bvp

Žinių radijas Europos Komisija daugiau kaip puse procento sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimą. Prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc. Gegužę EK analitikai prognozavo, kad augimas šiemet sieks 3,3 procento. Vilniaus Universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad mažėjanti BVP augimo prognozė susijusi su Rusijos įvestomis ekonominėmis sankcijomis.

Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi. Vidaus paklausa, atsigaunanti statyba bei kylantis transporto sektorius tampa vienais svarbiausių ūkio augimą skatinančių veiksnių. Nepaisant to, „Danske Bank“ išlaiko nepakeistas šalies ūkio augimo prognozes 2015 bei 2016 metams. Viršijo lūkesčius Statistikos departamento pirminiu vertinimu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,6 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino ekonomikos augimo prognozes Baltijos šalims 2014-2015 metams. Spalio mėnesio apžvalgoje World Economic Outlook (WEO) palyginti su šių metų balandžio mėnesio prognozėmis, jos pablogintos tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai, tačiau ir toliau prognozuojama, kad mūsų šalies BVP augimas lenks šalis kaimynes. Lietuvos BVP šiais metais augs 3 proc., nors prieš pusmetį buvo prognozuojamas 3,3 proc. Augimas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt   Rusija nėra dominuojanti rinka Lietuviškos kilmės produktų eksporto sektoriuje, eksporto srityje vyksta diversifikacija, todėl bijoti, kad Rusijos sankcijos suduos esminį smūgį Lietuvos ekonomikai bijoti nereikėtų, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP, nepaisant geopolitinės įtampos, augs. SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuoja, kad šiemet šalies BVP išaugs 2,7 proc.

Prof. Povilas Gylys „Ekonomika turi būti ekonomiška“ – tai tarybinis šūkis, kuris anais laikais buvo visuotinio pasityčiojimo objektas. Ir dabar tebėra. Tyčiotis yra pagrindo. Bet ne todėl, kad tas posakis yra visiškai neteisingas, o todėl, kad tai, moksliškai tariant, yra tautologija, o folkloriškai šnekant, tai „tas pats per tą patį“. Sakyti, kad ekonomika turi būti ekonomiška tai tas pats, kas sakyti, kad gražuolė turi būti graži ar kad sviestas turi būti iš sviesto.

Netrukus paaiškės, kad šių metų Lietuvos BVP sieks ne 126 milijardai, kaip dabar prognozuoja Finansų ministerija, o, greičiausiai, apie 130 milijardų litų. Ne, rudenį nesulauksime milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų, nepagaminsime daug daugiau pramonės produkcijos, nepradėsime išgauti ir eksportuoti skalūnų dujas. Šį Lietuvos, kaip ir, beje, beveik visų kitų ES valstybių BVP šuolį lems jo skaičiavimo metodologijos pokyčiai.

Kas kaltas dėl to, kad uždirbate per mažai? Visų pirma, jūs pats, tačiau priežasčių paieškoti galima ir ekonominėse aplinkybėse. Norint suprasti, kaip veikia ekonomika galima rinktis iš dviejų požiūrių. Pirmasis teigia, kad egzistuoja tam tikri universalūs dėsniai, nulemiantys kapitalo pasiskirstymą visuomenėje. Antrasis – kad ekonomika nuolat keičiasi, atitikdama jos dalyvių pasaulio suvokimą.

 „Swedbank“ mažina šių ir ateinančių metų ekonomikos augimo prognozes. Nepaisant to, kad pirmąjį pusmetį BVP augo tiek, kiek prognozuota, ateityje ekonomikos augimą slopins Rusijos-Ukrainos krizė bei Rusijos ir Vakarų valstybių tarpusavio ekonominės sankcijos.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

  Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas dėl Rusijos sankcijų gali sulėtėti 0,2 proc., teigia ūkio ministras. Tačiau Evaldas Gustas perspėja, kad Lietuvai nereikėtų tikėtis didelių Europos Sąjungos kompensacijų dėl Rusijos taikomo žemės ūkio ir maisto produktų embargo. Tiek ūkio ministras, tiek žemės ūkio ministrė mano, kad uždaryta Rusijos rinka Lietuvos gamintojų skaudžiai nepaveiks.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje mokesčių našta mažiausia visoje Bendrijoje. Ekonomistai sako, kad tai nereiškia, kad mes mažiausiai mokame mokesčių. Investuotojų forumas siūlo keisti mokesčių sistemą – tarkim, „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti Mokesčių inspekcijai. Taip pat mažinti Nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jį taikyti plačiau. Į remonto dirbtuves, ekonomistų teigimu, jau reikia visai Lietuvos mokesčių sistemai.

Daiva Lapėnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po devynių mėnesių pertraukos Nacionalinis Italijos statistikos institutas „Istat“ pergalingai pranešė, kad Italija pagaliau išbrido iš recesijos. Oficialiais duomenimis, paskutinį praėjusių trimestrą bendrasis vidaus produktas (BVP) paliko minuso zoną ir ūgtelėjo 0,1 proc.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Jau dešimt metų esame padėję galvą ant minkštos Europos Sąjungos finansinės pagalvės. 2004-aisiais neregėtu mastu išsiplėtusi Sąjunga vienas šalis, deja, užmigdė letargo miegu, o kitos, tarp kurių yra ir Lietuva, atrodo, tampa vis stipresnės. Praėjusią savaitę su dar devyniomis valstybėmis minėjome įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dešimtmetį.

„Reikėjo pralieti daug prakaito ir įdėti nemažai pastangų“, – taip dabar kalba prieš daugiau negu dešimt metų vyriausiojo derybininko pareigas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius. 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Gegužę vyko dviejų dienų referendumas dėl stojimo į ES.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. I ketvirtį Lietuvos metinis ekonomikos augimas siekė 2,9 proc. Tai yra pirmasis įvertis, kuris dar bus tikslinamas. Anot Statistikos departamento, šių metų I ketvirčio BVP didėjimui daugiausiai įtakos turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Šiandien BVP komponentai nebuvo skelbiami, tačiau BVP pokytį galima interpretuoti, atsižvelgiant į kas mėnesį skelbiamus makroekonominius indikatorius.

Žinių radijas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad yra sukurta tam tikra iliuzija, jog Lietuvoje darbdaviai nesidalija pelnu. Visų įmonių uždirbtas pelnas šalyje sudaro 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – 11 proc., Europos sąjungoje skaičiai taip pat panašūs. „Lietuvoje pelnas nesudaro didesnės dalies BVP negu kitose pasaulio valstybėse.

Žinių radijas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas tegia, kad 2013 m. ekonominis šešėlis galėjo sudaryti 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų apie 18 mlrd. Lt. Pašnekovo teigimu, daugelis gyventojų mano, kad tradicinė šešėlio sritis yra kontrabanda, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sektorių. „Didelis šešėlis yra akcizinėje prekių rinkoje.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Prieš dvi savaites „Forbes“ paskelbė naują planetos milijardierių sąrašą, su net 1565 turtuolių vardais. Į jį pirmą kartą pateko 268 nauji milijardieriai. Pirmųjų 10 milijardierių turtas kartu sudėjus sudaro pusę trilijono JAV dolerių. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, vizualiai pateiksime, kiek pinigų sutelkta ekonominėje maisto grandinės viršūnėlėje. Štai 5 milijardieriai, kurių grynoji turto vertė yra didesnė nei 5 šalių BVP.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva negali ir negalės, kol šalies biudžeto dydis neatitiks jos išsivystymo lygio ir nebus įvykdyta mokesčių sistemos reforma, sako ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad augančios ekonomikos generuojamų pajamų nukreipimas į krašto apsaugą 2 proc. rodiklį pasiekti leistų per penketą metų su sąlyga, kad beveik jokiai kitai sričiai finansavimas nedidėtų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius dabartinį krašto apsaugos sistemos finansavimą vadina "visiškai mažu", bet jo padidėjimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pasak ministro, artimiausiu metu yra nerealus. „Aš manau, kad mes turime siekti to, ir Vyriausybė yra užsibrėžusi didinti tą dalį nuo BVP, kuri yra skiriama krašto apsaugai. Šiais metais mes suplanavę apytikriai 0,78 proc. - tai yra visiškai mažai, palyginti su tuo 2 proc. taikiniu, kurio šalys NATO narės turi siekti.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 30 586 mln. litų.

Pripažinkime – esame profesionaliai niurzgėti mėgstanti tauta. Nepasitenkinimo strėles laidome net tada, kai tam nėra jokio aiškaus pagrindo. „Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs neretas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos.

„Dabar reikėtų gero prezidento“, - balsas.lt sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus, paklaustas apie artėjančius šalies vadovo rinkimus. „Kol kas dar nenagrinėjome prabėgusio Dalios Grybauskaitės penkių metų valdymo laikotarpio, tačiau nė kiek neabejoju, kad diskusijų šia tema turėsime vėliau. O dabar, kaip verslininkai, stebime situaciją“, - kalbėjo V. Sutkus.

Finansų ministerijos duomenimis, 2013 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP buvo mažesnis nei prieš metus ir sudarė 39,4 proc. BVP (2012 m. – 41 proc. BVP). Praėjusių metų pabaigoje valstybės skola buvo 46,968 mlrd. litų. Ją sudarančios konsoliduota centrinės valdžios skola siekė 43,502 mlrd. litų, vietos valdžios – 2,131 mlrd. litų, socialinės apsaugos fondų skola – 1,335 mlrd. litų. 30,2 proc. visos valstybės skolos 2013 m. pabaigoje sudarė vidaus skola – 14,203 mlrd. litų.

Europoje daugiausiai dėmesio sulauks savaitės pabaigoje skelbiami visos euro zonos ir didžiausių jos ekonomikų ketvirtojo ketvirčio BVP rodikliai. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog per paskutinį 2013 m. ketvirtį euro zonos ūkis augo 0,25 proc. JAV ši savaitė, skirtingai nei praėjusioji, nebus turtinga skelbiamais svarbiais makroekonominiais duomenimis. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika galėjo išaugti 0,3 proc., Prancūzijos – 0,2 proc.

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad bendrojo vidaus produkto interpretacija nėra visiškai teisinga. Yra nusistovėjęs tam tikras šio rodiklio kultas.   Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ekonomistas teigė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) interpretacija nėra visiškai teisinga.   „Šis rodiklis parodo, kiek yra sukuriama vertės tam tikrame regione, valstybėje. Bet BVP nepasako, kaip tas pyragas yra padalijamas. Tai yra esminis trūkumas.

Prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys Lietuvoje iki 2020 metų sukurtų naudos, lygios beveik 2% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Panašų augimą pajustų ir visa Europos Sąjunga (1,9% arba 206 mlrd. eurų), rodo naujausi tyrimo „Atviri duomenys Europoje: augimo variklis ar neišnaudota proga?“ rezultatai.

Atimti pinigus iš turtingųjų ir padalinti juos vargšams – toks paprastas sprendimas, atrodytų, gali išspręsti visas Lietuvos ekonomines problemas. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Šervudo girių herojaus metodą vadina populistiniu ir sako, kad greiti ir neapgalvoti sprendimai Lietuvos žmonių laimingesnių nepadarys.

Kristina Matuzevičiūtė, Janina Šeputienė / Šiauliai plius Įvairios solidžios institucijos – Pasaulio bankas, Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos – numato (tiksliau būtų sakyti – bando numatyti) bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidaus paklausos, nedarbo lygio ir kitų Lietuvos makroekonominių rodiklių pokyčius.

Rekordiniai šalčiai Jungtinėms Valstijoms pateiks ir nemažą sąskaitą, rašo CNBC. Dėl arktinio šalčio milijonai JAV gyventojų negalėjo vykti į darbus, verslo susikimus ar tiesiog apsipirkti. Sušalę žmonės priversti tūnoti namie ir laukti, kol termometro stulpelis pakils bent kiek aukščiau. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šalčio banga mums kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų), – CNBC pasakojo analitinės bendrovės „Planalytics“ vadovas Evanas Goldas.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog per praėjusius metus Rusijos BVP galėjo išaugti 1,5 proc. – tai būtų kukliausias rezultatas nuo 2009 m. Energetinių žaliavų eksportu dar vis besimaitinanti Rusijos ekonomika stokoja ryškaus investicijų srauto augimo. Šaliai esant netoli stagnacijos ribos, galima įžvelgti, jog valdžios atstovai nori dar išlošti laiko, siekdami iš esmės pagerinti investicinę aplinką šalyje. Rusijos šalies ūkis 2012 m. augo 2,1 proc., o 2011 ir 2010 m. – po 5,1 proc.

 Indrė Genytė-Pikčienė, banko DNB vyresnioji analitikė Lietuvos BVP kitais metais augs 2,5 proc., Estijos ūkis augs 1 proc., o Latvijos – 4 proc. Kitąmet 2008-ųjų augimo piką pirmoji pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija – 2015 m. pabaigoje. Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus dėl žemų ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir santykinai nedidelės valdžios sektoriaus skolos. Todėl mūsų šalis 2015 m. galės tapti euro zonos nare.

 Bendrasis vidaus produktas nėra tik paprastas skaičius. Tai buvo didelis šuolis ekonomikos moksle, kai 1934 metais Nobelio premijos laureatas Simonas Kuznetsas JAV Kongresui pristatė bendro nacionalinio produkto terminą, pasakoja BBC žurnalistė Caroline Hepker. JAV politikai tuo metu suprato, kad reikėjo kokybiškesnių duomenų tvarkantis su katastrofiška šalies ekonomine padėtimi. BVP atsipindi valstybės, įmonių ir žmonių kuriamų prekių ir paslaugų vertę šalies viduje.

Europoje ketvirtadienį paaiškės gruodžio mėnesio gamintojų pasitikėjimo indeksai (PMI). Bendras euro zonos gamybos PMI indeksas turėtų nesikeisti, tačiau indekso augimo tikimasi Italijoje ir Ispanijoje. JAV investuotojai 2013-2014 m. sandūroje labiausiai lauks gruodžio mėnesio ISM gamybos rodiklio, kuris bus paskelbtas jau kitais kalendoriniais metais – penktadienį.

Didžioji Britanija iki 2030 metų taps didžiausia Europos ekonomika, aplenkusi Prancūziją bei Vokietiją, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Britanijos ekonomikos ir verslo tyrimų centras (CEBR) prognozuoja, kad pagal Bendrąjį vidaus produktą (BVP) Britanija jau 2018 metais lenks Prancūziją, o Vokietiją iš pirmosios vietos išstums maždaug 2030-aisiais. Tačiau tuo laikotarpiu ją jau lenks Indija ir Brazilija, rodo tyrimas.

Alma Vaitkunskienė Komercinių bankų veikla kitais metais, kaip ir šiemet, pasižymės stabiliu, bet ne šuoliuojančiu augimu. Lietuvos banko prognozuojamas šalies BVP ir eksporto augimas leidžia tikėtis, kad galėsime didinti, visų pirma, paskolų, išduotų prekes eksportui gaminančioms įmonėms, skaičių ir apimtis, o taip pat ir vidaus rinkai tiekiančioms produktus ir paslaugas įmonėms, reikalui esant, pasinaudojant finansų inžinerijos priemonėmis, Invegos ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garanti...

Vismantas Žuklevičius / valstietis.lt „Europos rinkos atsigauna, o euras vėl grįžta į madą“, - sako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai rodikliai Vakarų Europoje teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus jo ekonomiką kalinusio miego.

Indrė Mikelionytė Jei suskaičiuotume visų savo metų tikrąsias problemas, kažin kiek jų liktų juodajame sąraše? Tiesa, jų prieš Kalėdas neskaičiuosime, tiesiog pateikiame įžvalgas, kurios nuteikia optimistiškai, deja, kalėdinio stebuklo viltis neragina.   Istorija liudija Alytuje viešėjusi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė įsitikinusi, besibaigiantys 2013-ieji daliai Lietuvos gyventojų turėjo įžiebti bent kibirkštėlę optimizmo.

Besibaigiantys 2013-ieji daliai Lietuvos gyventojų jau buvo geresni, o kiti metai bus dar sotesni ir tai pajus didesnė dalis žmonių, pastebi „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Pasak jos, pirmą kartą nuo 2008 mtų realus darbo užmokestis augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o namų ūkių išlaidos pasiekė iki recesinį lygį.  „Visą laiką yra svarbiausi du dėmenys: pajamos ir išlaidos. Per šiuos metus gyventojų išlaidos didėjo.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 72 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Po finansų krizės šis rodiklis Lietuvoje stabiliai auga: 2011 metais jis siekė 68 proc., 2010 metais - 62 procentus. Kitų Baltijos šalių rodikliai per metus taip pat didėjo: Latvijos - iki 64 proc. (2011 metais - 60 proc.), Estijos - iki 71 proc. (2011-aisiais - 69 proc.

Tik 10 proc. šalies gyventojų jaučia gyvenimo pagerėjimą, kiti mano, kad padėtis blogėja arba nejaučia jokių pokyčių. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas mano, kad situacija pagerėtų, jei šalyje vis dėlto būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda labai tuo abejoja.   „Kur nėra progresinių mokesčių? Lūzerių šalyse. Nu tai tarp tų lūzerių šalių yra ir Lietuva“, - drąsiai kalbėjo A. Sysas.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 32 165 mln. litų.

Europos Komisija, atnaujinusi Europos ekonomines prognozes, nudžiugino, tačiau sakingai. Galima sakyti ekonomikos klimatas euro zonoje šiuo metu nėra nei šaltas, nei karštas, bet tiesiog drungnas. Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės   Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc.

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio – užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. Svarbiausios to priežastys – lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra, kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas.

Giedrė Sankauskaitė Kitais metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau šuolio tikėtis dar anksti. 2014 m. Lietuvos BVP turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos didės apie 2,6 proc. Taip rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas, kurį atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (LLRI). „Tai kaip laisvai plaukiantis laivelis, kurį labai lengva apversti”, – trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

 Įvertinusi atsakingą Vyriausybės fiskalinę politiką ir šalies ekonomikos augimą, šiandien tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. „Tai gera žinia Lietuvai, rodanti pasitikėjimą mūsų valstybe ir sudaranti realias prielaidas mažėti skolinimosi kainai.

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – augimas nelėtės. Prognozuojama, kad 2014 m. BVP padidės 4 proc., o 2015 m. augimas paspartės iki 4,5 procento. Šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – ji sumažės iki 1,3 proc. ir išliks žemiau Mastrichto kriterijaus. Pagrindiniais iššūkiais išliks struktūrinės reformos ir viešųjų finansų balansavimas.

 Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis patikslintais duomenimis, praneša, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3 692,4 mln. litų, arba 3,2 pro., palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP). Per metus valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 2 156,5 mln. litų. 2011 m. šis rodiklis siekė 5,5 proc., palyginti su BVP. 2012 m. valdžios sektoriaus pajamos sudarė 37 213,8 mln. litų, išlaidos – 40 906,2 mln.