bankai

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Kiekybine prasme šių metų įvykiai bankų sektoriuje didelės įtakos neturėjo, tačiau kokybine – kirto per pasitikėjimą bankų sistema, o tam atstatyti prireiks daugiau laiko nei po „Snoro“ bankroto, rašo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare. Praėjusių metų lapkritis buvo paskutinis mėnuo, kai Ūkio bankas dar teikė savo veiklos rodiklius LBA.

Lietuvos finansų įstaigoms didžiausią susirūpinimą kelia išoriniai rizikos šaltiniai: Europos Sąjungos valstybių skolų problemų paaštrėjimas, taip pat galimas Lietuvos eksporto kritimas, jeigu staiga sulėtėtų pasaulio ekonomikos augimas, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Vis dėlto rizikų pasireiškimo tikimybė ir poveikis finansų sistemai vertinami nuosaikiau nei anksčiau – rodo naujausios apklausos rezultatai.

Devynis bankus ir užsienio bankų skyrius vienijanti Lietuvos bankų asociacija patvirtino Geros bankų praktikos kodekso papildymą, kuriuo siekiama suteikti bankų klientams daugiau galimybių spręsti ginčus jiems tinkamiausia forma, įskaitant ir ginčo nagrinėjimą komerciniame arbitraže. Pažymėtina, kad toks ginčų sprendimo būdas gali būti naudojamas net tuomet, kai banko ir kliento sutartyje arbitražinis susitarimas nenumatytas.

 Liuksemburgas ketina praskleisti bankinės paslapties skraistę ir nuo 2015 metų teikti daugiau informacijos apie savo bankų sąskaitų duomenis kitoms ES valstybėms, praneša BBC. Liuksemburgo premjero Jeano-Claude'o Junckerio teigimu reformos bus įgyvendintos po dviejų metų. ES narės tikisi, kad šis veiksmas padės sumažinti mokesčių vengimą ir padidinti skaidrumą bankų klientų tarpe. Liuksemburgas yra viena mažiausių ES valstybių, kurioje gyvena vos 500 tūkst.

Euro zonos krizė kėsinasi ir į buvusią euro zonos pirmūnę – Slovėniją. Egzistuoja tikimybė, kad ir šiai ekonomikai gali prireikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės paramos. Tačiau daugelis sutinka ir su priešinga prielaida, kad jei naujoji Slovėnijos vyriausybė imsis ryžtingų priemonių pertvarkant bankinį sektorių, Kipro ar Graikijos likimo šiai šaliai išvengti pavyks.

 Nepaisant pastarųjų reformų, Slovėnija žengia link sunkios bankų krizės ir gilios recesijos, rodo naujausia šalyje atlikta Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) apklausa. Slovėnija sunkiai nukentėjo nuo sprogusio ekonomikos augimo burbulo, prie to papildomai prisidėjo laiku neatliktos reformos ir euro zonos skolų krizė, pastebima OECD ataskaitoje.

 Europos finansų rinkoje netrūksta problemų. Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje įvyko Ūkio banko pertvarka, pernai žlugo „Snoro“ bankas, dėl tokios dinamikos atsirado erdvės lizingo rinkoje. Parduodamas investicinis bankas „Finasta“ atveria ne tik naujas galimybes, tačiau kelia ir nemažai klausimų.  Lietuvos bankininkystės rinką portalui eversus.lt nušviečia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kiprui pasišalinus iš pirmųjų spaudos antračių atsirado naujas taikinys – Slovėnija. Naujų euro zonos aukų paieška tapo savotišku azartiniu žaidimu. Kas kitas? Šį klausimą uždavinėjo politikai, ekonomistai ir žiniasklaidos atstovai. Netrukus buvos sudaryta visa kandidatų rikiuotė. Į sąrašą pateko ir Slovėnija. Slovėnijos bankininkai, politikai ir verslo atstovai ėmė garsiai reikšti savo nepasitenkinimą dėl palyginimų su Kipru.

 Lietuvoje skandinaviškiems bankams pagal dabartinius kriterijus daugelis verslo projektų atrodo rizikingi, todėl jie neranda, kur įdarbinti pinigus, rašo „Verslo žinios“. SEB bankas Lietuvoje grąžins savo patronuojančiam bankui Švedijoje 100 mln. eurų vertės paskolą. Analitikai teigia, kad tai įrodo, jog bankas nerado, kur investuoti šiuos pinigus Lietuvoje.

Vokietijos Bundesbankas ir Federacinės finansinės priežiūros institucija Bafin pradėjo nuodugnų banko „Deutsche Bank“ tyrimą dėl galimai klaidingai pateiktų sandorių portfelio duomenų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Agentūros šaltiniai teigia, kad ketvirtadienį Vokietijos centrinis bankas sureagavo į kaltinimus, kad „Deutsche Bank“ galėjo pateikti neteisingus banko veiklos duomenis 2007-2010 metais ir nuslėpė apie 12 mlrd. dolerių nuostolius. „Tai yra įprastas tyrimas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė griežtą Airijos ekonominių problemų vertinimą, praneša BBC. Vertindami Airijos finansinio gelbėjimo planą, atstovai negaili kritikos „neadekvačiam“ Airijos bankų procesui. Buvo atsižvelgta į tai, kad bankai sunkiai kovoja su blogosiomis paskolomis. TVF yra susirūpinę, kad bankai praranda pinigus dar prieš padengdami blogasias paskolas.

Ekspertai ir žiniasklaida šiandien vieni be kitų jau sunkiai įsivaizduojami – kasdien paviešinama ne vieno eksperto įžvalga. Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį bankų, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų bei draudimo įmonių atstovai pagrindiniuose šaltiniuose buvo cituoti 3289 kartus, o išskaidžius šį informacijos srautą iki atskirų „veidų“, paaiškėja, jog trys citatos žiniasklaidoje per dieną garantuoja lyderio poziciją verslo eksp...

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas.

Kipro finansų ministras Michaelis Sarrisas antradienį atsisatydino po pokalbio su pagrindiniais užsienio skolintojais, kurių paskola saloje buvo finansuojama indėlininkų pinigais banke, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Ministras atsistatydino po to, kai Kipre buvo paskelbta švelnesnė politika dėl valiutos. Pakeltos piniginių perlaidų, dėl kuriu nereikia kreiptis į centrinį banką, lubos. Kiti suvaržymai liko tokie patys.

Neatsirado nė vieno banko, kuris norėtų paskolinti „Klaipėdos naftai“ 252 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalui. Kaip bendrovė praneša per „Nasdaq OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą, per nustatytą terminą nė vienas pirkimo dalyvis nepateikė galutinio pasiūlymo. „Atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros finansavimo poreikį, bendrovė finansinių paslaugų pirkimą atnaujins artimiausiu metu“, – teigiama „Klaipėdos naftos“ pranešime.

Į Kipro bankus nugabenti 5 milijonai eurų grynaisiais. Pinigai atvežti vėlų trečiadienio vakarą. Šiam tikslui buvo vykdomas specialus reisas ir pasitelktos didesnio saugumo priemonės. Pinigai atgabenti iš Frankfurto prie Maino, kuriame yra Europos centrinio banko (ECB) būstinė, praneša gazeta.ru. Kipro bankai ketvirtadienį turėjo atnaujinti savo darbą po beveik dviejų savaičių pertraukos, tad valdžiai teko skubiai užsakyti naujų banknotų pristatymą iš ECB saugyklų.

Aplinkos ministerija ieško naujų finansinių tarpininkų, galinčių finansuoti daugiabučių modernizavimo projektus. „Susidomėjimas naujuoju renovacijos modeliu auga. Matome, kad be naujų tarpininkų neišsiversime. Tačiau tam, kad tarpininkai susidomėtų ir sutiktų dalyvauti procese, būtina susėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, ko norime mes ir ko pageidautų jie“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Šiandien toks susitikimas įvyko Aplinkos ministerijoje.

Lietuvoje paslaugas verslo klientams pradėjusio teikti suomių bankas „Pohjola Bank“ taikosi į didžiausias šalies bendroves, rašo vz.lt. „Pohjola Bank“ vadovas Mikaelis Silvennoinenas teigia, kad „Pohjola Bank“ Lietuvoje daugiausia ketina paslaugas teikti stambiems verslo klientams. „Didelių bendrovių yra mažiau, tad bankui nereikia kurti daug padalinių, skyrių tam, kad galėtų aptarnauti klientus.

Didžiausiai Suomijos finansų grupei „OP-Pohjola Group“ priklausantis bankas „Pohjola Bank plc” šiandien Vilniuje oficialiai atidarė filialą, kuris verslo klientams teiks mokėjimų ir likvidumo valdymo, lizingo, apyvartos lėšų ir investicijų finansavimo paslaugas.

 Sekmadienio naktį sukurptas sandoris tarp Kipro ir tarptautinių kreditorių sukėlė pagrįstą gyventojų pasipiktinimą. Šalies gelbėjimo planas kardinaliai skiriasi nuo kitų euro zonos narių, kurios per pastaruosius kelis metus buvo atsidūrusios ties bankroto riba, gelbėjimo projektų. Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai.

Kipras dar ne taip seniai buvo lengvatinio apmokestinimo zona, kurioje gyventojai įprato naudotis pigiais kreditais ir gauti aukštas palūkanas už indėlius. Atėjo laikas už tai sumokėti. Maža šalis Kipro centrinio banko duomenimis, depozitų šalies bankuose sausio pabaigoje buvo 68,4 mlrd. eurų (235 mlrd. Lt). Šalies rezidentų sąskaitose – 42,9 mlrd. eurų, euro zonos rezidentų – 4,8 mlrd. eurų, kitų šalių rezidentams priklausė 20,9 mlrd. eurų indėlių. Banko „Finasta“ vyr.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina matantis eurą horizonte 2015-aisiais. Tiesa, tik atlikus namų darbus ir be jokių dirbtinių priemonių. Platus horizontas gydomoje Lietuvos finansų sistemoje atsiveria ir privataus vartojimo kreditų teikėjams.

Galimas Kipro indėlių apmokestinimas – gera pamoka Lietuvos verslininkams, kad neverta laikyti daug laisvų lėšų rizikingose vietose, mano banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Kipras buvo trečia populiariausia šalis pagal tiesiogines Lietuvos investicijas, kurių suma siekė siekė 574 mln. litų. „Įmonės turi ganėtinai daug laisvų lėšų, jos neskuba investuoti ir laiko lėšas kojinėse, taip pat ir Kipro bankuose.

Prieš savaitę praneštas aukso,kaip nemadingos ir nepelningos investicijos „titulas” gali nebetekti prasmės. Tačiau pirmadienį atsirado priešingų argumentų. Aukso kainos pakilo daugiausiai per 2,5 savaitės iki 1 608,3 JAV dolerių už unciją šį pirmadienį. Kontroversiška finansinė pagalba Kiprui, paskatino investuotojus pirkti saugų investicijoms metalą, praneša CNBC. Vis dėlto, lieka abejonių dėl staiga šoktelėjusio tauriojo metalo populiarumo, kurio kaina šiais metais krito 4 procentais.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį Briuselyje susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuris mainais turės taikyti „skausmingas“ priemones indėlininkams, skelbia „bloomberg.com“. Pagal naująją iniciatyvą Kipro indėlininkai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Tai padės surinkti 5,8 mlrd. eurų. Kipro ekonomika tesiekia 0,2 proc.

Investuotojai bėga nuo aukso. Praėjusią savaitę „JP Morgan“ paviešino grafiką, kuriame aiškiai matyti praėjusių metų investicinė grąžą iš atskirų turto klasių. Akivaizdu, kad auksas psirodė prasčiausiai, rašo qz.com.

 

Prasidėjus pasaulinei finansų krizei aukso kaina ėmė kopti aukštyn. 2011 metų rugsėjį aukso vertė pasiekė piką, tačiau po to metalas nustojo brangti. Investuotojams pabodo laukti naujo kainų šuolio, todėl dalis pradėjo išpardavinėti savo auksines investicijas.

„Apple“ didžiąją dalį praėjusių metų buvo vertingesnė nei JAV ar Europos bankų sektorius. „Maždaug 2011 metų spalio mėnesį bendra 40 Europos bankų vertė prilygo vienos „Apple“ vertei. Ar gali būti, kad 40 bankų kainuoja tiek pat, kiek viena IT kompanija“, – spaudos konferencijoje klausė „Swedbank“ akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas. Pasak jo, šiandien stebimas vertės susigrūdimas: „Investuotojai šiandien nežino, kas ir kiek turėtų kainuoti.

Kovo 1 d. įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui bankrutuoti galės gyventojai, kurių skolos yra 25 tūkst. litų ar daugiau. Ekonomistai pripažįsta, kad tokio įstatymo reikia, tačiau baiminasi paskolų gavėjų piktnaudžiavimo. Tikimasi sąžiningų bankrotų Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko užuominos apie būtinybę didinti konkurenciją finansų srityje leidžia tikėtis naujų pavadinimų Lietuvos bankų pasaulyje. Rinkos užkulisiuose prabilta apie du galimus kandidatus, kurie išaugs iš esamų finansinių institucijų rašo „eVersus“. Žvalgosi į vakariečius Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas prognozuoja, kad Lietuvos bankų sistemoje bus naujų dalyvių. „Jeigu kalbėtume apie bankų sistemą, matau, kad ji pakankamai stipri.

 Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių valdomas turtas sumažėjo, suteiktų paskolų portfelis ir indėlių suma išaugo, tačiau pelnas sumenko šiek tiek daugiau nei trečdaliu. „Pelno smukimą lėmė du veiksniai.

Praėjusią savaitę policija surengė operaciją, kurios metu Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su bankais, užkirto kelią gerai organizuotai, tarptautiniu mastu profesionaliai veikusiai nusikalstamai grupuotei, kuri naudodama specialią įrangą savinosi mokėjimo kortelių duomenis. 2013 m. vasario 22 d. pareigūnai tris Rumunijos piliečius sulaikė, šie, padarę nusikaltimą, važiavo nuomotu automobiliu Laisvės prospektu, Vilniuje.

Šią savaitę bankas „JP Morgan“ pranešė, kad per 2013-2014 m. atleis apie 20 tūkst. darbuotojų dėl didelių nuostolių patirtų vartojimo ir būsto paskolų sektoriuje. Tai tik dar vienas iš daugelio pasaulio bankų pastaraisiais metais pranešančių apie masinį etatų mažinimą. „JP Morgan“ iki 2014 m. pabaigos atleis 13-15 tūkst. žmonių banko būsto paskolų sektoriuje ir 3-4 tūkst. mažmeninės bankininkystės sektoriuje.

Šiandien dar nėra žinoma, kiek žlugusiame Ūkio banke buvo draustų ir nedraustų valstybinių lėšų, kadangi vis dar vyksta blogosios ir gerosios dalių atskyrimo darbai. Taip šiandien žiniasklaidai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Viskas skaičiuojama litais ir centais, perduodamas turtas, tačiau šis procesas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

„Snoro“ ir Ūkio banko skandalai patvirtina, kad iš skaudžių klaidų per kelis dešimtmečius nepasimokyta. Krauju nudažytais laukiniais 1990-aisiais Lietuvoje sukruto ir pirmieji kapitalizmo vilkai. Būtent jie ėmėsi kurti naujas laisvosios rinkos žaidimų taisykles, kurių pagrindu vėliau buvo įkurti komerciniai bankai „Apus“, „Ekspres“, „Sekundė“, „Ateitis“, „Lietuvos verslas“, „Aurabankas“, Vakarų bankas, Komercinis kredito bankas ir pan.

Per metus Baltijos šalys neteko penkių bankų. Pastarasis, pradėjęs verti duris į regioną, nors vis dar trypčioja ant slenksčio - JAV bankas "Ge Money". Nors bankų skandalų epicentru praėjusiais metais tapo Lietuva, didžiausių nuostolių patyrė Latvija, rašo "Telegraf". Lietuvoje buvo likviduotas bankas "Snoras", vėliau uždaryti jo Latvijos ir Estijos padaliniai, veikę pagal atskiras banko licencijas. Štai - jau trys bankai.

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

„Tobulėti ne tik yra kur – pradedame kaip nuo balto lapo“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas po pokalbio su Lietuvos banko vadovais apie Ūkio banko krizę. Pasak jo, galimybė, kad ekscentriškai viešumoje besielgiąs banko savininkas Vladimiras Romanovas bus nubaustas, yra nedidelė. Pasak A. Paulausko, kviečiantis į komiteto posėdį buvo norima išsiaiškinti, gerėja ar blogėja bankų priežiūra Lietuvoje.

Kol krizės nukamuotoje Europoje bankai praneša apie darbuotojų atleidimus ir uždaromus bankų skyrius „Svenska Handelsbanken“, kurio filialas veikia ir Lietuvoje, sėkmingai eksportuoja švediškos bankininkystės modelį ir užima atsilaisvinusias paslaugų teikimo nišas, rašo „Bloomberg“. „Handelsbanken“ ketina tęsti plėtrą Nyderlanduose. Ši šalis tampa šeštaja banko namų rinka. Iki šiol „Handelsbanken“ savo veiklos modelį pritaikė Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Per 6 metų mikrokreditų teikimo laikotarpį smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms suteikta kreditų už daugiau kaip 62 mln. litų. Mikrokreditų pasinaudojo beveik 900 įmonių. Ūkio ministerija, verslo atstovai ir priemonės administratorius teigia, kad rezultatai pranoko lūkesčius. „Mikrokreditai suteikė galimybę skatinti verslumą savivaldybėse. Ten buvo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų veiklai plėtoti.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Indonezijos bankai - pelningiausi pasaulyje, informuoja verslo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo pačios skaičiavimais. Agentūra lygina penkių didžiausių bankų kiekvienoje iš 20 didžiausių pasaulio ekonomikų finansinius rodiklius. Indonezijos bankų pelningumas sudarė 23 proc. Antrojoje vietoje atsidūrė Kinija (21 proc.), , trečioje - Kanada (20 proc.). Šis rodiklis beveik du kartus didesnis nei JAV bankų pelningumo rodiklis, kuris sudaro vos 9 proc.

Islandijos ekonomika atsigauna po krizės, tačiau šios salos gyventojai vis dar nešioja ketverių metų sunkmečio randus. Einaras Gudmundssonas „The Financial Times“ pasakoja apie telefono skambutį, kurio sulaukė vieną rytą. Jo draugas papasakojo apie vagystę praėjusią naktį. „Tai buvo pirmoji vagystė, kai viskas, ką žmogus pavogė iš mažos parduotuvėlės buvo tik duonos kepalas. Nei pinigų, nei kitų daiktų jis neėmė.

Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodos dėmės“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Asmeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc.