bankai

Pagrindinis „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas planuoja užsiimti bankininkyste Švedijoje. Kaip rašo švedų portalas di.se, V. Antonovas „Convers Group“ nori sukurti balansą tarp mažos ir didelės rizikos rinkų. Neseniai Stokholme jis atidarė valdomo banko „Latvijas Krajbanka“ atstovybę. „Švedija, palyginus su Rusija ir Baltijos šalims, yra mažos rizikos rinka ir esu tikras, kad čia turime daug galimybių“, - teigė V. Antonovas.

Įvairių lojalumo programų dalyviams svarbiausios ne privilegijos ar ypatingas statusas, o galimybė sutaupyti. Taip pat dažniau lojalumo programose dalyvauja moterys ir didesnėmis pajamomis disponuojantys asmenys.Tokius rezultatus rodo naujausia Danske banko užsakymu rinkos tyrimų bendrovės SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“) atlikta apklausa.

Po ilgų svarstymų į Seimą kelią besiskinantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas gyventojams teikia vilčių nusimesti skolų naštą, bet erzina bankus. Bankai linkę lupikauti Dar gerokai prieš prasidedant sunkmečiui lietuviai garsėjo savo išlaidumu ir polinkiu skolintis. Į kairę ir į dešinę dalintos paskolos būstui, naujiems automobiliams ir prašmatnioms kelionėms, paskubomis paimti greitieji kreditai, paskui save velka ir grobuoniškas palūkanas, ne visiems pakeliamus periodinius mokėjimus.

Vietos leidinio „The Local“ teigimu, kreditinė organizacija aiškinasi tokio pasiūlymo aplinkybes. Paaiškėjo, kad 2005 metais garbaus amžiaus klientė kreipėsi į SEB banką patarimo, kur geriau investuoti  turimus 500 tūkst. Švedijos kronų. Konsultanto nurodymu buvo padaryta investicija, rašo newsru.com. Vėliau senolė sužinojo, kad grąžinti lėšas ji galės ne anksčiau 2012 metų. Išmokos jai būtų mokamos kas penkeri metai. Vienkartinė išmoka negalėtų būti didesnė nei 8 tūkst. kronų per mėnesį.

Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir JAV banką „JP Morgan Chase & Co.“, paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos.

Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose apmokestinamos net nesuteiktos paslaugos. Atidarei sąskaitą, bet ja nesinaudoji – mokėsi. Nori sąskaitą uždaryti ir gauti tą patvirtinančią pažymą – dar daugiau teks pakloti. Sako, tokia tvarka, ir taškas. Pasijuto apgautas Kauno rajono gyventojas Vytautas (pavardė redakcijai žinoma) pernai lapkritį ėmė tvarkyti dokumentus pensijai gauti. Kad ją pervedinėtų į banką, teko atidaryti sąskaitą.

Japonijos bankas į šalies bankų sistemą įliejo papildomus 5 trln. jenų (151 mlrd. Lt), nes nori sustiprinti investuotojų pasitikėjimą po penktadienį šalį sudrebinusio žemės drebėjimo, praneša BBC. Japonijos bankas patikino, kad imsis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų Japonijos finansinių rinkų stabilumą. Antradienį „Nikkei 225“ indeksas sumažėjo 6 proc. Jenos kursas susilpnėjo po naujienos apie pinigų įliejimą, o bankas būtent to ir norėjo.

Antrosios pagal dydį Rusijos Federacijos finansinės įstaigos atstovas Michailas Zadornovas papasakojo leidiniui ,,Delovoj Telegraf", kas vyksta Rusijos bankininkystės versle ir kodėl žvalgomasi į Baltijos šalis. Vieno didžiausių Rusijos bankų – VTB aukščiausios klasės vadybininkai – o jų beveik šimtas – dukart metuose susirenka atokiau nuo Maskvos, kad galėtų pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių ir aptarti reikalus bei apmąstyti strateginius klausimus. Neseniai buvo tariamasi Taline.

Europos Sąjunga paskelbė apie naujus bankų „streso“ testus, kuriais bus tikrinama finansinė kreditavimo įstaigų situacija krizės atveju, praneša AFP. Testai bus atliekami kovo 2 dieną.Pastarąjį kartą Europos bankų stresų testai buvo atliekami 2010 m. vasarą. Buvo testuojamas 91 stambiausias Europos bankas.

„Šiais metais prognozuojame vidutinio verslo segmento kreditavimo augimą. Rinkai atsigaunant verslui prireiks naujų konkurencinių pranašumų, o tam būtini ir papildomi piniginiai srautai“, - verslo kreditavimo galimybių pristatyme šalies regionų verslininkams teigė Vytautas Bučiūnas, „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak V. Bučiūno, praėjusių metų statistiniai duomenys rodė bendrojo vidaus produkto augimą. Verslas vangiai budo iš sąstingio nedidindamas finansavimo iš bankų.

Penktadienį Graikijos nacionalinis bankas (NBG) ir Graikijos bankas „Alpha Bank“, trečioji didžiausia kreditavimo organizacija šalyje, pradėjo oficialias derybas dėl susijungimo. Kaip praneša AFP, susiliejus dviem finansinėms organizacijoms, susiformuos didžiausias bankas Graikijoje. Kaip praneša AFP, NBG pasiūlė bankui „Alpha“ susijungti sausio 18 dieną. Vasario 3 dieną abi šalys ėmė tartis dėl sandorio sąlygų. Dabar sandoriui turi pritarti abiejų bankų direktorių tarybos.

Bernardas L. Madoffas prisipažino niekada negalvojęs, kad jo vykdytos Ponzi schemos žlugimas taip pakenks jo šeimai. Duodamas pirmąjį savo interviu nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, kuomet buvo sulaikytas, jis teigė, kad jo šeimos nariai nieko nežinojo apie jo nusikaltimus. Tačiau B. Madoffas sakė, kad neįvardinti bankai ir rizikos draudimo fondai vienaip ar kitaip prisidėjo prie jo vykdytos apgavystės. B. Madoffui už jo nusikaltimus buvo skirta 150 metų kalėjimo.

Trečias pagal dydį Jungtinių Valstijų bankas „Citigroup“ dar šių metų pradžioje planuoja priimti iki 20 aukščiausio lygio bankininkų Europoje, skelbia „Bloomberg“. Taip banko padalinys Europoje sieks pakeisti išėjusius bankininkus. „Citigroup“ priims naujus vykdomuosius ir generalinius direktorius Londone, bankininkus Rusijoje, Turkijoje ir Vidurio Rytuose, teigė „Citigroup“ padalinio Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje vadovai Manuelis Falco ir Jamesas Bardrickas.

Vienas vyras JAV per dvejus metus apiplėšė 26 bankus ir pagrobė 84 tūkst. dolerių (beveik 62 tūkst. eurų). Jis teisme Virdžinijoje prisipažino dėl 15 valstijų įvykdytų nusikaltimų. 53 metų vyrui turėtų būti skirta 25 metų kalinimo bausmė, praneša agentūra AFP. Stebėjimo kameros užfiksavo akiniuotą vyrą, kaip jis ramia prieina prie kasos langelių, pakiša banko darbuotojams popieriaus lapą ir galiausiai su grobiu kišenėje sprunka.

Latvijos sostinėje Rygoje iš paprastų piliečių jau atimta apie 10 tūkst. bankams įkeistų būstų. „Tai - tik didžiulio iškraustymo pradžia“, - „Respublikai“ tvirtino šalies kaimynės ekonomistas Dmitrijus Smirnovas. Tačiau latviai nėra linkę tyliai nusileisti bankams. Vis labiau populiarėja nauja protesto forma, kai atimti butai ir namai paliekami visiškai suniokoti. Ištraukė net elektros laidus „Mūsų gyventojai neišrado nieko naujo. Tokia protesto forma populiari ir Amerikoje.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.

Mokestinės įplaukos nuo britų bankų pelno šiais metais padidės. Apie tai pareiškė Didžiosios Britanijos iždo sekretorius George'as Osborne'as, praneša „Sky News“. Šiais metais šalies biudžetas, įvedus naujus mokesčius, bus bankininkų papildytas 800 mln. svarų sterlingų (3,274 mlrd. Lt).Ateityje mokesčiai leis surinkti iš finansų sektoriaus dar apie 2,5 mlrd. svarų (10,2 mlrd.

Pramonininkai skaičiuoja, kad banko „Snoras“ bankrotas turėjo įtakos 14 proc. Lietuvos pramonės sektoriaus įmonių. Kai kurių sektorių įmonės teigia, kad neturėjo alternatyvos rinkdamosi bankų paslaugas. Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, labiausiai nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo maisto pramonės (21 proc.) ir medienos pramonės (32 proc.) įmonės.

Iš Egipto nutekėjusio kapitalo suma per dvi neramumų savaites šalyje gali siekti 8 mlrd. JAV dolerių (20,2 mlrd. Lt), paskelbė Egipto centrinis bankas. Apie tai pranešė naujienų tarnyba RBC. Ir vis dėlto, pasak banko atstovo, Egipto valiutos rezervai (2010 m. gruodžio duomenimis, jie siekė 36 mlrd. JAV dolerių (91 mlrd. Lt)) yra „pakankami krizei įveikti“. „Tai ne ekonominė krizė, tai politinė krizė, daranti spaudimą ekonomikai“, - pabrėžė Egipto centrinio banko valdytojas El-Okdah Faroukas.

Egipto sostinės finansiniame rajone sekmadienį kelioms valandoms atsidarius bankams nusidriekė eilės klientų. Sąskaitos bankuose egiptiečiams tapo prieinamos po savaitės pertraukos - bankai nedirbo dėl šalyje kilusios politinių protestų bangos.Bankininkai įtemptai dirbo keletą valandų su užsienio investuotojais ir vietos verslininkais, norinčiais „pabėgti“ nuo Egipto svaro. Protestai gatvėse paralyžiavo didelę dalį šalies ekonomikos ir paveikė svarbius užsienio valiutos šaltinius.

Po savaitę trukusios pertraukos Egipto bankai bus atidaryti sekmadienį, 10 valandą ryto vietos laiku, ir dirbs iki 13 valandos 30 minučių. Tai šeštadienį pranešė Egipto centrinio banko valdytojo pavaduotojas Hishamas Ramezas. Egipto fondų birža pakeitė ankstesnį savo sprendimą atnaujinti prekybą pirmadienį. Kada birža atnaujins veiklą, bus pranešta likus 48 valandoms iki jos atidarymo.

Šią diskusiją paskatino neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi latvių ekonomisto Dmitrijaus Smirnovo informacija, kad Latvijoje labai agresyviai pradėtas atiminėti vietos gyventojų nekilnojamasis turtas – butai, namai, žemės. Ne, tai ne senosios Lietuvos ponų ar karinių „politrukų“ darbas, tai daro XXI a. bankai. Ne šiaip sau – suprantama – už ne laiku paimtą paskolą.

Volstrito premijų sezonas prasideda ir, atrodo, kad visiems vėl kyla déjà vu. Premijomis neatsilieka ir Europos bankai. Pasaulį toliau kamuoja įmonių bankrotai, nedarbas ir viešųjų išlaidų karpymas, tačiau kaip ir kasmet, didžiosios finansų korporacijos nesibodi atseikėti milijardų kasmetinėms bankininkų premijoms – žmonėms, kurie labiausiai kaltinami dėl pasaulio finansų sistemos žlugimo. JAV pažadai Neseniai ,,Bloomberg“ atlikto tyrimo duomenimis, 70 proc.

Praėjusi savaitė sužibo šalyje veikiančių finansinių institucijų ataskaitomis. Kaip jau įprasta pastaruosius dvejus sunkmečio metus, dėl sunkios didžiųjų bankų padėties graudžius žodžius kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdytojas Reinoldijus Šarkinas. Užtat nustebino kredito unijų ataskaitos - jos aiškiai parodė, kad finansinės institucijos ir per krizę gali dirbti pelningai.

Vyriausybė užsimojo mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus, norima, kad gyventojai savo finansus patikėtų elektroninėms sistemoms. Toms pačioms, kurios dingus internetui ar dėl techninių priežasčių neretai neveikia. Praėjusią savaitę Vyriausybėje premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė su banko „Swedbank“ atstovais aptarė ir grynųjų pinigų operacijų apribojimus bei šiam tikslui įgyvendinti reikalingas priemones. Šį klausimą ketinama aptarti ir su kitais bankais.

Barselonos bankas „La Caixa“, valdantis didžiausią mažmeninį tinklą Ispanijoje, nutarė susijungti su kompanija „Criteria“ ir taip tapti viešąja korporacija, rašo „The Financial Times“. Jungtinės bankininkystės struktūros kapitalizacija sieks 20,6 mlrd. eurų ir ji taps dešimtu pagal šį rodiklį banku Europoje.  Sandorį užbaigti planuojama 2011 m. liepą.

Vyriausybės užmojį mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus šalyje bankai pasiryžę paremti ir atitinkamomis finansinėmis investicijomis. Bankai pažymi, jog, nustačius grynųjų pinigų operacijų apribojimus, būtų užtikrintas piniginių operacijų skaidrumas, bei žada plėsti banko paslaugų infrastruktūrą, mažinti elektroninių banko paslaugų įkainius bei keisti žmonių įpročius.

Šiais metais bus galutinai baigtas gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimas. Baigus šį procesą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų dabar skiriamų rublinių indėlių atkuriamosioms sąskaitoms tvarkyti. Turėtų rublinių santaupų atkūrimas trunka jau trylika metų. Per šį laiką daugiau nei milijonui šalies gyventojų į sąskaitas buvo pervestos ne didesnės nei 6 tūkst. litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų.

Lietuvos politikai dirba bankams, įsitikinęs Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika. Žr. vaizdo konferenciją. – Kokia nekilnojamojo turto (NT) rinkos padėtis? Ar tiesa, kad krizė, kaip sako Vyriausybė, jau baigėsi? – NT rinką krizė paveikė tikrai galingai. Kainos krito apie 30 proc., žemės vertė – net 50 proc. Nepaisant kalbų, kad krizė baigėsi, NT rinkoje to tikrai nejaučiame. Aktyviai prie to prisideda bankų politika.

Vyriausybė, užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, svarsto galimybę apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Šiam pasiūlymui dar nėra suteikta apčiuopiama forma. Tačiau net ir nesant jokių konkretesnių šios priemonės detalių, galima vertinti jos poveikį daug platesniame kontekste, nei vien kova su šešėline ekonomika.

Ispanija planuoja iš dalies perimti valstybės kontrolėn silpniausius taupomuosius bankus, penktadienį praneša šaltiniai. Šaltinis, artimai susipažinęs su situacija, pranešė, kad vyriausybė privers skolų slegiamus taupomuosius bankus tapti paprastais bankais ir pristatyti savo akcijas akcijų biržoje, kad įrodytų investuotojams, jog jų investicijos buvo sėkmingos.

Kaimynėje Latvijoje vietos rinkoje dirbantys skandinavų bankai pradėjo atiminėti už paskolas pirktus būstus. Laukiama, kad procesas greitai taps masinis. Kaip pranešė latvių žiniasklaida, per pirmąjį etapą būstai greičiausiai bus atimti iš 13,5 tūkst., arba maždaug iš 16,2 proc. visų būsto paskolas gavusių, šeimų. Anksčiau – savininkai, dabar – nuomininkai „Kol kas bankai šeimų į gatvę neišvaro.

Europos Sąjunga paragino bankus pademonstruoti „saikingumą ir atsakingumą“ išmokant metines premijas. Pasak ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Mišelio Barnjė (Michel Barnier), Europos kreditinės organizacijos turėtų vadovautis tam tikrais etikos principais, neprarasti ryšio su visuomene ir neatitrūkti nuo ekonominės situacijos. ES taip sureagavo į kai kurių didžiųjų JAV bankų sprendimą dar kartą išmokėti milijardines premijas savo darbuotojams.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas mano, kad Švedijos kapitalas Baltijos šalims padėjo atsigauti po krizės. Carlo Bildto manymu, Latvija atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje ne dėl Švedijos kapitalo, o dėl „Parex“ banko. „Jie turėjo vieną didelį banką ir iki šiol bando įveikti dėl jo kilusias problemas“, – pridūrė ministras. C. Bildtas taip pat pabrėžė manąs, kad Baltijos regiono šalys stulbinamai gerai susitvarkė su krize ir už tai nusipelno pagyrų.

Trečiadienį buvęs Šveicarijos bankininkas stos prieš teismą už banko slaptumo politikos pažeidimą ir grasinimus buvusiam darbuotojui. Rudolfas Elmeris, kuris vadovavo „Julius Baer“ banko skyriui Kaimanų salose, yra kaltinamas duomenų vagyste ir bandymu prievarta išgauti pinigus iš Šveicarijos banko. R. Elmeris kaltinimus neigia ir sako, kad nepažeidė Šveicarijos bankų įstatymo, nes jo turima slapta informacija yra susijusi su Kaimanų salų skyriaus sąskaitomis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

„WikiLeaks“ tinklalapis paskelbė, kad vienas šaltinis Šveicarijoje planuoja perduoti jam konfidencialią informaciją, kuri gali padėti nustatyti galimus mokesčių slėpimo atvejus, praneša CNN. Rudolfas Elmeris, apibūdinantis save kaip aktyvistą, reformatorių ir bankininką, slaptus dokumentus perduos pirmadienį Londone vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Subankrutavęs JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“ pažadėjo išmokėti savo kreditoriams apie 60 mlrd. JAV dolerių, praneša AFP. Tai kiek daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau, tačiau vis dar šešis kartus mažiau už sumą, kurią bankas skolingas kreditoriams. Kompanijos „Alvarez & Marsal“ teisininkai, atsakingi už banko restruktūrizaciją, pareiškė, kad subankrutavusi kreditinė organizacija turi neblogų galimybių parduoti aktyvus per artimiausius metus.

Sausio mėnesio 19 dienos Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas artėja tuo metu, kai ekonominis konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tapo vienas iš daugiausiai nerimo keliančių pasaulinių reiškinių. Visus praėjusius metus JAV spaudė Kiniją pervertinti savo valiutą, o Kinija kaltino JAV Federalinį Rezervų Banką (FED) dėl politikos „kiekybinio palengvinimo“. Abi pusės apkalba viena kitą, tačiau kartu abi pateikia svarių argumentų.

2010 m. Jungtinių Valstijų bankai atsiėmė rekordiškai daug –  net 1 mln. būstų, o šiemet šis rodiklis gali būti dar didesnis, praneša BBC. Nuosavybės teisės atėmimo stebėtoja agentūra „RealtyTrac“ paskelbė, kad apie 5 mln. būstų savininkų mažiausiai du mėnesius vėlavo sumokėti savo būsto paskolos mokesčius. Agentūros teigimu, nuosavybės teisės atėmimo rodiklis ir toliau gali augti, nes nedarbo lygis šalyje išlieka aukštas.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas paragino bankus sumažinti premijų darbuotojams dydį 2011 metais. Per interviu BBC jis pareiškė, kad bankams reiktų būti „socialiai atsakingesniems“. Jis paminėjo banką „Royal Bank of Scotland“ (RBS), kurio didžioji dalis priklauso valstybei, ir pasakė, kad jis turėtų ne pirmauti pagal didelių premijų išmokėjimą, o atvirkščiai.

Didžiosios Britanijos Vyriausybė apsiprato su tuo, kad šalies bankai šiais metais sumokės darbuotojams milijardus svarų sterlingų premijų, nepaisant nuolatinių reikalavimų tai sumažinti. Krizės apimtame pasaulyje bankininkų gobšumas nuskambėjo dar juodžiau – esą jeigu ne Vyriausybės įsikišimas, jie išmokėtų dar daugiau premijų. Tai patvirtino BBC korespondentui vienas įtakingas bankininkas, pasakęs, kad bankai nesutiks daryti žymių nuolaidų Vyriausybei.

Kodėl pasitikėjimo svarstyklės svyra ne valdančiųjų pusėn? Kodėl tiek sumažėjo I.Degutienės ir R.Juknevičienės reitingai? Kodėl visuomenė analitikais pasitiki, o bankais – ne?–“Respublika„ klausė filosofo Krescencijaus Stoškaus Reitingai gali būti paveikti dienos įvykių, todėl turbūt reikia būti didesniam stebėtojui nei aš. Tos detalės gali būti nelabai pastebimos. R.Juknevičienė, man rodos, visada vienoda, kiek prisimenu ją. Jos tonas panašus, kalbėjimas aštrokas, nevengdavo konfliktuoti.

Ūkio ministerija Europos paramos milijonus, kurių bankai neišdalino smulkiam verslui, ketina nukreipti į probleminius Lietuvos rajonus, kuriuose verslui bus siūloma statyti gamybos įmones ir kurti darbo vietas. Tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų verslininkų atstovai pritaria, kad tai geresnis pasirinkimas nei laikyti pinigus įšaldytus, tačiau matoma ir ne visai gerų tokio sprendimo pusių.

Daugiau nei 200 tūkst. Didžiosios Britanijos banko „Lloyds Bank“ vartotojų turėjo sumokėti dvigubai už pavedimus, kuriuos Naujųjų metų išvakarėse atliko iš savo kreditinių ar debetinių kortelių, rašo „The Telegraph“. Besilinksminantys restoranuose bei klubuose ar pirkėjai, ieškantys geresnio pasiūlymo turėtų atrasti, kad jų sąskaitų išrašuose yra po du identiškus mokesčius už jų bankų kortelėmis atliktas operacijas. Klaida kilo dėl „Lloyds TSB Cardnet“ mokėjimo pervedimo paslaugų sutrikimo.

Į kampą įvaryti smulkieji verslininkai ragina Seimą kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, kurios įpareigotų bankus privalomai atsakyti paskolos prašančiam klientui per 30 dienų.Jeigu norite gauti paskolą arba jeigu norite, kad neatimtų jau suteiktos paskolos, su bankais geriau nesipykite.

Italijos bankų asociacija (ABI) paskelbė „karą gryniesiems pinigams“, ragindama didinti elektroninių operacijų apimtis šalyje. Italijos bankininkai tvirtina, kad vangus kreditinių kortelių naudojimas finansinėms organizacijoms ir kompanijoms kainuoja 10 mlrd. eurų.

Apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos nukreipusi į JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, Ūkio ministerija pripažįsta, kad nepavyko sunkmečiu pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo, nes finansiniai tarpininkai – bankai – tesugebėjo išdalyti paskolų už mažiau nei 5 proc. šios sumos –48 mln. litų. Naikins stabdžius Daugiau nei pusmetį stebėjusi, kaip vangiai konkursą laimėję bankai išduoda paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, Ūkio ministerija pagaliau parodė nagus.