bankai

Baltarusijos nacionalinis bankas, neoficialiais duomenimis, devalvavo Baltarusijos rublį 55 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Kaip praneša „Interfax“, remdamasi šaltiniais iš bankininkystės sferų, nuo gegužės 24 d. šalies rublio oficialus kursas sieks 4 tūkst. 930 rublių už JAV dolerį. Palyginimui, gegužės 23 d. kursas siekė 3 tūkst. 194 rublio už dolerį. Nuo metų pradžios Baltarusijos rublio kursas nukrito kiek daugiau nei 60 proc.

Stipriausi pasaulio bankai keičiasi ir nenuostabu, kad šiandien dauguma jų – Rytuose. Bent jau taip rodo „Bloomberg“ bankų reitingas. Didžiausias laimėtojas šiais metais yra Singapūras, kurio net trys bankai atsidūrė stipriausiųjų dešimtuke. Ten pateko vos vienas JAV bankas ir du Kanados bankai.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius bankas „Snoras“ daugiau nei 0,5 mlrd. litų išaugino valdomą turtą - jis kovo . pabaigoje sudarė 8,2 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį bankas „Snoras“ tapo ketvirtuoju Lietuvoje. Banko turtą daugiausiai išaugino naujos akcijų emisijos metu pritrauktos lėšos, didėjęs klientų indėlių portfelis ir sėkmingai išleisti skolos vertybiniai popieriai. Nuo metų pradžios (iki balandžio mėn.) bankas „Snoras“ valdomą turtą padidino 7,1 proc.

Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, ragindamas imtis priemonių, kad būtų sutramdytas nežabotas komercinių bankų, vis labiau apiplėšinėjančių žmones, apetitas. Anot parlamentaro, nėra normalu, kai už paprastą pinigų pervedimą iš vieno banko sąskaitos į kito banko sąskaitą, tai darant ne internetu, o net pačiame banko skyriuje, iš žmonių imamos nuo 4 iki net 12 litų sumos.

Nepasitenkinimas bankų plėšikavimu vis stiprėja. Apie bankų grobuonišką politiką buvo kalbama tiesioginiame BTV eteryje. Kiek anksčiau Seimo Ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė viešai pabrėžė, jog bankų įkainiai nuo 2008 metų pabrango 36 proc. Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba atliko kratas kai kuriuose bankuose ir ėmėsi tyrimo dėl galimų kartelinių susitarimų. BTV eteryje diskutavo Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas dr.

Europos bankų nuostoliai Graikijos bankroto atveju pagal pesimistiškiausią scenarijų gali siekti 34,4 mlrd. eurų (119 mlrd. Lt). Tai pranešama savaitinėje reitingų agentūros „Moody's“ apžvalgoje. Pasak „Moody's“, didžiausią nerimą kelia bankų prarastas pasitikėjimas tarp investuotojų ir indėlininkų, taip pat susirūpinimas, kad Graikijos valdžia atsisakys remti finansų įstaigas. Praėjusią savaitę Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai gali neužtekti 110 mlrd. eurų (380 mlrd.

Nukovus labiausiai ieškomą pasaulio teroristą Osamą bin Ladeną kai kas ėmė skaičiuoti, kiek jis pakenkė pasaulio ekonomikai. Pavyzdžiui, vien papildomos skrydžių saugumo priemonės, kurių imtasi po 2011 m. rugsėjo 11 d., kainavo milijardus, ir tai atsiliepė kelionių kainoms. Vis dėlto teroristo žūtis rinkas judina nepalyginti mažiau nei finansų institucijų veiksmai.

Padažnėjus sukčiavimo atvejams Vokietijos bankams praėjusiais metais teko pakeisti apie trečdalį bankomatų, praneša „The Financial Times Deutschland“. Bendros išlaidos automatams pakeisti siekė 60 mln. eurų - ši suma pusantro karto didesnė už tas pačias išlaidas prieš metus. Valstybinės kriminalinės policijos vadovo Jorgo Cirkės (Vokie) duomenimis, dėl padidėjusio sukčių aktyvumo teko pakeisti 3 tūkst. 183 bankomatus. Dėl sukčiavimų jau nukentėjo 190 tūkst. kortelių savininkų.

Balandį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 83 mln. Lt ir siekė 2,31 mlrd. Lt. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 52 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, skelbia „Creditinfo Lietuva“. Per balandžio mėnesį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 17,6 tūkst. Per šių metų keturis mėnesius, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius padidėjo beveik dešimtadaliu.

Italijoje penktadienį vyks visuotinis nacionalinis streikas, kurį rengia šalies Visuotinė darbo konfederacija (CGIL), stambiausia Italijos profsąjunga. Pagrindinis darbuotojų reikalavimas - užtikrinti darbo užimtumą ir sumažinti nedarbą, taip pat sumažinti mokesčius. Baiminamasi, kad dėl protesto akcijos sutriks viešojo transporto, oro uostų, stočių, taip pat bankų ir prekybos punktų darbas visos šalies mastu.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Rusijos centrinis bankas perspėjo, kad vietiniai bankai gali prarasti daugiau nei pusę savo turimo turto po to kai šių metų pradžioje buvo atlikti bankų streso testai, rašo naujienų portalas „Reuters“. Analitikai teigia, kad kai kuriems iš jų gali prireikti finansinės paramos. Remiantis daugiau kaip 1000 Rusijos bankų finansine ataskaita, trečdalis šių bankų nevykdo net minimalių 10 proc. kapitalo reikalavimų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) sprendimą banko indėlyje laikyti rezervo lėšas finansų ministrė Ingrida Šimonytė laiko netoleruotinu, kadangi jame buvo laikomi ir valstybės brangiai pasiskolinti pinigai, Ligonių kasai skirti kaip dotacija.„Labai gerai, kad Valstybinė ligonių kasa “išspaudė„, bet reikia nepamiršti, kad jie išspaudė iš dalies ir tuos pinigus, kuriuos valstybė pasiskolino už pakankamai nemažas palūkanas.

Europos Komisija patikrins stambiausių pasaulio bankų veiklą kredito rizikos apsikeitimo sandorių rinkoje (CDS), praneša BBC. Pirmiausia bus tikrinami šie bankai: „Barclays“, „Goldman Sachs“, „Deutsche Bank“ ir „Citigroup“. Antimonopolinės ES tarnybos įtaria, kad šie bankai vykdė CDS operacijas per kliringo bendrovę „ICE Clear Europe“ „ypatingomis sąlygomis", įskaitant ir lengvatinius tarifus.

Dar vienos bankų krizės Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu nebus, nerimo kelia skolų krizė Europoje, teigia Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Warrenas Buffetas.

Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad praėjusiais kriziniais metais Privalomojo sveikatos fondo biudžetas (PSDF) buvo perteklinis, o papildomos lėšos, užuot jas skyrus gydymo įstaigoms, buvo dedamos į bankus. „Metų pabaigoje esant pertekliniam biudžetui buvo apie 125 mln. litų terminuotuose bankų indėliuose, o gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos bazinė kaina.

Kovą Baltarusijoje prasidėjusi valiutų krizė gena vietinius gyventojus ieškoti aplinkinių kelių, kur dar galima būtų išsikeisti kasdien vis nuvertėjančius rublius. Baltarusijos bankai jau kuris laikas apriboję baltarusiškų rublių keitimą į kitas valiutas, tačiau vietos gyventojai išeičių ieško išradingais būdais. Kartais jų keliai atveda net į Lietuvą.

NtGuru žinių centras apklausė didžiausius šalies bankus teikiančius paskolas būstui. Pagal atliktą tyrimą, šiemet būsto paskolos vidurkis Lietuvos bankuose sudaro 210 tūkst. Lt.,  tai reiškia, kad perkamo buto vertė sudaro apie 250 tūkst. Lt. NtGuru paskaičiavo, kad už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv.m. butą Vilniaus ir 80 kv.m. butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

Užsimojusi sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, Vyriausybė tikisi pažaboti šešėlinę ekonomiką, daugiau pinigų ištraukti į dienos šviesą ir papildyti jais valstybės biudžetą. Tačiau verslininkai baiminasi, kad tokie apribojimai tik dar labiau padidins jų veiklos sąnaudas ir jokios naudos neduos.

UAB „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, tik 12,5 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad bankų specialistai nešališkai ir objektyviai pataria, kaip paprastiems žmonėms tvarkyti savo piniginius reikalus. Dar 21,6 proc. apklaustųjų būtų linkę bankų darbuotojais labiau pasitikėti, nei nepasitikėti, tačiau kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad bankai ir jų darbuotojai nėra visiškai objektyvūs, konsultuodami klientus finansų klausimais.

Šalies ekonomikai stiebiantis aukštyn, ekspertai prognozuoja nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimą. Tikras jis ar tariamas, juk per krizę už paskolas iš gyventojų bankų perimti būstai, rinkos burbului išsipūtus, pastariesiems būtų puikus uždarbio šaltinis? Prieš keletą metų buvo susiklosčiusi tokia situacija – gyventojai lyg saldainius iš parduotuvių lentynų graibstė paskolas iš bankų, bet užklupus sunkmečiui, ne vienam teko pasigailėti tokio lengvabūdiškumo.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Lietuvos komercinių bankų savivaliavimas ir net sukčiavimas perpildė jų klientų kantrybės taurę. Matydami, kad valdžia jų ginti nesirengia, nuo bankų savivalės nukentėję žmonės ir įmonės susibūrė į asociaciją, kuri rengiasi kautis su užsienio bankais teisiniu būdu. Skundų vis daugiau Prieš pusmetį įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos atstovai pirmadienį generaliniam prokurorui Dariui Valiui ketina pateikti Lietuvos komercinių bankų savivalės, apgavysčių ir net sukčiavimo įrodymus.

Naujai įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos teigimu, komerciniams bankams savavaliaujant bei gaunant milžiniškus pelnus iš sukčiavimo būdu užgrobto vartotojų turto, suvienijus visus asmenis, kurių teises bankai vienašališkai pažeidinėjo, galima pažaboti kol kas įstatymais nereguliuojamą komercinių bankų savivalę.

Valdžios atstovai, užsimoję drausti už didesnius pirkinius atsiskaityti grynais pinigais, planus rezga už uždarų durų ir slepia susitikinėjantys su bankininkais. Ekonomistai įspėja, kad tokie draudimai neišnaikins šešėlio, tik leis susikrauti bankams dar daugiau milijonų.   Vakar Vyriausybė pasitarime už uždarų durų kurpė planą, kaip Lietuvoje apriboti atsiskaitymus grynaisiais.

Vyriausybėje vakar svarstytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, kuris bus siūlomas tvirtinti Seimui, tačiau tokios redakcijos įstatymui, galinčiam palengvinti komerciniams bankams prasiskolinusių žmonių gyvenimus, nepritaria Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kodėl? Juk kitose valstybėse toks įstatymas seniai taikomas.

Pagrindinis „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas planuoja užsiimti bankininkyste Švedijoje. Kaip rašo švedų portalas di.se, V. Antonovas „Convers Group“ nori sukurti balansą tarp mažos ir didelės rizikos rinkų. Neseniai Stokholme jis atidarė valdomo banko „Latvijas Krajbanka“ atstovybę. „Švedija, palyginus su Rusija ir Baltijos šalims, yra mažos rizikos rinka ir esu tikras, kad čia turime daug galimybių“, - teigė V. Antonovas.

Įvairių lojalumo programų dalyviams svarbiausios ne privilegijos ar ypatingas statusas, o galimybė sutaupyti. Taip pat dažniau lojalumo programose dalyvauja moterys ir didesnėmis pajamomis disponuojantys asmenys.Tokius rezultatus rodo naujausia Danske banko užsakymu rinkos tyrimų bendrovės SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“) atlikta apklausa.

Po ilgų svarstymų į Seimą kelią besiskinantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas gyventojams teikia vilčių nusimesti skolų naštą, bet erzina bankus. Bankai linkę lupikauti Dar gerokai prieš prasidedant sunkmečiui lietuviai garsėjo savo išlaidumu ir polinkiu skolintis. Į kairę ir į dešinę dalintos paskolos būstui, naujiems automobiliams ir prašmatnioms kelionėms, paskubomis paimti greitieji kreditai, paskui save velka ir grobuoniškas palūkanas, ne visiems pakeliamus periodinius mokėjimus.

Vietos leidinio „The Local“ teigimu, kreditinė organizacija aiškinasi tokio pasiūlymo aplinkybes. Paaiškėjo, kad 2005 metais garbaus amžiaus klientė kreipėsi į SEB banką patarimo, kur geriau investuoti  turimus 500 tūkst. Švedijos kronų. Konsultanto nurodymu buvo padaryta investicija, rašo newsru.com. Vėliau senolė sužinojo, kad grąžinti lėšas ji galės ne anksčiau 2012 metų. Išmokos jai būtų mokamos kas penkeri metai. Vienkartinė išmoka negalėtų būti didesnė nei 8 tūkst. kronų per mėnesį.

Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir JAV banką „JP Morgan Chase & Co.“, paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos.

Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose apmokestinamos net nesuteiktos paslaugos. Atidarei sąskaitą, bet ja nesinaudoji – mokėsi. Nori sąskaitą uždaryti ir gauti tą patvirtinančią pažymą – dar daugiau teks pakloti. Sako, tokia tvarka, ir taškas. Pasijuto apgautas Kauno rajono gyventojas Vytautas (pavardė redakcijai žinoma) pernai lapkritį ėmė tvarkyti dokumentus pensijai gauti. Kad ją pervedinėtų į banką, teko atidaryti sąskaitą.

Japonijos bankas į šalies bankų sistemą įliejo papildomus 5 trln. jenų (151 mlrd. Lt), nes nori sustiprinti investuotojų pasitikėjimą po penktadienį šalį sudrebinusio žemės drebėjimo, praneša BBC. Japonijos bankas patikino, kad imsis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų Japonijos finansinių rinkų stabilumą. Antradienį „Nikkei 225“ indeksas sumažėjo 6 proc. Jenos kursas susilpnėjo po naujienos apie pinigų įliejimą, o bankas būtent to ir norėjo.

Antrosios pagal dydį Rusijos Federacijos finansinės įstaigos atstovas Michailas Zadornovas papasakojo leidiniui ,,Delovoj Telegraf", kas vyksta Rusijos bankininkystės versle ir kodėl žvalgomasi į Baltijos šalis. Vieno didžiausių Rusijos bankų – VTB aukščiausios klasės vadybininkai – o jų beveik šimtas – dukart metuose susirenka atokiau nuo Maskvos, kad galėtų pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių ir aptarti reikalus bei apmąstyti strateginius klausimus. Neseniai buvo tariamasi Taline.

Europos Sąjunga paskelbė apie naujus bankų „streso“ testus, kuriais bus tikrinama finansinė kreditavimo įstaigų situacija krizės atveju, praneša AFP. Testai bus atliekami kovo 2 dieną.Pastarąjį kartą Europos bankų stresų testai buvo atliekami 2010 m. vasarą. Buvo testuojamas 91 stambiausias Europos bankas.

„Šiais metais prognozuojame vidutinio verslo segmento kreditavimo augimą. Rinkai atsigaunant verslui prireiks naujų konkurencinių pranašumų, o tam būtini ir papildomi piniginiai srautai“, - verslo kreditavimo galimybių pristatyme šalies regionų verslininkams teigė Vytautas Bučiūnas, „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak V. Bučiūno, praėjusių metų statistiniai duomenys rodė bendrojo vidaus produkto augimą. Verslas vangiai budo iš sąstingio nedidindamas finansavimo iš bankų.

Penktadienį Graikijos nacionalinis bankas (NBG) ir Graikijos bankas „Alpha Bank“, trečioji didžiausia kreditavimo organizacija šalyje, pradėjo oficialias derybas dėl susijungimo. Kaip praneša AFP, susiliejus dviem finansinėms organizacijoms, susiformuos didžiausias bankas Graikijoje. Kaip praneša AFP, NBG pasiūlė bankui „Alpha“ susijungti sausio 18 dieną. Vasario 3 dieną abi šalys ėmė tartis dėl sandorio sąlygų. Dabar sandoriui turi pritarti abiejų bankų direktorių tarybos.

Bernardas L. Madoffas prisipažino niekada negalvojęs, kad jo vykdytos Ponzi schemos žlugimas taip pakenks jo šeimai. Duodamas pirmąjį savo interviu nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, kuomet buvo sulaikytas, jis teigė, kad jo šeimos nariai nieko nežinojo apie jo nusikaltimus. Tačiau B. Madoffas sakė, kad neįvardinti bankai ir rizikos draudimo fondai vienaip ar kitaip prisidėjo prie jo vykdytos apgavystės. B. Madoffui už jo nusikaltimus buvo skirta 150 metų kalėjimo.

Trečias pagal dydį Jungtinių Valstijų bankas „Citigroup“ dar šių metų pradžioje planuoja priimti iki 20 aukščiausio lygio bankininkų Europoje, skelbia „Bloomberg“. Taip banko padalinys Europoje sieks pakeisti išėjusius bankininkus. „Citigroup“ priims naujus vykdomuosius ir generalinius direktorius Londone, bankininkus Rusijoje, Turkijoje ir Vidurio Rytuose, teigė „Citigroup“ padalinio Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje vadovai Manuelis Falco ir Jamesas Bardrickas.

Vienas vyras JAV per dvejus metus apiplėšė 26 bankus ir pagrobė 84 tūkst. dolerių (beveik 62 tūkst. eurų). Jis teisme Virdžinijoje prisipažino dėl 15 valstijų įvykdytų nusikaltimų. 53 metų vyrui turėtų būti skirta 25 metų kalinimo bausmė, praneša agentūra AFP. Stebėjimo kameros užfiksavo akiniuotą vyrą, kaip jis ramia prieina prie kasos langelių, pakiša banko darbuotojams popieriaus lapą ir galiausiai su grobiu kišenėje sprunka.

Latvijos sostinėje Rygoje iš paprastų piliečių jau atimta apie 10 tūkst. bankams įkeistų būstų. „Tai - tik didžiulio iškraustymo pradžia“, - „Respublikai“ tvirtino šalies kaimynės ekonomistas Dmitrijus Smirnovas. Tačiau latviai nėra linkę tyliai nusileisti bankams. Vis labiau populiarėja nauja protesto forma, kai atimti butai ir namai paliekami visiškai suniokoti. Ištraukė net elektros laidus „Mūsų gyventojai neišrado nieko naujo. Tokia protesto forma populiari ir Amerikoje.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.

Mokestinės įplaukos nuo britų bankų pelno šiais metais padidės. Apie tai pareiškė Didžiosios Britanijos iždo sekretorius George'as Osborne'as, praneša „Sky News“. Šiais metais šalies biudžetas, įvedus naujus mokesčius, bus bankininkų papildytas 800 mln. svarų sterlingų (3,274 mlrd. Lt).Ateityje mokesčiai leis surinkti iš finansų sektoriaus dar apie 2,5 mlrd. svarų (10,2 mlrd.

Pramonininkai skaičiuoja, kad banko „Snoras“ bankrotas turėjo įtakos 14 proc. Lietuvos pramonės sektoriaus įmonių. Kai kurių sektorių įmonės teigia, kad neturėjo alternatyvos rinkdamosi bankų paslaugas. Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, labiausiai nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo maisto pramonės (21 proc.) ir medienos pramonės (32 proc.) įmonės.

Iš Egipto nutekėjusio kapitalo suma per dvi neramumų savaites šalyje gali siekti 8 mlrd. JAV dolerių (20,2 mlrd. Lt), paskelbė Egipto centrinis bankas. Apie tai pranešė naujienų tarnyba RBC. Ir vis dėlto, pasak banko atstovo, Egipto valiutos rezervai (2010 m. gruodžio duomenimis, jie siekė 36 mlrd. JAV dolerių (91 mlrd. Lt)) yra „pakankami krizei įveikti“. „Tai ne ekonominė krizė, tai politinė krizė, daranti spaudimą ekonomikai“, - pabrėžė Egipto centrinio banko valdytojas El-Okdah Faroukas.

Egipto sostinės finansiniame rajone sekmadienį kelioms valandoms atsidarius bankams nusidriekė eilės klientų. Sąskaitos bankuose egiptiečiams tapo prieinamos po savaitės pertraukos - bankai nedirbo dėl šalyje kilusios politinių protestų bangos.Bankininkai įtemptai dirbo keletą valandų su užsienio investuotojais ir vietos verslininkais, norinčiais „pabėgti“ nuo Egipto svaro. Protestai gatvėse paralyžiavo didelę dalį šalies ekonomikos ir paveikė svarbius užsienio valiutos šaltinius.

Po savaitę trukusios pertraukos Egipto bankai bus atidaryti sekmadienį, 10 valandą ryto vietos laiku, ir dirbs iki 13 valandos 30 minučių. Tai šeštadienį pranešė Egipto centrinio banko valdytojo pavaduotojas Hishamas Ramezas. Egipto fondų birža pakeitė ankstesnį savo sprendimą atnaujinti prekybą pirmadienį. Kada birža atnaujins veiklą, bus pranešta likus 48 valandoms iki jos atidarymo.

Šią diskusiją paskatino neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi latvių ekonomisto Dmitrijaus Smirnovo informacija, kad Latvijoje labai agresyviai pradėtas atiminėti vietos gyventojų nekilnojamasis turtas – butai, namai, žemės. Ne, tai ne senosios Lietuvos ponų ar karinių „politrukų“ darbas, tai daro XXI a. bankai. Ne šiaip sau – suprantama – už ne laiku paimtą paskolą.

Volstrito premijų sezonas prasideda ir, atrodo, kad visiems vėl kyla déjà vu. Premijomis neatsilieka ir Europos bankai. Pasaulį toliau kamuoja įmonių bankrotai, nedarbas ir viešųjų išlaidų karpymas, tačiau kaip ir kasmet, didžiosios finansų korporacijos nesibodi atseikėti milijardų kasmetinėms bankininkų premijoms – žmonėms, kurie labiausiai kaltinami dėl pasaulio finansų sistemos žlugimo. JAV pažadai Neseniai ,,Bloomberg“ atlikto tyrimo duomenimis, 70 proc.