bankai

Stambiausi investiciniai bankai, įskaitant „Nomura“, „Credit Suisse“ ir UBS, numato darbuotojų atleidimus, taip norima sutaupyti pinigų svyruojančios ekonomikos sąlygomis, praneša “The Financial Times", cituodamas finansinių organizacijų vadovybę ir analitikus. Norėjęs likti anonimišku šaltinis laikraščiui sakė, kad daugelis didelių investicinių bankų siekia sumažinti personalo ne mažiau kaip 20 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

Latvija ir Estija šią savaitę skelbs galutinius II ketvirčio BVP rodiklius. Tikimasi, jog Latvija patvirtins didžiausią 5,1 proc. BVP augimo tempą tarp ES šalių. Vokietijos prognozėse optimistiškesnių nuotaikų mažai Ketvirtadienį Vokietija paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos rodiklius, kurie gali suteikti aiškesnį vaizdą dėl šalies III ketvirčio BVP perspektyvų. Birželį Vokietijos gamyba smuko 0,9 proc., o liepos mėnesio prognozės ne ką optimistiškesnės.

Bendra Europos priežiūros sistema, kontroliuojanti 6 tūkst. euro zonos bankų ir finansinių įstaigų, pradės veikti 2014 m. sausio 1 dieną. Apie tai pranešė ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Michelis Barnier interviu Prancūzijos spaudai. „Mūsų nuomone, neįmanoma vieną gražią dieną atlikti bendrą ir tiesioginį visos Europos bankų veiklos patikrinimą. Todėl ši sistema bus įvedama laipsniškai, - paaiškino komisaras.

Latvijos bankuose užsienio indėlių atsirado daugiau nei bet kada anksčiau: kai Kipro ekonomika smuko žemyn, indėlininkai iš buvusios Sovietų sąjungos ėmė ieškoti alternatyvų, kur laikyti pinigus, praneša „Bloomberg“. Pirmajį pusmetį, kai ne Europos pinigų srautai į Kiprą plaukti nustojo, apie 1,2 mlrd. JAV dolerių nukeliavo į Latviją. Ne ES indėliai dabar kaimyninėje šalyje sudaro 10 mlrd. JAV dolerių, tai beveik pusė viso indėlių portfelio, o Šveicarijoje ne ES indėlių dalis siekia 43 proc.

Naujuoju Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ vadovu paskirtas Antony Jenkinsas, informuoja BBC. Ankstesnis banko generalinis direktorius Bobas Diamondas, atsistatydino kilus skandalui dėl banko manipuliacijų svarbiomis bankų palūkanų normomis. A. Jenkinsas  šiuo metu vadovauja banko Mažmeninės prekybos ir verslo bankininkystės skyriui. Apie naująjį direktorių pranešta praėjus dienai po to, kai banko atstovai patvirtino, jog jo veiklą tiria Kovos su stambiu sukčiavimu biuras.

Dar rugpjūtį Lietuvos bankas (LB) pranešė imsiąsis griežtesnių priemonių kredito unijų priežiūrai vykdyti – esą spartus jų indėlių portfelio ir turto augimas gali būti netvarus. Pranešimą apie akylesnę kontrolę jau kitą dieną lydėjo giežtesnė ranka: vienai iš unijų buvo uždrausta teikti paskolas. LB rengia pakeitimus, o kredito unijų atstovai reiklesnei priežiūrai pritaria: ji užtikrins profesionalų darbą.

Ispanija panaudos iki 60 mlrd. eurų iš paramos programos, skirtos trapiai šalies bankininkystės sistemai palaikyti, pareiškė Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Gindosas  interviu laikraščiui „Herald Tribune“. Birželį konsultacinė bendrovė „Oliver Wyman“ pranešė, kad Ispanijos bankams prireiks 62 mlrd. eurų papildomo kapitalo iš 100 milijardų, kuriuos skyrė Europa.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.

Pirmąjį 2012 metų pusmetį pasaulio ekonomika nuvylė, todėl rinkų dalyviai į ateities perspektyvas šiuo metu žvelgia atsargiai, o dažnai ir pakankamai pesimistiškai. „Danske" banko ekonomistai visiems regionams sumažino ekonomikos augimo prognozes ir sutinka, kad situacija didžiosiose pasaulio ekonomikose kurį laiką bus pakankamai vangi. Vis dėlto manome, kad per ateinančius ketvirčius ekonomikos būklė turėtų stabilizuotis, o metams besibaigiant galima sulaukti optimistiškesnio scenarijaus.

Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius. Pasaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo.

Pasak naujausio tyrimo, futbolininkai turi daug panašumų su ne tokia garbinama visuomenės dalimi – bankininkais, rašo CNN. Žmonės piktinasi bankų atstovais, kurių atlyginimai kiekvienais metais vis auga, tačiau dabar pastebima, kad ir futbolo žaidėjai atitolsta nuo fanų, kurie moka, kad juos pamatytų. Nuo Anglijos „Premier“ lygos pradžios 1992 m. bilietų kainos išaugo 1 508 proc., o JK darbininkų algos tik 186 procentus.

Euro zonos šalių ekonominiai ir finansiniai sunkumai vidutinėje perspektyvoje išliks, šiais ir kitais 2013 metais bendrasis euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja JAV bankas „Citigroup“ savo ataskaitoje, kurią ketvirtadienį skelbia Londono Sitis. „Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12-18 mėnesių.

JAV Sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos ministerija atliko tyrimą ir nustatė: iš 100 žmonių, sulaukusių 65-erių metų amžiaus, 1 buvo turtingas, 4 gyveno pasiturimai, 5 vis dar buvo priversti dirbti, kad išgyventų, 54 išlaikė jų šeimos ar valstybė, o 36 jau buvo mirę. Šis tyrimas atliktas  vienoje turtingiausių pasaulio šalių iki pastarojo meto krizės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį palaikė antikrizinę Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi strategiją ir paragino Europos partnerius kuo greičiau pradėti biudžeto politikų integraciją, pareiškusi, kad laikas senka. Savo vizito Kanados sostinėje Otavoje metu A. Merkel aptarė su Kanados ministru pirmininku Stephenas Harperas Europos krizę, sutartį dėl laisvosios prekybos tarp Europos Sąjungos ir Kanados bei situaciją Sirijoje.

Beveik kas savaitę galima išgirsti apie naują skandalą, krečiantį Vakarų pasaulio bankininkus. Visuomenei prarandant tikėjimą bankininkų etika pradedama svarstyti, ar nebūtų geriau perleisti bankų vairą kam nors iš geresne reputacija pasižyminčio sektoriaus. Atrodė, kad bankai visą gerą reputaciją prarado 2007–2008 m. per finansų krizę. Tačiau pastarieji įvykiai atskleidė, kad bankai iš praeities klaidų nepasimokė.

Septynių bankų, tarp kurių yra HSBC ir „Royal Bank of Scotland“, atstovai bus apklausiami JAV dėl tariamų manipuliacijų LIBOR palūkanų normomis, informuoja BBC. Niujorko generalinio prokuroro šaukimus į teismą taip pat gavo bankai „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „JPMorgan“ ir UBS. Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos ir JAV valdžios institucijos bankui „Barclays“ už manipuliavimą LIBOR palūkanų normomis skyrė 290 mln. svarų sterlingų baudą.

Trys buvusios JAV banko „JPMorgan Chase“ darbuotojos pripažino savo kaltę dėl mokestinių machinacijų. Bendri nuostoliai, patirti dėl sukčių veiksmų, siekia 4,8 mln. JAV dolerių. Savo kaltę pripažino Ketrin Tores (Katherine Torres), Rozalinda Smit (Rosalind Smith) ir Judit Fulgensijo (Judith Fulgencio), anksčiau dirbusios Niujorko „JPMorgan“ padaliniuose. 2006-2007 m. jos panaudodavo asmeninius banko klientų iš Puerto Riko duomenis, kad neteisėtai gautų mokestines išmokas.

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, optimizmo į rinkas įnešė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų pasilikusi ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

Neseniai į akcijų biržas įžengė gerai žinomas „Facebook“. Buvo prognozuojama didelė šio socialinio projekto akcijų paklausa ir nuolat kylanti jų kaina, tačiau realybė šiuo metu kiek kitokia. Na, bet projektas ir toliau sėkmingai gyvuoja, kuris jau tapo daugelio pasaulio žmonių gyvenimo dalimi. Facebook'ą galima būtų prilyginti pramogai-paslaugai, tačiau yra nemažai žmonių, kurie Facebook'o pagalba parduoda savo gaminius ir didina savo klientų skaičių.

Euro zonos šalys, besistengiančios ištverti gelbėjimo programas, galėtų pasimokyti iš Islandijos, kurios atsigavimas po gelbėjimo buvo stebėtinais stiprus, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos šalyje vadovė. TVF pažymėjo, kad Islandijos pasišventimas vykdyti programą, sprendimas nuostolius primesti obligacijų savininkams, o ne mokesčių mokėtojams bei socialinio aprūpinimo sistemos apsaugojimas padėjo nuo žlugimo šalį nukreipti atsigavimo link.

Reitingų agentūra „Fitch“ sumažino šešių Slovėnijos bankų reitingus. Agentūra sumažino bankų „Nova Ljubljanska Banka“, „Nova Kreditna Banka Maribor“, „Abanka Vipa“, „Gorenjska Banka“, „Banka Celje“ ir „Probanka“ reitingus. Trečiadienį „Fitch“, atsižvelgdama į blogėjančią situaciją bankininkystės sektoriuje, sumažino pačios Slovėnijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu iki A- ir suteikė reitingui „neigiamą“ perspektyvą. Praėjusiais metais Slovėnijos biudžeto deficitas siekė 6,4 proc.

AB „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad 2012 m. liepos 19 d. FINMA (Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija) pripažino banko „Snoras“ bankrotą. Pažymėtina, jog užsienio šalių bankroto bylos Šveicarijoje nėra savaime pripažįstamos, todėl banko „Snoras“ bankroto pripažinimo procesas Šveicarijoje buvo ganėtinai ilgas ir jis prasidėjo 2012 m. kovo mėnesį.

Ispanijos vyriausybės atstovas trečiadienį informavo, kad šalies bankai Europos gelbėjimo fondo lėšas gali gauti per artimiausias savaites, praneša AFP. Ekonomikos ministerijos atstovai informavo, kad derasi su Europos valdžia dėl pirmos finansinės pagalbos paketo išmokos. Ispanijos vyriausybė anksčiau planavo, kad rugsėjį, gavusi audito rezultatus, praneš, kiek lėšų keturiems bankams („Bankia“, „CatalunyaCaixa“, „Novagalicia“ ir „Banco de Valencia“) reikės iš pirmosios 30 mlrd.

Ekonomika įžiebė daug keistų konspiracijų teorijų. Nepaisant to, kad jos neatitinka tikrovės, žmonės ir toliau jomis ištikimai tiki. „Business Insider“ surinko mitus bei konspiracijų teorijas, kurios niekaip nemiršta. JAV Federalinis rezervas yra privati korporacija, kuri veikia, kad atneštų pelną savo akcininkams Ši teorija gyvuoja beveik nuo rezervo įkūrimo pradžios 1913 metais. Iš tiesų bankai turi mažą dalį nacionalinių bankų akcijų (6 proc.

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai „pasaulis pasikeitė“, rašo „The Guardian“. Tačiau kas nutiko ekonominio nuosmukio architektams? Ar pasikeitė jų pasaulis? Vadovas Adamas Applegarthas buvo priverstas 2007 metais palikti skęstanti JK banką „Northern Rock“. Per penkis metus iki banko bankroto pradžios jis gavo apie 10 mln. svarų sterlingų bei pardavė akcijas už 2,6 mln. svarų sterlingų. Jo pensija, kai jam sueis 55 metai bus verta 304 tūkst. svarų sterlingų per metus.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Realiame gyvenime bankų plėšikai, pasirodo, gali būti daug kūrybingesni netgi už filmų herojus. Pateikiame dešimt keisčiausių bankų apiplėšimo atvejų, kurie stebina savo išradingumu. 1. Herojus iš „Žvaigždžių karų“ Vagis, apsirengęs paštininku, sugebėjo meistriškai apvogti du bankus, sugaišęs mažiau negu valandą.

„Snoro“ kreditorių komitetas nustatė atlyginimą banko bankroto administratoriui Neilui Cooperiui. Kaip praneša vz.lt, N. Cooperiui nuo rugpjūčio mėnesio bus mokamas 100 tūkst. litų mėnesinis atlyginimas, o komandai nustatyta 5 mln. litų mėnesio išlaidų riba. Šią savaitę „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė ekonomika.lt teigė, kad galutinių sprendimų dėl „Snoro“ antrinių bendrovių dar nėra priimta.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ patvirtino aukščiausią AAA Vokietijos reitingą su stabilia perspektyva, informuoja AP. Agentūros pranešime pažymima, kad didžiausia Europos ekonomika yra pajėgi atlaikyti sukrėtimus, galinčius kilti dėl regiono skolų krizės. Praėjusią savaitę kita reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Vokietijos reitingo perspektyvą į neigiamą ir savo sprendimą pagrindė nerimu dėl besitęsiančios skolų krizės keliamos grėsmės šalies ekonomikai.

Dėl euro zonos skolų krizės antrąjį ketvirtį smarkiai smuko stambiausio Šveicarijos banko UBS ir didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ pelnas, praneša BBC. UBS pelnas siekė 425 mln. Šveicarijos frankų (434 mln. JAV dolerių), palyginti su 1 mlrd. frankų prieš metus. Pelnas smuko 58 proc. „Deutsche Bank“ ketvirtinis pelnas sumažėjo 63 proc., nuo 969 mln. eurų prieš metus, iki 375 mln. eurų. Abu bankai dėl mažesnio pelno kaltino ekonominį nuosmukį Europoje ir JAV.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas  ketvirtadienį paragino pasaulio verslo lyderius investuoti į Britaniją, o vos prieš dieną buvo paskelbti duomenys apie tai, kad šalies ekonomikos būklė yra kur kas blogesnė nei manyta. D. Cameronas patiria spaudimą gerinti šalies ekonomikos būklę, o paskelbus naujausius duomenis paaiškėjo, kad ekonomika per antrąjį ketvirtį susitraukė daugiau nei prognozuota.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ peržiūrėjo 17 didžiausių Vokietijos bankų perspektyvų prognozes. Į sąrašą bankų, kurie artimiausiu metu gali susidurti su sunkumais, pateko tokie milžinai kaip „Bayerische Landesbank“, „DekaBank Deutsche Girozentrale“, „HSH Nordbank“, „Landesbank Baden-Wuerttemberg“, „Landesbank Berlin“, „Landesbank Hessen-Thueringen“, „Andesbank Saar“ ir „Norddeutsche Landesbank“, pranešė verslo naujienų agentūra RBC.

Per pastarąjį Libor skandalą rimtai susirūpinta dėl apgaulingos informacijos apie bankų nustatomas tarpbankinės rinkos palūkanų normas. Manipuliavimas arba bandymas manipuliuoti tokiais esminiais lyginamaisiais indeksais gali labai paveikti rinkos vientisumą ir sukelti didelių nuostolių vartotojams bei investuotojams arba iškreipti realiąją ekonomiką.

Euro zonos šalys turi būti pasirengusios padėti Ispanijai, kurios skolinimosi kaina toliau auga, pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas.

Šių metų pirmąjį pusmetį pastebimas mažesnis nuomonės lyderių aktyvumas žiniasklaidos priemonėse. Lyginant su antruoju praėjusių metu pusmečiu, cituotų asmenų, atstovaujančių bankus, telekomunikacijų ir draudimo bendroves, skaičius sumažėjo 17 proc. Tuo metu labiausiai cituojamu vadovu žiniasklaidos priemonėse tapo „Omnitel“ generalinis direktorius Antanas Zabulis. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

Rinkos dalyviai, ketinantys platinti naujus finansinius produktus ar keisti jau platinamus, privalės apie juos informuoti priežiūros instituciją – Lietuvos banką. Tokį įpareigojimą siūloma pradėti taikyti jau šį rudenį. Informavimo tvarką nustatantis teisės akto projektas pateiktas svarstyti bankų, kitoms finansų rinkos dalyvių asociacijoms.

Atliekant įvairias finansines operacijas bankas prašo pateikti skirtingų duomenų. Ar Jums kada nors kilo klausimas, kaip banke yra tvarkomi Jūsų duomenys? Į šį ir kitus klausimus atsako Tomas Černiauskas, „Danske“ banko Informacijos saugos specialistas. Kokius duomenis saugo bankai? Saugomi yra tik tie asmens duomenys, be kurių nebūtų įmanoma identifikuoti žmogaus tapatybės ir suteikti reikiamas paslaugas.

Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.

Vokietijos Bundestagas ketvirtadienį pritarė milijardinei paramai Ispanijos bankams, praneša agentūra AFP. Už balsavo 473 deputatai, 97 buvo prieš ir 13 susilaikė. Ispanija birželio 25-ąją iš Europos finansinio stabilumo fondo oficialiai paprašė pagalbos savo bankams. Per 18 mėnesių šalies bankams bus skirta 100 mlrd. eurų. Pirmieji 30 mlrd. turėtų būti išmokėti dar šį mėnesį. Paramai Ispanijai turi pritarti visų euro zonos šalių parlamentai.

Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas pasiūlė centrinių bankų vadovams ir reguliuotojams rugsėjo 9 d. aptarti galimą tarpbankinių palūkanų normų sistemos LIBOR reformą, informuoja BBC. Anot jo, „akivaizdu, kad LIBOR sistemai reikia radikalių reformų“. Tokio žingsnio imamasi po skandalo, susijusio su galimomis keturių Europos bankų manipuliacijomis palūkanų normomis.

Tikslas dar šiemet sukurti vieną didžiųjų euro zonos bankų priežiūros instituciją iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip lengvai įgyvendinamas vaistas nuo ateityje galinčių užklupti neramumų. Vis dėlto specialistai perspėja, kad bankų kontrolės kūrimo kelias bus gerokai ilgesnis. Prasidėjus finansų krizei siūlymų ir raginimų kurti europinio masto bankų priežiūros organizacijas buvo dešimtys, tačiau kai reikėdavo imtis realių veiksmų, dirbti sekdavosi kur kas prasčiau.

Ispanijos bankai gegužę turėjo rizikingų paskolų už 155,84 mlrd. eurų, o tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, informuoja BBC. „Abejotinos“ paskolos sudaro 8,95 proc. bendrų Ispanijos bankų išduotų paskolų. Dauguma galimai blogų paskolų yra susijusios su Ispanijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimu ir ekonomikos recesija. Naujausi duomenys atspindi daugybės Ispanijos bankų silpnumą. Euro zonos valstybės praėjusį mėnesį sutiko suteikti Ispanijos bankų sektoriui iki 100 mlrd.

Keletą savaičių finansų rinkas drebina LIBOR skandalas. Kas yra LIBOR ir kodėl bankininkai norėjo juo manipuliuoti? Už bandymą manipuliuoti LIBOR (angl. London inter–bank offered rate) – Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma – antras pagal dydį britų bankas „Barclays“ sumokėjo 450 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd.

Thebanker.com autorius, palikęs investicinį banką ir pradėjęs nuosavą verslą, pasakoja apie unikalią patirtį bankų sektoriuje. Ryškiausi prisiminimai susiję su atleidimu iš darbo. Gali būti tiesiog išspirtas pro duris per mažiau nei 5 minutes. Arba dar blogiau: užblokuojamas apsaugos leidimas. Kartais rytais galvodavau, ar nereikės apsisukti, kai apsauga manęs neįleis ir pasakys, kad savo daiktus gausiu paštu.

Europos pagalba sunkumų slegiamai Ispanijai turėtų apimti visą šalies ekonomiką, o ne tik bankų sektorių, interviu dienraščiui „Boersen Zeitung“ sakė Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas, informuoja AFP. „Bankų balansai atspindi bendrą ekonomikos būklę. Jeigu investuotojai matytų, kad paramos Ispanijai sąlygos apima ne tik bankų sektorių, tai turėtų teigiamą poveikį obligacijų rinkoms“, – teigė J. Weidmannas.