darbuotojai

Prekybos tinklai naujų darbuotojų ieško nuolat. Vieniems trūksta kelių dešimčių, o kitiems ir kelių šimtų naujų darbuotojų. Dėl jų prekybos tinklai konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir papildomomis naudomis – sveikatos draudimu, nemokamų apgyvendinimu, transportu ar pietumis.  Vis tik prekybos tinklų atstovai tikina, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja geras atlyginimas. O jis – ne visada siekia ir algų vidurkį Lietuvoje.

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.

Pernai pavasarį Lietuvoje elektroninių pinigų licenciją gavusi bendrovė „Nikulipe“ per dvejus metus šalyje ketina samdyti apie 50 darbuotojų, praneša vz.lt.  Lietuvoje bus įkurta pagrindinė bendrovės būstinė, iš kurios ji ketina plėstis į kitas šalis. Vietinius mokėjimo būdus – sprendimus, kurie perkant internetu leidžia atsiskaityti nenaudojant mokėjimo kortelių, kurianti „Nikulipe“ Lietuvoje įregistruota 2019 metais, tačiau iki šiol beveik veiklos nevykdė.

Ministerijos besikeičianti žinia apie galimybę skiepyti didelių įmonių darbuotojus sukėlė sumaištį. Verslininkai puolė registruoti darbuotojus, o ministerija stabdyti – atsirado dar daugiau reikalavimų. Aiškėja, kad skiepytis nuo koronaviruso galės tik tos įmonės, kuriose fiksuojami koronaviruso židiniai. O kai kuriose savivaldybėse jau driekiasi norinčiųjų pasiskiepyti įmonių eilės – merai priversti aiškintis, kad vakcinos visiems neužtenka.

Jau ketvirtas mėnuo, kai Druskininkuose stovinčios ,,Belorus” sanatorijos darbuotojai negauna pajamų. Nuo to laiko, kai bankas, kaip sankciją Baltarusios režimui, įšaaldė sąskaitas. Žmonės teigia neturintys pinigų pragyvenimui ir laukia pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės. Užsienio reikalų ministras neatmeta, kad Lukašenkos valdžia kiršina žmones. Esą algos sanatorijos darbuotojams gali būti mokamos. Druskininkietė Svetlana su vyru jau ketvirtas mėnuo sėdi namuose.

Leidus „AstraZeneca“ vakcinos likučiais skiepyti įmones ir organizacijas, kuriose dirba per 100 darbuotojų, kai kurie merai sako pasigendantys didesnio vakcinos dozių kiekio.  „Klausimas yra tik vakcinų kiekyje. Vis tiek kalbame apie „AstraZeneca“ vakcinas, nes su kitomis senjorus skiepijame, tai klausimas, kiek mes tos „AstraZeneca“ vakcinos gausime“, – BNS ketvirtadienį sakė Marijampolės meras Povilas Isoda.

Darbuotojų atstovai pastebi, kad karantino metu daugeliui žmonių pasikeitė darbo grafikas, daugelis ėmė dirbti ilgiau nei biure, dažniau jaučiasi pavargę. Anot jų, dabar puikus metas trumpinti darbo dieną, vietoje 8 val. imti dirbti 6 val. Tačiau darbdaviai tikina, kad žengti tokį žingsnį dar anksti. O ekonomistas siūlo spręsti svarbesnes darbuotojų problemas, pavyzdžiui, suteikti pavežėjams visas socialines garantijas.

Alytaus minkštų baldų gamintoja „Jakobsen Home Co“ Marijampolėje atidarys siuvimo padalinį, kur planuoja įdarbinti 30-35 žmones, o dar 70-75 darbuotojus ketinama priimti ir Alytaus gamykloje. Į cechą Marijampolėje įmonės investuos 200 tūkst. eurų, didžioji lėšų dalis skirta naujoms skaitmeninėms siuvimo mašinoms, pranešė bendrovė.

Lietuvoje veikiančios tarptautinės elektronikos įmonės jau dvejoja dėl spartesnės plėtros. Mat trūksta kvalifikuotų inžinerijos specialistų. Nors aukštosios mokyklos gali paruošti reikalingus inžinierius, deja, moksleiviai tokias specialybes renkasi labai nenoriai. Aukščiausi šalies vadovai prieš kelis metus atidarinėjo milžiniškas gamyklas Laisvojoje ekonominėje zonoje pakaunėje.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai sulaikė du Vilniaus pataisos namų darbuotojus. Įtariama, kad prižiūrėtojais dirbę pareigūnai galėjo talkinti nuteistiesiems į pataisos namų teritoriją įnešdami daiktus, draudžiamus įkalinimo įstaigose. „Šiuo atveju kaip ir ankstesnių pareigūnų sulaikymų atvejais primename, kad principingai ir griežtai vertiname galimas korupcijos apraiškas ir piktnaudžiavimą tarnyboje.

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas reikalavimas grįžtantiems į darbą darytis koronaviruso testus sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau darbuotojų atstovė pažymėjo, kad žmonėms visada reikėjo dėl darbo tikrintis sveikatą, testavimas nėra kažkuo išskirtinis. O juo rūpintis ir apmokėti privalo darbdaviai, kitu atveju jiems gresia baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo pirmadienio, š. m. kovo 29 dienos, jau priima verslo paraiškas dėl kompensacijų už darbuotojų testavimą. „Reguliarus testavimas gali padėti nutraukti užkrečiamumo grandinę. Tai reiškia ir kontroliuojamą situaciją, ir daugiau laisvės veikti. Kviečiame verslą pasinaudoti kompensacija už darbuotojų tyrimus, kad užtikrintume žmonių saugumą ir nenutrūkstamą savo veiklą“, –  sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje profesionaliai kuria apie 7 tūkst. menininkų, didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, parodė Lietuvos kultūros tarybos užsakytas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės įvertinimas. Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis. Didžiausia koncentracija – miestuose „Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų.

Seimo nariai antradienį susipriešino dėl pataisų, kurios numato prievolę daliai darbuotojų testuotis dėl Covid-19. Dalis Seimo narių pataisas laiko Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimu. Galutinai dėl prievolės testuotis parlamentarai apsispręs antradienį popiet.

Lietuvos ūkininkų atstovai tikina, kad jiems susirasti darbuotojų sunku, ypač sezoniniams darbams. Tad prašo valdžios leisti darbuotojus įsivežti iš užsienio supaprastinta tvarka. Vis dėlto įdarbinimo specialistai teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia. Užsieniečiai esą ir dabar įdarbinami greitai ir paprastai.

Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams, rašoma pranešime spaudai.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Karantinui laisvėjant vis daugiau įmonių ruošiasi darbuotojų sugrįžimui į biurus. Tačiau beveik metus trunkantis darbo iš namų režimas nepraeis be pėdsakų – „Randstat Workmonitor“ apklausa rodo, kad net 35 proc. darbuotojų tikisi po pandemijos dirbti hibridiniu režimu, t.y. derinti darbą biure ir namuose, rašoma pranešime spaudai. „Tai labai svarbi žinia visiems, kurie tikisi, kad po pandemijos darbas grįš į įprastas vėžes.

Dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų pusketvirto šimto Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų likus be atlyginimų, Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti tvaraus sprendimo. Pasak prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, siūlymai darbuotojams ieškotis naujo darbo yra beprasmiai, žinant, kad Druskininkuose didelis nedarbas.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

SBA koncernas koronaviruso pandemijos metu susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir daugelis verslų, darbuotojus, teko išleisti š prastovas ir stabdyti gamybą. Vėliau praėjus pirmajam šokui, teko ieškoti būdų, kaip padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Tad viena koncerno įmonė ėmė siūti daugkartines apsaugines kaukes, jas ir pardavinėjo, ir dalino gydytojams. Apie pokyčius, kurie koncerno įmonių grupėje liks ir pasibaigus pandemijai.

„Metė pelningą darbą geroje bendrovėje ir išėjo į niekur“, „galėjo kopti karjeros laiptais, bet pasirinko dirbti laisvai samdomu darbuotoju“. Jei tokios ar panašios antraštės priverčia istorijos herojumi įsivaizduoti save, labai tikėtina, kad darbe nesijaučiate gerai. Tiesa, praradus pasitenkinimą darbu, yra būdų jį vėl pamilti, o vis dėlto nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija siekia skatinti darbdavių atvirumą skelbiant darbuotojų atlyginimus, kad moterims būtų lengviau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais.  Nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį. „Vienodam darbo užmokesčiui jums reikia skaidrumo.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Dalis Europos valstybių ima keisti pavežėjų ir kitas paslaugas teikiančių dalijimosi platformų darbuotojų darbo santykius. Siūloma, kad šie darbuotojai būtų traktuojami ne kaip laisvai samdomi, bet būtų prilyginami dirbantiems su įprastomis darbo sutartimis. Specialistai pastebi, kad netrukus to imtis reikės ir Lietuvoje. Kitu atveju tokių platformų darbuotojai ateityje taps našta valstybei, gaus mažą pensiją.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė dar kartą paragino įmones, kurių veikla pastaruoju metu buvo atlaisvinta, pasinaudoti galimybe testuoti darbuotojus ir už tai gauti valstybės kompensacijas.  „Karantinas negali tęstis amžinai ir su virusu mums reikia išmokti gyventi. Dėl to mes skatiname testuotis ir labai labai kviečiu visus pasinaudoti testavimo galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Dėl pandemijos į namų erdvę persikėlę darbas ir vaikų ugdymas šalies gyventojams kelia naujų iššūkių. Tik kas antras nuotoliniu būdu dirbantis gyventojas teigia, kad jam pavyksta suderinti darbą iš namų su namų ruoša ar vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.  Auginantys nepilnamečius vaikus situaciją vertina dar santūriau – su nauja realybe sako susitvarkantys 37 proc. apklaustųjų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Nedarbo lygis Baltijos valstybėse 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos krizės metais, aukščiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento. Palyginti su 2019 metais, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 2,2 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.

Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės pranešti apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius, skelbia Užimtumo tarnyba. Dabar tokia prievolė taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kovo tai galios ir darbuotojams iš Europos Sąjungos. „Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę.

Lietuvių minimalioji mėnesinė alga (MMA) Baltijos šalyse didžiausia. O tarp visų Europos sąjungos (ES) valstybių mūsų minimalus atlyginimas atsidūrė 12 vietoje. Vis tik specialistai pažymi, kad realybė yra kiek kitokia. Lietuvių minimalus atlyginimas ant popieriaus lenkia daugelį kitų šalių. Tačiau gaunamas į rankas nusileidžia ir estams.

Socialdemokratai išmoką dirbantiems savarankiškai siūlo didinti iki 390 eurų. Socialdemokratai savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriamą išmoką, kuri dabar siekia 260 eurų per mėnesį, Seimui siūlo didinti iki 390 eurų. Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis, šiandien vykusio kasmetinio vertinimo metu pristatęs praėjusių metų veiklos rezultatus, iš sveikatos apsaugos ministro konkrečių veiklos vertinimų neišgirdo. Nepaisant to, buvo nurodyta, jog vadovo veikla bus vertinama nepatenkinamai ir jis bus atleistas iš pareigų, nors turėjo progą išeiti susitarimo būdu.

Vyriausybė penktadienį sutarė profilaktiškai tirti šeimas ir darbuotojus dėl koronaviruso, atnaujinant kontaktinį ugdymą vienoje mokykloje. Ministrų kabineto pasitarime pritarta, kad Vilniaus savivaldybė dvi pasirinktas savaites vasario-kovo mėnesiais vykdytų Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos darbuotojų bei pradinių klasių mokinių namų ūkių profilaktinį tyrimą. Taip pat bus tiriami pasirinktų savivaldybės įmonių kontaktiniu būdu dirbantys darbuotojai.

Daliai verslo nuo pirmadienio leidus atnaujinti veiklą, į darbą galės grįžti dešimtys tūkstančių žmonių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nedidelė pergalė prieš virusą ir gerėjantys pandemijos rodikliai leidžia priimti gal ir nelabai didelius, bet reikšmingus Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, kuriantiems darbo vietą sau ir kitam, sprendimus“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Verslas jau kitą savaitę galės pradėti testuoti darbuotojus, o vėliau sulauks valstybės kompensacijų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.   „Įmonės nuo kitos savaitės galės pradėti testuoti darbuotojus, kaupti sąskaitas ir pretenduoti į kompensacijas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų bendrame posėdyje pranešė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Nors karantino atlaisvinimų laukia ir verslas, ir gyventojai, tačiau valdžia kol kas su jais neskuba. Tačiau užsitęsęs karantinas gali atnešti Lietuvos ekonomikai neigiamų pasekmių – išaugs nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. „Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Policijoje, kuriai tenka papildomas krūvis valdant koronaviruso pandemiją, šiuo metu trūksta 1,4 tūkst. darbuotojų, todėl tenka dirbti viršvalandžius, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. „Objektyvi situacijoje policijos organizacijoje yra tokia, kad pagal oficialiai patvirtintą pareigybių metodiką šiuo metu mums trūksta apie 1,4 tūkst. pareigybių etatų, tiksliau, gyvų žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis komisaras.

Net dešimtadalis smulkių ir vidutinių įmonių prognozuoja, kad šiemet gali tekti atleisti dalį darbuotojų. Tokios tendencijos paaiškėjo Užimtumo tarnybai apklausus per du tūkstančius įmonių vadovų. Tiesa, patys smulkieji verslininkai aiškina, kad iš tikrųjų atleidimų griebtis bus priversti net ne dešimtadalis, o penktadalis verslų. Ekonomistai aiškina, kad tai Lietuvai gresia dar didesniu nedarbu. Tiesa, yra ir tokių įmonių, kurios skundžiasi nerandančios norinčiųjų dirbti.

Slidinėjimo sezonas – atidarytas. Šalyje atsidarė dalis slidinėjimo centrų. Į Vilniuje esantį „Liepkalnį“ bilietai ištirpo per kelias valandas, o centro vadovai net planuoja ilginti darbo valandas. Tačiau atsidaro toli gražu ne visos trasos. Anykščiai ir Jonava šį slidinėjimo sezoną jau „nurašė“ ir neatsidarys. Mažuose, kurortiniuose miestuose vietinių slidinėja mažai, o atvykti pasidžiaugti žiema iš kitų savivaldybių draudžiama. Sostinėje esantis „Liepkalnis“ šiandien ūžia.

2020 m. pasaulis keitėsi sparčiau nei įprasta – apribotas laisvalaikis, neįprasta virtuali kasdienybė ir nežinomybė darbo rinkoje. Pandemija visame pasaulyje privertė darbus ar specialybes keisti šimtus tūkstančių žmonių, rašoma pranešime. Personalo valdymo specialistai išanalizavo Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenis ir palygino, kokios specialybės ir sritys artimiausius metus bus perspektyviausios, o kuriose karjeros prošvaisčių vis mažiau.

Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įrašyti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę atsijungti nuo skaitmeninių renginių ne darbo metu. Darbo kodekso straipsnį dėl nuotolinio darbo siūloma papildyti nuostata, kad darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.