bankai

Čekijos gyventoja sugebėjo neteisėtai gauti pelną, pasinaudojusi šalies finansų įstatymų spragomis. Moteris išsigrynino didelę pinigų sumą iš savo banko sąskaitos, suplėšė gautus banknotus, o tada skirtinguose bankuose iškeitė juos į sveikus banknotus. Dėl tokių manipuliacijų moteris sugebėjo padidinti pradinę pinigų sumą 25 procentais, praneša Novinky.cz. Čekė, kuri nusikaltimo metu pati dirbo viename iš bankų, išsigrynino 440 tūkstančių Čekijos kronų, tai yra maždaug 18 tūkstančių eurų.

Pokrizinis „Wall street“ bent jau vieną dalyka daro tinkamai, jis atlieka statymus pats prieš save, rašo marketwatch. „J. P. Morgan Chase & Co“ tapo paskutiniuoju mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtu banku, kuris nusprendė rizikos apsikeitimo sandorius panaudoti apdrausdamas savo paties skolas. Kitaip tariant bankas pasinaudodams šiuo išvestiniu finansiniu instumentu gali gauti pelno, jeigu jam nepavyks grąžinti savo paties skolų.

Euro zonos lyderiai priėmė susitarimą, kaip spręsti skolų krizę, praneša BBC. Praėjusią savaitę 27 Europos Sąjungos narių lyderiai dar kartą susitiko Briuselyje, kur po sunkių ir ilgų diskusijų buvo priimtas gyvybiškai Europai svarbus skolų krizės sprendimo planas. Buvo pritarta trims svarbiems punktams. Pirmas sprendimas Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.

Seimo nariai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši, perimdama savo žinion Šiaulių industrinį parką, kartu prisiimtų ir Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimus bankams. Šiaulių miesto savivaldybė Industriniam parkui steigti iš bankų yra pasiskolinusi per 22 milijonus litų. „Šią vasarą Ūkio ministerija pasiūlė Šiaulių miesto savivaldybei perduoti Industrinį parką valstybei. Valstybė Šiaulių industriniame parke steigtų laisvąją ekonominę zoną.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Galutinis susitarimas dėl euro zonos antikrizinio plano turi būti pasiektas per artimiausią trečiadienį vyksiantį Europos lyderių susitikimą Briuselyje. Tuo įsitikinęs Prancūzijos finansų ministras Fransua Baruanas (Francois Baroin). „Aš tuo įsitikinęs“, - pareiškė jis, atsakydamas į radijo stoties „Europe-1“ laidos vedėjo klausimą dėl galutinio sprendimo šiuo klausimu. Pasak F. Baruano, derybos tarp euro zonos šalių lyderių iki šiol „pasistūmėjo dviem trečdaliais“ iki siektino tikslo.

Švedijos valdžia gali pareikalauti iš šalies kreditavimo organizacijų sugriežtinti bazinio kapitalo santykio su aktyvais normatyvus iki 10 proc. - griežčiau nei planuojama pagal Europos Sąjungos bankų sistemos rekapitalizaciją, sakė interviu agentūrai „Bloomberg“ vyriausiasis šalies finansų priežiūros tarnybos ekonomistas Larsas Friselas (Lars Frisell). Jis pastebėjo, kad keturi pagrindiniai šalies bankai („Nordea“, „Swedbank“, SEB, „Svenska Handelsbanken“) turi iki 2013 m. sugriežtinti bazini...

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Rusijos bankų sistemos perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“, pranešė agentūra pirmadienį. Perspektyva atspindi reitingų agentūros „Moody's“ lūkesčius dėl kreditavimo situacijos bankų sektoriuje per artimiausius 12-18 mėnesių.

Pirmadienį Europos akcijų rinka auga, nes tikimasi, kad Europos lyderiai jau greitu laiku suras būdų, kaip įveikti krizę. Duomenys apie gamybą Kinijoje palaiko kalnakasybos kompanijas. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ padidėjo 0,49 proc., iki 982,91 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 pakilo 0,36 proc., iki 5508,51 punkto. Vokietijos indeksas DAX padidėjo 0,81 proc., iki 6019,41 punkto.

Graikijos bankai kreditoriai sutiko sumažinti skolų krizės drebinamos šalies įsiskolinimą ir nurašyti iki 40 proc. skolų. Tuo tarpu ES valdžia reikalauja nurašyti mažiausiai 50 proc. Graikijos skolų. Euro zonos politikai ir bankininkai iki šiol niekaip negali prieiti bendros nuomonės dėl Graikijos skolos dydžio peržiūrėjimo. Savaitgalį Belgijos sostinėje prasidėjo ES viršūnių susitikimas.

Sekmadienį per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį buvo aptarta parama bankams, kurie patyrė didžiulius nuostolius dėl Graikijos skolos. Baiminamasi, jog tai gali sukelti naują finansų krizę, skelbiama tinklalapyje „EUbusiness“. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur buvo svarstomi pasiūlymai bankams padengti 50 proc. Graikijos paskolos, kas sukeltų 108 mlrd. eurų siekiantį bankų disbalansą.

Pasaulio rinkos dalyviai vis garsiau kalba, jog netikrumas dėl JAV ūkio, Europos valstybių skolos stabdo ekonomikų augimą, galima recesija. Nervingas fonas pasaulyje, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – ji arba augs nedaug, arba taip pat pateks į recesijos gniaužtus. Daugėja ženklų, kad pasaulio ūkio recesijos baimės, panašu, virs tikrove – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino viso pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,3 proc. iki 4 proc. šiais metais.

Prieš kelias savaites didžiausia pasaulyje kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorė Visa pristatė naujo tipo kreditinę kortelę, saugumu smarkiai lenkiančią iki šiol plačiai paplitusias korteles, turinčias vidinį lustą ir indentifikacijai naudojančias PIN kodą. Dabartinių kortelių bėda – per mažas apsaugos lygis. Mat kortelė turi vieną PIN kodą, kurį reikia įvesti į skirtingus bankomatus.

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Investicijų veteranas Jimas Rogersas mano, kad finansinė parama bankams neišspręs skolų krizės ir euro zonos vadovai turėtų leisti su sunkumais susiduriantiems bankams žlugti. Televizijai CNBC J. Rogersas sakė, kad tikisi, jog Europos centrinis bankas (ECB) seks JAV Federalinio rezervų banko pėdomis ir imsis kiekybinio palengvinimo politikos. „Tai, ką jie daro Europoje, yra bandymas išspręsti vienadienes problemas, o ne išspręsti sisteminius trūkumus, – mano investuotojas.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams gauti daugiau informacijos apie šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, juos Lietuvos bankas pradeda skelbti savo interneto svetainėje adresu www.lb.lt/ikainiai. Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pasiūlė planą, kaip palaikyti euro zoną ir jos bankus, praneša BBC. Savo kalboje J. M. Barroso pabrėžė, kad bankai turi stiprinti savo pozicijas didindami likvidžių aktyvų atsargas. Pasak jo, bet kuriam bankui, gaunančiam paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), turėtų būti neleista mokėti dividendus ar premijas.

„Bank of America” nuspręsdamas papildomai apmokestinti debetinių kortelių savininkus užsikūrė tikrą pirtį. Vienas didžiausų JAV bankų „Bank of America” („BofA“) išgyvena ne pačius geriausius laikus. Braškantis Europos bankų sektorius graso paskui nusitempti brolius ir seseris iš už Atlanto. Gimtinėje bankas kaltinamas sukčiavimu. Sunkūs laikai „BofA“ privertė priimti nuosprendį per kelerius ateinančius metus atleisti 30 tūkst. darbuotojų.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Reitingų agentūra „Moody's“ sumažino dvylikos finansinių Didžiosios Britanijos organizacijų - tarp jų, „Lloyds TSB“, RBS, „Nationwide“ ir „Santander UK“ - skolinimosi reitingus. „Moody's“ teigimu, dabar JAV valdžia vargu ar parems kai kurias finansines organizacijas, jeigu jos patektų į bėdą.

Neseniai pasirodė metinė apklausa apie tai, ką investicijų bankininkai galvoja apie didžiausius Jungtinių Valstijų bankus. Apklausa „The Vault Banking 50“ suskirstė JAV bankus pagal iš anksto sudarytą formulę, kuri atspindi bankininkams labiausiai rūpimas problemas. Vertinant bankus buvo atsižvelgta į gyvenimo kokybės reitingus, tokius kaip kultūra, pasitenkinimas darbu, darbo valandos bei darbo atlygis, bei bendrą banko prestižą.

(17:25 val.) Tūkstančiai žmonių trečiadienį prie Niujorko rotušės JAV susirinko į demonstraciją prieš bankų galią. Policininkų duomenimis, demonstrantų galėjo būti nuo 5 iki 7 tūkst. Demonstrantai per garsiakalbius reikalavo didesnių mokesčių koncernams ir turtuoliams bei socialinės sistemos pertvarkymo skurdesnių sluoksnių, švietimo ir aplinkos naudai. Protestuotojai kritikavo, kad bankų galia yra per didelė, o jų indėlis į krizės sureguliavimą – per mažas.

Europos finansų ministrai antradienį nutarė apsaugoti savo bankus, sustiprėjus abejonėms, ar suplanuota antroji paramos Graikijai programa bus įgyvendinta. Kiek anksčiau Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia SA“, aptarnaujantis municipalinę valdžią, tapo pirmuoju Europos banku, gavusiu valstybės paramą siautėjant skolų krizei euro zonoje.

Islandijoje tęsiamas buvusio šalies premjero Geiro Haarde's teismo procesas dėl bankų sistemos žlugimo 2008 metais. Teismas pirmadienį panaikino du iš šešių kaltinamųjų punktų. Anot teisėjų, kaltinimai, kad G. Hardė pavojaus šalies finansų institutams akivaizdoje prastai atliko savo pareigas ir neinicijavo tyrimo dėl finansinių rizikų suformuluoti pernelyg miglotai. Pirmą kartą Islandijos istorijoje susirinkęs specialusis teismas tęs procesą pagal likusius keturis kaltinamuosius punktus.

Antradienį jau aštuonioliktą dieną tęsiasi protestai prieš Jungtinių Valstijų finansų centro Volstrito politiką, praneša „Associated Press“. Demonstrantai visoje šalyje reiškia nepasitenkinimą klibančia ekonomika ir turtingiesiems palankia bankų politika. Manoma, kad demonstracijos tęsis visą šią savaitę, nes vis daugiau grupių rengia mitingus ir išreiškia savo nerimą internete.

Policija šeštadienį Niujorke ant Bruklino tilto išvaikė demonstraciją prieš didėjantį skurdą ir bankų galią. Dėl „viešosios tvarkos pažeidimų“ suimta daugiau kaip 700 žmonių, praneša agentūra AFP. Pasak policijos atstovo, tokios priemonės imtasi dėl to, kad buvo trikdomas eismas. Bruklino tiltas yra vienas Niujorko simbolių. Demonstrantų eitynės, kuriose dalyvavo 1 tūkst.

„Bank of America“ nuo kitų metų planuoja apmokestinti debetinių kortelių savininkus 5 JAV dolerių mėnesiniu mokesčiu, praneša „Reuters“. Panašu, kad ir kiti bankai ieško būdų kaip prisidurti papildomų pajamų. Apie panašų mokestį galvoja ir „Wells Fargo & Co“, „JPMorgan Chace & Co“ bei „SunTrust Banks“. Apsisprendimą ieškoti naujų pajamų šaltinių lėmė sugriežtintas JAV bankinės veiklos reguliavimas, kuris sumažino iš tradicinės veiklos gaunamo pelno kiekį.

„Kapital bank“ tarybos pirmininkas, bendrovės „Prime investment“ valdybos narys Arturas Feiferas, žvelgdamas į investavimo perspektyvas, mato pozityvių dalykų. Į kokias šiuo metu saugias investicijų sritis reikėtų investuoti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė bankininko A. Feifero. Diversifikacija yra saugios investicijos pagrindas. Investicijos likvidavimas laiku ir perėjimas į kitą investiciją gali užtikrinti geresnę grąžą trumpuoju laikotarpiu.

Lietuvos studentų pažymėjimų gamybą ir išdavimą administruojančios nacionalinės studentų organizacijos informavo:  siekiant užtikrinti, kad nauji studentų pažymėjimai būtų išduoti laiku, dalis studentų pažymėjimų bus išduodama ne tik per bankus, bet ir per specialiai įsteigtus pažymėjimo išdavimo punktus. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) studentai patys renkasi, ar pažymėjimus jiems atsiimti banke nurodytu laiku, ar specialiame studentų atstovybės įsteigtame padalinyje.

Jungtinė Karalystė nepritaria Europos Komisijos siūlymui apmokestinti finansinius sandorius, skelbia BBC. Tikimasi, kad per metus iš minėto mokesčio būtų surenkama apie 57 mlrd. eurų. Pagal dabartinį planą finansų rinkų apmokestinimas būtų pradėtas tik nuo 2014 metų. Vos tik paskelbus naujieną apie Jungtinės Karalystės atsisakymą paremti Europos Komisijos iniciatyvą, smuko Britanijos bankų akcijų kursai. „Royal Bank of Scotland“ akcijos neteko 3.64 proc.

Bankams Lietuvoje neramu – artėjantys pokyčiai jų reguliavimo srityje gali smarkiai apkarpyti pelnus ir net priversti palikti šalį. Finansų rinkos nerimsta dėl valstybių skolos krizės. Kalbama apie naują recesiją. Be to, ne taip toli ir „Bazelis III” paketo įgyvendinimo reikalavimų pradžia. Jų esmė – didesnis likvidumas ir kapitalo pakankamumas. Maža to, Lietuvos valdžia ketina pasekti Švedijos planais dar labiau padidinti pastarojo rodiklio lygį.

Šiuo metu finansų rinkos patiria nemažai svyravimų, kurie padidina pulsą ne vienam patyrusiam investuotojui. O neseniai pradėjusiems investuoti, tai gali būti tikras sumanumo ir šalto proto išbandymas. Juk šiuo metu tenka išvysti tai, apie ką seniau buvome tik girdėję. Pavyzdžiui, situacijas, panašias į „Juodąjį pirmadienį“, kai 1987 metų spalio 19 dieną pagrindinis JAV „Dow Jones“ indeksas nukrito net 22,61 proc.

Atrodo, kad vėl prasidėjo karštos diskusijos dėl bankų kapitalo pakankamumo reikalavimų, rašo Johnas Carney’us iš CNBC. „JP Morgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas pasipiktino bankų priežiūros institucijų ketinimu įvesti papildomus reikalavimus, sisteminę riziką keliantiems bankams. Bankų priežiūros institucijos pasauliniu mastu sutarė dėl naujų reguliacinių taisyklių, kurias išdėstė Bazelio III susitarime. Be viso kito buvo nutarta įpareigoti bankus išlaikyti 7 proc.

Leopoldas Kohras prieš penkiasdešimt metų perspėjo dėl milžiniškos pasaulinės ekonomikos sistemos keliamų pavojų. Galbūt mums vertėjo jo paklausyti, rašo Paulas Kingsnorthas iš „The Guardian“. Gyvenimas griuvimo akivaizdoje suteikia įdomios patirties. Matyt, įdomiausia yra tai, kad niekas nenori pripažinti, jog žlugimas jau atėjo. Pusę amžiaus skolos sąskaita vykęs ekonominis augimas užstrigo.

Europos Komisija pareiškė, jog 16 Europos bankų būklė yra „lengvai pažeidžiama“, todėl finansų įstaigoms reikalinga parama, praneša dienraštis „The Wall Street Journal“. Bankų pavadinimai neskelbiami. Pasak finansų rinkų komisaro Michel Barnier atstovės Chantal Hughes, Europos valdžia norėtų, kad nestabilūs bankai būtų rekapitalizuoti padedant privatiems investuotojams. Ji pridūrė, kad tuo pačiu negalima atmesti galimybės, jog minėtosioms finansų įstaigoms gali prireikti valstybės paramos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino aštuonių Graikijos bankų depozitų ir skolinimosi reitingus. Agentūra sumažino Graikijos nacionalinio banko, „EFG Eurobank“, „Alpha Bank“, „Piraeus Bank“, „Agricultural Bank of Greece“ (ATE) ir „Attica Bank“ bankų reitingus nuo B3 iki Caa2. O bankų „Emporiki Bank of Greece“ (Emporiki) ir „General Bank of Greece“ (Geniki) reitingai buvo sumažinti nuo B1 iki B3. Visiems reitingams suteikta neigiama perspektyva.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino didelių JAV bankų „Bank of America“, „Citigroup“ ir „Wells Fargo & Co“ skolinimosi reitingus ir pažymėjo, kad JAV vyriausybei tampa vis problematiškiau gelbėti didelius kreditorius. „Tikimybė, kad vyriausybė leistų dideliam finansinių sunkumų slegiamam bankui bankrutuoti, dabar yra didesnė nei finansų krizės metu“, - teigia agentūra.

Pasaulis įžengė į ketvirtuosius krizės metus. Prasidėjusi nuo investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo per trejus metus krizė pakeitė pasaulio finansų veidą. Nacionalizacija yra blogis? Tik ne sunkmečiu. Prieš dešimtmetį nacionalizacija buvo laikoma pūliniu ant sveiko laisvosios rinkos ekonomikos kūno. Rinkos dalyvių bendra nuomone, efektyviausia turto valdymo forma buvo pripažinta privati nuosavybė.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad pasaulio finansų sistema dabar yra labiau pažeidžiama nei bet kuriuo kitu laikotarpiu nuo 2008-ųjų finansų krizės, informuoja BBC.

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai teiks trijų mėnesių paskolas doleriais euro zonos bankams ir taip sieks padidinti dolerio likvidumą. Rinkos šią naujieną sutiko itin džiugiai. Apie tai pranešęs Europos centrinis bankas (ECB) pažymėjo, kad dėl šio tikslo bendradarbiaus su JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniais bankais. Bankai numato teikti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis spalio 12, lapkričio 9 ir gruodžio 7 dienomis.

Šveicarijos bankas „UBS“ pranešė apie sukčiaujantį biržos maklerį, kuris prarado 2 mlrd. JAV dolerių, atlikdamas nesankcionuotus pardavimus akcijų rinkoje, rašo „Reuters“. Londono policija jau suėmė 31 metų vyriškį, kuris yra įtariamas susijęs su šia neteisėta veikla. „UBS“ patvirtino, kad sukčius darbavosi banko padalinyje Londone.

Kai smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai praėjusią savaitę sukritikavo šalies bankus dėl žaibo greičiu augančių jų mokesčių klientams, šalies bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atsakė: „Kartelio nėra.“ Ir dar patikino: pigiai mokame, o ir krizės verpetų pagautus skolininkus bankai apgaubė išskirtiniu dėmesiu.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Stambiausi Europos bankai nuo 2011 m. vidurio paskelbė apie savo planus panaikinti 70 tūkst. darbo vietų. Palyginimui, Jungtinėse Valstijose buvo paskelbta apie 42 tūkst. bankininkų atleidimą.

Didžiosios Britanijos bankai, siekdami apginti savo klientus, turi įgyvendinti reformą, kuri vertinama iki 7 mlrd. svarų sterlingų (11 mlrd. dolerių), apie tai teigiama Nepriklausomos bankininkystės komisijos (Independent Commission on Banking, ICB) ataskaitoje. ICB apskaičiavimu, atsižvelgiant į dabartinę bankininkystės sektoriaus būklę, reforma gali būti užbaigta iki 2019 metų. Komisija pasiūlė bankams padidinti savo kapitalus iki 17–20 proc.