bvp

Lietuvai kitąmet pasiekus 2 proc. nuo Bendrojo Vidaus Produkto finansavimą gynybai, jo didinti nebereikėtų – lėšas derėtų nukreipti socialinės atskirties mažinimui, sako socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis teigia nepritariantis Seime gimusiai idėjai partijų lyderiams atnaujinti 2012-aisiais parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą, kuriuo nuspręsta pasiekti 2 proc. BVP gynybai iki 2020-ųjų. Šį rodiklį Lietuva turėtų pasiekti jau kitąmet.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

NATO reikalavimą bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai Lietuva pasieks jau kitąmet. Tačiau vis dar neatsakytas klausimas – kokią sumą nuo BVP gynybai atrieksime 2019-2020 m. Premjeras Saulius Skvernelis palaiko siūlymą krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP, tačiau Seimo nariai vis dar aršiai ginčijasi.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti, antrąjį ketvirtį ji buvo nežymiai lėtesnė nei pirmąjį. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą, kuriuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas. Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą? Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių.

Pati laimingiausia pasaulio valstybė – Norvegija, tvirtinama pirmadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje. Į pirmą laimingiausių valstybių penketuką taip pat pateko Danija, Islandija, Šveicarija ir Suomija. Švedija liko dešimta. Tarp trijų Baltijos valstybių aukščiausiai – į 52 vietą – pakilo Lietuva. Latvijai atiteko 54 vieta, o Estija liko 66-a. Rusija šiame sąraše užėmė 49 vietą. Pirmasis JT „Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report) buvo paskelbtas 2012 metais.

Estijos išlaidos gynybai pagal jų santykį su šalies ekonomikos dydžiu 2016 metais buvo vienos iš didžiausių tarp NATO narių ir sudarė 2,16 proc. bendrojo vidaus produkto. Vertinant pagal šį rodiklį, 2016-aisiais iš Aljanso narių daugiau už Estiją gynybai išleido tik Jungtinės Valstijos (3,61 proc.), Graikija (2,38 proc.) ir Didžioji Britanija (2,21 proc.), sakoma portalo „Delfi“ paskelbtame pranešime, pagrįstame NATO statistika.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

Dažniausiai esame įpratę matyti, kad Lietuva įvairiuose tarptautiniuose reitinguose atsilieka nuo savo kaimyninių šalių ir vis bando pasivyti Estiją. Tačiau dažnai naudojamas rodiklis pristatant Lietuvą parodė daug optimistiškesnę šalies pusę. „Global Finance“ žurnalas išleido 2016 m. turtingiausiųjų šalių TOP. Valstybių eilė sudaryta remiantis BVP vienam gyventojui bei perkamosios galios paritetu, kuris leidžia palyginti skirtingų šalių gyvenimo lygį pašalinus kainų ir valiutų skirtumus.

  Valstybės gynimo taryba antradienį pasiūlė kitąmet krašto apsaugai skirti 2.07 proc. bendrojo vidaus produkto. „Valstybės gynimo taryba nusprendė siūlyti 2018 metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimams papildomai numatyti 149 mln. 200 tūkst. eurų“, – žurnalistams po posėdžio sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė. „Pagal dabartines ūkio augimo prognozes, tai turėtų viršyti 2 proc.

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Pernai lapkritį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,7 procento. EK analitikų teigimu, kitąmet Lietuos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 proc. (anksčiau - taip pat 2,8 proc.). „ES lėšomis bendrai finansuojamiems investiciniams projektams sugrįžus į įprastą lygį, tikimasi, kad atsigaus tiek privačios, tiek viešosios investicijos ir skatins ekonomikos augimą 2017 metais.

Pagal „Economist Inteligence Unit“ vertinimą, pusė pasaulio valstybių galima apibūdinti kaip stipresnes ar silpnesnes demokratijas. Pernai viena iš didžiausių ir įtakingiausių pasaulio demokratijų JAV dėl mažėjančio pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis iš stiprios demokratijos pavirto demokratija su trūkumais. Tuo tarpu Rytų Europos regione per pastaruosius dešimt metų demokratija susilpnėjo labiausiai.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Lietuva gynybai turėtų skirti daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako naujasis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kartu jis pabrėžia, kad reikia užtikrinti šiuo metu krašto apsaugai numatomų lėšų panaudojimo efektyvumą. „(Finansavimo) riba priklauso nuo egzistuojančios rizikos lygio, bet manau, kad kitas taikinys turėtų būti 2,2 proc., galbūt netgi 2,4 procento“, – naujienų portalo delfi.lt vaizdo konferencijoje antradienį sakė R.Karoblis.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

Vadinamąsias šokiruojančias prognozes jau daugiau kaip dešimtmetį rengiantis Danijos investicinis bankas „Saxo Bank“ 2017 metams prognozuoja nepaprastai spartų Kinijos ekonomikos atsigavimą, Italijos bankų akcijų brangimą, Didžiosios Britanijos politikos apsisukimą 180 laipsnių kampu ir Europos Sąjungos (ES) norą keistis populizmo grėsmės akivaizdoje.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,1 proc., o kitąmet ir 2018 metais augimas turėtų paspartėti atitinkamai iki 2,6 ir 2,7 procento. Naujausiose EBPO prognozėse teigiama, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą per ateinančius metus skatins žemų palūkanų normų skatinamos investicijos ir palaipsniui atsigaunantis eksportas. „Vartojimo augimas sulėtės po kelis kartus didintos minimalios mėnesinės algos.

Lietuvoje tęsiasi stabili, nors ir neįspūdinga ekonomikos plėtra. Šiemet įsibėgėjo atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimas, didėjo eksporto apimtys ir privataus sektoriaus investicijos. Kita vertus, iššūkių nemažėja, o horizonte matyti šio ekonomikos ciklo pabaigos kontūrai. Nors šiemet stebime BVP augimo lėtėjimą, už jo slypi tik sparčiai mažėjusios įmonių atsargos – daugiausiai žemės ūkio sektoriuje ir naftos perdirbimo gamyboje.

Naujasis Seimas antradienį vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos tęstinumo, ja įsipareigojama 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Dokumente žymima, kad bus įgyvendindamas jau anksčiau Seime pasirašytas susitarimas dėl 2014–2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 metais labiausiai atsilieka nuo potencialaus šalies BVP tarp Baltijos valstybių. Tam įtakos turi didžiulis nedarbas, kurį įmanoma įveikti tik per sparčiai nekeliant atlyginimų. Visgi mokesčių efektyvumo prasme Lietuva lenkia Latviją, tačiau atsilieka nuo Estijos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose yra nedidelis realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5-3 proc.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė neatsisako ketinimų subalansuoti valdžios sektoriaus finansus ir tvirtina, kad viešųjų finansų tvarumas yra būtina sąlyga, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir išvengti mokesčių augimo ateityje. Interviu BNS R.Budbergytė sakė mananti, kad būtina peržiūrėti dabar galiojančias įvairias mokesčių lengvatas, skeptiškai vertino siūlymus įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis praėjo kelią nuo mažai žinomo indikatoriaus Didžiosios depresijos metais iki įrankio, be kurio negali apsieiti viso pasaulio vyriausybės ir centriniai bankai. Tačiau problema yra ta, kad nepriklausomai nuo skaičiavimo metodikos, BVP duomenys vis dažniau nespėja atspindėti ekonominių pokyčių, pažymi agentūra „Bloomberg“. Ilgalaikiai investuotojai priima sprendimų remdamasi BVP duomenimis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas? Ar tai signalas apie problemas ir galimą nuosmukį? Įsivaizduokite – universalus ploviklis, puikiai tinkantis skalbimui, langų blizginimui, riebalų pašalinimui bei medinių paviršių valymui. Be to, tai ir labai efektyvus dantų skalavimo skystis.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Artėjančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus bei kandidatų pasisakymus stebi visas pasaulis. Neveltui, mat JAV yra ne tik viena didžiausių pasaulio ekonomikų, bet ir daugiausia prisidedanti prie NATO biudžeto. O paskutinieji kandidato Donaldo Trumpo žodžiai kirto stiprų smūgį visai organizacijai: grėsmės atveju, JAV Baltijos šalių negintų. Spaudoje pastebima, kad aštresni pasisakymai pastebimi ne tik iš D. Trumpo.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Dėl silpnų JAV ūkio augimo duomenų ėmus blėsti viltims, kad JAV centrinis bankas šiemet padidins bazinę palūkanų normą, besivystančių rinkų valiutų kursai pirmadienį pastebimai pabrango JAV dolerio atžvilgiu. Penktadienį paskelbti duomenys parodė, kad didžiausias pasaulio ūkis balandžio-birželio mėnesiais padidėjo 1,2 proc., nors analitikai tikėjosi maždaug 2,6 proc. prieaugio.

Per laikotarpį tarp pasaulį sukrėtusio, bet dabar jau tarsi savaime suprantamo ir nebegąsdinančio „Brexit“ sprendimo ir galimo naujo sukrėtimo, jei lapkritį JAV prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, gresia dar vienas galvos skausmas, kuris šiuo metu lyg ir nustumtas į naujienų paraštes, – Italijos bankų sektoriaus sisteminė krizė.

Centrinės valdžios skola gegužės pabaigoje buvo 14,877 mlrd. eurų ir sudarė 38,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų minsiterija pranešė, kad kovo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,3 proc. visos centrinės valdžios skolos. Skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,471 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,732 mlrd. eurų. Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola gegužės pabaigoje sudarė 24,7 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo Didžiosios Britanijos ūkio plėtra, nes prieš referendumą dėl šalies ateities Europos Sąjungoje vyravęs neapibrėžtumas sumažino verslo investicijų apimtis. Galutiniai oficialūs statistiniai duomenys, kuriuos ketvirtadienį paskelbė Britanijos nacionalinis statistikos biuras, rodo, kad sausio-kovo mėnesiais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo tik 0,4 proc., palyginti su 0,7 proc. prieaugiu ankstesnį ketvirtį.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.