darbuotojai

Net 72 proc. Z kartos (gimę nuo 2003 m.) atstovų, perėjusių į naują darbovietę, lieka nusivylę, nes realybė neatitinka jų turėtų lūkesčių. Darbuotojai lieka nepatenkinti įmonės darbo strategija arba prasta komunikacija tarp bendradarbių. Ekspertai kalba, kad svarbu ne tik pasiklausti darbdavio apie įmonės vertybes ir kultūrą, bet ir stebėti darbą gyvai bei rinkti atsiliepimų.

Maskva penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje 18 darbuotojų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti šalį. „ES delegacijos prie Rusijos 18 darbuotojų buvo paskelbti personae non gratae ir turės artimiausiu metu palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Trys siuntų terminalo darbuotojai kaltinami pasisavinę siuntą su kilogramu kanapių. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys kauniečiai M. K., M. K. ir E. U. kaltinami organizuotoje grupėje pavogę didelį kiekį narkotinių medžiagų. Ketvirtasis įtariamasis J. Š. bus teisiamas dėl neteisėto narkotikų laikymo.

Šiuo metu Lietuvoje elektronikos inžinierių yra keturis kartus mažiau, nei jų reikia, tai gali stabdyti kai kurių užsienio investuotojų planus, sako Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) dirbančių bendrovių atstovai. Įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, elektronikos produktų įmonės prognozuoja, kad per penkerius metus vien Kauno įmonėse bus sukurta apie 2 tūkst.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o per mėnesį nepakito ir vasarį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininkui ir bankams įšaldžius įmonės sąskaitas dalis jos cechų jau nedirba, sako Kėdainių meras. Pasak „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, žmones ruošiamasi leisti į prastovas, tačiau apie galimą jų atleidimą kol kas nekalbama.  „Kai kurie cechai jau uždaryti, gamykla ruošiasi visos veiklos sustabdymui balandžio 10 dieną.

Siekiant paprastinti darbuotojų iš užsienio atvykimą į Lietuvą, Vidaus reikalų ministerija siūlo sukurti galimybę jiems leidimus laikinai gyventi išduoti jų kilmės šalyse.  Priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, sako viceministras Arnoldas Abramavičius. „Vienas esminių siūlymų – leidimas visiems užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išduoti jų kilmės šalyje.

Premjerei pareiškus, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos šių metų ekonomikos augimo prognozėmis, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau, nei buvo numatyta.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

Valdžia galėtų skelbti, kokių šalių darbuotojai Lietuvoje yra pageidaujami, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas, Anot jo, neoficialiai Lietuvoje nėra pageidaujami darbuotojai iš kai kurių Azijos šalių, neaišku, kaip yra, pavyzdžiui, su Turkijos darbuotojais.    Tuo metu Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas sako, jog Lietuva turi orientuotis į „draugiškų šalių rinkas“ ir neturėtų tapti pigios darbo rinkos valstybe.

Į Lietuvą kasdien atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai. Anot jų, pirmieji karo pabėgėliai dirbti pradėjo jau šią savaitę. Darbuotojai iš Ukrainos skatinami piniginiais priedais, nemokamu apgyvendinimu, kalbų mokymais. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.

Verslas prašo valdžios įvertinti galimybę dėl smarkiai brangstančių energetikos išteklių sunkumų patiriančioms bendrovėms atidėti degalų akcizų mokėjimą, o įmonių, kurų veikla sutriko dėl žaliavų trūkumo, darbuotojams mokėti už prastovas. „Yra problemos su nafta ir naftos produktais – yra ir piniginių srautų sutrikimai, ir kainos pakilusios, o reikia mokėti akcizus.

JAV valstybės departamentas dėl karo Ukrainoje uždarė šalies ambasadą Baltarusijoje ir leido nebūtiniems Amerikos ambasados Rusijoje darbuotojams palikti šalį. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išplatintu pranešimu informavo, kad stabdomas JAV ambasados Minske darbas, o ambasados Maskvoje darbuotojams leidžiama palikti šalį.

Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, stabdomas Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ trečią savaitę vykstantis darbuotojų streikas – jie privalo grįžti į darbą, BNS patvirtino bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ tęsiantis neterminuotam streikui, bendrovės darbuotojų profesinė sąjunga darbdaviui siūlo mediaciją. Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.  „Mes patvirtiname, kad sutinkame, o kita pusė irgi tusi vienokį ar kitokį apsisprendimą išreikšti“, – BNS sakė „Achemos“ profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Pramonės augimas Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, augo 33,3 procento. Visoje ES ji augo 2,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 7,1 proc., o Estijoje – 7,6 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., Latvijoje – 3,8 proc., o Estijoje – 2,2 procento.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ jau savaitę tęsiantis neterminuotam streikui bendrovė antradienį pranešė svarstanti galimybę laikinai stabdyti streikuojančių darbuotojų darbo sutartis, nemokėti atlyginimo, o į jų vietas priimti naujus žmones. Tuo metu profsąjungos vadovė sako, jog toks žingsnis yra neteisėtas.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ dėl sustojusių baltarusiškų trąšų tranzito atleis mažiau darbuotojų negu planuota, sako laikinoji įmonės vadovė.  Pasak Eglės Šimės, bus atleista 40 žmonių.  „LTG Cargo“ dalyje numatytas darbuotojų mažėjimas 40 žmonių. Tie 40 darbuotojų susiję su trąšų krovinių praradimu“, – antradienį Seimo Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ji.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Penktadienį prie Jonavos azoto trąšų gamyklos planuojama surengti mitingą streikuojantiems „Achemos“ darbuotojams palaikyti. Renginyje laukiama iki dviejų šimtų dalyvių. Mitingą „Žmonės svarbiau už pelną!“ planuojama pradėti 11 valandą, leidimo jam rengti prašė „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga. Renginyje laukiama įvairių organizacijų atstovų, streikuojančiųjų artimųjų. Jonavos rajono savivaldybė išdavė leidimą rengti mitingą, kuriame gali dalyvauti iki 200 žmonių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė tebekartoja, kad šalyje veikiantys užsienio investuotojai savo planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu, nekeičia. Tačiau Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad kalbos apie investuotojų išėjimus kenkia įmonėms rasti darbuotojų.  „Niekas niekur neišeina.

Medikai, slaugytojai, švietimo srities darbuotojai, policijos pareigūnai – tai darbuotojai, kurių Lietuvos regionai ieško net ne su žiburiu, o su pluoštu kupiūrų. Didelei daliai specialistų dirbant didmiesčiuose ar emigruojant į Vakarus, mažesnių rajonų savivaldybės suka galvą, kaip prisivilioti trūkstamų specialistų. Tarp siūlomų paskatų – didžiulės piniginės išmokos, apmokėtos studijos, butai ir kitokios gėrybės.

Antrąją neterminuoto „Achemos“ darbuotojų streiko dieną darbo vietas paliko 124 darbuotojai, pranešė įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas. Tuo metu profesinės sąjungos duomenimis, „Achemoje“ trečiadienį nedirbo apie 150 darbuotojų. Pastarieji streiko atšaukti kol kas neketina. Nepaisant tebesitęsiančio protesto, įmonės vadovybė toliau tvirtina neketinanti pasirašyti kolektyvinės darbo sutarties.

Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.

Situacijai darbo rinkoje kaistant ir trūkstant darbuotojų, Lietuvos verslas prašo valdžios imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri sėkmingai vilioja darbuotojus iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina ar Baltarusija. Esą mūsų kaimynai norinčiųjų dirbti dokumentus sutvarko per kelias dienas, o Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams eilėse esą tenka stovėti ištisus mėnesius. Valdžia žada padėti verslui, tačiau akcentuoja, kad pigi darbo jėga Lietuvoje yra nelaukiama.

Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ vadovybė teigia, jog dėl kitą savaitę  planuojamo dalies darbuotojų streiko gali tekti stabdyti bendrovės veiklą, o tai gali sukelti pavojų žmonėms ir aplinkai. „Bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams.

Bankrutuojanti Kauno baldų gamintoja „Efektualus“ atleidžia visus 24 darbuotojus.  Apie tai ji praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.  Kauno apygardos teismas bankroto bylą įmonei iškėlė 2021 metų pabaigoje. Registrų centro duomenimis, 2020 metais „Efektualus“ pajamos augo 3,2 karto iki 877,6 tūkst. eurų, o nuostoliai išaugo 4,8 karto iki 246,7 tūkst. eurų.

Baudą dėl greitųjų COVID-19 testų gavusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) svarsto skųsti sprendimą ir nemano, kad sudėtingomis pandemijos sąlygomis veikę darbuotojai padarė pažeidimų. „Aišku, teismo sprendimas yra toks, koks yra, jis tikrai nedžiugina, tačiau laboratorija pirmiausiai turėtų detaliai susipažinti su teismo sprendimu – tam turime 30 dienų.

Valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijas nemokamai gavę ir jas jau pardavę įmonės darbuotojai turėtų grąžinti įmonei po 34,3 cento už kiekvieną akciją. Tokia akcijos vertė nurodoma patikslintame Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinyje. Jį trečiadienį priėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. „Vienos akcijos vertė – 0,343 euro“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Vyriausybei planuojant atsisakyti nuolatinio darbuotojų testavimo, vieni verslo atstovai sako, kad ši priemonė jau prarado prasmę, tuo metu kiti teigia, kad atsisakant galimybių paso toks testavimas galėtų išlikti.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sveikina tokius Vyriausybės planus. Anot jo, periodinis darbuotojų testavimas, kaip ir galimybių pasas – praėjusio etapo pandemijos valdymo priemonės.

Vyriausybei planuojant atsisakyti galimybių paso, darbuotojų atstovai ir darbdaviai siūlo naikinti ir privalomą darbuotojų testavimą. Anot jų, už testus moka patys darbuotojai arba jų darbdaviai, tačiau testai jau nebeatlieka savo funkcijos, susirgimų skaičius vis tiek auga. Tuo metu ekonomistai ribojimų siūlo atsisakyti ne iš karto, o tam tikrais etapais.

Policijos reforma vyksta toliau – Vilniuje bus naikinami trys policijos padaliniai ir jungiami į vieną – Reagavimo valdybą.  Policijos vadovybė sako, kad šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją, tuo pačiu – darbo užmokestį.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Konfliktas su Kinija neprisidėjo prie užsienio įmonių noro investuoti Lietuvoje – tai garsiai jau pripažino ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. O būtent dabar Lietuvai verkiant reikia ne tik investicijų, bet ir darbo jėgos iš užsienio. Ekspertų teigimu, laikas pripažinti, kad vaikų mūsų šalyje gimsta per mažai ir niekaip neišsiversime be aukštos kvalifikacijos užsieniečių. O jie į Lietuvą važiuoti irgi nenori dėl biurokratinių kliūčių.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Lietuvoje sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, nedarbingumo pažymėjimų kasdien išrašoma vis daugiau, teigia „Sodra“. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič BNS teigė, kad labiausiai – net 60 proc. – jų daugėjo antrą sausio savaitę.   „Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6,9 tūkst.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

„Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje trečiadienį tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės konflikto nebuvo, vyko įprastas susitikimas, teigia bendrovės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė. „Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

Nusivylę, sunkiai darbuotojų randantys darbdaviai juos atsiveža ne tik iš jau visiems įprastų Baltarusijos ir Ukrainos, bet ir iš tolimos Indijos. Įsikūrusiems Lietuvoje indams didžiausias iššūkis – šalti orai, bet, kaip sako patys, prie to įprantama, o klimatą atperka puiki Lietuvos gamta ir žmonės. O Užimtumo tarnyba plečia trūkstamų profesijų sąrašo projektą 2022 metams. Tai leis lengviau darbinti užsieniečius.

Nuolatinės patyčios, priverstiniai viršvalandžiai, net baimė eiti į darbą – tik keli dalykai, kuriais skundžiasi siuntų bendrovėje „Omniva“ dirbantys darbuotojai. Prieš keletą mėnesių pasikeitus Vilniaus terminalo vadovei įtampa darbe, anot jų, tapo nepakeliama, o į visus skundus įmonės administracija esą nekreipia dėmesio, todėl teigia į darbą einantys su baime. „Omniva“ atstovai šias kalbas neigia ir patikina, kad jokie neteisėti veiksmai ar prievartos formos nėra toleruojamos.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Baigiantis 2020-iesiems, BNS paklausė verslo ir darbuotojų atstovų, kuo išskirtiniai jiems buvo antrieji pandemijos pažymėti metai ir kokių lūkesčių jie turi 2022-iesiems. „Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys: Praėję metai buvo geriausi, tiesiog puikūs: pasiekėme dvigubą apyvartos augimą, komanda padidėjo nuo 1200 iki 2000 darbuotojų.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Nuo ateinančio pirmadienio Velse darbuotojams grės bauda, jeigu jie vyks į darbą, nors galėtų dirbti namuose. Kaip žinoma, iki šiol galiojo tik gairės, raginančios dirbti iš namų.

Pandemija jau tęsiasi porą metų. Dalis darbuotojų įprato dirbti nuotoliniu būdu, kai kurios įmonės taiko hibridinį darbo pobūdį, kai dalį laiko darbuotojai dirba ir namuose, ir dalį biure. Tačiau specialistai nesutaria, darbas namuose atneša daugiau naudos ar žalos. Taip pat nesutinka ir dėl to, kas turi įrengti darbo vietą namuose pats darbuotojas ar darbdavys. Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos.

Nuo gruodžio 1 d. nesiskiepiję darbuotojai privalo patys mokėti už savo COVID-19 testus, jeigu nori dirbti tam tikrą darbą. Darbdaviai pastebi, kad šį reikalavimą dalis darbuotojų bando apeiti, pavyzdžiui, darbinasi ten, kur testuotis nereikia ar reikia tai daryti rečiau nei kas 7–10 dienų. Todėl siūloma, kad periodiškai testuotųsi visų sričių darbuotojai, kurie nėra pasiskiepiję.

„Rimi“ Estijoje nuo sausio 1 dienos padidins savo parduotuvių darbuotojų atlyginimus 7,5 proc., o darbo užmokesčio didinimui iš viso skirs 1,8 mln. eurų. Bendrovės teigimu, parduotuvių darbuotojų atlyginimai bus didinami siekiant neatsilikti nuo sparčiai kintančios darbo rinkos bei norint užtikrinti deramą darbo užmokesčio paketą darbuotojams.  Atlyginimai kils visose pareigybėse, o daugiausiai didės aptarnaujančiam personalui, kuris sudaro daugiau nei 50 proc. įmonės darbuotojų.

Nepasiskiepijusiems darbuotojams nuo gruodžio privalant patiems susimokėti už testus ir daliai žmonių grasinus dėl to išeiti iš darbo, atleidimų statistika tokios tendencijos kol kas nerodo, sako „Sodros“ vadovė. Pasak Julitos Varanauskienės, gruodžio pradžioje atleista beveik dukart mažiau žmonių, nei prieš mėnesį.