bvp

Antrai kadencijai išrinktas Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) 47-asis prezidentas Donaldas Trumpas jau po truputį pradėjo vykdyti savo pažadėtus planus. Nelegalūs imigrantai yra deportuojami iš JAV atgal į savo šalis. Ką tokiu atveju reikėtų daryti ne pirmus metus JAV gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams bei plačiau apie D. Trumpo užsienio politiką paatviravo ekspertai, politologai.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto.  Ekonomistas pabrėžia, kad didelė dalis planuojamų išlaidų divizijai reikalaus vienkartinių pajamų šaltinių.

„Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dabartinėmis aplinkybėmis, kai yra poreikis sparčiai didinti gynybos finansavimą, geriau tai daryti skolinantis, o ne panaudojant užsienio valiutos ar socialinius rezervus. Pasak eksperto, tai nepaveiktų Lietuvos kredito reitingo, nes šalies skola mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) senbuvių. „Vienkartinis šaltinis yra skolinimasis. Lietuvos skolos ir BVP santykis yra 38 proc. Jis yra vienas mažiausių ES.

Policijoje beveik išnyko smulkioji korupcija, anksčiau paplitusi Kelių policijoje, tačiau auga organizuotų nusikalstamų grupuočių pareigūnams siūlomos sumos, teigia generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. „(...) norėčiau pasidžiaugti, kad smulkioji korupcija, kuria anksčiau sirgo tam tikros policijos rūšys, pavyzdžiui, Kelių policija ar gatvėje dirbantys patruliai, iš esmės jau yra išnykęs fenomenas“, – interviu naujienų portalui „15min“ šeštadienį kalbėjo A. Paulauskas.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. „Mano nuomone, valstybėje turėtų būti aiškus susitarimas dėl vidaus saugumo finansavimo. Kaip yra su kariuomene – jiems priskiriamas procentas nuo BVP, ir ta suma automatiškai skiriama“, – interviu naujienų portalui „15min“ šeštadienį sakė A. Paulauskas.

Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pasigirdo įvairių vertinimų. Opozicija tikina, kad VGT nepakankamai informavo apie tokį sprendimą. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tokie teiginai – nepagrįsti. Apie tai, ar Lietuva sugebės didnti finansavimą gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ atsako ministras K. Budrys.

Antrąkart JAV prezidentui Donaldui Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus iš paskos seka ne vienas jo paruoštas įstatymas, kuris netolimoje ateityje darys neigiamą įtaką Europos ekonomikai. Pokyčius bus galima jausti ir Lietuvoje. Apie tai, kokie realūs pavojai iš ekonominės pusės užklups Lietuvą pasamprotavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Ekonomistas teigia, kad kol kas yra sunku spekuliuoti, kaip atrodys mūsų ateitis, finansinė šalies padėtis, valdant D. Trumpui.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), socialiniuose tinkluose pratrūko kai kurie politikai. Tvirtinama, kad šis pasiūlymas – „kosmosas“ ir „pigi reklaminė akcija“. Beje, konservatorius Matas Maldeikis teigia, kad didžiausias laimėtojas šioje istorijoje yra „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), dalis Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų sako pritariantys sprendimui, bet štai Algirdą Sysą stebina, jog prezidentas nori didinti išlaidas, o mokesčių – ne.

Gitanas Nausėda prieš kelias dienas pareiškė, jog Lietuva sieks iki 2030 metų didinti bendrą vidaus produktą (BVP) šalies gynybai iki 6 proc. Ekonomisto teigimu, tai yra nesunkiai pasiekiamas ir naudingas tikslas, tačiau apipintas ne viena galima rizika. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc.

Istorinis Valstybinės gynimo tarybos sprendimas – artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas, jis sieks 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Toks sprendimas su naująja – socdemų – valdžia priimtas, nes norima paspartinti nacionalinės divizijos sukūrimą.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tai reiškia, kad vietoj šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tokio sprendimo griežtai nepalaiko. Naujienų portalui tv3.lt jis tvirtino, kad toks VGT sprendimas kelia daug klausimų ir yra nerealus. „Absoliučiai, man yra šokas“, – sakė R. Žemaitaitis.

Profesorius, matematikas, ekonomistas Rimantas Ruckis „Žinių radijo“ laidoje išsamiai pasidalino savo įžvalgomis, kokie Lietuvos ekonomikai bus 2025-ieji metai bei apžvelgė pasibaigusius 2024-uosius metus. Ekonomistas neslepia, kad pastarieji 2024 m. Lietuvai buvo palankūs. „Na, jeigu kalbėt bendrais rodikliais, nežiūrėt į atskirus sektorius, tai, iš tikro, metai buvo Lietuvai tikrai neblogi.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kitų metų biudžete numatyta daugiau galimybių skolintis gynybai, todėl krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Naujosios Vyriausybės padidintas skolinimosi limitas gynybos ir saugumo reikmėms, vertinant dabartinius BVP rodiklius, reiškia, kad bent jau 4 proc. (...) turėtume pasiekti“, – šeštadienį LRT radijui sakė D. Šakalienė.

Valstybės duomenų agentūra (VDA), remdamasi išankstine metine informacija, įvertino 2023 m. regioninį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Palyginti su 2022 m., BVP Sostinės regione padidėjo 4,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 2,8 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis. VDA duomenimis, 2023 m. Sostinės regione buvo sukurta 33,6 mlrd. eurų, arba 45,5 proc., viso šalies BVP. Tuo metu Kauno regione – 19,9 proc., Klaipėdos – 10,3 proc., Šiaulių – 6,5 proc.

Tarptautinė profesinių paslaugų bendrovė EY („Ernst & Young Baltic“) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2025 metais augs 1,8 proc. – lėčiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau augimas pralenks euro zonos vidurkį. „Kitąmet Lietuvos BVP (bendrasis vidaus produktas – BNS) augs 1,8 proc. ir tempu lenks euro zonos vidurkį“, – trečiadienį pranešė įmonė. EY teigimu, Latvijos BVP kitąmet didės 2,7 proc., Estijos – 4,7 proc., tuo metu visos euro zonos – 1,3 proc.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 394,7 eurus ir nuo 2024 m. antrojo ketvirčio sumažėjo 18,9 eurais, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 2455,6 eurai ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc.

2024 m. trečiąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 20,8 mlrd. eurų. Realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 1,2 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Vertinant gamybos metodu, 2024 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos ir pramonės įmonių veiklos rezultatai.

Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Kai kurie gyventojai, verslininkai ar ekonomistai vis pasiskundžia, esą Lietuvoje mokesčiai yra dideli. Tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo, kad jie – vieni iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai iš dalies paaiškina, kodėl kai kurioms viešojo sektoriaus sritims mūsų šalyje trūksta finansavimo.

Valstybės duomenų agentūrai pranešus, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,1 proc., ekonomistai vertina, jog daugelis sektorių šalyje atsigauna, tad šalies ekonomikos augimas tampa geriau subalansuotas. Banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad prie ekonomikos augimo prisideda statybų sektoriaus atsigavimas bei pramonės sąlygų pagerėjimas.

Trečiąjį 2024 m. ketvirtį, lyginant su antruoju, pagal sezoną pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP) euro zonoje augo 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) augo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Lietuvoje, lyginant trečiąjį šių metų ketvirtį su antru BVP augo 1,1 proc. 2024 metų antrąjį ketvirtį euro zonos BVP augo 0,2 proc., o ES – augo 0,3 proc.

Asignavimai krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Gynybos biudžetas kitąmet siektų kiek daugiau nei 2,5 mlrd. eurų, tačiau įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė skolintis krašto apsaugai esant poreikiui. Lėšos iš Gynybos fondo, į kurį bus surenkami šiemet dėl gynybos finansavimo padidinti mokesčiai, biudžete turėtų sudaryti apie 240 mln. eurų.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   Liepą VK prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 2 proc.  „Atsižvelgdami į pirmojo pusmečio rezultatus ir atnaujintas prielaidas, nežymiai padidinome 2024 metų realiojo BVP projekcijas. Prognozuojame, kad ekonomika augs daugiau nei 2 proc.

Artėjant rinkimams, valdantieji ir opozicija vis garsiau kalba apie tragišką kelių būklę ir dalija pažadus. Esą regionus prikeltų naujam gyvenimui būtent sutvarkyti keliai ir tiltai. Tačiau tam valdantieji niekaip nesukrapšto pinigų, nors pirkdami degalus vairuotojai kasmet sumoka apie milijardą eurų akcizo. Tad politikai jau siūlo pačius įvairiausius receptus, kaip sutvarkyti kelius, tiltus ir žvyrkelius. Tarp siūlymų – ir mokami keliai bei nauja Regionų ministerija.

Finansų ministerija didina kitų metų infliacijos prognozę – kainos kils daugiau nei anksčiau prognozavo. Tiesa, ministrė Skaistė žada, kad algos ir pensijos didės sparčiau ir esą lietuviai gyvens geriau. Visgi žmonės skundžiasi, kad infliacija per didelė, o ir verslininkai pripažįsta, kad didinant algas darbuotojams teks branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, verslas nerimauja, kaip reikės išgyventi kitąmet, kai šalys aplink Lietuvą stagnuoja.

Planuojant, jog šiemet gynybos finansavimas pasieks 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad išlaidos krašto apsaugai toliau turėtų būti didinamos ne keliant mokesčius, o iš ekonomikos augimo, skolintų lėšų. „Su mokesčiais jau reikėtų sustoti. Buvo pakeltas ne tik pelno mokestis, buvo pakelti ir akcizai, ir t. t. Ekonomika auga, šiemet 2,2 proc., kitąmet 2,8 proc. prognozuojama.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos ekonomika augo 0,7 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Finansų ministerija siūlo šiemet skirti papildomus 130 mln. eurų ginkluotės sistemoms įsigyti, tai leistų paankstinti kai kuriuos įsigijimus. Kaip teigiama antradienį išplatintame pranešime, su šiomis papildomomis lėšomis gynybos finansavimas šiemet pasieks 3,2 proc.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras interviu leidiniui „Die Welt“ pareiškė, kad nuo 2026 metų šalies karinės išlaidos padidės iki maždaug 4 proc. BVP, praneša portalas „eurointegration“. Pasak jo, Estija toliau didins išlaidas gynybai ir tikisi, kad sąjungininkai iš NATO veiks analogiškai. „Estija nuo 2026 metų gynybai išleis apie 4 proc. BVP.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 1,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 0,9 proc., pirmąjį įvertį antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP per ketvirtį augo 5,4 proc., per metus – augo 1,9 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors didelė dalis NATO valstybių priartėjo prie įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), daugelis Aljanso lyderių tai laiko nepakankamu lygiu. „Šiandien mes matome (...) 23 valstybės iš 32 yra pasiekusios šį rodiklį (2 proc. BVP – BNS) ir kaip matau iš pasisakymų mano kolegų štai ir sesijos metu, daugelis laiko tai nepakankamu lygiu“, – žurnalistams Vašingtone NATO viršūnių susitikime trečiadienį sakė G. Nausėda.

Šalies makroekonominių rodiklių perspektyvos – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacijos lygis, atlyginimų augimas ir kiti – yra kiek pozityvesnės negu prognozuota metų pradžioje, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. „Žinutė fundamentaliai nesikeičia nuo to, ką turėjome kovą ekonominės raidos scenarijuje – šiemet numatome ekonomikos atsigavimą. Tiesa, šiemet jis bus stipresnis negu manėme pavasarį ir sieks kiek daugiau negu 2 proc.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog šių metų 2 proc. realaus BVP augimo prognozę lėmė palankesni nei tikėtasi pirmojo ketvirčio duomenys.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį – sausį, vasarį, kovą – augo sparčiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Pasak specialistų, tokia tendencija šalyje užsitęsti neturėtų ir visi kiti metų mėnesiai bus prastesni. Rezultais nelabai džiaugiasi ir verslas, kurio dalis sektorių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jau nebesitiki išvysti spartaus Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,3 proc., atsitiesęs po 0,1 proc. smukimo, fiksuoto per kiekvieną iš ankstesnių dviejų ketvirčių, parodė Eurostato paskelbtas galutinis įvertis. BVP augimo tempas sausio–kovo mėnesiais buvo sparčiausias nuo 2022 metų trečiojo ketvirčio, o prie ūkio augimo labiausiai prisidėjo grynoji prekyba, rašo portalas „Trading Economics“. Eksportas padidėjo 1,4 proc.

Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Antrasis įvertis liko toks pat, kaip ir pirmasis. Šalies sukurtas BVP per tris mėnesius siekė 17,1 mlrd.

Baltijos šalių gynybos ministrams pasirašius bendrų veiksmų komunikatą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia turintis lūkestį, jog liepos mėnesį Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie Rytinio flango gynybos stiprinimo.  „Mūsų prioritetas – NATO gynybos planų įgyvendinimo galimybės. Mums reikia užpildyti vis dar egzistuojančius plyšius, bet mes norime matyti progresą visose srityse – tai, ko reikia mūsų gynybos planams.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. „Infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – banko pranešime ketvirtadienį teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kilo diskusija, kur reikėtų išleisti pinigus, kurie būtų skiriami gynybai, jei jos finansavimas būtų padidintas iki 4 proc. nuo BVP. Kai kurie iniciatyvos autoriai pastebėjo, kad į laidą susirinkę politikai iš viso atrodo nežinantys, kam reikėtų skirti pinigus. Vis dėlto politikai išvardijo, kur pinigai pirmiausia būtų skirti. „Žmonės prie stalo kelia tokius klausimus, nežino, kur dėti tų pinigų. Galim pasakyti, kur dėti.

Lietuvos verslininkai prašo didinti mokesčius, kuriuos jie patys ir mokėtų. Bet daugiau mokėti jie nori ne šiaip sau, o tik su sąlyga, kad tie pinigai bus skirti Lietuvos gynybai. Nors partijos niekaip nesugeba sutarti dėl 3 procentų nuo BVP finansavimo gynybai, verslas ragina siekti 4 procentų. Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikėtų papildomo milijardo, todėl išlieka skeptiška dėl tokių idėjų.

Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, susitarime visų pirma turėtų būti įtrauktas tikslas didinti gynybos finansavimą, o dėl konkrečių lėšų šaltinių partijos galės sutarti vėliau.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį.  Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2023 metais – BVP augo 2,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), pirmąjį įvertį antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP per ketvirtį mažėjo 7,7 proc., per metus – augo 2,9 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, 0,2 proc. kuklesnis nei prieš metus, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 1,4 proc. ir paslaugų sektoriaus susitraukimas 1,1 proc., taip pat 0,4 proc. sumažėjęs mokesčių surinkimas, pažymima pranešime.

Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo.  „Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis.

Istorinė vienybės akimirka: amžini priešininkai krepšinio aikštelėje – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ – petys petin stojo dėl Lietuvos valstybės saugumo. Sekmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio derbyje abi komandos kvietė tūkstančius žiūrovų „Žalgirio“ arenoje ir prie televizorių ekranų palaikyti „4 procentų“ iniciatyvą. Prieš rungtynes abiejų komandų žaidėjai į aikštelę įbėgo su vienodais apšilimo marškinėliais, raginančiais pasirašyti www.4procentai.lt peticiją.