bankai

Vyriausybė užsimojo mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus, norima, kad gyventojai savo finansus patikėtų elektroninėms sistemoms. Toms pačioms, kurios dingus internetui ar dėl techninių priežasčių neretai neveikia. Praėjusią savaitę Vyriausybėje premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė su banko „Swedbank“ atstovais aptarė ir grynųjų pinigų operacijų apribojimus bei šiam tikslui įgyvendinti reikalingas priemones. Šį klausimą ketinama aptarti ir su kitais bankais.

Barselonos bankas „La Caixa“, valdantis didžiausią mažmeninį tinklą Ispanijoje, nutarė susijungti su kompanija „Criteria“ ir taip tapti viešąja korporacija, rašo „The Financial Times“. Jungtinės bankininkystės struktūros kapitalizacija sieks 20,6 mlrd. eurų ir ji taps dešimtu pagal šį rodiklį banku Europoje.  Sandorį užbaigti planuojama 2011 m. liepą.

Vyriausybės užmojį mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus šalyje bankai pasiryžę paremti ir atitinkamomis finansinėmis investicijomis. Bankai pažymi, jog, nustačius grynųjų pinigų operacijų apribojimus, būtų užtikrintas piniginių operacijų skaidrumas, bei žada plėsti banko paslaugų infrastruktūrą, mažinti elektroninių banko paslaugų įkainius bei keisti žmonių įpročius.

Šiais metais bus galutinai baigtas gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimas. Baigus šį procesą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų dabar skiriamų rublinių indėlių atkuriamosioms sąskaitoms tvarkyti. Turėtų rublinių santaupų atkūrimas trunka jau trylika metų. Per šį laiką daugiau nei milijonui šalies gyventojų į sąskaitas buvo pervestos ne didesnės nei 6 tūkst. litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų.

Lietuvos politikai dirba bankams, įsitikinęs Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika. Žr. vaizdo konferenciją. – Kokia nekilnojamojo turto (NT) rinkos padėtis? Ar tiesa, kad krizė, kaip sako Vyriausybė, jau baigėsi? – NT rinką krizė paveikė tikrai galingai. Kainos krito apie 30 proc., žemės vertė – net 50 proc. Nepaisant kalbų, kad krizė baigėsi, NT rinkoje to tikrai nejaučiame. Aktyviai prie to prisideda bankų politika.

Vyriausybė, užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, svarsto galimybę apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Šiam pasiūlymui dar nėra suteikta apčiuopiama forma. Tačiau net ir nesant jokių konkretesnių šios priemonės detalių, galima vertinti jos poveikį daug platesniame kontekste, nei vien kova su šešėline ekonomika.

Ispanija planuoja iš dalies perimti valstybės kontrolėn silpniausius taupomuosius bankus, penktadienį praneša šaltiniai. Šaltinis, artimai susipažinęs su situacija, pranešė, kad vyriausybė privers skolų slegiamus taupomuosius bankus tapti paprastais bankais ir pristatyti savo akcijas akcijų biržoje, kad įrodytų investuotojams, jog jų investicijos buvo sėkmingos.

Kaimynėje Latvijoje vietos rinkoje dirbantys skandinavų bankai pradėjo atiminėti už paskolas pirktus būstus. Laukiama, kad procesas greitai taps masinis. Kaip pranešė latvių žiniasklaida, per pirmąjį etapą būstai greičiausiai bus atimti iš 13,5 tūkst., arba maždaug iš 16,2 proc. visų būsto paskolas gavusių, šeimų. Anksčiau – savininkai, dabar – nuomininkai „Kol kas bankai šeimų į gatvę neišvaro.

Europos Sąjunga paragino bankus pademonstruoti „saikingumą ir atsakingumą“ išmokant metines premijas. Pasak ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Mišelio Barnjė (Michel Barnier), Europos kreditinės organizacijos turėtų vadovautis tam tikrais etikos principais, neprarasti ryšio su visuomene ir neatitrūkti nuo ekonominės situacijos. ES taip sureagavo į kai kurių didžiųjų JAV bankų sprendimą dar kartą išmokėti milijardines premijas savo darbuotojams.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas mano, kad Švedijos kapitalas Baltijos šalims padėjo atsigauti po krizės. Carlo Bildto manymu, Latvija atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje ne dėl Švedijos kapitalo, o dėl „Parex“ banko. „Jie turėjo vieną didelį banką ir iki šiol bando įveikti dėl jo kilusias problemas“, – pridūrė ministras. C. Bildtas taip pat pabrėžė manąs, kad Baltijos regiono šalys stulbinamai gerai susitvarkė su krize ir už tai nusipelno pagyrų.

Trečiadienį buvęs Šveicarijos bankininkas stos prieš teismą už banko slaptumo politikos pažeidimą ir grasinimus buvusiam darbuotojui. Rudolfas Elmeris, kuris vadovavo „Julius Baer“ banko skyriui Kaimanų salose, yra kaltinamas duomenų vagyste ir bandymu prievarta išgauti pinigus iš Šveicarijos banko. R. Elmeris kaltinimus neigia ir sako, kad nepažeidė Šveicarijos bankų įstatymo, nes jo turima slapta informacija yra susijusi su Kaimanų salų skyriaus sąskaitomis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

„WikiLeaks“ tinklalapis paskelbė, kad vienas šaltinis Šveicarijoje planuoja perduoti jam konfidencialią informaciją, kuri gali padėti nustatyti galimus mokesčių slėpimo atvejus, praneša CNN. Rudolfas Elmeris, apibūdinantis save kaip aktyvistą, reformatorių ir bankininką, slaptus dokumentus perduos pirmadienį Londone vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Subankrutavęs JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“ pažadėjo išmokėti savo kreditoriams apie 60 mlrd. JAV dolerių, praneša AFP. Tai kiek daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau, tačiau vis dar šešis kartus mažiau už sumą, kurią bankas skolingas kreditoriams. Kompanijos „Alvarez & Marsal“ teisininkai, atsakingi už banko restruktūrizaciją, pareiškė, kad subankrutavusi kreditinė organizacija turi neblogų galimybių parduoti aktyvus per artimiausius metus.

Sausio mėnesio 19 dienos Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas artėja tuo metu, kai ekonominis konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tapo vienas iš daugiausiai nerimo keliančių pasaulinių reiškinių. Visus praėjusius metus JAV spaudė Kiniją pervertinti savo valiutą, o Kinija kaltino JAV Federalinį Rezervų Banką (FED) dėl politikos „kiekybinio palengvinimo“. Abi pusės apkalba viena kitą, tačiau kartu abi pateikia svarių argumentų.

2010 m. Jungtinių Valstijų bankai atsiėmė rekordiškai daug –  net 1 mln. būstų, o šiemet šis rodiklis gali būti dar didesnis, praneša BBC. Nuosavybės teisės atėmimo stebėtoja agentūra „RealtyTrac“ paskelbė, kad apie 5 mln. būstų savininkų mažiausiai du mėnesius vėlavo sumokėti savo būsto paskolos mokesčius. Agentūros teigimu, nuosavybės teisės atėmimo rodiklis ir toliau gali augti, nes nedarbo lygis šalyje išlieka aukštas.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas paragino bankus sumažinti premijų darbuotojams dydį 2011 metais. Per interviu BBC jis pareiškė, kad bankams reiktų būti „socialiai atsakingesniems“. Jis paminėjo banką „Royal Bank of Scotland“ (RBS), kurio didžioji dalis priklauso valstybei, ir pasakė, kad jis turėtų ne pirmauti pagal didelių premijų išmokėjimą, o atvirkščiai.

Didžiosios Britanijos Vyriausybė apsiprato su tuo, kad šalies bankai šiais metais sumokės darbuotojams milijardus svarų sterlingų premijų, nepaisant nuolatinių reikalavimų tai sumažinti. Krizės apimtame pasaulyje bankininkų gobšumas nuskambėjo dar juodžiau – esą jeigu ne Vyriausybės įsikišimas, jie išmokėtų dar daugiau premijų. Tai patvirtino BBC korespondentui vienas įtakingas bankininkas, pasakęs, kad bankai nesutiks daryti žymių nuolaidų Vyriausybei.

Kodėl pasitikėjimo svarstyklės svyra ne valdančiųjų pusėn? Kodėl tiek sumažėjo I.Degutienės ir R.Juknevičienės reitingai? Kodėl visuomenė analitikais pasitiki, o bankais – ne?–“Respublika„ klausė filosofo Krescencijaus Stoškaus Reitingai gali būti paveikti dienos įvykių, todėl turbūt reikia būti didesniam stebėtojui nei aš. Tos detalės gali būti nelabai pastebimos. R.Juknevičienė, man rodos, visada vienoda, kiek prisimenu ją. Jos tonas panašus, kalbėjimas aštrokas, nevengdavo konfliktuoti.

Ūkio ministerija Europos paramos milijonus, kurių bankai neišdalino smulkiam verslui, ketina nukreipti į probleminius Lietuvos rajonus, kuriuose verslui bus siūloma statyti gamybos įmones ir kurti darbo vietas. Tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų verslininkų atstovai pritaria, kad tai geresnis pasirinkimas nei laikyti pinigus įšaldytus, tačiau matoma ir ne visai gerų tokio sprendimo pusių.

Daugiau nei 200 tūkst. Didžiosios Britanijos banko „Lloyds Bank“ vartotojų turėjo sumokėti dvigubai už pavedimus, kuriuos Naujųjų metų išvakarėse atliko iš savo kreditinių ar debetinių kortelių, rašo „The Telegraph“. Besilinksminantys restoranuose bei klubuose ar pirkėjai, ieškantys geresnio pasiūlymo turėtų atrasti, kad jų sąskaitų išrašuose yra po du identiškus mokesčius už jų bankų kortelėmis atliktas operacijas. Klaida kilo dėl „Lloyds TSB Cardnet“ mokėjimo pervedimo paslaugų sutrikimo.

Į kampą įvaryti smulkieji verslininkai ragina Seimą kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, kurios įpareigotų bankus privalomai atsakyti paskolos prašančiam klientui per 30 dienų.Jeigu norite gauti paskolą arba jeigu norite, kad neatimtų jau suteiktos paskolos, su bankais geriau nesipykite.

Italijos bankų asociacija (ABI) paskelbė „karą gryniesiems pinigams“, ragindama didinti elektroninių operacijų apimtis šalyje. Italijos bankininkai tvirtina, kad vangus kreditinių kortelių naudojimas finansinėms organizacijoms ir kompanijoms kainuoja 10 mlrd. eurų.

Apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos nukreipusi į JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, Ūkio ministerija pripažįsta, kad nepavyko sunkmečiu pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo, nes finansiniai tarpininkai – bankai – tesugebėjo išdalyti paskolų už mažiau nei 5 proc. šios sumos –48 mln. litų. Naikins stabdžius Daugiau nei pusmetį stebėjusi, kaip vangiai konkursą laimėję bankai išduoda paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, Ūkio ministerija pagaliau parodė nagus.

11 tūkstančių Lietuvos įmonių, arba kas 6 šalies bendrovė, per įvairias paramos priemones praėjusiais metais gavo  2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų. „Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,“– sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms.

„Bank of America“, matyt, rimtai išsigandęs dėl tinklalapio „WikiLeaks“ grasinimų paviešinti informaciją, liudijančią apie vieno Amerikos banko korumpuotą veiklą: pasipriešinimo rizikai tarnybos vadovas Bruce'as Tompsonas suformavo komisiją iš 15-20 žmonių, kuri analizuoja tūkstančius dokumentų, bandydama nustatyti informacijos nutekinimo šaltinį, praneša Reuters.

Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės – Airija, Islandija, Graikija, Italija, Portugalija, Latvija – vis labiau tampa bankų įkaite. Kai kurios šių įsiskolinusių valstybių – Graikija, Latvija, Airija – faktiškai jau yra visiškai paklusnios savo sąlygas diktuojantiems bankams. Savarankiškas valstybių gyvenimas jau tapęs tik imitacija, o jų vyriausybės – tik klusnios bankų marionetės. Komercinių bankų taisyklės, bankinės sutartys tampa viršesnės už prasiskolinusių valstybių konstitucijas.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Jie žada spartesnį ekonomikos augimą, tačiau pastebi, kad kitų metų biudžeto projektą bus sudėtinga vykdyti ir gali įsisukti ikirinkiminių pažadų karuselė. Swedbank“ vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė Teigiamos prognozės 1. Nedarbo lygis sumažės 2 procentiniais punktais iki 15,5 proc.

Beveik 100 Jungtinių Valstijų bankų, kuriuos valdžia išgelbėjo nuo griūties paskelbusi milijardinę probleminių aktyvų išpirkimo programą (TARP), vėl atsidūrė ties bankroto riba. Vien per vasaros mėnesius vadinamųjų probleminių bankų skaičius Jungtinėse Valstijose išaugo nuo 89 iki 98. Visi jie kartu iš šalies valdžios sulaukė 4,2 mlrd.

Pykstate ant „Bank of America“? Na, dabar liko mažiau būdų išreikšti savo pyktį. Pastarosiomis dienomis mažiausiai 439 domenų pavadinimai, kuriuose buvo kritikuojami „Bank of America“ vyriausieji pareigūnai, buvo išimti iš rinkos, praneša „The Wall Street Journal“. Tokių domenų kaip BrianMoynihanBlows.com ar BrianTMoynihanSucks.net įregistravimas efektyviai užkirto kelią banko priešams kritikuoti jo vadovus ir direktorius.

Iš komos bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai. LB Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rašo „Kauno diena“. Pasak LB Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresniojo ekonomisto Simono Krėpštos, „šį pusmetį, palyginus su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dve...

N. Roubini keliauja į Atėnus, kur susitiks su investuotojais ir politikais aptarti Europos įsiskolinimo krizės. Ekonomistas teigia, kad vis labiau nerimauja dėl betvarkės JAV nekilnojamojo turto rinkoje, rašo „The New York Times“. N. Roubini sakė, kad šalies nekilnojamojo turto problemos yra „neįvertintos“, o bankai dėl gyvenamųjų namų gali vėl patirti 1 trln. JAV dolerių nuostolių.

Ši trejus metus trunkanti pasaulinė krizė yra sukelta dirbtinai. Kaip ir visos kitos laisvojoje rinkoje vykusios ekonominės krizės. Krizes sukelia maža, bet labai turtinga ir įtakinga grupė bankininkų, įsikūrusių Amerikoje. Jų tikslas –okupuoti visą planetą. Ne jėga, o pasitelkus pasaulio valiutą JAV dolerį. Jau įsibėgėjusį procesą gali sustabdyti tiktai revoliucija, bet jai pritarti turi visas pasaulis.

Parlamentas be jokių diskusijų atmetė Civilinio proceso kodekso pataisą, kuria būtų uždrausta iš žmogaus atimti paskutinį būstą už 7 tūkst. litų ir didesnę skolą. Motyvas – dėl tokios pataisos nukentėtų bankai. O motyvo, kad tai apsaugotų žmogų nuo išmetimo į gatvę, Seimas neįžvelgė. Pusantrų metų stalčiuje Parlamentarai dar kartą pademonstravo savo ištikimybę. Ištikimybę bankams. Seime atmestas siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodekso nuostatas žmonių naudai.

Europos Sąjungos (ES) valstybės jau skyrė savo finansiniams sektoriams 4,5 trln. eurų nuo bankų krizės pradžios, praneša BBC. Pagal tai pirmauja Didžioji Britanija, kuri nuo 2008 metų spalio mėnesio iki 2010 metų spalio mėnesio yra skyrusi 850,3 mlrd. eurų. Parama buvo skiriama garantijų, turto paramos, dotacijų pavidalu. Beveik trys trečdaliai visos 4,5 trln. eurų sumos buvo skirta valstybinių paskolų ar garantijų pavidalu.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas išsakė savo susirūpinimą dėl per greitos Švedijos bankų plėtros Baltijos šalyse. Švedijos radijui „PI'“ ministras pareiškė, kad bankų sektoriaus augimo tempai Švedijoje yra tris kartus aukštesni nei BVP augimas, rašo db.lv. A.Borgo teigimu, Švedijoje egzistuoja naujo nekilnojamojo turto burbulo pavojus, dėl to valdžia turėtų kontroliuoti rinkos vystymąsi. Db.

Imti paskolą būstui įsigyti ir kone antra tiek už palūkanas permokėti bankui ar pasistengti sutaupyti reikiamą sumą pinigų ir būstą įsigyti neklimpstant į skolas –  su tokia dilema susiduria dažnas nuosavus namus pirkti nusprendęs tautietis.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange viename interviu paskelbė, kad kitas jo portalo taikinys bus JAV ūkis. Kitų metų pradžioje esą bus paviešinti vieno didelio amerikiečių banko vidaus naudojimui skirti dokumentai. Ši medžiaga leis pažvelgti į bankų valdymą, sakė J. Assange interviu JAV žurnalui „Forbes“. Tai, anot jo, gali paskatinti tyrimus ir reformas. „Forbes“ rašo, kad dokumentų paviešinimas kiekvienam klientui, konkurentams ir reguliavimo žinyboms atskleis banko paslaptis.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos, skelbia Lietuvos bankas, apklausęs šalyje veikiančius bankus. Prognozuojama, kad gyventojai pamažu ims aktyviau domėtis būsto paskolomis – tam turės įtakos ir nukritusios nekilnojamojo turto (NT) kainos ir kol kas nekylančios paskolų palūkanos.

Šių metų lapkričio 24 d. Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas telefoniniais pokalbiais su valstybinių įmonių vadovais ėmėsi realizuoti keistą sumanymą, kuriam pasirodo, turėjo Andriaus Kubiliaus įgaliojimus. Premjeras per Vyriausybės valandą lapkričio 25 d. į klausimą, ar patarėjas M.Majauskas veikė savavališkai, pareiškė, kad patarėjas turi jo įgaliojimus. Spaudoje yra publikuoti ir M.Majausko pokalbių, su AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi, fragmentai.

Indijos policija Mumbajuje sulaikė aštuonis asmenis įtariamus sukčiavimu, tarp kurių yra didžiausių šalies bankų vadovai, rašo BBC. Pareigūnai teigia, kad įtariami nusikaltimai galėjo įtraukti ir kyšių davimus siekiant apsaugoti didžiules kompanijų paskolas. Sulaikyti buvo vyriausieji „Bank of India“, Indijos centrinio banko ir „Punjab National Bank“ pareigūnai. Pranešus apie šiuos sulaikymus visuomenei, smarkiai krito akcijų vertė Mumbajaus vertybinių popierių biržoje.

,,Airijai gresia masinis indėlių atsiėmimas iš bankų“, – Mohamedo A. El-Eriano, PIMCO prezidento žodžius cituoja „Bloomberg“. „Pirmiausia, ką turite padaryti – paleisti į darbą didelį stabilizacinį paketą“, – patarė M. El-Erianas. Kalbėdamas „Bloomberg“ radijo tiesioginiame eteryje, M. El-Erianas pripažino: turimi duomenys jau dabar rodo, kad depozitai nyksta iš Airijos finansų sistemos. Tai, jo nuomone, gali kelti grėsmę šalies gerovei ateityje.

Valstybės biudžetas iš 30-ies didžiausių Lietuvoje mokesčių mokėtojų šiemet gavo 363 mln. litų mažiau. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, trisdešimt didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių. Beje, tarp didžiausių pelno mokesčių mokėtojų beveik nebeliko skandinavų bankų. Didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tukas šiais metais, palyginti su pernai, pasikeitė menkai.

Maždaug 45 tūkst. Lietuvos gyventojų iki šių metų pabaigos ketina imti vartojimo paskolas, o didžioji jų dalis – pusė – skolintis ketina būsto ir buities sąlygų pagerinimui – būsto remontui, baldams, buitinei ir elektronikos technikai įsigyti. Kiek rečiau gyventojai ketina skolintis automobilio pirkimui ar atostogų kelionei. Kas ketvirtas vartojimo paskolas ketinantis imti gyventojas jomis planuoja padengti senas skolas.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Valstybės biudžetas iš 30-ies didžiausių Lietuvoje mokesčių mokėtojų šiemet gavo 363 mln. litų mažiau. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad 30 didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių, rašo „Verslo žinios". Pasak Kęstučio Lisausko, UAB „Ernst &Young" partnerio, taip atsitiko dėl to, kad surinkta mažiau pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.

,,Biržos makleriai gali nenusiminti: jie ne vieninteliai, atliekantys nenaudingą darbą. Į sąrašą tų, kurie nieko nedaro, kad mums šiame pasaulyje būtų geriau gyventi, pateko taip pat ir advokatai, kurių specializacija – skyrybų bylos, automobilių reklamos kūrėjai ir didžiulių rankinių gamintojai“, - rašo ,,Dow Jones Newswires“. Praėjusių metų viduryje D.Britanijos Finansinių paslaugų tarnybos pirmininkas lordas Adairas Turneris nuliūdino daugelį bankininkų, pavadinęs jų darbą ,,nenaudingu visu...