darbuotojai

Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kainą. Tokius įtarimus imasi tirti Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) apklaustų dirbančių gyventojų teigia, kad eina į darbą peršalę. Tai parodė „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic“ atliktas naujas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu buvo apklausiami darbuotojai ir darbdaviai.

2016 metai Lietuvos aktualijų ir politikos pasaulyje buvo pažymėtas keliais esminiais įvykiais – Seimo rinkimais ir Darbo kodeksu. Pastarasis vasarą išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą ir kelias dienas trukusį visuomenės atstovų streiką ant Vyriausybės laiptų. Darbo kodeksas, kuris naujosios valdžios yra įšaldytas iki šių metų liepos pirmos dienos, yra Socialinio modelio dalis. Šis, klausimų kėlė ne vienam, jis buvo vienas iš esminių šių metų valstybės biudžeto formavimo aspektų.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Siekiant išgryninti ir susitelkti į pagrindinę bendrovės „Maxima LT“ veiklą, mažmeninę prekybą, nuo įmonės atskiriama fizinės apsaugos paslauga. „Maximos LT“ Saugos departamentui priklausę fizinės apsaugos padaliniai pagal savo regioninį išsidėstymą perskirstyti į keturias atskiras uždarąsias akcines bendroves, kurios ir toliau teiks saugos paslaugas visiems bendrovės „Maxima LT“ padaliniams. „Mažmeninės prekybos rinka yra labai dinamiška ir konkurencinga.

Šiandienos Lietuvos darbo rinkoje problema tampa ne bedarbystė, bet tinkamų darbuotojų trūkumas. Tam įtakos turi tai, kad kasmet mokyklas baigia mažiau abiturientų, dalis jų pasirenka studijas užsienyje, kurias baigę negrįžta į Lietuvą. Personalo atrankų kompanijos „HR factory Lietuva“ vadovė Henrika Bivainienė įsitikinusi, kad kaip darbdaviui seksis ieškoti darbuotojų, priklauso nuo jo veiksmų.

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. Darbdaviai teigia, kad pati valdžia nesuteikia galimybių kitaip skatinti darbuotojų.

Verslo pasaulyje vis dažniau pasitaikanti tema – darbuotojų trūkumas. Apie tai kalba tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos ieškančios įmones. Kokia situacija yra iš tikro – kas apsunkina įdarbinimą, kodėl darbuotojai nėra lojalūs ir kokiomis priemonėmis juos bandoma surasti? Didelis atlygis ir reikalavimas vežioti taksi automobiliais „Taip, jaučiame didelį motyvuotų kandidatų trūkumą. To priežastys gali būti netgi kelios. Viena jų – žmonės šiuo metu tikrai turi iš ko rinktis.

Noras uždirbti daugiau neretai skatina darbuotojus žvalgytis kito darbo pasiūlymų. Šiuo metu darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti, jei uždirbtų vidutiniškai 200-300 Eur daugiau. Ypač skirtumai išryškėja įvertinus, kiek darbuotojai troško uždirbti prieš porą metų.  Tačiau finansinės sąlygos – ne vienintelės, dėl kurių darbuotojai ima ieškoti kitų darbų. Darbo portalo CVbankas.

Darbuotojai, dalyvaujantys projekte „Aš myliu savo įmonę”, pergalės siekė įvairiai: atskleidė ne tik kasdienybę, kurioje netrūksta humoro ir šypsenų, bet ir pasiryžo atlikti šuolį parašiutu. Beveik 5 mėnesius trukęs konkursas pasiekė finalą – paaiškėjo mylimiausios 2016 metų įmonės. Viešo balsavimo ir ekspertų komisijos sprendimu, šių metų projekto nugalėtojais savo kategorijose tapo „Vaiduokliai“, „Makalius“, „Ruptela“, „Vilniaus Duona“, „Lidl Lietuva“ ir LR Valstybės kontrolė.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

  Įsivyravus šaltajam metų laikotarpiui ore tykantys virusai palaužia vis daugiau žmonių. Nepaisant ligų simptomų, kurie kelia grėsmę ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, užuot gydantis namie dauguma darbuotojų užsispyrusiai toliau keliauja į darbą. Viso to pasekmės – nepatenkinti kolegos, dar labiau suprastėjusi savijauta, o naudos iš to maža. Praėjusių metų sergamumo laikotarpiu vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 82 proc.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Vyrauja įsitikinimas, jog darbdaviams sergantys darbuotojai – tikra našta. Dėl šios priežasties dažnai užklupus gripui negalavimai yra, tiesiog, nepaisomi ir darbuotojai kankinami nepakeliamos slogos ar karščiavimo keliauja į darbą.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Jeigu Seimas priims Vyriausybės siūlomą naują biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai biudžetininkams tik didės, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius. „Atlyginimai tikrai nemažės, apatinės grindys yra pakeliamos maždaug 2–4 proc., visi atlyginimai tik didės“, – antradienį Seime pristatydamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, tvirtino viceministras. Toks įstatymas parengtas pirmą kartą.

Seimui praėjusią savaitę atmetus prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą, žadant jį pataisyti dar iki Seimo rinkimų, Seime jau registruojamos jo pataisos. Jas siūlo Socialdemokratų frakcija, šios partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei kiti parlamentarai. Socialdemokratai kartu su „darbiečiu“ Kęstučiu Daukšiu trečiadienį įregistravo 11 kodekso pataisų.

Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.

Artėja diena, kada seimūnai galutinai turės apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso (DK) likimo. Profesinės sąjungoms siekiant įtvirtinto DK su prezidentės pataisomis, 200 investuotojų, verslų vadovų ir visuomenės veikėjų susivienijo reikalaudami atmesti prezidentės pataisas ir palikti Seimo patvirtintą DK. Jų nuomone, pataisos įteisintų sovietinį mąstymą. Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių.

Visi bankrutuojančios valstybės valdytos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai galiausiai rado pirkėjus, o už gautas lėšas įmonė atsiskaito su darbuotojais - jiems bus išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. „Šiuo metu visi laivai yra parduoti - trys laivai buvo parduoti varžytinėse, du - laisvame pardavime, suradus pirkėją per skelbimus.

Personalo specialistai, dirbantys kelis šimtus darbuotojų turinčiose įmonėse, vis dažniau tampa kertine ašimi tarp verslo interesų ir darbuotojų motyvacijos išlikti komandoje bei kurti pridėtine vertę darbdaviui. Emigracija, darbuotojų kaita, motyvacijos skatinimas ir skirtingų darbuotojų kartų interesų derinimas – tik keletas esminių iššūkių, kurie iš esmės formuoja ir pačią personalo valdymo profesionalų darbo specifiką. „Nuolatinis motyvacijos skatinimas yra labai svarbu.

Ar pastebėjote, kaip į darbo rinką ateinantys jauni žmonės vis mažiau ieško saugumo, užtikrintumo ir vis dažniau reikalauja lankstumo? Per pastarąjį dešimtmetį stačia galva pasinėrėme į laisvai samdomų darbuotojų erą ir kasdien grimztame vis giliau. Kas mūsų laukia ateityje? Ar kas nors dar sutiks dirbti „nuo 8 iki 5“? Tiesa ta, kad efektyviai dirbame tik maždaug 20 procentų savo darbo dienos. Būtent per tiek laiko pasiekiame rezultatus ir tiek laiko esame naudingi darbdaviui.

Šiemet programuotojai uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau nei prieš trejus metus ir yra itin paklausūs darbo rinkoje. Patirties turinčių programuotojų atlyginimas prasideda maždaug nuo 1000 Eur ir gali siekti kelis tūkstančius. Pasižvalgykime, ką šiems specialistams siūlo darbdaviai ir ar kitų sričių darbuotojai gali tikėtis panašaus atlyginimo. 1000 Eur atlygis – ne riba Šiais metais programuotojai uždirba vidutiniškai 1025 eurus – tokią statistiką rodo portale CVbankas.

Vienas pagrindinių bet kokios srities vadovo uždavinių yra personalo ugdymas ir tobulinimas. Tam sukurta nemažai įrankių: individualus mokymas, mentorystė, delegavimas, metiniai pokalbiai. Tačiau vienas efektyviausių – grįžtamojo ryšio teikimas. Grįžtamasis ryšys - tai komunikacija tarp vadovo ir pavaldinio. Dažnai jis suprantamas kaip pagyra ar papeikimas. Tačiau gerokai efektyviau būtų skirstyti grįžtamojo ryšio formas pagal funkcijas: koreguojantis ir užtvirtinantis grįžtamasis ryšys.

Nuolatos kalbama, kad lietuviai darbštūs ir talentingi, tačiau savo šalyje vis dar neturime nei vieno verslo, kuris galėtų bent iš toli savo mastu ir globalumu prilygti „Google”, „Microsoft” ar kitiems pasauliniu mastu žinomiems vardams. Tad ko mums trūksta? Kodėl didžioji dalis Lietuvos verslo klesti tik nacionaliniu lygmeniu? „Dažniausiai pritrūksta vieno esminio elemento – krypties, žinojimo kur link einama.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.

Darbo skelbimų portale cv.lt savo gyvenimo aprašymus pirmąjį šių metų pusmetį patalpinę šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 920 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Didžiausius atlyginimų lūkesčius kelia 30-39 metų amžiaus darbo rinkos dalyviai, pastebimas vyrų ir moterų atlyginimų lūkesčių skirtumo mažėjimas.

Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc. „Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitinka su Trišalėje taryboje darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančių organizacijų vadovais ir aptars Seimo priimtą Darbo kodeksą. Šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad prezidentė dviejuose susitikimuose aptars naują Darbo kodeksą, kurį Prezidentūra gavo trečiadienį. Prezidentė priimti arba vetuoti Darbo kodeksą turi 10 dienų.

Lietuviai labiausiai norėtų dirbti ne daugiausiai besireklamuojančiose ir ne pačiose didžiausiose kompanijose. Anot balsavusiųjų „CV Market“ tyrime „Patraukliausias darbdavys 2016“, juos labiausiai traukia stabilios ir patikimos kompanijos, galinčios pasiūlyti stabilų ir patrauklų atlyginimą bei karjeros galimybes. Tyrimas atskleidė, kad svajonių darbovietėmis Lietuvoje ir toliau išlieka čia veikiančios tarptautinės kompanijos.

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą? Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija.

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis. Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

Ar kada teko užmigti studijose ar darbe? Tai, ko gero, ne pati mieliausia patirtis. Apie tai mums papasakoti galėtų iš Izraelio kilęs kompanijos generalinis direktorius Zeevas Farbanas. 36-erių vyras nusiavė batus ir nutarė numigti ant sofutės. Darbuotojai nė nedvejoję įamžino šefą fotoaparatu.

Profesinės sąjungos ateityje galės atstovauti tik savo nariams, nutarė Seimas. Kitais darbuotojais iš dalies rūpintųsi darbo tarybos arba darbuotojų įgalioti asmenys. Parlamentarai antradienį pritarė tokioms Darbo kodekso nuostatoms. Dėl viso kodekso projekto bus balsuojama vėliau.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Verslo savininkai ir vadovai dažnai jaučiasi nepakeičiamais ir būtent tai lemia dideles įmonių krizes. Pavyzdžių turime ir Lietuvoje, kai verslo gigantui išslysta žemė iš po kojų netikėtai pasitraukus vadovui, dešimtmečiais tvirtinusiam visus įmonės sprendimus. Daugeliui atrodo, kad jiems taip neatsitiks, tačiau apie galimą ateitį ir grėsmes verslui galvoti reikia šiandien. Jau dabar būtina planuoti, kas paveldėtų vadovų kėdes jų pasitraukimo atveju.

Situacija šalies darbo rinkoje ir toliau gerėja – tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Ekonominės analizės skyriaus atliktas tyrimas. Tarpžinybinės duomenų sistemos (TDS) duomenimis, 2016 metų trijų mėnesių teigiama darbuotojų skaičiaus pokyčio tendencija rodo, kad 2016 m. situacija darbo rinkoje yra dar geresnė nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Šių metų sausio-kovo mėnesiais į darbą buvo priimta daugiau nei 29 tūkst.

Seimo Pavasario sesijos darbų programoje įrašytas didelis paketas mokslininkų parengtų ir Vyriausybės pernai rudenį pateiktų Seimui svarstyti taip vadinamo „Socialinio modelio“ įstatymų. Jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, verslo aplinkai, gyventojų integracijai į darbo rinką, žmonių pasitraukimą iš socialinių pašalpų prieglobsčio.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Panevėžio ir Pravieniškių pataisos namų pareigūnai įsidarbindami pateikė suklastotus mokslo baigimo dokumentus, pranešė Kalėjimų departamentas. Vienas pareigūnas buvo atleistas, kitas laikinai nušalintas nuo pareigų, jį taip pat ketinama atleisti.

„Lidl Lietuva“ ruošiasi parduotuvių tinklo atidarymui ir intensyviai ieško darbuotojų. Išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad  įsidarbinusieji „Lidl“ parduotuvėse pirmaisiais metais uždirbs nuo 3,33 eurų per valandą (neatskaičius mokesčių), t. y. 1,5 karto daugiau už oficialų minimalų atlygį, o pardavėjų darbo laikas bus lanksčiai planuojamas. „Esame nauji Lietuvos rinkoje, todėl puikiai suvokiame savo atsakomybę kurti patrauklią darbo aplinką.

Šiuo metu kas septintas šalies gyventojas svarsto per artimiausius metus keisti darbą, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti dabartiniu darbdaviu, apie darbo keitimą artimiausiu metu galvoja net 5 kartus dažniau negu savo darbdaviu patenkinti respondentai.

Lietuvoje pernai spalį 19,2 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką. 325 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 212,1 tūkst., iš jų 127,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. 2014-ųjų spalį, kai MMA buvo 300 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,4 procento. Didesnį kaip 3 tūkst.

Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) lietuvių leidžia laiką drauge su kolegomis po darbo, o 13 proc. dirbančių šalies gyventojų tai daro dažnai. Šiuos rezultatus atskleidė šešiose Skandinavijos, Baltijos ir Vakarų Europos valstybėse statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ užsakymu atliktas „Geros dienos darbe“ tyrimas. Apklausa taip pat parodė, kad 66 proc. dirbančių lietuvių pietauja kartu su bendradarbiais. Dažnai tai daro beveik pusė (49 proc.

Darbuotojų lūkestis pirmiausiai yra adekvatus atlyginimas, tačiau yra ir kitų dalykų, galinčių priversti darbdavius susimąstyti, „Žinių radijui“ sakė verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė.   „Svarbu ne tik atlyginimo adekvatumas ir tam tikras žmonių iniciatyvumo skatinimas, atsižvelgimas į jų požiūrius, poreikius.

Dirbantys Lietuvos gyventojai iš gero darbdavio pirmiausia tikėtųsi didesnio negu įprastai siūloma darbo rinkoje atlyginimo, parodė atliktas tyrimas. Šį kriterijų kaip pagrindinį geram darbdaviui įvardijo kas antras (46 proc.) respondentas. Antroje ir trečioje vietoje pagal reikalavimų geram darbdaviui svarbą – sudarytos karjeros galimybės (39 proc.) ir lanksčios darbo sąlygos (34 proc.