darbuotojai

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, jog pelningai pirmąjį pusmetį dirbusios didžiausios rajono darbdavės – azoto trąšų gamintojos „Achema“ stabdymas nėra netikėta naujiena. Gamykla, mero žiniomis, nedirbs mažiausiai tris mėnesius, todėl privalo „socialiai sąžiningai“ pasirūpinti darbuotojais. „Mes suprantame, kad prastovos bus ne kelių dienų – mano neoficialiomis žiniomis, yra kalbama apie terminą iki lapkričio 30 dienos–  tai yra bent trijų mėnesių prastova.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, verslas taupys, todėl įmonėse galimi darbuotojų atleidimai, mažėsiantys atlyginimai, sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. „Įmonės savo kaštus stebi. Tikėtina, kad įmonės atleidinės žmones, kad mažės atlyginimai. Neigiamo poveikio tikrai sulauksime“, – penktadienį lrt radijui sakė R. Skyrienė.  Trečiadienį 18–19 val. visose Baltijos šalyse elektra biržoje siekė rekordinę kainą – 4 tūkst.

Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 62,2 tūkst. ukrainiečių, beveik 36 tūkst. – darbingo amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje dirba, mokesčius moka ir nuo režimo Baltarusijoje pabėgę baltarusiai. Darbą Lietuvoje rado 7,5 tūkst.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

Pagal pelningumą tarp didžiųjų prekybos centrų valdytojų pirmauja Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“ ir „Maxima LT“, kurių praėjusių metų grynojo pelno marža buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 4,8 proc., pranešė portalas vz.lt. Trečiąją vietą pagal šį rodiklį užima „Norfos mažmena“ (2,5 proc.), ketvirta ir penkta pagal pelningumą – Vokietijos grupei „Rewe“ priklausanti „Palink“, kuri valdo „Iki“ tinklą (1,2 proc.) ir Švedijos „ICA Gruppen“, valdantis „Rimi“ (1 proc.

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių vertė šį pusmetį siekia 9,5 mln. eurų, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta stebėsenos ataskaita. Pasak jos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai verslui padėjo sutaupyti 5,8 mln. eurų, Aplinkos ministerijos – 3,4 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 212,6 tūkst. eurų, Lietuvos geologijos tarnybos – 194,3 tūkst. eurų.

Viešojo maitinimo sektoriuje, įskaitant pajūrio kurortus, šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota 200 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių šalyje, įskaitant pajūrio kurortus, kitas poilsiautojų lankomas vietoves, šiemet sausį – liepą patikrinimų metu nustatyta apie 370 įvairių mokestinių pažeidimų. Jų metu nustatyta, kad įmonės į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst.

Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant galimą trijų užsienio piliečių išnaudojimą Šventosios atrakcionuose, liudytojai teigia, kad purvini, nesikirpę ir tarsi benamiai atrodę darbuotojai buvo įbauginti, neturėjo dokumentų, gyveno užrakinti vagonėlyje bei prašė pagalbos pabėgti. Bylos duomenimis, tris užsieniečius darbuotojus Šventosios atrakcionų parke galėjo išnaudoti čekų šeima – vyras, žmona ir jų sūnus.

Dirbantiems tėvams kasdien tenka susidoroti su atsakomybėmis tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Derinant šeimą ir karjerą itin svarbu jausti palaikymą iš aplinkos, o ypač – darbdavio. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ investuoja į darbuotojų šeimų gerovę ir įvairioms papildomoms naudoms vaikus auginantiems darbuotojams per metus skiria beveik ketvirtį milijono eurų. „Vaikų auginimas netrukdo sėkmingos karjeros kūrimui. Tai yra įrodęs ne vienas mūsų komandos narys.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Įmonės praneša mažinančios gamybą, kai kurios apskritai skelbia bankrotus, tad auga atleidžiamų darbuotojų skaičius. Tuo metu kitos įmonės skundžiasi, kad trūksta norinčių dirbti. Pramonės įmonės neranda žmonių, kurie sutiktų dirbti ne iš namų, pamainomis ir už 750 eurų į rankas.  Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų septynis mėnesius 44 įmonės pranešė apie atleidžiamas grupes darbuotojų. Jos ketina atleisti 4,2 tūkst. darbuotojų.

Į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai suvaržytoą ir laikinojo administratoriaus prižiūrimą Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“ šią savaitę iš prastovų grįžta 97 darbuotojai, dar daugiau jų grįš kitą savaitę, BNS patvirtino įmonės atstovas. Šią savaitę grįžtantys darbuotojai atliks planinius įrangos remonto darbus, sakė „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius. „Produkcijos gamybos atnaujinimo procesas vyksta, kaip ir buvo suplanuota.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Teritorijų priežiūros ir atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė „Šilutės komunalininkas“, praradusi dalį nuolatinių darbų užsakymų, atleidžia 22 darbuotojus. Apie tai įmonė praėjusią savaitę informavo Užimtumo tarnybą. „Šilutės komunalininko“ vadovas sako, kad sprendimas priimtas pralaimėjus Šilutės rajono savivaldybės konkursą dėl teritorijų priežiūros. „Mes turėjome pastovią priežiūrą keliose seniūnijose, tačiau šiuo metu pralaimėjome tų darbų konkursą.

JAV automobilių gamintoja „Ford“ rengiasi atleisti kelis tūkstančius darbuotojų, siekdama sumažinti išlaidas ir suaktyvinti perėjimą prie elektrinių transporto priemonių, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Manoma, kad grupė artimiausiomis savaitėmis paskelbs apie daugiau nei 4 tūkst. darbo vietų panaikinimą, rašo verslo leidinys „The Wall Street Journal“. Žiniasklaidos priemonės pranešime teigiama, kad gamyklos darbuotojų atleidimai nepalies.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl Seimo narių siūlomo Darbo kodekso pakeitimo, kuriuo norima įpareigoti darbdavius suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamų atostogų per metus darbuotojų savišvietai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti tokiam projektui.

Vakarų sankcijų suvaržytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ dalis darbuotojų liepos 27 dieną į gamyklą grįš planiniams remonto darbams atlikti. Rugpjūčio pirmąją ketinama atnaujinti dalies gamybinių cechų veiklą. Rugpjūčio 7 dieną „Lifosa“ atnaujins gamybą, o iki rugpjūčio vidurio susigrąžins iki 80 proc. visų darbuotojų, pranešė bendrovė. „Visi parengiamieji darbai vykdomi laikantis numatyto plano, „Lifosa“ sėkmingai apsirūpina būtiniausiomis žaliavomis.

Birželį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų, įregistruotų Užimtumo tarnyboje. Iš jų 21,6 tūkst. darbdaviai įregistravo birželį – 16,9 proc. mažiau nei gegužę, skelbia tarnyba.  Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (16,6 proc.), prekybos (16,2 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,5 proc.), statybos (12,5 proc.), transporto ir saugojimo (9,5 proc.) įmonės.

Oficialus nedarbas šalyje liepos 1-ąją siekė 8,6 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei birželio 1-ąją (8,8 proc.).  Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. žmonių – 25 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o vien birželį įregistruota beveik 23 tūkst. bedarbių – panašus jų skaičius kreipėsi ir gegužės mėnesį, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo ieškančių asmenų nuo metų pradžios sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Dėl bankroto visus darbuotojus atleidžia Klaipėdos laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statybos įmonė „Intermarinas“ bei Vilniaus krovinių vežimo įmonė „Viljana“. Bendras atleidžiamų darbuotojų skaičius – 167, pranešė Užimtumo tarnyba. „Intermarinas“ tarnybą informavo, kad nuo liepos 12 dienos atleidžia visus 129 darbuotojus, jie apie tai įspėti.   Klaipėdos apygardos teismas birželį bendrovei iškėlė bankroto bylą.

Trečiadienį Seime organizuojami praktiniai pirmosios medicinos pagalbos mokymai Seimo nariams ir kanceliarijos darbuotojams. Parlamentarų Jurgitos Sejonienės ir Tomo Tomilino iniciatyva politikus ir tarnautojus mokys profesionalūs medikai, atstovaujantys Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, pranešė Seimas.

Vienas didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje „Iki“ nuolat plečiasi, atidaromos ir rekonstruojamos parduotuvės, todėl natūraliai auga ir darbuotojų poreikis. „Iki“ žmonių ir kultūros departamento vadovė Monika Milė sako, kad lankstus prisitaikymas prie rinkos sąlygų ir nuolatinis dėmesys darbuotojų poreikiams bei motyvacijai ir ugdymui yra įprasta „Iki“ veiklos dalis, padedanti paskatinti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų.

Ekonomistai ir darbdaviai neabejoja, kad netrukus susidursime su ekonomine krize. Tačiau darbuotojų atlyginimų jų prognozės skirtingos. Vieni darbdaviai siūlo veržtis diržus, tuo metu kiti kelia darbuotojams atlyginimus ir pasisako už minimalios algos augimą. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas sustos ar nežymiai ims mažėti.  „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ dėl nepaprastosios padėties sustabdytas streikas turėtų tęstis, o darbdavys pagrindinio darbuotojų reikalavimo – pasirašyti kolektyvinę sutartį – vis dar neįvykdė, sako bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė. Anot jos, streikas automatiškai tęsis nepaprastajai padėčiai pasibaigus, o norint jį nutraukti reikės atskiro sprendimo.

Užimtumo tarnyba šių metų sausį-gegužę gavo 30 pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus ir planuojamus atleisti 3,7 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gauti 25 pranešimai apie 2,1 tūkst. darbuotojų atleidimą.  Vien šiemet gegužę gauta 13 pranešimų apie ketinamus atleisti 2,8 tūkst. darbuotojų, pernai – trys pranešimai apie 352 darbuotojus.

Kambarių tvarkytojai, registratūros darbuotojai ir valytojai viešbučiuose mato tai, kas dažniausiai lieka už uždarų durų. Dažniausiai viešbučių ar nakvynės namų darbuotojai lieka nemenkai nusivylę tuo, ką po savęs palieka apsistoję svečiai. Dažniausiai juos piktina neįprastas elgesys, kuomet būdami ne savo namuose, žmonės sau leidžia daug daugiau ir nepaiso bendrų tvarkos taisyklių, pavyzdžiui, vartoja alkoholį, o vėliau garsiai dainuoja ir trukdo kitiems svečiams.

Politikai Briuselyje susitarė, kaip Europos Sąjungos valstybės užtikrins tinkamą minimalų atlyginimą. Tai padės apsaugoti darbuotojus sparčiai augant infliacijai ir siaučiant pragyvenimo išlaidų krizei, rašo „The Financial Times“. Pagal priimtą susitarimą tarp Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento, valstybės narės turės surinkti duomenis apie minimalų atlyginimą, įvertinti būtiniausių prekių kainas ir skatinti kolektyvinių derybų principą, siekiant, kad įmonės mokėtų teisingus ...

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kasmet turi savarankiškai atsiskaityti valstybei sumokėdami mokesčius. Tačiau jeigu asmenys turi ne tik individualios veiklos pažymą, bet dar ir dirba pagal darbo sutartį, kai kuriais atvejais socialinio draudimo įmokas vis tiek reikės sumokėti. Gyventojai, dirbdami skirtingus darbus ir gaudami atlyginimą, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų dydžio.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 7,0 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių sumažėjo nuo 46,9 tūkst. iki 45,8 tūkstančio. 21,6 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Gegužę užregistruota 7,39 tūkst. naujų bedarbių – 15,2 proc. mažiau nei balandį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 18,01 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,2 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Siekiant gerinti darbuotojų sveikatą ir didinti jų darbo našumą, užsienyje randasi vis daugiau įmonių, kurios išbando 4 dienų darbo savaitę. Vis dėlto Lietuvoje šis modelis daugeliui darbdavių skamba lyg keiksmažodis, kuris esą reiškia didesnes išlaidas. Tačiau diskusijos dėl 32 valandų darbo savaitės vyksta jau keletą metų. Neseniai paskelbta, kad dešimtys skirtingų įmonių Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse eksperimentine tvarka pradės taikyti 4 darbo dienų savaitę.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinoji administratorė „Finance Guru“ teigia, kad į įmonę jau grįžta darbuotojai. „Nors startuota tik prieš gerą savaitę, į priekį pasistūmėjome gana ženkliai. Gamyklos darbuotojų skaičius padidintas 30 proc. – atšaukta dalis gamybinių padalinių darbuotojų iš prastovų, šiuo metu jau dirba apie 240 žmonių. Tikiuosi, kad galėsime netrukus šį skaičių ženkliai padidinti.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonėms ketinant atleisti apie ketvirtadalį darbuotojų, maždaug 70 proc. jų jau gavo įspėjimus. Lietuvos geležinkelininkų profsąjungos vadovas sako, kad įspėjimai dar negarantuoja, jog darbuotojas tikrai bus atleistas, o darbą praradusiems – apstu pasiūlymų. „Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė BNS patvirtino, kad 70 proc. planuojamų atleisti darbuotojų jau gavo atleidimo lapelius.

Birželio 1-ąją baigiasi dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kai be asmens identifikavimo kodo (ID) dirbantys statybininkai ir jų darbdaviai nebuvo baudžiami.  Nuo šiol „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotą skaidriai dirbančiojo ID privalo turėti visi statybvietėje dirbantys žmonės: pagal darbo sutartį ar savarankiškai, mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvą darbuotojai.

Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.

Įdarbinimo ir personalo specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai siūlomi IT srityje. Didžiausia alga gali siekti ir 11 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau darbuotojų trūksta, tad įmonės yra pasiruošusios priimti juos ir be diplomo, užtenka baigti kursus ar mokytis savarankiškai. Tik bent jau pirmuosius metus naujoko atlyginimas bus bene perpus mažesnis.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Sostinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių darbuotojai viešuoju transporto galės vykti nemokamai, trečiadienį nusprendė Vilniaus savivaldybės politikai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė „Vilniečio kortelės“ ir viešojo transporto bilietų kompensavimui slaugos darbuotojams iki šių metų pabaigos. Tam iš miesto biudžeto bus skirta beveik 177 tūkst. eurų.  Sprendimas galios visų Vilniuje veikiančių tokių įstaigų darbuotojams.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas antradienį informavo Užimtumo tarnybą, kad preliminariai planuoja atleisti 592 darbuotojus.  Praėjusią savaitę bendrovė pranešė, jog nuo birželio iki lapkričio atleis maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Didžioji atleidžiamų darbuotojų dalis bus laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.  Darbuotojų išeitinėms išmokoms paštas numato skirti apie 800 tūkst. eurų.

 Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė apie atleidimą įspėjo 1950 iš daugiau nei 9 tūkst. darbuotojų. Grupė Užimtumo tarnybai pranešė, jog daugiausiai – 1207 – darbuotojų numato atleisti LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“. Dar 469 žmones įspėjo infrastruktūros įmonė „LTG infra“, o 274 žmones – „Lietuvos geležinkeliai“. Balandžio pabaigoje skelbta, kad maždaug 2 tūkst.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pernai ir šiemet jau pakankamai pakėlė atlyginimus darbuotojams, tad dabar taupys. Kitu atveju ir toliau keliant algas esą kentėtų įmonių konkurencingumas. Tuo metu ekonomistai pabrėžia, kad darbuotojų sąskaita taupyti nereikia, jų ir taip trūksta. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė skaičiavo, kad pernai ir šiemet algos jau augo vidutiniškai nuo 12 iki 15 proc. „Algų augimą lėmė darbuotojų trūkumas.

Markas Zuckerbergas, bendrovės „Meta“ arba „Facebook" vadovas, neseniai duotame interviu pastebėjo, kad samdydamas naujus darbuotojus jis pirmenybę teikė žmonėms, kurių „vertybės sutampa“ su jam rūpimais dalykais.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai verslų ėmė ieškoti būdų padėti ukrainiečiams. Dauguma jų aukojo įvairioms organizacijoms. Tačiau kai kurios įmonės ieškojo būdų, kaip tiesiogiai padėti Ukrainos kariams. Lietuvoje sėdmaišius gaminanti įmonė ėmė siūti ir neperšaunamas liemenes. Jas siuva iki šiol, o liemenes perka ne tik ukrainiečius remiančios įmonės, bet ir patys lietuviai sau ar savo šeimos nariams.

Rusiškų sraigtasparnių remonto veiklą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą stabdanti bendrovė „Helisota“ atleidžia daugiau nei pusę savo darbuotojų, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Užimtumo tarnyba balandžio 19 dieną skelbė, kad bendrovė atleidžia 49 darbuotojus, tačiau iš viso darbo neteks bent 80 iš 150 šiuo metu dirbančių žmonių, nurodė portalas. „Palaikome Rusijai taikomas sankcijas, todėl manome, kad rusiškų sraigtasparnių remonto veiklos nutraukimas yra teisingas žingsnis.

Lietuvoje besiplečiančios tarptautinės elektronikos pramonės įmonės vis sunkiau randa kvalifikuotų specialistų, nors juos vilioja ir konkurencingais atlyginimais. Aukštosiose mokyklose elektronikos inžineriją renkasi mažai studentų, tad vis intensyviau ieškoma būdų, kaip užtikrinti darbuotojų pasiūlą. Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje elektronikos inžinerijos mokslus pasirinkę studentai – dažni svečiai.

„Achemos grupės“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija („Klasco“) dėl mažėjančios krovos atleidžia 49 darbuotojus. Tačiau etatų sumažės beveik 15 proc. – bus naikinamos 76 darbo vietos. Ateityje atleidžiamų žmonių skaičius gali dar didėti, pranešė bendrovė. „Atleidžiami 49 žmonės, procesai pradėti, į numatytas likusias vietas žmonės nebus priimami, todėl etatai naikinami“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Milijoninius nuostolius dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai patiriantys „Lietuvos geležinkeliai“ atleidžia 2 tūkstančius darbuotojų. Užsidarius krovinių srautui į rytus grupė netenka maždaug pusės pajamų – apie 150 mln., tad esą nemato kitokios išeities nei atleisti ketvirtadalį savo darbuotojų. Profsajungos piktinasi, kad darbuotojai nežinioje, niekas esą nepraneša, kaip ir kokiomis sąlygomis juos atleidinės, o dėl visos susiklosčiusios situacijos kaltina politikus.