bankai

Ispanijos, Italijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos bankai turi skirti daug daugiau lėšų, kad turėtų iš ko padengti potencialius nuostolius dėl „blogųjų paskolų“, ketvirtadienį pareiškė agentūra „Moody's“, taip perspėdama Europos mokesčių mokėtojus apie gresiančias naujas išlaidas. Apie tai informuoja „Reuters“. Europos bankai jau pritraukė šimtus milijardus eurų, kad padengtų galimus nuostolius dėl beviltiškų paskolų. Didelė finansavimo dalis gauta iš vyriausybių.

 Europos Parlamentas (EP) balsavo už priemones, kuriomis būtų dar labiau sugriežtinta kredito reitingų agentūrų veikla. Nauju dokumentu siekiama padidinti kredito reitingų agentūrų veiklos Europos Sąjungoje skaidrumą ir apriboti Jungtinių Amerikos Valstijų agentūrų įtaką. JAV galybė Bankų reitingai turi įtakos skolinimo palūkanų dydžiams, kurie lemia ekonomikos raidai, valstybių ir gyventojų gerovę. Iki šiol reitingų agentūros „Standard & Poor's“, „Moody's“ ir „Fitch“ užėmė 95 proc.

Praėjusiais metais mokėjimo paslaugų rinkoje vartotojams teigiamus pokyčius lėmė auganti konkurencija tarp bankų ir naujų šios rinkos dalyvių, tačiau keliems komerciniams bankams pabranginus kai kurias paslaugas išaugo įkainių atotrūkis tarp mokėjimų, atliekamų grynaisiais pinigais ar bankų skyriuose ir elektroninių pervedimų. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko pirmą kartą pristatomoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Pasaulio kontrolieriai suteikė bankams papildomus ketverius metus ir daugiau laisvės veikti įgyvendinant kapitalo ir likvidumo reikalavimus, bet ar tokia kontrolė galiausiai nenusės ant bankų klientų pečių? Bazelio bankų priežiūros komitetas, kurį sudaro grupė didžiausių pasaulio kontrolierių ir centrinių bankų valdytojų, prieš savaitę nutarė sušvelninti reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad didieji pasaulio bankai galėtų atsilaikyti prieš finansines krizes neprarasdami visų savo pinigų.

Du didžiausi JAV bankai "Goldman Sachs" ir "JP Morgan" pranešė, kad, be didelės įtakos investuojant, padidėjo dar ir bankų pelnas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį grynasis įmonių pelnas, palyginti su 2011 m., pakilo trigubai, t.y. iki 2,9 mlrd. JAV dolerių. "JP Morgan" užregistravo 5,7 mlrd. JAV dolerių pelną, t.y. 54 proc. daugiau nei 2011 m. (3,7 mlrd. JAV dolerių). "JP Morgan" vadovui Džeimiui Daimonui (Jamie Dimon) bus sumokėta dvigubai mažiau nei 2011 m. Jis gaus 11,5 mln.

Nuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Atviro kreditų fondo (AKF) veiklos pradžios iki 2012 m. pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės investicijoms ir plėtrai jau panaudojo kiek daugiau nei 100 mln. litų. Pakeitus dalį paskolų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygų, pratęsus skolinimo terminą ir sumažėjus kreditavimo kainai, atsivers daugiau galimybių verslo plėtrai Lietuvoje.

Verslo organizacijų kreipimasis į Lietuvos banką bei pavienių asmenų teisminiai ginčai parodė, kad bankų politika Lietuvoje negali būti pavadinta skaidria ir atsakinga. Specialistai teigia, kad šalyje veikiantys bankai – grobuoniškos institucijos. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti.

Islandijos ekonomika grįžta. Šalis, kurios BVP 10 ketvirčių iš eilės traukėsi, staiga grįžo į stabilias vėžes ir jos ūkis septynis ketvirčius auga po 2,5 proc. per metus, rašo BBC. Tuo gali pasigirti nedaug Europos šalių. Nedarbo lygis šalyje yra žemiau 5 proc., o pasitikėjimas grįžta. Šis atsigavimas liudija apie ištverminga islandų charakterį. Natūralios Arkties pakrašty įsikūrusios salos iššūkiai išaugino tautą, kuri yra stipri, atkakli, stropi bei labai sunkiai dirbanti.

Pinigų plovimas į Iraną, manipuliacijos palūkanų normomis, už kurias moka vartotojai ir verslo atstovai, netinkamai atimamos nuosavybės teisės iš namų savininkų ir kiti bankų nusikaltimai 2012-iais stambiausioms finansų institucijoms atsiėjo daugiau kaip 10,7 mlrd. JAV dolerių, rašo naujienų portalas CNN. Kai gruodžio mėnesį bankas UBS sutiko JAV valdžiai sumokėti 1,2 mlrd. JAV dolerių už tai, kad manipuliavo tarpbankinėmis palūkanų normomis, LIBOR, buvo pasiektas bankų sumokėtų baudų rekordas.

Rotšildų dinastiją galima laikyti tarptautinių finansų sistemos pradininke. Jos įkūrėjas Majeris Rotšildas yra septintas pačių įtakingiausių verslininkų per istoriją sąraše pagal „Forbes“. Jis vadinamas šiuolaikinės bankų sistemos įkūrėju, kuris įvedė suvokimą apie „diversifikaciją, greitą informacijos perdavimą, konfidencialumą ir dideles apimtis“. M. Rotšildas buvo pasiruošęs ir suprato būtinybę leisti didesnius pinigus, kad gautų didesnį pelną.

Evelina Povilaitytė Pateikiame svarbiausius verslui ir ekonomikai šių metų įvykius. Naujos investicijos Vasario mėnesį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pranešė, kad savivaldybėje priimtas sprendimas steigti naują oro bendrovę „airLITUANICA“. Taip pat skelbiama, kad šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. išdygs Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė, investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Rizikos fondai išgyveno dar vienus suveržtus metus. Vidutiniškai vienas valdytojas per pastaruosius 11 mėnesių gavo tik 4,9 proc. pelno – tai visai neprimena tokių pinigų, kokiais garsėja ši industrija, rašo „Financial Times“. Nepaisant nusivylimo, kai kurios fondų investicijos atsipirko. Sauja rizikos fondų sugebėjo užsidirbti milijonus iš didelių, dažnai tiesioginių kontraversiškų statymų. 
 Graikijos obligacijos Kovo mėnesį pirkti Graikijos obligacijas neatrodė labai protingas žingsnis.

Finansų rinkos laukia vieno įdomiausių manevrų – Ūkio banko ir „Šiaulių banko" sujungimo. Ties šiuo planu, eVersus duomenimis, jau kuris laikas dirba Lietuvos bankas, tačiau neaišku, ar šis procesas prasidės dar šiais metais.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) teigia, kad bankų priežiūros institucijos sukūrimas padės atkurti pasitikėjimą krizės nukamuota euro zona, informuoja AFP.

Europos Sąjungos komisaro Algirdo Šemetos stumiamas finansinių sandorių mokestis sulaukia vis daugiau pritarimo. Bankų apmokestinimui trečiadienį pritarė Europos Parlamentas, rašo "Lietuvos rytas". Pasak eurokomisaro iš Lietuvos, bankai per mažai moka mokesčių į šalių biudžetą, o finansiniams sandoriams netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). "Kai perkate vandenį, mokate PVM, o kai finansines paslaugas - ne.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas perspėjo, kad Švedija gali nesijungti prie planuojamos Europos Sąjungos (ES) bankų sąjungos ir kad tai šaliai turėtų tik ribotą finansinį poveikį, informuoja AFP. "Mes manome, kad Švedija gali likti už (šios sąjungos) ir kad tai neturėtų jokių lemiamų pasekmių Švedijos finansų sistemai, namų ūkių skolinimosi kainoms ar kompanijų priėjimui prie finansavimo", - ministrą citavo naujienų agentūra TT.

Per mėnesį Latvijoje ir Estijoje įsteigiama po 1,6 tūkst. naujų įmonių, Lietuvoje – 1,3 tūkst. „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento vadovas Sigitas Žutautas sako, kad Lietuva atsilieka, nes vėliau už šalis kaimynes pradėjo gerinti verslo aplinką. – Kokių tendencijų, jūsų nuomone, atskleidžia naujų verslų statistika? Ar iš jos galima spręsti apie lietuvių verslumo lygį? – Lietuvoje daugėja steigiamų įmonių, vejamės latvius ir estus, nors nuo jų dar atsiliekame.

Bankininkams rūpi ne tik Centrinio Banko normatyvai, pelnas ir portfelių augimas. Didelę savo laiko dalį jie skiria vaikams – svarbiausiam gyvenimo aktyvui. Bankininkai dažniausiai turi ne vieną ir net ne du vaikus. Rusų leidinys „Slon“ paruošė publikacijų seriją apie tai, kur mokosi ir kuo užsiima finansinio pasaulio žvaigždžių „gyvenimo gėlės“. Romanas Avdejevas, Maskvos kreditų banko savinininkas Daugiausiai vaikų turintis Rusijos bankininkas.

Jau rašėmė apie bankų klientų galimybes derėtis su bankais: pasiūlyti jiems palankesnes kredito sutarties sąlygas, tinkamai pasirinkti banko teikiamas galimybes ir taip sutaupyti kad ir dešimtadalį paskolų vertės. Pasirodo, kaip tik dabar bankai turėtų būti lankstesni ir linkę išklausyti klientus. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad neretai požiūris į bankus, kaip į patronuojančią ir sąlygas diktuojančią finansų instituciją yra kontroversiškas.

Kaip iš milijonierių netapti milijonieriais su minuso ženklu, laiku ir be sunkumų išmokėti paskolą, gauti naudą ir dar sutaupyti? Specialistai pataria: su banku derėtis ne tik galima, bet ir reikia. Esą tinkamai įvertinus banko siūlomas sąlygas, ir, dar geriau, siūlant savąsias, galima sutaupyti bent 10 ar 20 proc. paskolų vertės, bent puse procento sumažinti banko maržą.

Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba (NEETV) per metus pradeda kelis tūkstančius ikiteisminių tyrimų dėl nusikaltimų panaudojant elektroninę erdvę ir tik kelias dešimtys dėl nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje. Sudėtingesnius nusikaltimus tiria Kriminalinės policijos biuro NEETV , tačiau paprastesni atitenka policijos komisariatams, kur šiuo metu stinga šios srities specialistų.

Šalia bankų pasaulio klesti milžiniška, tačiau retai pastebima šešėlinės bankininkystės karalystė. Rizikos draudimo ir pinigų rinkos fondai per pastaruosius keliolika metų, nepaisant pasaulinės finansų krizės, išaugo iki neįtikėtino dydžio ir įgijo nemenką reikšmę. Lyg ir derėtų džiaugtis inovacijomis finansinių instrumentų srityje, deja, priešingai nei tradiciniai bankai šešėlinės bankininkystės atstovai yra nepasiekiami priežiūros institucijų rankoms.

JAV federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke pareiškė, kad pernelyg griežti bankų keliami skolinimosi reikalavimai stabdo JAV būsto rinkos atsigavimą. Centrinio banko pirmininkas pripažino, kad „JAV būsto rinka vis dar neišlindo iš miško“, kitais žodžiais, situacija šiame sektoriuje išlieka įtempta.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Billas Clintonas ir George’as W. Bushas siekė finansinių apribojimų mažinimo, Barackas Obama išgelbėjo Volstritą 2008 m., o 2010 m. buvo išrinktas bankams palankesnis Kongresas, rašo „Quartz“. Tačiau ką Volstritui atnešė 2012 metai? Elizabeth Warren, Harvardo mokslininkė bei finansų prižiūrėtoja buvo išrinkta į JAV senatą. Ji vadovaus Vartotojų finansų apsaugos agentūrai – bankų priežiūros įstaigai, kurią išrado pati E. Warren. Ji taps pagrindine JAV finansų sektoriaus priežiūros formuotoja.

Šiandien pranešėme, kad Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos finansų ministerija patikino, kad tai nėra naujai skirti pinigai.

Trečiąjį ketvirtį didėjo šalies bankų sistemos paskolų portfelis, augo indėlių apimtis, gerėjo pelningumo rodikliai. Pirmus du ketvirčius mažėjęs, trečiąjį ketvirtį bankų turtas padidėjo 0,4 mlrd. Litų, arba 0,5 proc., ir 2012 m. spalio 1 d. sudarė 76,9 mlrd. litų, praneša Lietuvos bankas (LB). Bankų turtą labiausiai augino suteiktos naujos paskolos. „Bendras bankų paskolų portfelis auga jau antrą ketvirtį iš eilės.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kasmėnesiniame komentare teigia, kad „blogos“ paskolos trukdo bankams perskirstyti resursus naujoms paskoloms.

Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius patyrė 47,8 mln. litų grynųjų nuostolių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu banko nuostoliai siekė 4,95 mln. litų. Prieš specialiuosius atidėjinius ir mokesčius siekė 10,6 mln. litų. Banko grupės nuostoliai per pirmus devynis šių metų mėnesius siekė 44,1 mln. litų (pernai – 131 tūkst.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) sumažino trijų Prancūzijos bankų, tarp jų ir „BNP Paribas“, reitingus, informuoja BBC. „S&P“ pažymėjo, kad Prancūzijos bankai susiduria su vis didesnėmis ekonominėmis rizikomis, dėl kurių jie tapo labiau pažeidžiami nuo recesijos euro zonoje.

Graikijos vyriausybei sprendžiant ekonomines problemas šalyje netyla kalbos dėl vadinamojo Lagarde sąrašo, kuriame atsidūrė beveik du tūkstančiai turtingų graikų, įtariamų korupcija ir mokesčių vengimu. Tarptautiniai Graikijos kreditoriai, vadinamoji troika, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai įvertino pastarąsias šalies pastangas reformuoti šalies finansus.

Estijai svarbu, kad bendra bankų priežiūros sistema būtų taikoma ne tik euro zonos šalims, bet ir visoms Europos Sąjungos valstybėms, sakė Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, informuoja „Postimees“. Tai jis pareiškė ketvirtadienį vakare Briuselyje per Europos Tarybos posėdį, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba. Per susitikimą buvo svarstomi tokie klausimai kaip ekonominės ir valiutinės sąjungos stiprinimas, bendros bankų priežiūros sistemos sukūrimas.

Bendra Europos Sąjungos bankininkystės sektoriaus priežiūros sistema bus parengta iki 2013 m. sausio 1 dienos. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Šiandien mes apsvarstėme klausimus dėl bankų sąjungos ir priėjome vieningą nuomonę dėl kelių esminių principų. Dabar teks aptarti įstatymų bazę, kuria remiantis bus steigiama bankų sąjunga“, - sakė Ž. M. Barozas. Bankų sąjunga turėtų būti steigiama trimis etapais.

Švedijos premjeras Fredrik Reinfeldt per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel leido suprasti, kad jo šalis nepasirengusi prisijungti prie Europos Sąjungos bankų sąjungos tomis sąlygomis, kurias siūlo Europos Komisija. „Mūsų netenkina Europos Komisijos siūlymai. Švedija nedengs kitų šalių bankų nuostolių savo mokesčių mokėtojų sąskaita. Mes išgyvenome bankų krizę praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, tačiau į nieką pagalbos nesikreipėme“, - pareiškė jis.

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? „Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Kipro vyriausybė kreipsis į Europos Sąjungą su prašymu suteikti 14 mlrd. dolerių paramą, praneša „Associated Press“ remdamasi gerai informuotu šaltiniu. Ekspertų skaičiavimais, bankams prireiks mažiausiai 7 mlrd. dolerių. Be to, 2012 m. lapkritį Kipras turi sumokėti kreditoriams 751 mln. eurų, nors vyriausybė neturi tam būtinų lėšų. Iš viso Kiprui teks kreditoriams sumokėti 6 mlrd. eurų iki 2015 m. pabaigos.

Lietuvos bankas (LB) vis dar negavo kreipimosi įvertinti banko „Finasta“ akcijų pirkėją, apie kurį buvo pranešta rugpjūčio pabaigoje. Tai ekonomika.lt patvirtino LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Bankrutuojančio banko „Snoras“, kuriam prieš bankrotą priklausė „Finasta“, atstovas spaudai Tomas Vaišvila teigė, kad bankroto administratorius nereguliuoja ir negali pakeisti, kada potencialus pirkėjas kreipsis į LB.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ sudarė įtakingiausių Lietuvos ekonomikai ir finansams sąrašą: pabandėme išsiaiškinti reikšmingiausius šalies investuotojus, bankininkus, verslininkus, nuomonės formuotojus bei politikus. Kaip daryti įtaką šalies ekonomikai ir finansams? Ekspertai kalba apie analitikus, formuojančius viešąją nuomonę, veikiančius tiesiogiai ir atvirai.

Dideliems bankų paslaugų įkainiams jau kyla grėsmė: Lietuvoje atsirado tarpininkų, kurie siūlo pervedimus atlikti dešimtis kartų pigiau, rašo „Lietuvos rytas“. Bankų taikomos pervedimų kainos stebina visus, tik ne pačius bankininkus. Pavyzdžiui, pervedant pinigus į sąskaitą užsienyje tokia paslauga kainuoja 40-50 litų.

Nesėkmingai baigėsi Graikijos ir tarptautinių kreditorių (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko) „trejeto“ derybos dėl išlaidų sumažinimo 2 mlrd. eurų 2013-2014 m. laikotarpiu. „Trejeto“ ekspertai nėra tikri dėl kai kurių priemonių efektyvumo“, - pastebėjo anoniminis šaltinis, informuotas apie derybas. Pasak jo, didelį kreditorių susirūpinimą kelia pertvarkymai sveikatos apsaugos sistemoje.

Skelbimų portaluose apstu „geradarių“, siūlančių suteikti milžiniškas paskolas. Tačiau susigundžiusių tariamai patraukliomis skolinimo sąlygomis arba nėra, arba jie, įkliuvę į sukčių spąstus, tyli. Gausu užsienio skelbimų Skelbimų portaluose netrūksta pasiūlymų pinigų stokojantiems ir jų pasiskolinti šalies kredito įstaigose negalintiems gyventojams bei verslininkams.

Prieš daugiau nei ketverius metus komerciniams bankams įkeistas Vilniaus televizijos bokštas grįžo į valstybės rankas. Praėjusią savaitę televizijos bokšto įkeitimas buvo išregistruotas iš hipotekos registro. Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) televizijos bokštą dviem komerciniams bankams už suteiktas paskolas įkeitė 2008 metais. Tuomet jis buvo įvertintas 10 mln. litų.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad didiesiems Europos bankams praėjusių metų pabaigoje trūko 199 mlrd. eurų rekomenduojamų kapitalo atsargų. Dėl šios naujienos atsinaujino nerimas, kad Europos bankai yra nepakankamai gerai apsisaugoję atlaikyti dar vieną didelį smūgį žemyno ekonomikai. Trūkumas buvo vertinamas atsižvelgiant į griežtas "Bazelio III" taisykles bankams, pagal kurias kapitalo atsargos turi siekti 7 proc. pagrindinio kapitalo.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare pastebi, kad rugpjūčio mėnesis buvo atostogų mėnuo bankų sistemoje. Nepaisant to, indėliai suma bankuose pasiekė naują rekordą, tačiau, anot jo, jie nelieka nepanaudoti. „Kai kam, matyt, atrodo, kad bankai tiesiog turi tokią krūvą pinigų ir jų neskolina.