bankai

Baltarusijos bankai, kaip ir iki šiol, nustato rekordiškai aukštas rublinių depozitų palūkanų normas. Pavyzdžiui, paskutinėmis liepos dienomis bankuose „Belrosbank“ ir „Trastbank“ maksimalios rublinių indėlių palūkanų normos sudarė 33 procentus. Kai kuriuose kituose bankuose palūkanų normos siekė 29-31 procentą. Kad gautų maksimalias rublinių depozitų palūkanas, bankų klientai turi įvykdyti tam tikras sąlygas.

Šalies bankai šiemet gavo daugiau grynųjų palūkanų pajamų: šių metų pirmąjį pusmetį jų uždirbo per 712 mln. litų - t. y. 204 mln. litų, arba 40 proc., daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Komisinių pajamos, tikimasi, augs 13 proc. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, labiausiai pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius.

Ne kartą naujojo Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko išsakyta kritika, kad už tarpininkavimą atliekant tam tikras paslaugas bankai susižeria per daug komisinių, jau pasiekė bankų ausis, rašo „Kauno diena“. Trejus metus trukusį bankų įkainių kilimą prieš 2 savaites nutraukė „Danske“ bankas - sumažino įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose.

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, - pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Mišelis Barnjė (Michel Barnier). Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai - prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Didžiausias Rusijos kreditorius, bankas „Sberbank“, siekia įsitvirtinti sparčiai besivystančioje centrinės Europos rinkoje, kur per artimiausius kelis metus gali būti išparduodami net keli regiono bankai, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Praeitą savaitę „Sberbank“ pasirašė susitarimus, pagal kuriuos iš Austrijos banko „Oesterreichische Volksbanken“ įsigys devynis smulkius bankus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei buvusios Jugoslavijos respublikose.

Paskelbti rezultatai, kad tik 8 iš 90 didžiausių Europos bankų neatlaikytų pablogėjusių sąlygų, investuotojus ne nuramino, o tik padidino abejones, ar testas užtektinai griežtas. Išvadose silpnesniems bankams patariama per tris mėnesius pasirengti didesnei krizei, o tai laikoma pirmąja užuomina apie galimą Graikijos bankrotą, praneša LTV „Panorama“. Trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika Italija gali kiek atsikvėpti po audringos savaitės, kai skolinimosi palūkanos smarkiai šovė į priekį.

Aštuoni Europos bankai iš 91 tirto neišlaikė vadinamųjų streso testų. Nepasisekė penkiems bankams iš Ispanijos, dviem iš Graikijos ir vienam iš Austrijos. Dar 16 bankų streso testus įveikė sunkiai, paskelbė Europos bankų priežiūros institucija (EBA), kuria remiasi agentūra AFP. EBA duomenimis, streso testų neįveikusiems bankams reikia 2,5 mlrd. dolerių kapitalo, kad sustiprėtų ir atitiktų reikalaujamus kriterijus. Streso testai parodo, ar bankai yra pajėgūs atlaikyti naujus sukrėtimus.

Paaiškėjo Europos bankų vadinamojo streso testo rezultatai. Iš 90 bankų jo neišlaikė 8, praneša LTV „Panorama“. Penki Ispanijos, du Graikijos ir vienas Austrijos bankas – tokie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai. Bankai buvo tikrinami, ar jiems užtektų kapitalo atlaikyti smarkų Graikijos obligacijų n uvertėjimą, staigų Amerikos rinkos susitraukimą, naują nekilnojamojo turto krizę ir didelį dolerio nuvertėjimą.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

SEB banko užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad sunkumų mokėdami paskolų įmokas daugiausia turi Latvijos gyventojai – su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. paskolas turinčių Latvijos respondentų. Lietuvos gyventojų padėtis yra santykinai geresnė – susiduriantys su tokiais sunkumais nurodė 44 proc., o mažiausia sunkumų turintys nurodė Estijos gyventojai – 37 proc. paskolas paėmusių respondentų.

Šiais metais į kasmet „Financial News“ sudaromo įtakingiausių Europos finansų rinkų asmenų 100-uko (FN100) pirmąją vietą pateko būsimasis Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, rašo „The Wall Street Journal“. M. Draghi ECB vadovauti turėtų pradėti šių metų spalio mėnesį. Jis taip pat taps naujai steigiamos Europos sisteminės rizikos tarybos pirmininku. Šiuo metu jis taip pat pirmininkauja Finansinio stabilumo tarybai ir šiais pareigas eis iki kitų metų balandžio mėnesio.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Viena iš Lietuvos finansinės krizės priežasčių yra ta, kad buvęs ilgametis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas per daug pasitikėjo šalyje didžiąją rinkos dalį užėmusiais švedų bankais ir nevaldė išorės kreditų srautų, mano ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Dėl to naujajam centrinio šalies banko vadovui Vitui Vasiliauskui keliamas uždavinys nekartoti pirmtako klaidų ir prižiūrėti bankų sistemą.

Apie akcinių bendrovių ėjimą į viešumą per biržą ir tokiu būdu gaunamą galimybę sukaupti lėšų plėtrai ar sustiprinti savo padėtį rinkoje šiandien buvo kalbama Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje. Julius Grigaliūnas, investicijų ir turto valdymo banko „EVLI“ Lietuvos padalinio vadovas, pažymėjo, kad bendrovės, kurių akcijos yra listinguojamos biržoje, biržoje turi galimybių gauti finansavimą išplatindamos akcijų arba skolos vertybinių popierių (obligacijų) emisijas.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.

Krizės netektis Estija kompensuos 2011–2013 metais, įsitikinęs šalies Centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas, atvedęs Estiją į euro zoną. „Augant ekonomikai, privalome būti budrūs“, – pažymėjo A. Lipstokas, pristatydamas Estijos banko finansinių metų ataskaitą praneša Estijos verslo portalas dv.ee. „Taigi, per artimiausius metus bus svarbu, kad aukšta, 5 proc. viršijanti infliacija Estijoje neprovokuotų atlyginimų augimo, kas savo ruožtu skatintų kainų augimą“, – pridėjo jis.

Vidutinės bankininkų pajamos 2010 metais Europoje ir JAV išaugo 36 proc. iki 9,7 mln. dolerių, liudija „Financial Times“ sudarytas reitingas. Rekordą sumušė vykdomasis „JPMorgan Chase“ direktorius Jamie‘is Dimonas ir „Goldan Sachs“ vykdomasis direktorius Lloydas Blankfeinas – jie uždirbo 15 kartų daugiau nei 2009 metais. J. Dimono uždarbis bankė sudarė 21 mln. dolerių (į šią sumą įeina atlyginimas bei priedai). L. Blankfeinas praturtėjo 14,1 mln. dolerių, iš kurių 5,4 mln. buvo vien priedai.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Šiomis dienomis bankai dažnai paskelbia naujienas, kad didina ir terminuotojų, ir kaupiamųjų indėlių palūkanas. Augant infliacijai, tai labai gera žinia ir sveikintinas žingsnis. Didžiausios palūkanos mokamos už indėlius, padėtus ilgiausiam laikotarpiui. Šiuo metu didžiausiuose komerciniuose bankuose tokių indėlių palūkanos svyruoja nuo 2,1 iki 3,7 proc. Kartu bankai, amortizuodami augančius paslaugų įkainius, pradėjo siūlyti lojalumo programas ar mėnesinius mokėjimo planus.

Lietuvos bankų asociacija išanalizavusi bankų statistiką apie prarastas korteles patvirtino, kad tai – saugiausias būdas laikyti pinigus. Analizė rodo, kad pinigai kortelėse 99,8 proc. visų praradimų atvejų lieka saugūs, o kiti 0,2 proc. atvejų dažniausiai susiję su pačių kortelės savininkų neatidumu. „Per metus prarandama apie 105 tūkst. mokėjimo kortelių, t.y. apie. 2,5 proc. visų išduotųjų.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

„Kita finansų krizė yra neišvengiama, nes nespėjome išspręsti pagrindinių priežasčių, sukėlusių ankstesnę krizę“, – teigė legendinis investuotojas Mark Mobius, kuris valdo investicinės kompanijos „Franklin Templeton Investments“ fondus. 2008 metų rugsėjį globalinę finansinę krizę iš dalies sukėlė išvestiniai finansiniai produktai, JAV vidaus paskola, dolerio nuvertėjimas kas ir lėmė „Lehman Brothers Holdings“ žlugimą ir krizės pradžią.

Rusijos bankai ruošiasi vis labiau įsitvirtinti Centrinėje ir Rytų Europoje, pasinaudodami nuo finansinės krizės nukentėjusių vakarų institucijų silpnumu, rašo „Financial Times“. Antro pagal dydį Rusijos banko VTB vadovas Andrejus Kostinas teigė, kad jo strategija buvo sukurta atsižvelgianti į tokių bankų kaip „Santander“ ir „Citigroup“ augimą. „Mes vystysimės natūraliai, tačiau matydami geras galimybes mes ketiname pirkti, – sakė jis.

Lietuvoje populiarėja šešėlinė bankininkystė – taip bankininkai vadina įmonių, kurios skolinasi pinigus iš gyventojų už palūkanas, veiklą. Pritrūkusios investicijų, kai kurios įmonės pinigų pasiskolina iš gyventojų ar verslo bendrovių, žadėdamos nuo 6 iki net 24 procentų palūkanas, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija. Bankų asociacijos duomenimis, tokių įmonių bankroto rizika yra didesnė nei vidutinė, o įmonei bankrutavus, gyventojai vargiai atgautų savo indėlius.

Baltarusijos nacionalinis bankas, neoficialiais duomenimis, devalvavo Baltarusijos rublį 55 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Kaip praneša „Interfax“, remdamasi šaltiniais iš bankininkystės sferų, nuo gegužės 24 d. šalies rublio oficialus kursas sieks 4 tūkst. 930 rublių už JAV dolerį. Palyginimui, gegužės 23 d. kursas siekė 3 tūkst. 194 rublio už dolerį. Nuo metų pradžios Baltarusijos rublio kursas nukrito kiek daugiau nei 60 proc.

Stipriausi pasaulio bankai keičiasi ir nenuostabu, kad šiandien dauguma jų – Rytuose. Bent jau taip rodo „Bloomberg“ bankų reitingas. Didžiausias laimėtojas šiais metais yra Singapūras, kurio net trys bankai atsidūrė stipriausiųjų dešimtuke. Ten pateko vos vienas JAV bankas ir du Kanados bankai.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius bankas „Snoras“ daugiau nei 0,5 mlrd. litų išaugino valdomą turtą - jis kovo . pabaigoje sudarė 8,2 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį bankas „Snoras“ tapo ketvirtuoju Lietuvoje. Banko turtą daugiausiai išaugino naujos akcijų emisijos metu pritrauktos lėšos, didėjęs klientų indėlių portfelis ir sėkmingai išleisti skolos vertybiniai popieriai. Nuo metų pradžios (iki balandžio mėn.) bankas „Snoras“ valdomą turtą padidino 7,1 proc.

Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, ragindamas imtis priemonių, kad būtų sutramdytas nežabotas komercinių bankų, vis labiau apiplėšinėjančių žmones, apetitas. Anot parlamentaro, nėra normalu, kai už paprastą pinigų pervedimą iš vieno banko sąskaitos į kito banko sąskaitą, tai darant ne internetu, o net pačiame banko skyriuje, iš žmonių imamos nuo 4 iki net 12 litų sumos.

Nepasitenkinimas bankų plėšikavimu vis stiprėja. Apie bankų grobuonišką politiką buvo kalbama tiesioginiame BTV eteryje. Kiek anksčiau Seimo Ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė viešai pabrėžė, jog bankų įkainiai nuo 2008 metų pabrango 36 proc. Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba atliko kratas kai kuriuose bankuose ir ėmėsi tyrimo dėl galimų kartelinių susitarimų. BTV eteryje diskutavo Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas dr.

Europos bankų nuostoliai Graikijos bankroto atveju pagal pesimistiškiausią scenarijų gali siekti 34,4 mlrd. eurų (119 mlrd. Lt). Tai pranešama savaitinėje reitingų agentūros „Moody's“ apžvalgoje. Pasak „Moody's“, didžiausią nerimą kelia bankų prarastas pasitikėjimas tarp investuotojų ir indėlininkų, taip pat susirūpinimas, kad Graikijos valdžia atsisakys remti finansų įstaigas. Praėjusią savaitę Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai gali neužtekti 110 mlrd. eurų (380 mlrd.

Nukovus labiausiai ieškomą pasaulio teroristą Osamą bin Ladeną kai kas ėmė skaičiuoti, kiek jis pakenkė pasaulio ekonomikai. Pavyzdžiui, vien papildomos skrydžių saugumo priemonės, kurių imtasi po 2011 m. rugsėjo 11 d., kainavo milijardus, ir tai atsiliepė kelionių kainoms. Vis dėlto teroristo žūtis rinkas judina nepalyginti mažiau nei finansų institucijų veiksmai.

Padažnėjus sukčiavimo atvejams Vokietijos bankams praėjusiais metais teko pakeisti apie trečdalį bankomatų, praneša „The Financial Times Deutschland“. Bendros išlaidos automatams pakeisti siekė 60 mln. eurų - ši suma pusantro karto didesnė už tas pačias išlaidas prieš metus. Valstybinės kriminalinės policijos vadovo Jorgo Cirkės (Vokie) duomenimis, dėl padidėjusio sukčių aktyvumo teko pakeisti 3 tūkst. 183 bankomatus. Dėl sukčiavimų jau nukentėjo 190 tūkst. kortelių savininkų.

Balandį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 83 mln. Lt ir siekė 2,31 mlrd. Lt. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 52 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, skelbia „Creditinfo Lietuva“. Per balandžio mėnesį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 17,6 tūkst. Per šių metų keturis mėnesius, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius padidėjo beveik dešimtadaliu.

Italijoje penktadienį vyks visuotinis nacionalinis streikas, kurį rengia šalies Visuotinė darbo konfederacija (CGIL), stambiausia Italijos profsąjunga. Pagrindinis darbuotojų reikalavimas - užtikrinti darbo užimtumą ir sumažinti nedarbą, taip pat sumažinti mokesčius. Baiminamasi, kad dėl protesto akcijos sutriks viešojo transporto, oro uostų, stočių, taip pat bankų ir prekybos punktų darbas visos šalies mastu.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Rusijos centrinis bankas perspėjo, kad vietiniai bankai gali prarasti daugiau nei pusę savo turimo turto po to kai šių metų pradžioje buvo atlikti bankų streso testai, rašo naujienų portalas „Reuters“. Analitikai teigia, kad kai kuriems iš jų gali prireikti finansinės paramos. Remiantis daugiau kaip 1000 Rusijos bankų finansine ataskaita, trečdalis šių bankų nevykdo net minimalių 10 proc. kapitalo reikalavimų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) sprendimą banko indėlyje laikyti rezervo lėšas finansų ministrė Ingrida Šimonytė laiko netoleruotinu, kadangi jame buvo laikomi ir valstybės brangiai pasiskolinti pinigai, Ligonių kasai skirti kaip dotacija.„Labai gerai, kad Valstybinė ligonių kasa “išspaudė„, bet reikia nepamiršti, kad jie išspaudė iš dalies ir tuos pinigus, kuriuos valstybė pasiskolino už pakankamai nemažas palūkanas.

Europos Komisija patikrins stambiausių pasaulio bankų veiklą kredito rizikos apsikeitimo sandorių rinkoje (CDS), praneša BBC. Pirmiausia bus tikrinami šie bankai: „Barclays“, „Goldman Sachs“, „Deutsche Bank“ ir „Citigroup“. Antimonopolinės ES tarnybos įtaria, kad šie bankai vykdė CDS operacijas per kliringo bendrovę „ICE Clear Europe“ „ypatingomis sąlygomis", įskaitant ir lengvatinius tarifus.

Dar vienos bankų krizės Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu nebus, nerimo kelia skolų krizė Europoje, teigia Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Warrenas Buffetas.

Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad praėjusiais kriziniais metais Privalomojo sveikatos fondo biudžetas (PSDF) buvo perteklinis, o papildomos lėšos, užuot jas skyrus gydymo įstaigoms, buvo dedamos į bankus. „Metų pabaigoje esant pertekliniam biudžetui buvo apie 125 mln. litų terminuotuose bankų indėliuose, o gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos bazinė kaina.

Kovą Baltarusijoje prasidėjusi valiutų krizė gena vietinius gyventojus ieškoti aplinkinių kelių, kur dar galima būtų išsikeisti kasdien vis nuvertėjančius rublius. Baltarusijos bankai jau kuris laikas apriboję baltarusiškų rublių keitimą į kitas valiutas, tačiau vietos gyventojai išeičių ieško išradingais būdais. Kartais jų keliai atveda net į Lietuvą.

NtGuru žinių centras apklausė didžiausius šalies bankus teikiančius paskolas būstui. Pagal atliktą tyrimą, šiemet būsto paskolos vidurkis Lietuvos bankuose sudaro 210 tūkst. Lt.,  tai reiškia, kad perkamo buto vertė sudaro apie 250 tūkst. Lt. NtGuru paskaičiavo, kad už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv.m. butą Vilniaus ir 80 kv.m. butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

Užsimojusi sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, Vyriausybė tikisi pažaboti šešėlinę ekonomiką, daugiau pinigų ištraukti į dienos šviesą ir papildyti jais valstybės biudžetą. Tačiau verslininkai baiminasi, kad tokie apribojimai tik dar labiau padidins jų veiklos sąnaudas ir jokios naudos neduos.

UAB „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, tik 12,5 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad bankų specialistai nešališkai ir objektyviai pataria, kaip paprastiems žmonėms tvarkyti savo piniginius reikalus. Dar 21,6 proc. apklaustųjų būtų linkę bankų darbuotojais labiau pasitikėti, nei nepasitikėti, tačiau kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad bankai ir jų darbuotojai nėra visiškai objektyvūs, konsultuodami klientus finansų klausimais.

Šalies ekonomikai stiebiantis aukštyn, ekspertai prognozuoja nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimą. Tikras jis ar tariamas, juk per krizę už paskolas iš gyventojų bankų perimti būstai, rinkos burbului išsipūtus, pastariesiems būtų puikus uždarbio šaltinis? Prieš keletą metų buvo susiklosčiusi tokia situacija – gyventojai lyg saldainius iš parduotuvių lentynų graibstė paskolas iš bankų, bet užklupus sunkmečiui, ne vienam teko pasigailėti tokio lengvabūdiškumo.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Lietuvos komercinių bankų savivaliavimas ir net sukčiavimas perpildė jų klientų kantrybės taurę. Matydami, kad valdžia jų ginti nesirengia, nuo bankų savivalės nukentėję žmonės ir įmonės susibūrė į asociaciją, kuri rengiasi kautis su užsienio bankais teisiniu būdu. Skundų vis daugiau Prieš pusmetį įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos atstovai pirmadienį generaliniam prokurorui Dariui Valiui ketina pateikti Lietuvos komercinių bankų savivalės, apgavysčių ir net sukčiavimo įrodymus.

Naujai įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos teigimu, komerciniams bankams savavaliaujant bei gaunant milžiniškus pelnus iš sukčiavimo būdu užgrobto vartotojų turto, suvienijus visus asmenis, kurių teises bankai vienašališkai pažeidinėjo, galima pažaboti kol kas įstatymais nereguliuojamą komercinių bankų savivalę.

Valdžios atstovai, užsimoję drausti už didesnius pirkinius atsiskaityti grynais pinigais, planus rezga už uždarų durų ir slepia susitikinėjantys su bankininkais. Ekonomistai įspėja, kad tokie draudimai neišnaikins šešėlio, tik leis susikrauti bankams dar daugiau milijonų.   Vakar Vyriausybė pasitarime už uždarų durų kurpė planą, kaip Lietuvoje apriboti atsiskaitymus grynaisiais.