bankai

Paaiškėjus, kad bankų pažadai neiškeldinti skolininkų iš paskutinio gyvenamojo būsto neatitinka tikrovės ir gavus tai įrodančios informacijos, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami atnaujinti Civilinio proceso kodekso pataisų, reglamentuojančių apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, svarstymą.

Lietuvoje vyksta karas, kuriame pralaimi bankų skolininkai - žmonės išspiriami į gatvę su mažais vaikais ant rankų. Tik vieninteliai bankininkai ir jų tariami prievaizdai dar bando užglaistyti, kad iš tautiečių paskutinio būsto neatima. Bet žmonės, praradę namus ir viltį įsikibti į gyvenimą, pagalbos prašo ir Dievo, ir valdžios atstovų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Seimo nariams patvirtino, jog yra bendras bankų sutarimas neiškelti įsiskolinusių gyventojų iš paskutinio jų būsto. Bent jau šiandien komerciniai bankai deklaruoja nemetantys žmonių į gatvę, o paliekantys laiko ir vilties atsitiesti. Toks jų žingsnis – sveikintinas. Tikėkimės, komerciniai bankai nepakeis savo spendimo, bent jau iki to laiko, kol Seimas priims atitinkamą civilinio proceso kodekso pataisą.

Lietuvos Statistikos departamentui paskelbus naujausius statistinius duomenis apie vis blogėjančią šalies ir jos gyventojų socialinę ir ekonominę padėtį, finansų analitikai suskubo tikslinti savo prognozes, kurios eilinį kartą nepasitvirtino. Ir nors jų prognozavimas prilygsta būrimui iš kavos tirščių, mėginant nuspėti kuria linkme ir kiek pasuks viena ar kita grafiko kreivė ar lentelės stulpelis, visi puola klausti jų nuomonės, kas gi laukia mūsų ateityje.

Valstybė ruošiasi leisti bankams prieiti prie gyventojų registro duomenų, praneša LNK Žinios. Paskolų bendrovės skundžiasi, jog sukčiai paskolas mėgina gauti pateikdami suklastotus dokumentus. Neseniai, pateikus tokią kortelę paimta 10 000 litų paskolą. Kaip LNK Žinioms pasakojo „General financing“ skolų išieškojimo skyriaus vadovė Zita Radzevičiūtė, vien vasario mėnesį nustatytą 14 tokių atvejų.

Jungtinės Karalystės iždo ministras Paulas Mynersas teigia, kad bankai nepasimokė iš kreditų krizės. Jis tvirtina, kad rinkos disciplina turi eiti kartu su vyriausybės veiksmais, norint atkurti visuomenės pasitikėjimą finansinėmis institucijomis.

Kad ir pavėluotai, norėčiau sureaguoti į p.G.Kirkilo tekstą: Kodėl bankininkai giria A.Kubiliaus Vyriausybę? Pirmiausia dera atkreipti dėmesį, kad iš pagal teksto pavadinimą žadėto gausaus bankininkų būrio buvo užsipultas vienintelis, cituoju, “Atkakliai pristatinėjantis save “ekonomikos analitiku”, bankininkas G.Nausėda” (citatos pabaiga). Nesiginčysiu dėl žodžio “bankininkas” prasmės.

Skandinavai vaikosi ne šiaip pelnų, o fantastinių pelnų. Tuo metu, kai 2009-aisiais Lietuva iš tarptautinių finansinių institucijų pasiskolino 13,8 mlrd. litų, mūsų šalyje dirbantys Skandinavijos bankai atgal į tėvynę išsivežė 6 mlrd. litų. Neabejojama, kad jei ši milžiniška suma būtų buvusi ne išgabenta iš šalies, o įlieta į vietos verslą, mūsų valstybės skolos irgi būtų buvusios kur kas mažesnės.

Atkakliai pristatinėjantis save “ekonomikos analitiku”, bankininkas G.Nausėda interviu neseniai ne tik pažėrė komplimentų Vyriausybės finansų politikai, bet ir apologetiškų, nors ir “santūrių” optimistinių prognozių. Tiesa, G.Nausėda nė žodžiu neužsiminė apie  daugybę savo visiškai nepasitvirtinusių prognozių prieš metus ir, aišku, to fakto, jog būtent bankininkai padiktavo šiai Vyriausybei tik jiems patiems naudingą politiką.

Skandinavų bankininkai iš paskutiniųjų neigia, kad artimiausiu metu gali ateiti toks laikas, kai už negrąžinamas būsto paskolas bankai, daugiausia - Švedijos, pradės atiminėti į kreditų spąstus patekusių lietuvių paskutinį namą ar butą. Tačiau „Respublika” išsiaiškino, kad tai gali būti tik gražūs žodžiai, skirti būsimiems benamiams nuraminti.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pasiskolino dar 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų) valstybės biudžeto skylėms lopyti. Tačiau tiek daug skolintis tikrai nereikėtų, jei kita ranka ministrų kabinetas bei Seimas nepenėtų komercinių bankų, kuriems pernai leido nesumokėti beveik 1 mlrd. litų pelno mokesčio. Bankai - išskirtiniai Komerciniai bankai vienas po kito ėmė skelbti savo praėjusių metų veiklos rezultatus. Sprendžiant iš pranešimų, situacija - itin niūri.

Ūkio ministras Dainius Kreivys šiandien pasveikino „Swedbank“ - trečiąjį banką, pasirašius sutartį su Europos investicijų fondu (EIF) dėl beveik 360 milijonų litų (104 milijonų eurų) kredito linijos Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms kredituoti. „Kreditai Lietuvos verslą turi pasiekti per kiek įmanoma trumpą laiką. Džiaugiuosi, kad prie EIF programos pagaliau prisijungė dar vienas bankas, Lietuvoje turintis platų skyrių tinklą.

Nors bankai jau nebedalija paskolų į kairę ir dešinę, pagundų greitai pasiskolinti pinigų netrūksta. Šiandien pinigai siūlomi mobiliuoju telefonu, internetu, prekybos centruose, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų. "Tai daug patogiau nei skolintis iš draugo", - tokiais ir panašiais šūkiais klientus vilioja greituosius kreditus suteikiančios bendrovės, žadančios sąskaitą papildyti vos per 5 minutes.

Bankai ir užsienio finansinių institucijų padaliniai Lietuvoje verkia didelėmis it pupos ašaromis - girdi, vargšai, pernai mūsų šalyje prarado net beveik tris milijardus litų. Suprask, prasidėjus finansinei krizei skurdo visa šalis, o kartu su ja be kelnių liko ir patys bankininkai. Tačiau jų virkavimas “Respublikos” kalbintiems finansų analitikams atrodo, švelniai tariant, juokingas.

Bankų akcijoms smunkant žemyn, rinkų analitikai rekomenduoja investuotojams laikytis nuo šių akcijų nuošalyje. Bankų akcijas slegia visų pirma JAV prezidento Obamos siūlomi įstatymų pakeitimai, numatantys bankams įvesti "krizės mokestį" ir tokiu būdu valstybei susigrąžinti į bankų išgelbėjimą sukištus milijardus. Taip pat siekiama bankams apsunkinti užsiimti rizikingomis veiklomis, kaip pavyzdžiui vertybinių poperių prekyba savo sąskaita.

JAV prezidentas Barackas Obama planuoja priimti griežtesnį finansinių institutcijų reguliavimą numatančias taisykles. Jis teigia, kad bankų padėtis šalyje dabar yra geresnė nei prieš metus, tačiau bankų sektorių reguliuojančios taisyklės esą turi būti sugriežtintos. Prezidentas nori apriboti bankų dydį ir sustabdyti didelės rizikos investicijas į rizikos draudimo fondus ar privačius akcijų fondus.

Nepaisant to, kad palūkanos litais paimtoms paskoloms grįžta į prieškrizinį laikotarpį, komerciniai bankai vartotojams ir toliau taiko didžiules, iki 3,5 proc. siekiančias maržas. Žinia, prieš trejus ketverius metus jos siekdavo 0,7-1 proc. "Vakarų ekspresui" didžiausių bankų atstovai teigė, kad dabar trijų asmenų šeimai Klaipėdoje imant paskolą būstui įvykdžius finansinius įsipareigojimus mėnesiui turi likti nuo 1 600 iki 2 285 litų.

Nuo šių metų pradžios, įsigaliojus naujai pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkai, kurią nustatė „Sodra“, ne visiems žmonėms socialinio draudimo išmokos bus pervedamos į jų sąskaitas bankuose, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš bankų išmokas patys atsiimti turės tik dirbantieji išmokų gavėjai, nepaisant to, kada jiems išmokos buvo paskirtos - iki 2010 metų ar vėliau.

Galingieji JAV bankai, išleidžiantys milžiniškas pinigų sumas lobizmui, dažniausiai elgiasi neapgalvotai: skolina perdėm rizikingai bei uždirba mažiau. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) užsakymu atlikta studija, pavadinta „Sauja dolerių: lobizmas ir finansinė krizė“ (angl. „A Fistful of Dollars: Lobbying and the Financial Crisis“) atskleidžia aiškų ryšį tarp skolintojų lobizmo ir rizikingų paskolų.

Sostinėje "Swedbank" darbuotojai persikėlė dirbti į naują administracinį pastatą, o likusias tuščias patalpas bankas "išmetė" į apmirusią rinką. Tai vertinama kaip "žvalgyba puolimu". Jeigu bankui ir nepavyks parduoti turto, ši provokacija jam suteiks informacijos apie realią rinkos situaciją.

Tu pats esi vienintelė tavo problema ir vienintelis sprendimas. Pokyčiai yra neišvengiami, o tobulėjimas – asmeninis apsisprendimas. Dr. Bob Proctor Kai kurie dalykai atrodo akivaizdūs. Vienas iš jų – pinigai. Be pinigų šiuolaikiniame pasaulyje esame nedaug verti.

Europos centrinio banko išplatintoje apžvalgoje perspėjama, kad euro zonos bankų ateinančiais metais laukia nuostoliai, sieksiantys 187 mlrd. eurų. Ši prognozė yra 65 mlrd. eurų didesnė už ECB šių metų birželį išleistą prognozę. Finansų krizės laikotarpiui tarp 2007 ir 2010 m. ECB prognozuoja bendrus nuostolius, sieksiančius 553 mlrd. eurų. Iš šių 198 mlrd. eurų - susiję su vertybinių popierių nurašymu, likę 355 mlrd. eurų - su nuostoliais iš kreditų.

JAV prezidentas Barackas Obama, į Baltuosius rūmus sukvietęs aukščiausius bankų vadovus, paragino juos daugiau skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui. "Amerikos bankai gavo milžinišką pagalbą iš mokesčių mokėtojų. Dabar, kai jie atsigavo, mes tikimės jų paramos atstatant mūsų ekonomiką", - pareiškė B.Obama. Prezidentas bankams liepė ieškoti "visų įmanomų būdų" kreditavimui padidinti.

Laiku gyventojų negrąžinamos 
skolos viršija milijardą litų, “blogų” skolininkų - daugiau nei 100 tūkst. Kam reikėtų už tai padėkoti? 
Gal sakykime 
“ačiū” ne tik 
paskolas brukusiems bankams, 
bet ir politikams, kurie nė necyptelėjo apie pučiamą 
būsto kainų burbulą? Vienas komercinis bankas šiomis dienomis ėmė viešai verkšlenti, kad nepavyksta paklupdyti žinomo aktoriaus Ramūno Rudoko.