darbuotojai

 Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams perleisti 17 parduotuvių didžiuosiuose miestuose palies kelis šimtus darbuotojų. Darbo biržos kol kas nėra informuotos apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 194. Labiausiai sumažėjo valstybės tarnybos korpusas. Per mėnesį įstaigose atsilaisvino 71 karjeros valstybės tarnautojo ir 77 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Dirbančiųjų pagal darbo sutartį taip pat turime 47 mažiau.

Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? Kad darbo rinka yra aktyvi, rodo ir viešoje erdvėje girdimos „darbuotojų medžioklės“ ir „karo dėl talentų“ temos. Į užburtą talentų paieškos ratą neretai įsisuka tos organizacijos, kurios tik praradusios darbuotoją skuba ieškoti jo kompetencijas atitinkančio pakaitalo.

Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. Tam biure įrengtas stalo žaidimų kambarys, sporto salė, o norintieji ateiti gali kad ir su naminiais gyvūnais. Ką veikia ši įmonė – galbūt tai reklamos agentūra ar kiti kūrybininkai? Nieko panašaus – technologijų ekspertai pasakoja, kad taip kūrybiškumą išlaisvinti stengiasi būtent programuotojų ar inžinierių darbdaviai.

Kitų metų biudžeto projekte šalia kitų mokestinių pakeitimų bus įtrauktas ir ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus siūlymas, leisti įmonėms į savo sąnaudas įtraukti darbuotojų kelionių viešuoju transportu į darbą išlaidas. Šiuo metu geležinkeliu ar autobusu keliaujančių darbuotojų patirtos išlaidos, kurias padengia darbdavys, laikomos darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip ir darbo užmokestis.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai, tačiau yra ribojančių veiksnių. Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje ribota ir brangi darbuotojų samda įvardijama kaip vienas pagrindinių verslo plėtrą stabdančių veiksnių, kuris didina įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną. Spartesnis sąnaudų nei pelno augimas verčia įmonės laikytis saugaus plano – plaukti pasroviui su pakeltu, bet neištrauktu inkaru.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji žymi ne tik mokslo pradžią, tačiau ir vėl suaktyvinamas pastangas surasti reikiamų darbuotojų, įsidarbinti arba pakeisti vieną darbą kitu, - teigia cvmarket.

Prancūzijos bendrovei „Teleperformance“ priklausanti skambučių centro įmonė „Teleperformance LT“ rugpjūtį nusprendė drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių, tačiau iš Lietuvos įmonė kol kas nesitraukia. „Teleperformance LT“ Darbo biržai rugpjūtį pranešė, kad atleidžia 111 darbuotojų Vilniuje. Portalo rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje dirba 153 žmonės.

Dalis valstybinių įmonių vadovų išgyvena tikrą aukso amžių. Iš mokesčių mokėtojų pinigų samdomi kai kurie direktoriai uždirba triskart daugiau nei ministrai ir daugiau net už prezidentę. Įdarbinimo agentūrų duomenimis, tokias algas mokėti išgalėtų retas privatus verslas. „Lietuvos energijos“ gen. direktorius 38-erių Dalius Misiūnas jau beveik dešimtmetį dirba valstybės valdomose energetikos bendrovėse.

Lietuvos pramonės įmonių vadovai kas ketvirtį pasipasakoja, kokios naujausios tendencijos pramonėje ir ko gali tikėtis darbuotojai. Panašu, kad nors verslininkai mąsto optimistiškai – įmonių pajamos didės, nemaža dalis galvoja, kad darbuotojų reiks mažiau. Juos keis technologijos. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atlikta didžiausių pramonės įmonių vadovų apklausa atskleidė, kokios tendencijos bus jaučiamos 2017 m. III ketvirtį.

Pagal pardavimus, tenkančius vienam darbuotojui, geriausias rezultatas tenka „Norfos mažmenai", o žemiausias rodiklis - parduotuvių tinklą „Iki" valdančioje įmonėje „Palink“, rašo „Verslo žinios“. Remiantis „Verslo žinių“ ir „Strategy Labs“ surinktais duomenimis, pagal pajamas, tenkančias vienam darbuotojui, labiausiai išsiskiria „Norfos mažmena“, konkurentus lenkianti bene trečdaliu. Šiame prekybos tinkle per metus vienam darbuotojui tenka 118 tūkst. eurų.

Savaitgalis daliai lietuvių prasidėjo penktadienį, o baigsis trečiadienio rytą. Bent jau toks įspūdis susidaro apžiūrėjus išvažiuojančiųjų srautus ir jų planus. Atvykstančiųjų bangą jau pasitiko ir pajūris. Net viešojo sektoriaus įmonėse pirmadienį į darbą neateis iki pusės visų darbuotojų. Tačiau policija ragina neatsipalaiduoti – jau šiandien prasidėjo reidai, jie tęsis visą savaitgalį. Vilnių popiet kausto kamščiai. Ypač pajūrio kryptimi.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

JAV Minesotos valstijoje vienoje mokykloje trečiadienį driokstelėjęs gamtinių dujų sprogimas užmušė du darbuotojus, o dar devyni žmonės buvo sužeisti. Nelaimė įvyko ryte Mineapolio mieste veikiančioje Minehahos akademijoje, privačioje krikščioniškoje mokykloje, kurioje vaikai mokosi nuo parengiamosios iki 12-osios klasės, nurodė ugniagesiai ir mokyklos pareigūnai. Tuo metu moksleiviai žaidė futbolą ir krepšinį.

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė sako, kad antradienį darbą pradedanti naujos struktūros kanceliarija sieks skirti daugiau dėmesio analizei ir peržiūrėti teisės aktų projektų vertinimą, tačiau darbo kultūrai pakeisti prireiks laiko. Nors reforma formaliai baigta, kanceliarija dar ieško 41 darbuotojo. Pasak M.Dargužaitės, Vyriausybės kanceliarija sieks įsitraukti į teisės aktų rengimą nuo pirminės stadijos ir koordinuoti, kad būtų įtrauktos reikalingos ministerijos ir socialiniai partneriai.

Šis darbdavys – kiekvieno darbuotojo svajonė. Internautus nustebino jo reakcija sulaukusi netradicinio pavaldinės pareiškimo. Žiniatinklio kūrėja ir inžinierė Madalyn Parker nusprendė skirti sau laisvadienių. Tačiau ne dėl peršalimo ar kitų ligų. Mergina kelias dienas rūpinosi savo psichine sveikata. Bendradarbiams ji parašė laišką: „Miela komanda, šiandien ir rytoj rūpinsiuosi savo psichologine būkle.

Jungtinių Valstijų technologijų milžinė „Microsoft“ planuoja atleisti dalį darbuotojų siekdama perorientuoti savo verslą, kad šis daugiausia dėmesio skirtų debesų kompiuterijos sričiai, skelbia spauda. Nors žiniasklaida praneša, kad bendrovė ketina atleisti tūkstančius žmonių, „Microsoft“ agentūrai AFP pirmadienį tik patvirtino, kad planuojami pokyčiai. „Microsoft“ įgyvendina pokyčius, kad teiktų geresnes paslaugas savo klientams ir partneriams“, – sakė kompanijos atstovas.

Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir nelaimingų atsitikimų darbe, siūloma įpareigoti darbdavius tikrinti, ar žmonės į darbą ateina blaivūs. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė konservatorių, „valstiečių“, socialdemokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovų teiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma tikrinanti ne visus, o visų pirma tik tuos darbuotojus, kurie dirba pavojingą darbą ar vairuoja transporto priemones.

Vyriausybės kanceliarijos reforma įgauna pagreitį. Daugumą pareigybių keičianti Vyriausybė šią savaitę pranešė ieškanti darbuotojų į 20 pozicijų. Kanclerė Milda Dargužaitė sako, kad pertvarkius kanceliariją joje bus 174 pareigybės vietoje buvusių 210 etatų. Reformą numatoma baigti liepos viduryje. „Tokių pozicijų, kokios buvo, išlieka apie 10 procentų.

 Japonijos atominės energetikos agentūra nurodė, kad penki darbuotojai antradienį gavo didelę apšvitos dozę per incidentą vienoje branduolinių tyrimų laboratorijoje, dirbančioje su plutoniu, kai tikrinant įrangą praplyšo krepšys su radioaktyviomis medžiagomis. Valstybinė agentūra nurodė, kad incidentas įvyko jai priklausančiame Oarajo tyrimų ir plėtros centre, kur atliekami branduolinio kuro tyrimai ir naudojamas itin toksiškas plutonis. Incidento priežastis šiuo metu tiriama.

  Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų darbo užmokestis nuo birželio didės 5-6 proc, pranešė įmonės profsąjungos vadovė. Tačiau bendrovės atstovas sako, kad atlyginimai padidinti apie 2 proc. Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė tikina, kad metų pabaigoje derantis dėl kolektyvinės sutarties, tikimasi algas padidinti dar labiau.

Iš Lietuvos pasitraukianti Suomijos kapitalo bendrovė „Prisma LT“ pranešė atleidžianti beveik 300 darbuotojų. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS pranešė, kad Vilniaus ir Kauno darbo biržos gavo „Prismos LT“ pranešimus apie atleidžiamus darbuotojus: Vilniuje - 162, Kaune - 126. Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) gegužės pradžioje pranešė nuo liepos ketinanti uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, nes rinka čia yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

Seimui linkstant susiaurinti darbuotojų atstovų - profsąjungų ar darbo tarybos vadovų - apsaugą, valdantieji siūlo sudaryti konkrečius „neliečiamųjų“ sąrašus. Seime registruotos keturių valdantiesiems priklausančių Seimo narių parengtos Darbo kodekso pataisos. Jomis profesines sąjungas ir darbo tarybas norima įpareigoti darbdaviui pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė su Trišale taryba suderintoms naujojo Darbo kodekso pataisoms, kurios praėjusią savaitę baigtos derinti su Trišale taryba. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš - 4 (visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai), o susilaikė 25. Dauguma - 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susilaikė.

Kelis mėnesius trukę patraukliausių darbdavių rinkimai baigėsi. Pirmajame dešimtuke atsidūrė ir dvi lietuviško kapitalo įmonės.  Pranešime spaudai teigiama, kad šių metų patraukliausi darbdaviai dideliais naujų darbo vietų kiekiais nesigiria, bet akcentuoja vidinį augimą. Pirmame dešimtuke ir dvi lietuviško kapitalo įmonės, skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt jau šeštą kartą išrinkęs darbuotojus labiausiai masinančias kompanijas.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.

Premjerui Sauliui Skverneliui tikintis, kad Seimas priims Trišalėje taryboje suderintą naują liberalesnį Darbo kodeksą, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė mano, jog išlieka tikimybė, kad Seimas pasielgs kitaip. Tuo tarpu darbuotojai baiminasi, kad, priėmus naują Darbo kodeksą ir palengvinus atleidimo kompensacijų naštą darbdaviams, padaugės atleidimų iš darbo. „Suprantame, kad tikimybė yra ir ji egzistuoja visuomet.

Vidaus reikalų ministerija naikina Viešųjų ryšių skyrių - 5 jo darbuotojai dabartinių pareigų nebeis nuo liepos. Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, įvykdžius pertvarką kol kas naujų darbuotojų priimti neplanuojama, tikimasi per metus sutaupyti apie 20-30 tūkst. eurų. „Pertvarka jau vyksta. Viešųjų ryšių skyriuje yra 5 darbuotojai - fotografas ir 4 specialistai, jiems įteikti lapeliai apie naikinamas pareigybes.

Palangoje – darbuotojų paieškos įkarštis. Vasarai trūksta virėjų, padavėjų, barmenų, kambarinių, pagalbinių darbuotojų. Darbo biržos specialistai irgi neturi ko pasiūlyti - už minimalų atlygį dirbti niekas nenori ir geriau emigruoja. Tiesa, vienos specialybės atstovų laukia ir tūkstančio eurų alga. Barmenas Tautvydas Palangoje dirba jau septintus metus. Šis restoranas neužveria durų ir žiemą, tada kolektyvas nuo 80-ies žmonių sumažėja iki 20-ies. Tačiau dabar intensyviai renkama komanda vasarai.

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės „sužvejoti“ reikiamą darbuotoją, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs darbo skelbimų analizę. „Darbo jėgos bado šmėkla klajoja po Lietuvą ir netgi patraukliausi šalies darbdaviai skundžiasi, kad tapo sudėtinga surasti reikiamų darbuotojų, - sako cvmarket.

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo CVbankas.lt statistika. Kandidatų skaičius pagal skelbimus taip pat buvo rekordinis – apie 16 proc. didesnis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Europos Sąjungoje kiekviena šalis turi tikslą – iki 2020 metų pasiekti tam tikrą užimtumo lygį. Skelbiama, kad naujausi ES duomenys rodo senai matytas aukštumas, o Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose dirbančiųjų skaičius jau siekia numatytuosius tikslus. Visgi, ar toks Lietuvos pasiekimas yra tvarus? Eurostato duomenimis, 2016 m. 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Europos Sąjungoje pasiekė 71.1 proc. Paskutinį kartą aukštesniu rodikliu džiaugtasi 2008 m. – 70,3 proc.

Seimo specialioji komisija siūlo pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui, BNS patvirtino komisijos pirmininkė valstietė Dovilė Šakalienė. Tokį sprendimą komisija priėmė penktadienį šešiais balsais „už“ ir dviem komisijos nariams susilaikius. Po komisijos posėdžio išvadą pristačiusi D.Šakalienė žurnalistams patvirtino, kad apkaltą Seimo nariui siūloma pradėti dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

Seime svarstoma Socialinių įmonių įstatymo nauja redakcija gali lemti, kad didelė dalis socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų praras darbo vietas ir pablogės jų įdarbinimo galimybės. „Pagal dabar svarstomą projektą, numatyta, kad neįgalieji negalės dirbti kitos įmonės patalpose. Tai reiškia, kad valytojas valo kitos įmonės patalpas. Jis negalės dirbti. Dėl to valytojai turės būti atleisti. Darbo netekimas arba susvyravimas galimybei gauti darbą neįgaliems žmonėms yra labai skaudu.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Kas vyksta šalies darbo rinkoje ir kaip ją veikia demografiniai pokyčiai, gerai atsispindi prekybos centrų kolektyvuose. Vieno didžiausių šalies darbdavių, prekybos tinklo IKI vidutinis darbuotojo amžius nuo 2014-ųjų padidėjo trejais metais, padaugėjo ir čia dirbančių pensinio amžiaus žmonių.

„Vilniaus energija“ perimdama šilumos ūkį iš savivaldybės žadėjo ne tik mažiausią kainą, bet ir didžiules investicijas. Visgi jų investicijomis abejojama, o naujieji šilumos ūkio valdytojai liko ir su nepamatuotomis išlaidoms. Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mantas Burokas TV3 studijoje kalbėjo, kad nors ir „Vilniaus energija“ nurodo 166 mln.

Darbdaviai norėdami patikrinti, kaip sekasi vykdoma įmonės strategija bei kaip savo pareigas atlieka darbuotojai, dažnai atsisuka į slaptuosius pirkėjus. Šių nuomonės kartais nulemia net tai, kokį priedą gausite. Po naujienų portalų tv3.lt publikacijos apie slaptųjų pirkėjų profesiją, į redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris papasakojo kitą pusę – slaptųjų pirkėjų ataskaitos realios situacijos neatspindėjo, o darbdaviai jų griebėsi, kaip preteksto nemokėti priedų.

Valstybės valdomos magistralinių kelių priežiūros įmonės,„Automagistralė“ darbuotojams skundžiantis neteisingu apmokėjimu už darbą, įmonė teigia mokanti pagal realiai atliktą darbą. Situaciją ketina aiškintis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Bus gilinamasi į situaciją. Jei darbuotojų skundai pagrįsti, kyla pagrįstų abejonių dėl vadovo kompetencijos“, - BNS perduotame komentare sakė Rokas Masiulis.

Nepakeliamų darbo sąlygų prislėgti Vilniaus miesto apylinkės teismo (VMAT) darbuotojai nutarė nebetylėti. Už menką atlygį dirbantys žmonės pratrūko, nes dėl neužpildytų etatų tenkantis krūvis pradėjo viršyti jų galimybių ribas. „Vien praėjusiais metais iš darbo išėjo daugiau kaip 50 darbuotojų, dauguma jų sekretorės ir teisėjų padėjėjai. Situacija nesikeičia ir šiemet, kai vos per ketvirtį metų darbą teisme paliko apie 20 žmonių. Vien šiuo metu trūksta daugiau nei 15 sekretorių.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia  darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo vietų, o tam tikrų sričių darbuotojų skaičius išaugo labiausiai. 2016 metais labiausiai padidėjo teisininkų, inžinierių ir mechanikų, pramonės ir gamybos, žiniasklaidos specialistų ir statybininkų paklausa. Skelbimų skaičius apie šių sričių darbuotojus portale CVbankas.

Finansų ir ekonominėms krizėms pasaulyje aprimus, darbdaviai ieško naujų dingsčių atlyginimų nedidinimui. Štai, Japonijos korporacijos bando įtikinti darbuotojus, jog algų kelti negali, nes joms esą kelia nerimą prognozėms nepasiduodanti padėtis tarptautinėse rinkose, rašo agentūra „Bloomberg“. Japonijos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, atlyginimai šalyje, pernai didėję vidutiniškai vos 0,44 proc., šiemet gali augti tiek pat niekingai kukliai – 0,43 procento.

Artėjant sostinės šilumos ūkio perėmimo terminui „AB Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) praneša, kad apie 600 UAB „Vilniaus energija“ (VE) darbuotojų jau pasirašė darbo sutarčių pakeitimus ir pareigines instrukcijas. Tai yra apie 90 proc. visų darbuotojų, kurie dirba šilumos gamybos, tinklų eksploatavimo bei klientų aptarnavimo padaliniuose. Iki kovo 30 d. VŠT perims visus darbuotojus, kurie pageidauja tęsti savo darbą Vilniaus miesto šilumos ūkyje ir sieks užtikrinti darbuotojų motyvaciją.

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Įtartini viešieji pirkimai, neskaidrūs konkursai į vadovaujamas pareigas, šeimos narių įdarbinimas, nemokamai dirbantys kaliniai – pranešimai apie tokius galimus pažeidimus iš įkalinimo įstaigų plūsta į Teisingumo ministeriją. „Per kelias savaites elektroniniu paštu [email protected] yra gauta apie keliasdešimt pataisos įstaigų darbuotojų elektroninių laiškų. Paprastai per metus tokių laiškų būdavo tik keletas“, – BNS nurodė Teisingumo ministerija.

Pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius. Anot aplinkos ministro, padaliniai turės panašų miškų plotą ir savo dydžiu labai nesiskirs, kaip yra dabar. Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį. „Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, - Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras.