bankai

Ekonomika įžiebė daug keistų konspiracijų teorijų. Nepaisant to, kad jos neatitinka tikrovės, žmonės ir toliau jomis ištikimai tiki. „Business Insider“ surinko mitus bei konspiracijų teorijas, kurios niekaip nemiršta. JAV Federalinis rezervas yra privati korporacija, kuri veikia, kad atneštų pelną savo akcininkams Ši teorija gyvuoja beveik nuo rezervo įkūrimo pradžios 1913 metais. Iš tiesų bankai turi mažą dalį nacionalinių bankų akcijų (6 proc.

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai „pasaulis pasikeitė“, rašo „The Guardian“. Tačiau kas nutiko ekonominio nuosmukio architektams? Ar pasikeitė jų pasaulis? Vadovas Adamas Applegarthas buvo priverstas 2007 metais palikti skęstanti JK banką „Northern Rock“. Per penkis metus iki banko bankroto pradžios jis gavo apie 10 mln. svarų sterlingų bei pardavė akcijas už 2,6 mln. svarų sterlingų. Jo pensija, kai jam sueis 55 metai bus verta 304 tūkst. svarų sterlingų per metus.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Realiame gyvenime bankų plėšikai, pasirodo, gali būti daug kūrybingesni netgi už filmų herojus. Pateikiame dešimt keisčiausių bankų apiplėšimo atvejų, kurie stebina savo išradingumu. 1. Herojus iš „Žvaigždžių karų“ Vagis, apsirengęs paštininku, sugebėjo meistriškai apvogti du bankus, sugaišęs mažiau negu valandą.

„Snoro“ kreditorių komitetas nustatė atlyginimą banko bankroto administratoriui Neilui Cooperiui. Kaip praneša vz.lt, N. Cooperiui nuo rugpjūčio mėnesio bus mokamas 100 tūkst. litų mėnesinis atlyginimas, o komandai nustatyta 5 mln. litų mėnesio išlaidų riba. Šią savaitę „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė ekonomika.lt teigė, kad galutinių sprendimų dėl „Snoro“ antrinių bendrovių dar nėra priimta.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ patvirtino aukščiausią AAA Vokietijos reitingą su stabilia perspektyva, informuoja AP. Agentūros pranešime pažymima, kad didžiausia Europos ekonomika yra pajėgi atlaikyti sukrėtimus, galinčius kilti dėl regiono skolų krizės. Praėjusią savaitę kita reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Vokietijos reitingo perspektyvą į neigiamą ir savo sprendimą pagrindė nerimu dėl besitęsiančios skolų krizės keliamos grėsmės šalies ekonomikai.

Dėl euro zonos skolų krizės antrąjį ketvirtį smarkiai smuko stambiausio Šveicarijos banko UBS ir didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ pelnas, praneša BBC. UBS pelnas siekė 425 mln. Šveicarijos frankų (434 mln. JAV dolerių), palyginti su 1 mlrd. frankų prieš metus. Pelnas smuko 58 proc. „Deutsche Bank“ ketvirtinis pelnas sumažėjo 63 proc., nuo 969 mln. eurų prieš metus, iki 375 mln. eurų. Abu bankai dėl mažesnio pelno kaltino ekonominį nuosmukį Europoje ir JAV.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas  ketvirtadienį paragino pasaulio verslo lyderius investuoti į Britaniją, o vos prieš dieną buvo paskelbti duomenys apie tai, kad šalies ekonomikos būklė yra kur kas blogesnė nei manyta. D. Cameronas patiria spaudimą gerinti šalies ekonomikos būklę, o paskelbus naujausius duomenis paaiškėjo, kad ekonomika per antrąjį ketvirtį susitraukė daugiau nei prognozuota.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ peržiūrėjo 17 didžiausių Vokietijos bankų perspektyvų prognozes. Į sąrašą bankų, kurie artimiausiu metu gali susidurti su sunkumais, pateko tokie milžinai kaip „Bayerische Landesbank“, „DekaBank Deutsche Girozentrale“, „HSH Nordbank“, „Landesbank Baden-Wuerttemberg“, „Landesbank Berlin“, „Landesbank Hessen-Thueringen“, „Andesbank Saar“ ir „Norddeutsche Landesbank“, pranešė verslo naujienų agentūra RBC.

Per pastarąjį Libor skandalą rimtai susirūpinta dėl apgaulingos informacijos apie bankų nustatomas tarpbankinės rinkos palūkanų normas. Manipuliavimas arba bandymas manipuliuoti tokiais esminiais lyginamaisiais indeksais gali labai paveikti rinkos vientisumą ir sukelti didelių nuostolių vartotojams bei investuotojams arba iškreipti realiąją ekonomiką.

Euro zonos šalys turi būti pasirengusios padėti Ispanijai, kurios skolinimosi kaina toliau auga, pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas.

Šių metų pirmąjį pusmetį pastebimas mažesnis nuomonės lyderių aktyvumas žiniasklaidos priemonėse. Lyginant su antruoju praėjusių metu pusmečiu, cituotų asmenų, atstovaujančių bankus, telekomunikacijų ir draudimo bendroves, skaičius sumažėjo 17 proc. Tuo metu labiausiai cituojamu vadovu žiniasklaidos priemonėse tapo „Omnitel“ generalinis direktorius Antanas Zabulis. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

Rinkos dalyviai, ketinantys platinti naujus finansinius produktus ar keisti jau platinamus, privalės apie juos informuoti priežiūros instituciją – Lietuvos banką. Tokį įpareigojimą siūloma pradėti taikyti jau šį rudenį. Informavimo tvarką nustatantis teisės akto projektas pateiktas svarstyti bankų, kitoms finansų rinkos dalyvių asociacijoms.

Atliekant įvairias finansines operacijas bankas prašo pateikti skirtingų duomenų. Ar Jums kada nors kilo klausimas, kaip banke yra tvarkomi Jūsų duomenys? Į šį ir kitus klausimus atsako Tomas Černiauskas, „Danske“ banko Informacijos saugos specialistas. Kokius duomenis saugo bankai? Saugomi yra tik tie asmens duomenys, be kurių nebūtų įmanoma identifikuoti žmogaus tapatybės ir suteikti reikiamas paslaugas.

Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.

Vokietijos Bundestagas ketvirtadienį pritarė milijardinei paramai Ispanijos bankams, praneša agentūra AFP. Už balsavo 473 deputatai, 97 buvo prieš ir 13 susilaikė. Ispanija birželio 25-ąją iš Europos finansinio stabilumo fondo oficialiai paprašė pagalbos savo bankams. Per 18 mėnesių šalies bankams bus skirta 100 mlrd. eurų. Pirmieji 30 mlrd. turėtų būti išmokėti dar šį mėnesį. Paramai Ispanijai turi pritarti visų euro zonos šalių parlamentai.

Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas pasiūlė centrinių bankų vadovams ir reguliuotojams rugsėjo 9 d. aptarti galimą tarpbankinių palūkanų normų sistemos LIBOR reformą, informuoja BBC. Anot jo, „akivaizdu, kad LIBOR sistemai reikia radikalių reformų“. Tokio žingsnio imamasi po skandalo, susijusio su galimomis keturių Europos bankų manipuliacijomis palūkanų normomis.

Tikslas dar šiemet sukurti vieną didžiųjų euro zonos bankų priežiūros instituciją iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip lengvai įgyvendinamas vaistas nuo ateityje galinčių užklupti neramumų. Vis dėlto specialistai perspėja, kad bankų kontrolės kūrimo kelias bus gerokai ilgesnis. Prasidėjus finansų krizei siūlymų ir raginimų kurti europinio masto bankų priežiūros organizacijas buvo dešimtys, tačiau kai reikėdavo imtis realių veiksmų, dirbti sekdavosi kur kas prasčiau.

Ispanijos bankai gegužę turėjo rizikingų paskolų už 155,84 mlrd. eurų, o tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, informuoja BBC. „Abejotinos“ paskolos sudaro 8,95 proc. bendrų Ispanijos bankų išduotų paskolų. Dauguma galimai blogų paskolų yra susijusios su Ispanijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimu ir ekonomikos recesija. Naujausi duomenys atspindi daugybės Ispanijos bankų silpnumą. Euro zonos valstybės praėjusį mėnesį sutiko suteikti Ispanijos bankų sektoriui iki 100 mlrd.

Keletą savaičių finansų rinkas drebina LIBOR skandalas. Kas yra LIBOR ir kodėl bankininkai norėjo juo manipuliuoti? Už bandymą manipuliuoti LIBOR (angl. London inter–bank offered rate) – Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma – antras pagal dydį britų bankas „Barclays“ sumokėjo 450 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd.

Thebanker.com autorius, palikęs investicinį banką ir pradėjęs nuosavą verslą, pasakoja apie unikalią patirtį bankų sektoriuje. Ryškiausi prisiminimai susiję su atleidimu iš darbo. Gali būti tiesiog išspirtas pro duris per mažiau nei 5 minutes. Arba dar blogiau: užblokuojamas apsaugos leidimas. Kartais rytais galvodavau, ar nereikės apsisukti, kai apsauga manęs neįleis ir pasakys, kad savo daiktus gausiu paštu.

Europos pagalba sunkumų slegiamai Ispanijai turėtų apimti visą šalies ekonomiką, o ne tik bankų sektorių, interviu dienraščiui „Boersen Zeitung“ sakė Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas, informuoja AFP. „Bankų balansai atspindi bendrą ekonomikos būklę. Jeigu investuotojai matytų, kad paramos Ispanijai sąlygos apima ne tik bankų sektorių, tai turėtų teigiamą poveikį obligacijų rinkoms“, – teigė J. Weidmannas.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Manipuliavimo LIBOR palūkanomis skandalas gali tapti brangiausiu ir didžiausias pasekmes turinčiu skandalu bankų istorijoje. Jei į jį įsivėlusios finansinės institucijos nori, kad skandalas nesugriautų jų verslo ir nesužalotų ekonomikos, jos turi veikti greitai, rašo „Bloomberg“. JAV, Kanados, Europos ir Azijos tyrėjai dėlioja kvapą gniaužiantį godumo ir apgavysčių paveikslą.

Graikijos centrinio banko valdytojas antradienį sakė, kad indėliai į bankus grįžta "patenkinamu tempu", ir paragino vyriausybę imtis tolesnių priemonių, paskatinsiančių indėlininkų pasitikėjimą šalies bankų sistema. Prieš parlamento rinkimus gegužę ir birželį graikai iš bankų atsiėmė milijardus eurų, nes baiminosi dėl politinės nežinomybės ir gresiančio šalies pasitraukimo iš euro zonos.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

Euro zonos finansų ministrai susitarė šį mėnesį paskolinti Ispanijai 30 mlrd. eurų, kuriuos šalis panaudos savo bankų sektoriaus stiprinimui, informuoja BBC. Tai bus pirmoji 100 mlrd. eurų siekiančios finansinės paramos paketo dalis. Dėl paketo buvo susitarta birželį. Ministrai dar turi gauti savo parlamentų pritarimą, tačiau jie tikisi, kad išmoką Ispanijai pavyks pervesti iki liepos pabaigos.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Europos centrinis bankas ėmėsi skatinimo priemonių – pigindamas skolinimą sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų – 0,75 procento. Tokio žingsnio – 0,25 proc. punkto sumažinimo – tikėjosi daugiau nei du trečdaliai „Dow Jones Newswires“ apklausti analitikai. Tai pirmasis palūkanų normos sumažinimas nuo gruodžio mėnesio.  Taip pat ECB sumažino vienos nakties indėlių ir skolinimo palūkanas atitinkamai iki 0 ir 1,5 procento.

Didžiausi Jungtinių Valstijų teritorijoje dirbantys bankai sudarė likvidavimo planus bankroto atveju. Dalis tokių planų skelbiama JAV federalinio atsargų banko tinklapyje. Konfidenciali medžiaga nepublikuojama.

Graikijos piliečiai grąžino į savo sąskaitas Graikijos bankuose iki 5 mlrd. eurų po birželio 17 d. rinkimų, kurių rezultatai išsklaidė nerimą dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos, trečiadienį praneša „RIA Novosti“ remdamasi Atėnų televizijos kanalu „Skai“. Ir vis dėlto sugrįžę į šalį kapitalai padengė tik lėšas, nutekėjusias per pastarąsias dvi savaites prieš rinkimus, patikslina televizija.

Tris pirmąsias pelningiausių pasaulio bankų reitingo eilutes užėmė Kinijos finansų įmonės. Pirmąją poziciją reitinge, kurį kasmet sudaro žurnalas „The Banker magazine“, užėmė Kinijos pramonės ir prekybos bankas (Industrial and Commercial Bank of China), jo pelnas 2011 metais siekė 43,2 mlrd. JAV dolerių. Nuo jo šiek tiek atsilieka „Construction Bank“ - 34,8 mlrd. dolerių pelno. Trečioji vieta atiteko bankui „Bank of China“, kurio pelnas 2011 metais siekė 26,8 mlrd. dolerių.

Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ direktorių tarybos pirmininkas Marcusas Agiusas patvirtino atsistatydinsiantis, kilus skandalui dėl banko manipuliacijų svarbiomis bankų palūkanų normomis, informuoja BBC. „Barclays“ bankui buvo skirta 290 mln. svarų sterlingų (per 400 mln. eurų) bauda už mėginimus manipuliuoti finansų rinkos LIBOR ir EURIBOR palūkanų normomis, kurios turi įtakos paskolų ir nekilnojamojo turto įkeitimo kainoms.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia esanti patenkinta dėl pasiekto susitarimo finansuoti prasiskolinusias euro zonos šalis, praneša BBC. „Manau, kad mes suradome gerą kompromisą“, - sakė A. Merkel po visą naktį trukusių derybų, per kurias buvo ypač jaučiamas Italijos ir Ispanijos spaudimas. Nauja priežiūros institucija suteiks Europos centriniam bankui (ECB) galimybę „atidžiai stebėti Europos bankus“, sakė Vokietijos kanclerė.

Lietuvai, priešingai nei euro zonos šalims, dar nereikia bankų priežiūros instrumentų, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje euro zonos valstybės sugebėjo susitarti dėl bankinės sistemos priežiūros ir siekdamos atskaitomybės pasirašys memorandumus. Penktadienio rytą žurnalistams D. Grybauskaitė sakė, kad iki beveik 5 val.

Praėjusį mėnesį finansų pasaulyje netilo kalbos apie 2 mlrd. JAV dolerių nuostolius, kuriuos patyrė „JPMorgan“ Londono investicijų padalinys, prekiaudamas išvestiniais finansiniais instrumentais, rašo „Business Insider“. Milijardiniai nuostoliai Volstrite ne naujiena. Investicijų vilkai turėjo progos stebėti ne vieną nuostolingą sprendimą, kurio padariniai pranoko „JPMorgan“ netektį. Siūlome susipažinti su nuostolingiausiais visų laikų investiciniais sprendimais.

Didžiosios Britanijos Finansinių paslaugų tarnyba (FPT) trečiadienį skyrė bankui „Barclays“ 59,5 mln. svarų sterlingo (256 mln. litų) baudą dėl manipuliavimo Londono tarpbankinės rinkos palūkanų normomis (LIBOR) ir Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normomis (EURIBOR), skelbia BBC. Kartu su FPT skirta bauda „Barclays“ sutiko sumokėti baudų už 290 mln. svarų sterlingo (1,24 mln. litų) atsakingoms Britanijos ir Jungtinių Valstijų tarnyboms.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, šalies bankų sistema ketvirto pagal dydį banko - „Snoro„ - netektį absorbavo, o gana konservatyvi daugelio bankų veiklos strategija, pagrįsta nuostata „atsarga gėdos nedaro“, leido sukaupti nenumatytiems atvejams reikalingų kapitalo atsargų. Turint galvoje itin sudėtingą bankų situaciją kai kuriose Europos rinkose, toks bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai.

Organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas pareiškė, kad centriniai bankai ir toliau manipuliuoja aukso rinka, nes yra suinteresuoti palaikyti vyriausybinių obligacijų ir dolerio kursą. C. Powellas įspėja, kad auksas – „popierinis“. Pasak jo, investuotojai turi suprasti, kad jeigu ruošiasi įsigyti aukso, verčiau tegu perka tikrąjį auksą, tai yra metalą.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Dabar pensininkais tampantiems žmonėms bankomatai jau nebekelia tokio siaubo, kokį keldavo prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. „Sodros“ Panevėžio skyriaus duomenimis, mieste ir rajone gyvena apie 42 tūkstančius pensijų gavėjų. Ir tik mažesnei daliai jų pensijos atnešamos tiesiai į namus. 25 tūkstančiai pensininkų pinigus gauna per bankus.

Nepriklausomas Ispanijos bankų auditas nustatė, kad šalies bankams reikia 62 mlrd. eurų papildomos paramos, informuoja BBC. Praėjusios savaitės pabaigoje, dar prieš paskelbiant bankų patikros rezultatus, euro zonos šalių finansų ministrai sutiko skirti Madridui iki 100 mlrd. eurų paramą bankų rekapitalizacijai. Pasak euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininko Jeano-Claude Junckerio, Ispanija turės iki kito pirmadienio pateikti oficialų prašymą dėl finansinės paramos.

Kreditų reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 15 bankų ir finansinių įstaigų reitingus, skelbia BBC. Jungtinėje Karalystėje nuvertinti „Barclays“, HSBC ir „Royal Bank of Scotland“ bankai. JAV sumažinti „Bank of America“, „Citigroup“, „Goldman Sachs“ ir „JP Morgan“ reitingai.

Volstrito bankininkai ir spekuliantai gali neplanuoti ištaigingų vasaros atostogų – tradicija jau tapęs nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotojų algas ir premijas. JAV investiciniams bankams jau trečius metus iš eilės prognozuojamas pajamų nuosmukis. Visus šiuos metus priežastis išlieka ta pati – Graikija ir nesibaigiantis šios šalies finansinis neįgalumas.

Didžiosios Britanijos ekspertai paskaičiavo, kad perkant namą, o ne jį nuomojantis, per 50 metų galima sutaupyti vidutiniškai 194 tūkst. svarų sterlingų, rašo šalies dienraštis „The Daily Mail“. Banko „Barclays“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vidutinės išlaidos namo pirkimui, įmokoms už būsto paskolą ir namo išlaikymui per pusę amžiaus sudaro 429 tūkst. svarų sterlingų. O nuomai per tą patį laikotarpį žmogus išleistų 623 tūkst. svarų sterlingų.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai pasiūlė sukurti Europos Sąjungoje bendrą pasaulinio masto reitingų agentūrą. Tokią parlamentarų iniciatyvą paskatino tai, kad pastaruosius kelerius metus egzistuojančios reitingų agentūros „ne kartą klaidingai prognozavo kompanijų bankrotus ir ekonominio kataklizmo pasaulyje padarinius“, sakoma antradienį paskelbtoje Prancūzijos Senato ataskaitoje.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, beveik pusė suomių nepritaria savo šalies dalyvavimui planuojamame Ispanijos bankų gelbėjime, ir tik ketvirtadalis yra už paramą Ispanijai, informuoja AFP. Remiantis dienraščio „Iltalehti“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 48 proc. suomių mano, kad Suomija neturėtų prisidėti prie planuojamo 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo Ispanijos bankams. Tik 25 proc.