižė esmines pertvarkos gaires. Iki šių metų pabaigos darbuotojų skaičius savivaldybės administracijos aparate sumažės 20 proc. - nuo 786 iki 630. Skaičiuojama, kad per metus tai padės sutaupyti daugiau nei 2 mln. eurų. Vienas pagrindinių pertvarkos tikslų – padidinti Kauno viešojo valdymo efektyvumą.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

Lietuvos IT sektoriaus duomenys atskleidžia, kad IT specialistų poreikis šiandien penkis kartus viršija esamų šios srities ekspertų pasiūlą. IT kompanijos nuolat galvoja naujas strategijas, kaip į komandą pritraukti IT profesionalų ir įveikti pastaruoju metu atsiradusį dar vieną iššūkį – kovoje dėl darbuotojų laimėti prieš aukso kalnus žadančius ir ypatingai patrauklias darbo sąlygas siūlančius startuolius.

 Iš Baltijos šalių esame labiausiai motyvuoti dirbti. Lietuvis darbe jaučiasi puikiai, jei dirbti įdomu, darbovietė finansiškai stabili, o santykiai su viršininku yra geri. Patrauklus atlyginimas – tik šeštoje vietoje. Tokias išvadas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apibendrindamas tarptautinio tyrimo „Decoding Global Talent“ duomenis. „Kiek netikėtai lietuviai pagal motyvaciją darbui aplenkė estus, - sako cvmarket.

Myli ir pažįsti Vilnių? Mėgsti bendrauti bei moki anglų ar daugiau užsienio kalbų? Tapk savanoriu, kuris padės į Vilnių atvykusiems turistams geriau pažinti miestą. Vilniaus turizmo informacijos centras nuo 2015 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. kviečia prisijungti jaunimą ir suaugusiuosius prie turizmo savanorių komandos.