bankai

Galimas Kipro indėlių apmokestinimas – gera pamoka Lietuvos verslininkams, kad neverta laikyti daug laisvų lėšų rizikingose vietose, mano banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Kipras buvo trečia populiariausia šalis pagal tiesiogines Lietuvos investicijas, kurių suma siekė siekė 574 mln. litų. „Įmonės turi ganėtinai daug laisvų lėšų, jos neskuba investuoti ir laiko lėšas kojinėse, taip pat ir Kipro bankuose.

Prieš savaitę praneštas aukso,kaip nemadingos ir nepelningos investicijos „titulas” gali nebetekti prasmės. Tačiau pirmadienį atsirado priešingų argumentų. Aukso kainos pakilo daugiausiai per 2,5 savaitės iki 1 608,3 JAV dolerių už unciją šį pirmadienį. Kontroversiška finansinė pagalba Kiprui, paskatino investuotojus pirkti saugų investicijoms metalą, praneša CNBC. Vis dėlto, lieka abejonių dėl staiga šoktelėjusio tauriojo metalo populiarumo, kurio kaina šiais metais krito 4 procentais.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį Briuselyje susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuris mainais turės taikyti „skausmingas“ priemones indėlininkams, skelbia „bloomberg.com“. Pagal naująją iniciatyvą Kipro indėlininkai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Tai padės surinkti 5,8 mlrd. eurų. Kipro ekonomika tesiekia 0,2 proc.

Investuotojai bėga nuo aukso. Praėjusią savaitę „JP Morgan“ paviešino grafiką, kuriame aiškiai matyti praėjusių metų investicinė grąžą iš atskirų turto klasių. Akivaizdu, kad auksas psirodė prasčiausiai, rašo qz.com.

 

Prasidėjus pasaulinei finansų krizei aukso kaina ėmė kopti aukštyn. 2011 metų rugsėjį aukso vertė pasiekė piką, tačiau po to metalas nustojo brangti. Investuotojams pabodo laukti naujo kainų šuolio, todėl dalis pradėjo išpardavinėti savo auksines investicijas.

„Apple“ didžiąją dalį praėjusių metų buvo vertingesnė nei JAV ar Europos bankų sektorius. „Maždaug 2011 metų spalio mėnesį bendra 40 Europos bankų vertė prilygo vienos „Apple“ vertei. Ar gali būti, kad 40 bankų kainuoja tiek pat, kiek viena IT kompanija“, – spaudos konferencijoje klausė „Swedbank“ akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas. Pasak jo, šiandien stebimas vertės susigrūdimas: „Investuotojai šiandien nežino, kas ir kiek turėtų kainuoti.

Kovo 1 d. įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui bankrutuoti galės gyventojai, kurių skolos yra 25 tūkst. litų ar daugiau. Ekonomistai pripažįsta, kad tokio įstatymo reikia, tačiau baiminasi paskolų gavėjų piktnaudžiavimo. Tikimasi sąžiningų bankrotų Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko užuominos apie būtinybę didinti konkurenciją finansų srityje leidžia tikėtis naujų pavadinimų Lietuvos bankų pasaulyje. Rinkos užkulisiuose prabilta apie du galimus kandidatus, kurie išaugs iš esamų finansinių institucijų rašo „eVersus“. Žvalgosi į vakariečius Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas prognozuoja, kad Lietuvos bankų sistemoje bus naujų dalyvių. „Jeigu kalbėtume apie bankų sistemą, matau, kad ji pakankamai stipri.

 Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių valdomas turtas sumažėjo, suteiktų paskolų portfelis ir indėlių suma išaugo, tačiau pelnas sumenko šiek tiek daugiau nei trečdaliu. „Pelno smukimą lėmė du veiksniai.

Praėjusią savaitę policija surengė operaciją, kurios metu Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su bankais, užkirto kelią gerai organizuotai, tarptautiniu mastu profesionaliai veikusiai nusikalstamai grupuotei, kuri naudodama specialią įrangą savinosi mokėjimo kortelių duomenis. 2013 m. vasario 22 d. pareigūnai tris Rumunijos piliečius sulaikė, šie, padarę nusikaltimą, važiavo nuomotu automobiliu Laisvės prospektu, Vilniuje.

Šią savaitę bankas „JP Morgan“ pranešė, kad per 2013-2014 m. atleis apie 20 tūkst. darbuotojų dėl didelių nuostolių patirtų vartojimo ir būsto paskolų sektoriuje. Tai tik dar vienas iš daugelio pasaulio bankų pastaraisiais metais pranešančių apie masinį etatų mažinimą. „JP Morgan“ iki 2014 m. pabaigos atleis 13-15 tūkst. žmonių banko būsto paskolų sektoriuje ir 3-4 tūkst. mažmeninės bankininkystės sektoriuje.

Šiandien dar nėra žinoma, kiek žlugusiame Ūkio banke buvo draustų ir nedraustų valstybinių lėšų, kadangi vis dar vyksta blogosios ir gerosios dalių atskyrimo darbai. Taip šiandien žiniasklaidai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Viskas skaičiuojama litais ir centais, perduodamas turtas, tačiau šis procesas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

„Snoro“ ir Ūkio banko skandalai patvirtina, kad iš skaudžių klaidų per kelis dešimtmečius nepasimokyta. Krauju nudažytais laukiniais 1990-aisiais Lietuvoje sukruto ir pirmieji kapitalizmo vilkai. Būtent jie ėmėsi kurti naujas laisvosios rinkos žaidimų taisykles, kurių pagrindu vėliau buvo įkurti komerciniai bankai „Apus“, „Ekspres“, „Sekundė“, „Ateitis“, „Lietuvos verslas“, „Aurabankas“, Vakarų bankas, Komercinis kredito bankas ir pan.

Per metus Baltijos šalys neteko penkių bankų. Pastarasis, pradėjęs verti duris į regioną, nors vis dar trypčioja ant slenksčio - JAV bankas "Ge Money". Nors bankų skandalų epicentru praėjusiais metais tapo Lietuva, didžiausių nuostolių patyrė Latvija, rašo "Telegraf". Lietuvoje buvo likviduotas bankas "Snoras", vėliau uždaryti jo Latvijos ir Estijos padaliniai, veikę pagal atskiras banko licencijas. Štai - jau trys bankai.

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

„Tobulėti ne tik yra kur – pradedame kaip nuo balto lapo“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas po pokalbio su Lietuvos banko vadovais apie Ūkio banko krizę. Pasak jo, galimybė, kad ekscentriškai viešumoje besielgiąs banko savininkas Vladimiras Romanovas bus nubaustas, yra nedidelė. Pasak A. Paulausko, kviečiantis į komiteto posėdį buvo norima išsiaiškinti, gerėja ar blogėja bankų priežiūra Lietuvoje.

Kol krizės nukamuotoje Europoje bankai praneša apie darbuotojų atleidimus ir uždaromus bankų skyrius „Svenska Handelsbanken“, kurio filialas veikia ir Lietuvoje, sėkmingai eksportuoja švediškos bankininkystės modelį ir užima atsilaisvinusias paslaugų teikimo nišas, rašo „Bloomberg“. „Handelsbanken“ ketina tęsti plėtrą Nyderlanduose. Ši šalis tampa šeštaja banko namų rinka. Iki šiol „Handelsbanken“ savo veiklos modelį pritaikė Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Per 6 metų mikrokreditų teikimo laikotarpį smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms suteikta kreditų už daugiau kaip 62 mln. litų. Mikrokreditų pasinaudojo beveik 900 įmonių. Ūkio ministerija, verslo atstovai ir priemonės administratorius teigia, kad rezultatai pranoko lūkesčius. „Mikrokreditai suteikė galimybę skatinti verslumą savivaldybėse. Ten buvo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų veiklai plėtoti.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Indonezijos bankai - pelningiausi pasaulyje, informuoja verslo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo pačios skaičiavimais. Agentūra lygina penkių didžiausių bankų kiekvienoje iš 20 didžiausių pasaulio ekonomikų finansinius rodiklius. Indonezijos bankų pelningumas sudarė 23 proc. Antrojoje vietoje atsidūrė Kinija (21 proc.), , trečioje - Kanada (20 proc.). Šis rodiklis beveik du kartus didesnis nei JAV bankų pelningumo rodiklis, kuris sudaro vos 9 proc.

Islandijos ekonomika atsigauna po krizės, tačiau šios salos gyventojai vis dar nešioja ketverių metų sunkmečio randus. Einaras Gudmundssonas „The Financial Times“ pasakoja apie telefono skambutį, kurio sulaukė vieną rytą. Jo draugas papasakojo apie vagystę praėjusią naktį. „Tai buvo pirmoji vagystė, kai viskas, ką žmogus pavogė iš mažos parduotuvėlės buvo tik duonos kepalas. Nei pinigų, nei kitų daiktų jis neėmė.

Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodos dėmės“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Asmeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc.

Vokietijos bankų priežiūros institucija (BaFin) pradėjo patikrinimą keturiuose šalies bankuose, kurie įtariami tarptautinėmis manipuliacijomis, susijusiomis su palūkanų normomis. Į priežiūros instancijų akiratį pateko ir tokie finansų sektoriaus milžinai kaip "Deutsche Bank" ir "Portigon", praneša "Deutsche Welle". BaFin ekspertai įtaria, kad bankai manipuliavo Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR.

Ispanijos, Italijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos bankai turi skirti daug daugiau lėšų, kad turėtų iš ko padengti potencialius nuostolius dėl „blogųjų paskolų“, ketvirtadienį pareiškė agentūra „Moody's“, taip perspėdama Europos mokesčių mokėtojus apie gresiančias naujas išlaidas. Apie tai informuoja „Reuters“. Europos bankai jau pritraukė šimtus milijardus eurų, kad padengtų galimus nuostolius dėl beviltiškų paskolų. Didelė finansavimo dalis gauta iš vyriausybių.

 Europos Parlamentas (EP) balsavo už priemones, kuriomis būtų dar labiau sugriežtinta kredito reitingų agentūrų veikla. Nauju dokumentu siekiama padidinti kredito reitingų agentūrų veiklos Europos Sąjungoje skaidrumą ir apriboti Jungtinių Amerikos Valstijų agentūrų įtaką. JAV galybė Bankų reitingai turi įtakos skolinimo palūkanų dydžiams, kurie lemia ekonomikos raidai, valstybių ir gyventojų gerovę. Iki šiol reitingų agentūros „Standard & Poor's“, „Moody's“ ir „Fitch“ užėmė 95 proc.

Praėjusiais metais mokėjimo paslaugų rinkoje vartotojams teigiamus pokyčius lėmė auganti konkurencija tarp bankų ir naujų šios rinkos dalyvių, tačiau keliems komerciniams bankams pabranginus kai kurias paslaugas išaugo įkainių atotrūkis tarp mokėjimų, atliekamų grynaisiais pinigais ar bankų skyriuose ir elektroninių pervedimų. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko pirmą kartą pristatomoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Pasaulio kontrolieriai suteikė bankams papildomus ketverius metus ir daugiau laisvės veikti įgyvendinant kapitalo ir likvidumo reikalavimus, bet ar tokia kontrolė galiausiai nenusės ant bankų klientų pečių? Bazelio bankų priežiūros komitetas, kurį sudaro grupė didžiausių pasaulio kontrolierių ir centrinių bankų valdytojų, prieš savaitę nutarė sušvelninti reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad didieji pasaulio bankai galėtų atsilaikyti prieš finansines krizes neprarasdami visų savo pinigų.

Du didžiausi JAV bankai "Goldman Sachs" ir "JP Morgan" pranešė, kad, be didelės įtakos investuojant, padidėjo dar ir bankų pelnas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį grynasis įmonių pelnas, palyginti su 2011 m., pakilo trigubai, t.y. iki 2,9 mlrd. JAV dolerių. "JP Morgan" užregistravo 5,7 mlrd. JAV dolerių pelną, t.y. 54 proc. daugiau nei 2011 m. (3,7 mlrd. JAV dolerių). "JP Morgan" vadovui Džeimiui Daimonui (Jamie Dimon) bus sumokėta dvigubai mažiau nei 2011 m. Jis gaus 11,5 mln.

Nuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Atviro kreditų fondo (AKF) veiklos pradžios iki 2012 m. pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės investicijoms ir plėtrai jau panaudojo kiek daugiau nei 100 mln. litų. Pakeitus dalį paskolų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygų, pratęsus skolinimo terminą ir sumažėjus kreditavimo kainai, atsivers daugiau galimybių verslo plėtrai Lietuvoje.

Verslo organizacijų kreipimasis į Lietuvos banką bei pavienių asmenų teisminiai ginčai parodė, kad bankų politika Lietuvoje negali būti pavadinta skaidria ir atsakinga. Specialistai teigia, kad šalyje veikiantys bankai – grobuoniškos institucijos. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti. Iki šiol nemažai gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja vien tik gryniesiems pinigams išsiimti.

Islandijos ekonomika grįžta. Šalis, kurios BVP 10 ketvirčių iš eilės traukėsi, staiga grįžo į stabilias vėžes ir jos ūkis septynis ketvirčius auga po 2,5 proc. per metus, rašo BBC. Tuo gali pasigirti nedaug Europos šalių. Nedarbo lygis šalyje yra žemiau 5 proc., o pasitikėjimas grįžta. Šis atsigavimas liudija apie ištverminga islandų charakterį. Natūralios Arkties pakrašty įsikūrusios salos iššūkiai išaugino tautą, kuri yra stipri, atkakli, stropi bei labai sunkiai dirbanti.

Pinigų plovimas į Iraną, manipuliacijos palūkanų normomis, už kurias moka vartotojai ir verslo atstovai, netinkamai atimamos nuosavybės teisės iš namų savininkų ir kiti bankų nusikaltimai 2012-iais stambiausioms finansų institucijoms atsiėjo daugiau kaip 10,7 mlrd. JAV dolerių, rašo naujienų portalas CNN. Kai gruodžio mėnesį bankas UBS sutiko JAV valdžiai sumokėti 1,2 mlrd. JAV dolerių už tai, kad manipuliavo tarpbankinėmis palūkanų normomis, LIBOR, buvo pasiektas bankų sumokėtų baudų rekordas.

Rotšildų dinastiją galima laikyti tarptautinių finansų sistemos pradininke. Jos įkūrėjas Majeris Rotšildas yra septintas pačių įtakingiausių verslininkų per istoriją sąraše pagal „Forbes“. Jis vadinamas šiuolaikinės bankų sistemos įkūrėju, kuris įvedė suvokimą apie „diversifikaciją, greitą informacijos perdavimą, konfidencialumą ir dideles apimtis“. M. Rotšildas buvo pasiruošęs ir suprato būtinybę leisti didesnius pinigus, kad gautų didesnį pelną.

Evelina Povilaitytė Pateikiame svarbiausius verslui ir ekonomikai šių metų įvykius. Naujos investicijos Vasario mėnesį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pranešė, kad savivaldybėje priimtas sprendimas steigti naują oro bendrovę „airLITUANICA“. Taip pat skelbiama, kad šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. išdygs Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė, investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Rizikos fondai išgyveno dar vienus suveržtus metus. Vidutiniškai vienas valdytojas per pastaruosius 11 mėnesių gavo tik 4,9 proc. pelno – tai visai neprimena tokių pinigų, kokiais garsėja ši industrija, rašo „Financial Times“. Nepaisant nusivylimo, kai kurios fondų investicijos atsipirko. Sauja rizikos fondų sugebėjo užsidirbti milijonus iš didelių, dažnai tiesioginių kontraversiškų statymų. 
 Graikijos obligacijos Kovo mėnesį pirkti Graikijos obligacijas neatrodė labai protingas žingsnis.

Finansų rinkos laukia vieno įdomiausių manevrų – Ūkio banko ir „Šiaulių banko" sujungimo. Ties šiuo planu, eVersus duomenimis, jau kuris laikas dirba Lietuvos bankas, tačiau neaišku, ar šis procesas prasidės dar šiais metais.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) teigia, kad bankų priežiūros institucijos sukūrimas padės atkurti pasitikėjimą krizės nukamuota euro zona, informuoja AFP.

Europos Sąjungos komisaro Algirdo Šemetos stumiamas finansinių sandorių mokestis sulaukia vis daugiau pritarimo. Bankų apmokestinimui trečiadienį pritarė Europos Parlamentas, rašo "Lietuvos rytas". Pasak eurokomisaro iš Lietuvos, bankai per mažai moka mokesčių į šalių biudžetą, o finansiniams sandoriams netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). "Kai perkate vandenį, mokate PVM, o kai finansines paslaugas - ne.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas perspėjo, kad Švedija gali nesijungti prie planuojamos Europos Sąjungos (ES) bankų sąjungos ir kad tai šaliai turėtų tik ribotą finansinį poveikį, informuoja AFP. "Mes manome, kad Švedija gali likti už (šios sąjungos) ir kad tai neturėtų jokių lemiamų pasekmių Švedijos finansų sistemai, namų ūkių skolinimosi kainoms ar kompanijų priėjimui prie finansavimo", - ministrą citavo naujienų agentūra TT.

Per mėnesį Latvijoje ir Estijoje įsteigiama po 1,6 tūkst. naujų įmonių, Lietuvoje – 1,3 tūkst. „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento vadovas Sigitas Žutautas sako, kad Lietuva atsilieka, nes vėliau už šalis kaimynes pradėjo gerinti verslo aplinką. – Kokių tendencijų, jūsų nuomone, atskleidžia naujų verslų statistika? Ar iš jos galima spręsti apie lietuvių verslumo lygį? – Lietuvoje daugėja steigiamų įmonių, vejamės latvius ir estus, nors nuo jų dar atsiliekame.

Bankininkams rūpi ne tik Centrinio Banko normatyvai, pelnas ir portfelių augimas. Didelę savo laiko dalį jie skiria vaikams – svarbiausiam gyvenimo aktyvui. Bankininkai dažniausiai turi ne vieną ir net ne du vaikus. Rusų leidinys „Slon“ paruošė publikacijų seriją apie tai, kur mokosi ir kuo užsiima finansinio pasaulio žvaigždžių „gyvenimo gėlės“. Romanas Avdejevas, Maskvos kreditų banko savinininkas Daugiausiai vaikų turintis Rusijos bankininkas.

Jau rašėmė apie bankų klientų galimybes derėtis su bankais: pasiūlyti jiems palankesnes kredito sutarties sąlygas, tinkamai pasirinkti banko teikiamas galimybes ir taip sutaupyti kad ir dešimtadalį paskolų vertės. Pasirodo, kaip tik dabar bankai turėtų būti lankstesni ir linkę išklausyti klientus. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad neretai požiūris į bankus, kaip į patronuojančią ir sąlygas diktuojančią finansų instituciją yra kontroversiškas.

Kaip iš milijonierių netapti milijonieriais su minuso ženklu, laiku ir be sunkumų išmokėti paskolą, gauti naudą ir dar sutaupyti? Specialistai pataria: su banku derėtis ne tik galima, bet ir reikia. Esą tinkamai įvertinus banko siūlomas sąlygas, ir, dar geriau, siūlant savąsias, galima sutaupyti bent 10 ar 20 proc. paskolų vertės, bent puse procento sumažinti banko maržą.

Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba (NEETV) per metus pradeda kelis tūkstančius ikiteisminių tyrimų dėl nusikaltimų panaudojant elektroninę erdvę ir tik kelias dešimtys dėl nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje. Sudėtingesnius nusikaltimus tiria Kriminalinės policijos biuro NEETV , tačiau paprastesni atitenka policijos komisariatams, kur šiuo metu stinga šios srities specialistų.

Šalia bankų pasaulio klesti milžiniška, tačiau retai pastebima šešėlinės bankininkystės karalystė. Rizikos draudimo ir pinigų rinkos fondai per pastaruosius keliolika metų, nepaisant pasaulinės finansų krizės, išaugo iki neįtikėtino dydžio ir įgijo nemenką reikšmę. Lyg ir derėtų džiaugtis inovacijomis finansinių instrumentų srityje, deja, priešingai nei tradiciniai bankai šešėlinės bankininkystės atstovai yra nepasiekiami priežiūros institucijų rankoms.

JAV federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke pareiškė, kad pernelyg griežti bankų keliami skolinimosi reikalavimai stabdo JAV būsto rinkos atsigavimą. Centrinio banko pirmininkas pripažino, kad „JAV būsto rinka vis dar neišlindo iš miško“, kitais žodžiais, situacija šiame sektoriuje išlieka įtempta.