darbuotojai

Vyriausybė penktadienį sutarė profilaktiškai tirti šeimas ir darbuotojus dėl koronaviruso, atnaujinant kontaktinį ugdymą vienoje mokykloje. Ministrų kabineto pasitarime pritarta, kad Vilniaus savivaldybė dvi pasirinktas savaites vasario-kovo mėnesiais vykdytų Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos darbuotojų bei pradinių klasių mokinių namų ūkių profilaktinį tyrimą. Taip pat bus tiriami pasirinktų savivaldybės įmonių kontaktiniu būdu dirbantys darbuotojai.

Daliai verslo nuo pirmadienio leidus atnaujinti veiklą, į darbą galės grįžti dešimtys tūkstančių žmonių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nedidelė pergalė prieš virusą ir gerėjantys pandemijos rodikliai leidžia priimti gal ir nelabai didelius, bet reikšmingus Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, kuriantiems darbo vietą sau ir kitam, sprendimus“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Verslas jau kitą savaitę galės pradėti testuoti darbuotojus, o vėliau sulauks valstybės kompensacijų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.   „Įmonės nuo kitos savaitės galės pradėti testuoti darbuotojus, kaupti sąskaitas ir pretenduoti į kompensacijas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų bendrame posėdyje pranešė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Nors karantino atlaisvinimų laukia ir verslas, ir gyventojai, tačiau valdžia kol kas su jais neskuba. Tačiau užsitęsęs karantinas gali atnešti Lietuvos ekonomikai neigiamų pasekmių – išaugs nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. „Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Policijoje, kuriai tenka papildomas krūvis valdant koronaviruso pandemiją, šiuo metu trūksta 1,4 tūkst. darbuotojų, todėl tenka dirbti viršvalandžius, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. „Objektyvi situacijoje policijos organizacijoje yra tokia, kad pagal oficialiai patvirtintą pareigybių metodiką šiuo metu mums trūksta apie 1,4 tūkst. pareigybių etatų, tiksliau, gyvų žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis komisaras.

Net dešimtadalis smulkių ir vidutinių įmonių prognozuoja, kad šiemet gali tekti atleisti dalį darbuotojų. Tokios tendencijos paaiškėjo Užimtumo tarnybai apklausus per du tūkstančius įmonių vadovų. Tiesa, patys smulkieji verslininkai aiškina, kad iš tikrųjų atleidimų griebtis bus priversti net ne dešimtadalis, o penktadalis verslų. Ekonomistai aiškina, kad tai Lietuvai gresia dar didesniu nedarbu. Tiesa, yra ir tokių įmonių, kurios skundžiasi nerandančios norinčiųjų dirbti.

Slidinėjimo sezonas – atidarytas. Šalyje atsidarė dalis slidinėjimo centrų. Į Vilniuje esantį „Liepkalnį“ bilietai ištirpo per kelias valandas, o centro vadovai net planuoja ilginti darbo valandas. Tačiau atsidaro toli gražu ne visos trasos. Anykščiai ir Jonava šį slidinėjimo sezoną jau „nurašė“ ir neatsidarys. Mažuose, kurortiniuose miestuose vietinių slidinėja mažai, o atvykti pasidžiaugti žiema iš kitų savivaldybių draudžiama. Sostinėje esantis „Liepkalnis“ šiandien ūžia.

2020 m. pasaulis keitėsi sparčiau nei įprasta – apribotas laisvalaikis, neįprasta virtuali kasdienybė ir nežinomybė darbo rinkoje. Pandemija visame pasaulyje privertė darbus ar specialybes keisti šimtus tūkstančių žmonių, rašoma pranešime. Personalo valdymo specialistai išanalizavo Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenis ir palygino, kokios specialybės ir sritys artimiausius metus bus perspektyviausios, o kuriose karjeros prošvaisčių vis mažiau.

Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įrašyti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę atsijungti nuo skaitmeninių renginių ne darbo metu. Darbo kodekso straipsnį dėl nuotolinio darbo siūloma papildyti nuostata, kad darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.

Dėl pandemijos dažniau iš namų kompiuteriu dirbantys Lietuvos gyventojai tapo mažiau produktyvūs nei ofise. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad namuose žmonės dirba lėčiau, dėl to užduotims per dieną skiria daugiau laiko, o tai tai, anot psichologų, kenkia sveikatai. O štai naujausi tyrimai rodo, kad estai lengviau prisitaiko prie pokyčių nei lietuviai, kurie pesimistiškiau vertina darbą iš namų.

Mažesniuose miestuose reikiamų specialistų nerandantys darbdaviai plečia paieškos ribas. Tad jų darbuotojai važinėja 100 km ar daugiau. Taip pat koronaviruso pandemija parodė, kad tam tikrose srityse galima dirbti nuotoliniu būdu. Tad dalyje darbo skelbimų darbo vieta yra ne konkretus miestas, o – darbas iš namų. Vis tik specialistai pastebi, kad daliai žmonių susirasti darbą trukdo ne maža pasiūla, bet nenoras dirbti.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Karantino metu daugelis darbuotojų ėmė dirbti iš namų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Tačiau darbuotojų požiūris apie nuotolinį darbą šiose šalyse išsiskyrė. Lietuviams darbas iš namų mažiausiai patinka, tuo metu estai tokia galimybe džiaugiasi, be to, mūsų šalyje daugelis taip dirba ir viršvalandžius.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Nei pernai, nei šiemet didžiųjų prekybos tinklų veiklai koronaviruso pandemija netrukdo. Šiemet jie žada atidaryti dar daugiau parduotuvių ir priimti daugiau darbuotojų. Tačiau prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad pasikeitė pirkėjų įpročiai – jie nori apsipirkti greičiau ir saugiau. Todėl dar didesnis dėmesys bus skiriamas savitarnos kasų tobulinimui.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymo pataisas, numatančias tikslines išmokas Europos Sąjungos sankcijų paliestos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojams, tačiau Prezidentūra teigia, kad tai problemą sprendžia tik iš dalies. „Tai, valstybės vadovo vertinimu, „Belorus“ darbuotojų problemą sprendžia tik iš dalies.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ketina aktyviau tikrinti, kaip jų laikomasi.  „Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami“, – pranešime teigė VDI vadovas Jonas Gricius.

Čekijos kapitalo Plungės metalo konstrukcijų gamybos bendrovė „Technoexport Storage LT“ stabdo veiklą ir numato atleisti didžiąją dalį darbuotojų. Tačiau įmonės vadovas viliasi, kad jei įmonę įsigis naujas savininkas, žmonės nebus atleisti.   Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė atleidžianti 100 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 129 darbuotojai.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ prtaikius Europos Sąjungos (ES) sankcijas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vienintelė galimybė padėti įmonėje dirbusiems žmonėms – pasiūlyti kitą darbą.  Monikos Navickienės teigimu, dalis sanatorijos darbuotojų tikrai galėtų gauti darbą šalia esančių  savivaldybių slaugos ar socialinių paslaugų įstaigose.  „Dabar suprantame, kad trūksta ir slaugių, ir socialines paslaugas teikiančių žmonių.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ didinsi gamybos apimtis ir iki kovo įdarbins dar daugiau nei 140 žmonių. Bendrovė ketina įrengti naujas gamybos linijas fabrike Trakų rajone, Guopstų kaime, todėl reikės daugiau darbuotojų, pranešė „Vilniaus baldai“. „Šiuo metu didiname gamybos pajėgumus ir numatome produkcijos papildymą naujais gaminiais.

Druskininkuose sanatorijos „Belorus“ darbuotojai surengė protesto akciją – reikalauja padėti. Vienas Lietuvos bankas įšaldė įstaigos sąskaitas, motyvuodami, kad tai – Europos Sąjungos sankcija prieš Baltarusijos režimą. Sanatorija priklauso Baltarusijos valstybei, tačiau dauguma jos darbuotojų – lietuviai, kurie nebegavo atlyginimų ir išmokų už prastovas. Kolona automobilių šiandien per pietus suko ratus po Druskininkus.

Dėl koronaviruso krizės mokama darbo paieškos išmoka ir toliau bus įskaičiuojama į žmogaus gaunamas pajamas. Tai gali sumažinti įvairias socialines pašalpas, pavyzdžiui, būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, arba žmogus gali visai jų negauti.   Tai reiškia, kad jeigu žmogus prašys socialinės paramos, bus vertinamos visos jo pajamos, įskaitant ir valstybės jam mokamą darbo paieškos išmoką. Tokia pat tvarka galiojo ir iki šių metų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė valstiečių siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, darbuotojams.

Akcinei bendrovei Lietuvos paštas baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo-balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų. Šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, tuo pačiu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities. „Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojų problemos žinomos ir ieškoma geriausių sprendimų, kaip jiems padėti. Ministrė sako pirmadienį inicijavusi nuotolinį pokalbį su sanatorijos darbuotojų atstovais ir pristačiusi siūlomas pagalbos priemones. „Labai svarbu nepalikti žmonių likimo valiai.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.    Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, nusprendusiems palikti darbą šioje įstaigoje, Vyriausybė siūlo mokėti specialias išmokas. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Praėjusiais metais sprendimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlė kaip niekad daug diskusijų. Darbuotojų atstovai tikino, kad kelti algą būtina. To metu darbdaviai tvirtino, kad ne visi verslai turi tam pinigų. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didėja nuo buvusių 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 138 tūkst.

Seimui nepritarus senosios valdžios siūlymui nuo sausio 1 dienos neleisti vaistininkų padėjėjams dirbti be vaistininko priežiūros, vaistininkų padėjėjai gali lengviau atsikvėpti, nes be darbo jie neliks, bent jau kurį laiką. Tiesa, sprendimą leisti vaistininkų padėjėjams be vaistininkų priežiūros darbuotis dar 2,5 metų kritikuoja opoziciniai valstiečiai. Jie prašo Prezidento, kad šis įstatymą vetuotų.

Vyriausybei nusprendus padaryti išimtį dėl Europos Sąjungos sankcijų taikymo, Druskininkuose veikiančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojus atlyginimai turėtų pasiekti artimiausiu metu, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žiniomis, derinimas vyko šiandien, todėl tikėtina, kad pinigai artimiausiu metu turėtų pasiekti darbuotojus.

Elektra mums brangsta, o „Ignitis" grupės vadovai laukia premijų. Nueidamas buvęs finansų ministras Vilius Šapoka leido jiems išsidalinti išsidalinti daugiau nei 200 tūkst. eurų vertės bendrovės akcijas.

Vyriausybė rengia planą, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, kai dėl Europos Sąjungos sankcijų buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos banke, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Šiuo metu rengiame planą, ieškome sprendimo dviem būdais (...) Svarbiausias tikslas, kad būtų tinkamai pasirūpinta žmonėmis, kurie ten dirba“, – BNS sakė ministrė. Sanatorijos sąskaitas „Swedbank“ bankas įšaldė gruodžio 18 dieną.

Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams.

Klaipėda, Lietuvos uostamiestis, kviečiantis praleisti prie jūros ne tik šiltąjį sezoną, bet ir pasilikti ilgesniam laikui, gauti darbą tarptautinėse informacinių technologijų kompanijose bei augančių startuolių komandose.