bankai

  Spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį susirinkę Europos finansų ministrai, eurokomisarai ir centrinių bankų vadovai pabrėžia, kad Europos atsigavimu džiaugtis dar anksti.   Už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas spaudos konferencijoje sakė į Lietuvą atvykęs iš Latvijos, kur kalbėjosi apie nuo kitų metų įvedamą eurą.

Karolis Birgilas Tai – brangiausius nusikaltimus darantys žmonės. Jie veikia beveik nepastebimai, be pavojaus. „Baltųjų apykaklių“ savininkai XIX amžiuje pradėjo darbuotis kitaip ir nuolat bent vienu žingsniu lenkia teisėsaugą. Kriminologijoje „baltųjų apykaklių“ nusikaltimo terminas atsirado dar 1939 metais, juo buvo apibūdinama neteisėta ir nesmurtinė veikla, kurią atlieka aukšto visuomenės sluoksnio piliečiai. Apibūdinimas tiek praeities, tiek šiandienos požiūriu yra per siauras.

Prabėgo penkeri metai nuo investicinio milžino „Lehman Brothers“ žūties, kurios sukeltos bangos nuraibuliavo per visą finansų pasaulį. Nepaisant to, politikai iki šios dienos vengia pradėti reikšmingas reformas, rašo „Der Spiegel“. Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ valdybos narys Andreas Dombretas, paklaustas apie pastarųjų metų pokyčius, kuriais buvo siekiama apsaugoti bankinę sistemą nuo naujos šoko bangos nevynioja į vatą.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokesčių inspekcija pradeda aiškintis, kas nutekino informaciją apie jos vykdytą tyrimą dėl bankų pelno mokesčio. Tuo metu dėl klausimo, kiek bankai turėjo atseikėti, išsiskyrė Premjero, Finansų ministerijos ir bankų pozicijos. Premjeras pareiškė, kad per mažai nuo uždirbo pelno dėl atidėjinių atriekę bankai gali būti apmokestinti atgaline data.

Nors pati Šiaulių miesto savivaldybė skendi skolose, bet prie jos vairo stovintys valdininkai dėl nesuvokiamų priežasčių lengva ranka ne tik atsisako pinigų iš mokesčių ar rinkliavos, bet dar ir miesto biudžeto sąskaita nori suteikti labdarą verslininkams. Rinkliavos nereikėtų mokėti Vakar vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas miesto viešosiose vietose išdavimą nuostatų pakeitimams.

Jeigu pernai tokių nusikaltimų padaryta vos 62, tai šiemet iki liepos 1 dienos - jau 429. Pasak policijos, sparčiai augant informacinių technologijų naudojimui, dažnėja ir jų pasitelkimas darant nusikaltimus. Populiariausias nusikaltimas - elektroninių banko duomenų išviliojimas iš gyventojų norint pasisavinti jų pinigus arba paimti greitąjį kreditą. Nemažėja ir vadinamojo "fishingo", kuomet įsilaužiama į bankų ar kitų finansinių struktūrų vidinius tinklapius, atvejų.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Nuo didžiausios amžiaus finansų krizės prabėgo penkmetis, o Vakarų pasaulį vis dar krečia recesija ir nedarbu pasireiškiančios finansinės pagirios. Po dešimtmetį trukusio skolų vakarėlio pabudusios pasaulio vyriausybės susizgribo, kad finansų sektoriaus liberalizacija nėra tokia patraukli, kaip buvo žadėta. Uostuose dykai stovintys laivai, 11 mln. bedarbių, ketverius metus trunkanti recesija ir niūriausias prognozes pranokęs biudžeto deficitas.

Rosso McEwano paskyrimas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) vadovu žymi paskutinį įprastosios bankininkystės grįžimo į Olimpą etapą, rašo cnbc.com. Įprastoji bankininkystė, tai kasdienės paslaugos, su kuriomis dažniausiai susiduria gyventojai.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį mažėjant bankų svarbiausioms – grynųjų palūkanų – pajamoms, šiemet ir toliau mažėjo bankų sektoriaus pelnas. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje veiklą nutraukus „UniCredit“ grupei, sumenko metus augęs paskolų portfelis. „Bankų sistema pirmąjį pusmetį plėtojosi tvariai, o „UniCredit“ grupės pasitraukimas finansų sektoriui didesnės įtakos neturėjo.

Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas šių metų pirmąjį pusmetį gavo 343 vartotojo prašymus išspręsti ginčą su finansinių paslaugų teikėju – tai maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai per tokį laikotarpį (306). Sparčiausiai daugėjo ginčų dėl bankų paslaugų: jų kiekis šiemet per pusmetį pasiekė 128 (pernai buvo 101). Vien šių metų antrąjį ketvirtį vartotojų ginčų su bankais skaičius pasiekė 78, ankstesniais ketvirčiais – apie 50. „Ginčų su bankais skaičius veja...

Pirmąjį šių metų pusmetį vienam iš bankų pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, – konstatuojama Lietuvos banko parengtoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.

Viešojoje erdvėje vis dažniau ima šmėkščioti antraštės apie būsto rinkos atsigavimą, būsto paskolų grįžimą į „sveiką lygmenį“, dviženklius būsto kreditų skaičiaus šuolius, esamos situacijos prilyginimus 2004-2006 m. laikotarpiui ir pan. Tačiau bendra makroekonominė konjunktūra kol kas dar neteikia rimto pagrindo gyventojų entuziazmui.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas. Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo.

 Nenoras įsipareigoti bankui yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios atsisakoma ketinimų pirkti būstą. Šią priežastį įvardijo net 42 proc. būsto nuomininkų. Šiek tiek mažiau – 37 proc. žmonių nurodė, kad neturi pakankamai santaupų 15 proc. pradiniam įnašui. Taip teigia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ liepos mėnesį atliktos apklausos dalyviai.

Tai buvo vienas garsiausių bankų informacijos nutekinimų per pastaruosius metus. 2008 metais buvęs banko HSBC darbuotojas ir sistemų inžinierius Herve’as Falciani dingo iš Šveicarijos kartu su 130 tūkst. klientų duomenimis. Interviu „Spiegel“ jis teigia norintis padėti Europai „sugaudyti“ mokesčių vengėjus ir išryškinti ydingą sistemą.

Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.

Naujas kreditų tiekėjas „International personal finance“ (IPF) į Lietuvą žengia „Provident finansai“ vardu. Kompanija veiklą šalyje pradeda siūlydama naują finansinį produktą – trumpalaikę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas apsilankęs namuose.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

Naujos Europos Sąjungos bankų likvidavimo procedūros turėtų užtikrinti, kad pirmąjį smūgį krizės akivaizdoje patirs ne mokesčių mokėtojai, o bankai ir investuotojai. Vis dėlto kuo griežtesnės taisyklės, tuo mažesnė tikimybė, kad politikai jų laikysis, rašo vokiečių naujienų portalas spiegel.de.  Vokietijos žiniasklaida pabandė įvertinti naujas Europos bankų reguliacijos taisykles hipotetinėje situacijoje, vykstančioje netolimoje ateityje – 2021 metais.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau smulkusis verslas aiškina, kad suteikti šią paslaugą – per brangu. Tad bankai bando įvairiais siūlymais įtikinti smulkųjį verslą, kad mokėjimo kortelės atneša ne žalą, o naudą. Bankų teigimu, verslas, kuris negali suteikti klientams galimybės atsiskaityti kortelėmis, praranda dalį apyvartos. Pavyzdžiui, SEB bankas skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis paslauga gali išauginti įmonės apyvartą 15–20 proc.

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

Nuaidėjus bankų manipuliavimo palūkanų normomis skandalui, prižiūrėtojai griebėsi kitų kainų indeksų, vienas jų – rekomendacinė naftos kaina. Įtariama, kad ja ilgus metus buvo manipuliuojama. Gegužės viduryje Europos Komisija (EK) tikrino BP, „Shell“ ir „Statoil“ biurus bei naftos kainų vertinimu užsiimančią agentūrą „Platts“. Tai buvo daroma įtariant, kad su naftos prekyba susijusios bendrovės galėjo bendradarbiauti manipuliuodamos naftos kaina.

Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino apie indėlių draudimą, tačiau vis dar trūksta žinių apie draudžiamąjį objektą. Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Per gegužės mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 16 mln. litų, o bendra skolų suma mėnesio pabaigoje pasiekė 3,33 mlrd. litų. Didžiausiu tempu gyventojų skolos išaugo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms, o skolos bankams praėjusį mėnesį praktiškai nepakito, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusį mėnesį fiziniai asmenys taip pat padengė 63 mln. litų anksčiau susidariusių skolų – panašiai tiek pat kiek ir balandžio mėnesį.

„Danske Bank“ finansuoja UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK) sandorį su UAB koncernu „Achemos grupė“ įsigyjant UAB „Baltijos TV“ akcijų paketą. „Verslo plėtra yra svarbi kiekvienai įmonei. Suteikdami LNK ilgalaikę paskolą mes tikime šio verslo sektoriaus patvarumu,“ – sako Aidas Ignatavičius, „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Apiplėšimai, kuriuos paminėsiu, padaryti ne taip ir seniai. O ir dabartinės vagystės vyksta ne vien naudojant naujausius metodus. Noras staiga praturtėti įsilaužėlius verčia imtis laiko patikrintų metodų. Northern Bank, Šiaurės Airija 2004 m. gruodžio 19 d., sekmadienį, ginkluoti nusikaltėliai įsibrovė į dviejų „Northern Bank“ aukštas pareigas einančių valdininkų priemiesčio namus ir jų šeimas paėmė įkaitais. Bankininkams neliko nieko kito, kaip tik užpuolikams padėti.

Ajmalas Bagjelis dirba „mobiliuoju banku” atokiuose Indijos kaimuose. 25 metų indas vaikšto nuo durų prie durų viename rytų Indijos kaime, padėdamas jo gyventojams atsidaryti banko sąskaitas, išsigryninti ir pervesti pinigus tiesiog vietoje. Didžiausia galima perlaida yra 10 tūkst. rupijų (178 JAV doleriai), rašoma „The Wall Street Journal“. Jis yra vienas iš tūkstančių vadinamųjų banko korespondentų, kuriuos samdo Indijos bankai.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Europos bankai, pastaruosis kelerius metus kaupę grynuosius centriniuose bankose, dabar pradėjo naudoti sukauptus rezervus. Tai yra šios rinkos atsigavimo ir noro rizikuoti ženklai, nepaisant žemyne besitęsiančios fianansų krizės, rašo „The Wall Street Journal“. Nuo metų pradžios iki kovo 12 didžiųjų Europos bankų rezervai centriniuose bankuose krito maždaug 19 procentų. Šie pokyčiai rodo, kad rinka traukiasi iš krizės, o tai yra geras ženklas Europos bankų ir finansinei sistemai.

Dariui ir Girėnui, Maironiui, Basanavičiui, Vydūnui ir Kudirkai – sunkūs laikai. Visos paskutinės Vyriausybės pirmuoju smuiku griežė sieksiančios įvesti Lietuvai eurą ir užmiršti dvidešimtus metus cirkuliuojantį litą. Jau antra valdžia garsiai žada mestelėti saldainį bankams – apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Nors tai esą turėtų tapti pagrindiniu koziriu traukiant milijonus iš šešėlio, ekspertai džiūgauti neskuba, mat tiesioginė grynųjų ribojimo nauda šešėliui naikinti nėra nustatyta.

 Apmokestinus mokesčių rojuose besislepiančias pajamas, būtų galima lengvai panaikinti skurdą pasaulyje, rašo rašo „The Guardian”, remdamasis Oxfam tyrimu. Mokesčių, kurių išvengiama vykdant veiklą lengvatinėse mokesčių zonose (angl. offshore), vertė siekia daugiau nei 150 mlrd. JAV dolerių per metus, rodo Oxfam – tarptautinės organizacijos, kovojančios su skurdu – atliktas tyrimas. Pasak Oxfam, su tokia suma būtų galima padaryti galą skurdui pasaulyje du kartus.

Šveicarija spaudžiama atsisakyti savo bankų slaptumo politikos. JAV jau pareiškė Šveicarijos vyriausybei, kad tikisi, jog šalies bankai suteiks Amerikos institucijoms „automatinę“ informaciją apie jos piliečių klientus, pranešama BBC. Dabar to reikalauja ir ES. Šveicarija nėra šios sąjungos narė, tačiau turės nusileisti, jei norės patekti į Europos finansų rinkas. Tačiau bankų privatumo atsisakymas gali būti laba skausmingas procesas Šveicarijai.

Vyriausybei skatinant investicijas į biokurą, premjeras neabejoja, kad bankai skolins savivaldybėms, pertvarkančioms šilumos ūkį. Algirdas Butkevičius teigia nematantis lėšų trūkumo pertvarkai, kuri gali kainuoti iki 1,5 mlrd. litų.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.

Artimiausiu metu ES gyventojai galės nevaržomi atsidaryti banko sąskaitą pasirinktoje valstybėje narėje ir lengvai palyginti bankų taikomus mokesčius skirtingose šalyse. Europos Komisija ruošia pasiūlymą, kurio pagrindu bus supaprastinta banko sąskaitos atidarymo procedūra ir suteikta galimybė be didelių pastangų palyginti skirtingų bankų įkainius skirtingose šalyse.

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad komerciniai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnino kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ateityje žada jas švelninti dar labiau. Kaip pagrindinius argumentus bankai nurodo didėjančią konkurenciją ir gerėjantį rizikos vertinimą.

Už klaidas reikia mokėti, sako liaudis ir bankų prižiūrėtojai. Pastarieji ketina neleisti įvykti antrai klaidai – finansų krizei – ir ruošia bankų priežiūros revoliuciją. Amerikiečiai jau atkreipė dėmesį, kad paskutinė finansų krizė įvyko, kai ilgą laiką buvo švelninamos bankų priežiūros taisyklės, tad šiuo metu JAV institucijos gniaužia bankus į kumštį.

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas? Prie suskilusios geldos Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.