bvp

Atliktas laimingiausių, turtingiausių ir labiausiai klestinčių šalių tyrimas atskleidė Lietuvos silpnąsias vietas. Nors bendroje lentelėje tikrai neesame gale, nuo Baltijos šalių bei kaimynų lenkų atsiliekame. Klestėjimo indekse indeksą (angl. Prosperity Index) apžvelgiamos 142 šalys, Lietuvai 2015 metais skirta 41 vieta. Šiame indekse per metus mes pakilome vienu laipteliu aukščiau. Geriausią vietą – 40 – užėmėme 2009 metais.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Nepaisant didelio likvidumo ir žemų palūkanų normų, investicijų atsigavimas po pastarosios krizės Europos Sąjungoje išlieka per lėtas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, potencialiam ekonomikos augimui ir darbo rinkai. Europos Komisija suteikdama paskolas ir garantijas siekia mažinti investicijų deficitą. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti ir inovatyvios įmonės Lietuvoje.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Finansų ministerijos parengtas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2016-2019 metams yra pagrįstas ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, teigia Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, jeigu politika nesikeis, sumažėja rizika nukrypti nuo užsibrėžto 2016 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio, nes 2015 metais faktiniai darbo rinkos rodikliai buvo geresni nei projektuotieji pernai rudenį ir jų augimo projekcijos šiems metams yra peržiūrimos didėjimo kryptimi.

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.

Jungtinių Tautų atliktas tyrimas parodė, pasaulio laimės indekse mes – 60 vietoje. Tuo tarpu pirmąją vietą antrą kartą užima Danija. Pasak psichologo, mes jau kelis metus stovime vietoje, o ekonomistas įžvelgia 3 sritis, kuriose vertėtų pasitempti. Psichologas ir laimės ekonomiką nagrinėjantis profesorius Gediminas Navaitis pasakoja, kad Lietuva jau nemažai metų išsivysčiusių šalių uodegoje, mat panašus tyrimas buvo atliktas ir 2005 – 2009 metų. Tuomet atsidūrėme 63 vietoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Pernai Lietuvos ekonomika augo lėčiausiai nuo 2010 m. – 1,6 proc., tačiau atsigaunantys verslininkų lūkesčiai ir palankesnė palyginamoji bazė šiemet leis Lietuvos ūkiui atsispirti. Daugiau užsakymų ir auganti paklausa Lietuvos bei užsienio rinkose – šie veiksniai labiausiai lėmė geresnius verslo lūkesčius. Didesniu nei prieš metus optimizmu pasižymėjo visi sektoriai, išskyrus statybą.

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.

Statistikos departamentas suskaičiavo praėjusių metų ekonomikos rezultatus. Apibendrinant metus, dažniausiai kreipiame dėmesį į bendrojo vidaus produkto rodiklį, infliaciją, eksporto, nedarbo dinamiką, ir pagal šių rodiklių kryptį apibūdiname – buvo geri metai, ar metai buvo blogesni, ir ko čia dabar reikėtų laukti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 0,5 proc., rodo penktadienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES, išankstiniais duomenimis, BVP per ketvirtį ūgtelėjo 0,3 proc., vien euro zonoje - taip pat 0,3 procento. Latvijos ūkis per ketvirtį nepakito, Estijos - išaugo 1,2 procento.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose ir nerimo dėl Kinijos ateities, „Swedbank“ ekonomistai nemato priežasčių karpyti Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai, infliacija bus šiek tiek mažesnė, nei tikėtasi anksčiau, o atlyginimų augimas įgys pagreitį.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „TVF dėl pasaulio ekonomikos būklės nepergyvena. Žiūrint į tai, kaip vystėsi finansų rinkos, žaliavų rinkos pirmosiomis šių metų savaitėmis, buvo galima įsivaizduoti blogesnį scenarijų.

 Lietuvoje surenkamų mokesčių, įskaitant ir socialines įmokas, santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) 2014 metais buvo vienas mažiausių tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis 2014 metais buvo 28 proc. BVP - gerokai mažesnis už ES vidurkį, kuris siekė 40 procentų, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Mažesnė mokesčių dalis BVP užpernai buvo tik Rumunijoje (27,7 proc.) ir Bulgarijoje (27,8 proc.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

 Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas nekeičia šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir mano, kad šalies ūkis šiemet augs 2,8 proc. 2017 metų ekonomikos augimo prognozės bankas taip pat nekeičia ir tikisi 3,2 proc. augimo. Praėjusių metų rugsėjį bankas prognozavo, kad šiemet ir kitais metais šalies ūkis plėsis atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Ateinančiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 2,9 proc., sako Lietuvos banko atstovas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, šalies ūkio plėtrą skatins augantis vartojimas bei atsigaunančios pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos. „Šiais metais Lietuvos ekonomika augs 1,7 proc., o kitąmet numatome jau 2,9 proc. augimą - kone dvigubai greičiau.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį.

Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų augti daugiau nei trečdaliu, rodo pirmadienį paskelbtas valstybės biudžeto projektas. Krašto apsaugos ministerijai 2016 metais numatoma skirti 574 mln. eurų, tai sudarys 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet asignavimai siekia 425 mln. eurų, arba 1,15 proc. BVP. 2014 metais gynybos biudžetas buvo 322 mln. eurų, tai sudarė 0,89 proc. BVP. 2013 metais asignavimai siekė 267 mln. eurų, arba 0,77 proc. BVP.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

 Skirti 2 proc. šalies gynybai nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra moralinis klausimas prieš mūsų sąjungininkus, nes esame geopolitiškai pavojingoje ir sudėtingoje situacijoje, bet į NATO reikalavimus žiūrime atsainiai, „Žinių radijui“ sakė politologas Gediminas Vitkus.   „Tie 2 proc. yra sudėtinga ir nelabai gera problema, kurios niekaip negalime išspręsti, nes tai yra moralinis klausimas. Tai nėra toks klausimas, ar mes sukrapštysim, ar nesukrapštysim.

Lietuva tikisi 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą gynybai, dvejais metais anksčiau nei planuota, ketvirtadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Iki 2018 metų tikimės pasiekti 2 proc.“ - NATO štabo atidarymo ceremonijoje Vilniuje sakė prezidentė. Pernai politinės partijos įsipareigojo 2 proc. pasiekti 2020 metais.

Lozanos Tarptautinio vadybos instituto kasmet sudaromame konkurencingumo reitinge Lietuva per metus pakilo šešiomis pozicijomis aukštyn - į 28-ą vietą iš 61 pasaulio valstybių ir aplenkė Estiją bei gerokai smuktelėjusią Latviją. Tyrimas, paremtas daugiau nei 300 kriterijų vertinimu, iš kurių du trečdaliai yra statistinė informacija, vienas trečdalis - įmonių vadovų nuomonės įvertinimas.

Balandžio 25 d. 7,9 balo stiprumo žemės drebėjimas sukrėtė centrinį ir vakarinį Nepalo regionus. Stichinė nelaimė palietė maždaug 8 milijonus žmonių, o praėjus mažiau nei trims savaitėms šalį sukrėtė pakartotinis žemės drebėjimas. Pasak JAV Geologijos tarnybos, apytikriai skaičiuojant, ekonominė katastrofos žala galėtų viršyti Nepalo BVP. Verslo rizikos valdymo kompanijos „Coface“ ekspertai, atsižvelgdami į nelaimės mastą, prognozuoja, jog šalį ištiks recesija.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ankstesnės vyriausybės „krizinis palikimas“ neturėtų trukdyti dabartinei, o vienas svarbiausių pastarojo meto darbų, kurių ėmėsi Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas – naujojo socialinio modelio inicijavimas. „Naujasis socialinis modelis ir su juo susijęs tyrimas įgalins padidinti užimtumą, sumažinti skurdą ir sukurti geriau veikiančią socialinę apsaugos sistemą.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto stebėtojo akimis, šis rezultatas yra gana kuklus.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

Tarptautinė finansų institucija Pasaulio bankas, esantis Vašingtone (JAV), kasmet sudaro turtingiausių ir skurdžiausių pasaulio valstybių sąrašus. Pasaulio bankas reitinguoja valstybes pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam gyventojui (Lietuvos statistikos 2013 metų duomenimis) BVP dalis siekė 40,8 tūkst. litų (daugiau nei 12 tūkst.

„Džiugu, kad perskaičiuotas 2014 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) lyginant su 2013-aisiais, didėjo 3 procentais, o ne 2,9 kaip buvo skelbta po preliminarių vertinimų. Tam turėjo įtakos ir statybų sektoriaus augimas, Vyriausybės sprendimai dėl renovacijos pagal naują programą“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, remdamasis patikslintais Statistikos departamento duomenimis. 2014 m. BVP siekė 36 287,9 mln. eurais (125 294,8 mln.

Žinių radijas Pasaulio bankas sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Šiemet pasaulio bendrasis vidaus produktas ūgtelės 3 proc., o kitais metais - šiek tiek daugiau, teigiama naujoje Pasaulio banko prognozėje. Prieš pusmetį Bankas prognozavo puse procento didesnį prieaugį. „Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad pasaulio ekonomiką į priekį stumia tik Jungtinės valstijos, tuo metu kituose regionuose problemų yra daugiau nei pernai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. „Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo.

Andrius Žukauskas Radijas „Laisvoji banga“   ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dar 2002 metais Lietuvoje buvo surinkta 29 proc. mokesčių nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais šis rodiklis buvo 27,4 proc. O štai 2012-aisiais mokestinės įplaukos smuktelėjo iki 27,2 proc. nuo BVP. Palyginimui – Latvija tais pačiais metais mokesčių surinko 27,9 proc. nuo BVP, Estija – 32,5. Visos ES vidurkis siekia 39,4 proc.

  Blogiausiu atveju – jei šalies eksportas į Rusiją visiškai sustos ir bankrutuos dalis logistikos įmonių, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), kaip teigia Lietuvos premjeras, gali smukti 4 proc. Tačiau, anot Algirdo Butkevičiaus, tokia tikimybė nelabai reali.   „Yra įvairiausių skaičiavimų.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Japonijos vyriausybės įsiskolinimai milžiniški, o skola daugiau nei dvigubai viršija bendrąjį vidaus produktą (BVP) – tiek prasiskolinti Europos Sąjungoje (ES) nė vienai valstybei niekas neleistų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė.

 2015 metų biudžeto projekte suplanuotas asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, o mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis, pareiškė Valstybės kontrolė. Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc.

Finansų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Šią savaitę skelbiamus bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius tiek Rytų Europa, tiek euro zona pasitiks „minorinėmis“ nuotaikomis. Rytų Europos BVP augimas mažėja, o euro zonos BVP rodiklis nepaliks nulio zonos. Rytų Europoje ūkio varikliai stoja Rusija trečiojo ketvirčio BVP rodiklius paskelbs pirmoji – ketvirtadienį. Prognozuojamas 0,3 proc. ketvirčio augimas, apie 0,50 proc.