bankai

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Telefoniniams sukčiams vis dar pavyksta apgauti daugybę žmonių. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugo Montvilo, net ir padiktavus sukčiams elektroninės bankininkystės duomenis, savo pinigus galima apsaugoti, jei reaguojama gana greitai. LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ M. Montvilas aiškino, kad sukčių schemos iki šiol išlieka tos pačios.

Kol bankai, technologijų milžinai ir norintys tokiais būti rungiasi dėl ateities mokėjimų sistemos, Vokietijos vartotojai, panašu, visiškai patenkinti praeities mokėjimo sistema. Vokietija lieka viena iš labiausiai grynuosius pinigus naudojančių išsivysčiusių ekonomikų pasaulyje.

Edgaras Savickas, LRT.lt Pastarajame Europos Centrinio Banko (ECB) susirinkime paskelbtą kiekybinio skatinimo programą rinkos ir analitikai įvertino palankiai. Tačiau tikroji šio plano vertė nėra tokia jau akivaizdi. Jei ECB pavyktų pinigų kiekį padidinti keliais šimtais milijardų eurų, valiuta nuvertėtų, o tai turėtų paskatinti eksportą. To pasiekus būtų galima tikėtis spartesnio ekonomikos atsigavimo.

Viena garsiausių pornografijos aktorių Chanel Preston gali patvirtinti, kad ne visiems patinka jos darbas. Nuėjusi pasitikrinti savo banko sąskaitos, aktorė išgirdo nemalonią žinią - jos sąskaita uždaryta dėl "komplikuotų priežasčių". Tai ne vienintelis porno biznio atstovas, kuris turi problemų su bankais. Štai MRG Entertainment vadovas Marcas Greenbergas padavė į teismą "JPMorgan Chase" dėl paskolų refinansavimo stabdymo.

  Jerome'as Kervielis (Žeromas Kervjelis), dėl kurio itin rizikingų sandėrių prie bankroto ribos buvo atsidūręs vienas didžiausių Europos bankų, pirmadienį išėjo iš kalėjimo, sugebėjęs susitarti dėl lygtinio paleidimo.   37 metų J.Kervielis pagal savo paleidimo sąlygas visą laiką turės nešioti elektroninę sekimo apyrankę ir kiekvienos darbo dienos vakare būti namuose.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos ekonominę situaciją vertinantis Konjunktūros institutas savo naujausioje mėnesio ataskaitoje rašo, kad konjunktūra gerėja, tačiau lėčiau nei laukta. Ekonominio barometro indikatorius vertina bendrą įmonių ir gyventojų buities situaciją. Rugpjūčio mėnesį indikatorius rodė trijų padalų prieaugį, lyginant su liepos mėnesiu. Konjunktūros institutas prognozuoja bruto nacionalinio produkto prieaugį 1,8 proc.

Karolis Kaupinis, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų ir Vakarų Europos pareigūnai tikisi, kad naujai priimtas sankcijų Rusijos energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriams paketas privers Vladimirą Putiną pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu. Tačiau Maskva neatrodo išsigandusi. Prezidentas Baltuosiuose rūmuose, Europos Komisijos (EK) pranešimų skaitytojas Briuselyje – abu praneša apie suvaržymus Rusijai, kokių dar nebuvo.

Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas. Kad Lietuvoje kitais metais euras tikrai bus, žinota juk gerokai anksčiau.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir kitos finansų institucijos privalės teikti kriminalinei žvalgybai informaciją apie gyventojų ir įmonių finansines operacijas. Vyriausybė antradienį pritarė tai numatančiam nutarimo projektui, kurį parengė Vidaus reikalų ministerija. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tokiais veiksmais siekiama užkirsti kelią ekonominiams ir finansiniams nusikaltimams.

Įpareigojimas bankams teikti policijai informaciją apie gyventojų ir įmonių finansines operacijas leis užkirsti kelią ekonominiams nusikaltimams, tvirtina premjeras. „Tai yra ekonominių pažeidimų prevencijai skirtas nutarimas, kuriuo kriminalinės žvalgybos tyrėjams būtų realiu laiku suteikta informacija apie asmens vykdomas finansines operacijas.

Tarp stipriausių pasaulio bankų yra net keturi Lietuvoje veikiantys bankai - SEB, „Swedbank“.„Pohjola Bank“ ir ,„Svenska Hanedlsbanken“. Naujienų agentūros „Bloomberg“ sudarytame pasaulio bankų 20-uke „Pohjola bank“ užima 8-ą vietą, po jo seka SEB. „Svenska Hanedlsbanken“, kuris Lietuvoje turi filialą ir aptarnauja užsienio klientus, liko 11-as, o „Swedbank“ - 14-oje vietoje.

Viena esminių pinigų vertės taisyklių teigia, kad litas šiandien yra vertingesnis už litą rytoj, nes dėl infliacijos poveikio jo vertė mažėja, t. y. „rytoj“ už prekes gali tekti mokėti daugiau nei šiandien. Ši auksinė taisyklė patvirtina faktą, kad santaupas (grynuosius pinigus) būtina investuoti. Pinigų kaupimo ir investavimo alternatyvų bei galimybių yra tikrai daug.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bankai siekia, kad kuo daugiau terminuotų indėlių taptų ilgalaikiais, o šių pinigų nebūtų galima atsiimti bet kada panorėjus. Premjeras – už terminuotus ilgalaikius indėlius, bet mano, kad bankai turėtų juos skatinti didesnėmis palūkanomis nei mokamos dabar.

Kur geriau investuoti: į auksą, vertybinius popierius, o gal – į meną? BTV laidos „Yra kaip yra“ dalyviai ir žiūrovai šį pirmadienio vakarą 20.30 val. turės unikalią galimybę pamatyti, kaip atrodo tankiausias pasaulyje rankų darbo kilimas, įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Tik po ilgų įkalbinėjimų kilimo savininkas, antikvarinių vertybių kolekcionierius ir poetas Edmondas Kelmickas sutiko laidos vedėjai pasakyti šio kilimo vertę.

Akivaizdu, kad bankų teikiamų paslaugų įkainiai Lietuvoje yra tikrai per dideli. Kodėl jie tokie? Pažvelkime į susidariusią padėtį be emocijų. Viena ekonomistė šiuos bankų įkainius taikliai pavadino raginimu išeiti iš banko. Įsivaizduokite, kad esate bankininkas ir nenorite turėti reikalų su, pavyzdžiui, smulkiais klientais. Kaip jų atsikratyti? Juk negalite įkainių tiesiogiai susieti su sąskaitose esančiu pinigų kiekiu.

Pirmojoje straipsnio dalyje aptarėme, kaip pinigai leido užtikrinti efektyvesnius prekių mainus bei leido kaupti turtą. Šią straipsnio dalį rasite čia. Sukauptas turtas užtikrina ne tik komfortiškas gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti ekonominiu įrankiu, įgalinančiu gauti papildomas pajamas. Laikinai nenaudojamu turtu galima leisti pasinaudoti tiems, kam jo trūksta ir gauti už tai atlygį.

Banko paslaugų įkainiai mažėti nelinkę, o kaskart, kai jie didėja, mes, klientai, negauname jokio paaiškinimo. Nebent dar vieną prierašą pire nuskaitytos sumos - „aptarnavimo mokestis“. Bankai tikina, kad įkainių dydžiai pagrįsti rinkos tendencijomis Lietuvoje. Visgi klientų tai neguodžia, tuo labiau, kad kaimyninėse šalyse dauguma įkainių mažesni arba jų iš viso nėra.

Vida Tavorienė Liko daugiau nei mėnuo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektui tobulinti ir pasiūlymams teikti. Gegužės 4 d. jis turi pasiekti Briuselį, kur ne vieną mėnesį užtruks jo vertinimas ir derinimas. Pirmuosius projektus rengti bus galima ne anksčiau kaip rudenį. Jaunieji ūkininkai, susirinkę į Panevėžio rajono savivaldybę išklausyti, kokiomis sąlygomis jie bus remiami naujuoju finansiniu laikotarpiu, Žemės ūkio ministerijos atstovą apibėrė klausimais.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatys 2013 metų viso Lietuvos bankų sektoriaus rezultatus, apžvelgs šių metų prognozes ir atkreips dėmesį į finansų sistemos laukiančius iššūkius. Antradienį Nacionalinio banko valdybos pirmininkas pateiks informaciją, kiek bankų pernai dirbo pelningai, o kiek patyrė nuostolių. Taip pat bus pristatyti duomenys, kaip keitėsi komercinių bankų indėlių ir paskolų portfeliai.

 Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013-ieji buvo itin sėkmingi lizingo rinkai. Bendras lizingo portfelis per metus padidėjo 5,45 procento, nuo 5,01 iki 5,29 milijardo litų. Po ketverių metų portfelio mažėjimo tendencijos praėjusiais metais buvo pasiektas lūžis ir bendras portfelis vėl pradėjo augti. Pernai sudaryta 3,03 mlrd. litų vertės naujų lizingo sutarčių. Tai 14,23 proc. daugiau, negu 2012-aisiais.

 JAV bankininkystės milžinė „JPMorgan Chase“ sumokės 1,45 mln. JAV dolerių kompensaciją už tai, kad sudarė sąlygas seksualiai įtemptai darbo atmosferai, dėl kurios neteisingai elgtasi su 16 darbuotojų šioje bendrovėje Ohajuje. Ši suma bus išmokėta 16-ai hipotekos brokerių moterų, kurios tvirtino, kad neteko pelningų sandorių ir galimybės pasinaudoti kvalifikacijos kėlimo galimybėmis, nes „nepritarė“ tokiai atmosferai.

Lygiai nulis procentų palūkanų už indėlius. Tiek šiuo metu už indėlius siūlo kai kurie Lietuvos komerciniai bankai. Bankininkai puse lūpų net užsimena, kad ne už kalnų ta diena, kai gyventojams ir įmonėms gali tekti primokėti už pinigų saugojimą banke. Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė sako, kad vartotojai yra patekę į tokią padėtį, kad jau nebegali apsieiti be bankų. „Vartotojas pastatytas į tokią padėtį, kad jis negali apsieiti be bankų.

Lietuvos bankininkystė gruodį užbaigė taip pat, kaip gyveno visus praėjusius metus – ramiai. Jau įprastas paskolų portfelio svyravimas aukštyn-žemyn, ne visai racionalus, tačiau tebesitęsiantis indėlių portfelio augimas ir labai nežymūs pokyčiai būsto paskolų rinkoje – visa tai būdinga 2013-iesiems, visa tai fiksuota ir gruodžio mėnesį, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas savo komentare.

Vis daugiau pasaulio bankų plečia veiklą interneto socialiniuose tinkluose ir ši tendencija kasmet vis stiprėja – skaitmeninėje erdvėje bankai pristato naujas paslaugas, taiko lojalumo programas, aptarnauja vartotojus. Inovatyvūs bankai žengia dar toliau – vartotojus vilioja pramogomis ir žaidimais ar net siūlo atsiskaityti virtualiomis valiutomis.

Antradienį Finansų ministerija pradėjo platinti naują vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisiją, už kurią siūloma 1 proc. metinė palūkanų norma. Tai beveik keturis kartus daugiau nei už vienerių metų indėlius vidutiniškai siūlo pagrindiniai šalies bankai.

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis tik galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius.

Indrė Mikelionytė Ne kartą esu raginta: pasidomėk, kaip gyvena smulkusis ir vidutinis verslas Alytaus regione. Nereikia būti Saliamonu, rezultatas aiškus: gyvenantys gerai pasigirs, skurstantys tylės. Tačiau ką daro tie, kuriems trūksta apyvartinių lėšų, o plėtros planų nestinga? Kiekvieno išeitis sava – kam bankrotas, kam restruktūrizacija, tačiau galimas sprendimas – draugystė su bankais, tik ar ištikima ir kokia forma?   Jeigu galėčiau.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad bendras ES finansų ministrų sutarimas dėl vienos svarbiausių Bankų sąjungos dalies - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo - bus pasiektas kitą savaitę. Tačiau ministrams pavyko susitarti dėl jo finansavimo principų. „Turime pasiekti bendrą sutarimą ir turėti ant stalo teisinį tekstą, kurį visų šalių arba kvalifikuotos daugumos sutarimu pateiktume Europos Parlamentui, ir prasidėtų trialogai.

 Investuotojų asociacijos nariai, įmokėję pinigus už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas, bylinėsis dėl draudimo išmokų, kurios sudaro iki 100 tūkst. eurų asmeniui. Tai numatanti Investuotojų asociacijos bei kelių neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų sutartis pasirašyta pirmadienį. Prie buriamos grupės kviečiami prisijungti ir kiti „Snorui“ pinigus įmokėję investuotojai.

Gruodžio 2 d. duris atveria penki „Swedbank“ padaliniai, kuriuose banko specialistai gyventojus konsultuoja finansų klausimais ir moko naudotis elektroniniais sprendimais, o operacijos grynaisiais pinigais atliekamos tik naudojantis savitarnos įrenginiais. Kasdienėms operacijoms atlikti yra įrengti grynuosius pinigus priimantys ir išduodantys bankomatai bei interneto banko terminalai.

Šiais laikais bankų plėšimas yra labai sudėtingas reikalas: reikia rengti ginklų logistiką, išsiaiškinti pinigų saugyklos konstrukciją ir rasti gerą vairuotoją pabėgimui. Daug lengviau tampa apvogti skatmeninės valiutos savininkus ir mokėjimų operatorius, rašoma portale qz.com. Didžiulis susidomėjimas „Bitcoin“ virtualia valiuta neaplenkė ir plėšikų, nes vien pernai ši valiuta dolerio atžvilgiu brango 6000 proc. ir 300 proc. vien praėjusį mėnesį.

Šių metų lapkričio mėnesį pirmojo aukojimo portalo „aukok.lt“ sistemą papildė dar trys šalies bankai: Šiaulių bankas, Medicinos bankas ir „Citadele“ bankas. Nuo šiol kiekvienas žmogus, naudojantis elektroninę bankininkystę, galės paaukoti pasirinktam projektui, sugaišęs vos 10 sekundžių. „Lietuviai taupūs, bet atjaučiantys žmonės.

Finansų rinkų reguliatorių gyvenimas niekada nebebus toks kaip anksčiau, teigia “Deutsche Bank" Recearch ekonomistai. Dėl gilios ekonomikos recesijos centriniai bankai visame pasaulyje turės atsisakyti patogaus infliacijos kontroliuotojo vaidmens ir tapti vieninteliais ant bedugnės krašto balansuojančiais kovotojais su krize. Pasak vyriausiojo „Deutsche Bank“ grupės ekonomisto Dr. Thomas Meyer, centrinių bankų gyvenimas radikaliai pasikeitė 2007 metais prasidėjus finansų krizei.

Lietuvos bankas skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 proc. ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. litų. Vis dėl to, skolinama daugiausia tik stambiosioms įmonėms.   Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad ateityje skolinimo apimtys nuosaikiai didės.

Net 11 savaičių iš eilės šių metų pradžioje sumanus vagis „kėlė baimę“ daugybei Niujorko bankų padalinių. Savo nusikaltimus šis žmogus vykdydavo taip meistriškai, kad niekam net nesukeldavo įtarimų. Ir ne visi jo nusikaltimai būdavo pastebimi iš karto, rašo „The New York Times“. Ir viskas dėl to, kad šis vaikinas net nebandė pasisavinti tai, ką bankas saugo labiausiai, tai yra pinigų. Ko gi siekė šio straipsnio herojus? Tai iki šiol yra paslaptingas klausimas.

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

 Finansų krizės akivaizdoje patyrusi milžinišką recesiją, NT burbulo sprogimą ir aibę kitų finansinių sunkumų, Lietuva ir jos bankai pamažu stojasi ant tvirtesnio pamato, rašo thebanker.com. Pabrėžiama, kad šalies rinkoje dominuojantys Skandinavijos bankai dėl itin didelės rizikos baimės prie Lietuvos finansų sektoriaus atsigavimo prisidėjo marginaliai. Rašoma, kad dabartinė situacija Lietuvos finansų sektoriuje rodo stabilaus augimo vidutiniu laikotarpiu tendencijas.

Senojo žemyno finansų institucijos šiuo metu yra sukaupusios net 1,2 trln. eurų (4 trln. litų) blogų paskolų – suma ko ne dukart viršijanti Šveicarijos metinį BVP, rašo CNBC. Europos centrinis bankas (ECB) blogas paskolas apibrėžia, kaip įsiskolinimus, kuriuos vėluojama padengti daugiau nei 90 dienų. Nors optimizmo dėl atsigaunančios Europos ekonomikos netrūksta, blogų paskolų kiekis per pastaruosius metus ūgtelėjo net 100 mlrd. eurų (345 mlrd.

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas.

Irena Budrienė Pradėjus svarstyti pelno mokesčio pataisas, dėl kurių bankams tektų sumokėti šio mokesčio dalį, pasigirdo pareiškimų apie galimą skandinavų bankų pasitraukimą iš Lietuvos. Pradėti įspūdingai kelti paslaugų įkainiai. Klientų organizacijos kaltina bankų godumą, nes lietuviai moka net už tai, kad pinigai įplaukia į jų sąskaitą. Įkainiai išaugo iki 8 litų DNB bankas iki 8 litų padidino mokestį gyventojams, grynaisiais atsiskaitantiems už komunalines paslaugas.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir toliau negaili kritikos socialdemokratui Broniui Bradauskui. A. Kubilius, kalbėdamas apie Seime pradėtas svarstyti naujas pelno mokesčio mokėjimo taisykles, tvirtina, kad B. Bradauskas ir kiti socialdemokratų politikai dėl asmeninių keršto motyvų jaučia pagiežą Vakarų bankams, o tai Lietuvai gali labai skaudžiai atsirūgti.

Ramūnas Stankevičius Atvirai tyčiotis iš milijono kaupiančiųjų – tuo šiuo metu užsiima grupelė Seimo narių, vadovaujamų Ministro Pirmininko patarėjo S.Jakeliūno, siūlančių dar kartą reformuoti šiuo metu reformuojamą privataus pensijų kaupimo sistemą.   Ta pati grupelė Seimo narių surengė konferenciją, kurią galima būtų pavadinti konferencija privataus kaupimo „sunaikinimo“ klausimais.

 Lietuva kiek netikėtai nusprendė pagreitinti pasižadėjimo dėl kolektyvinio investavimo į vertybinius direktyvos (Ucits) priėmimą, taip apsunkinant galimybę riboti rizikos fondų vadovų priedų dydį, rašo ft.com. Liepos mėnesį Europos Parlamentas atmetė siūlymą riboti vadovų priemokas prie algos iki 100 proc. mėnesio pajamų dydžio.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį ketina svarstyti, kodėl kai kuriuose bankuose didėja įkainiai už mokėjimus grynaisiais pinigais. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako, kad tokios tendencijos kelia abejones, ar įkainiai atitinka darbo sąnaudas, be to, dalis gyventojų ir mažųjų įmonių neturi galimybių atlikti mokėjimus pavedimais.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Lietuva iki pirmininkavimo ES pabaigos tikisi susitarti dėl Bankų sąjungos antrojo elemento – bendro pertvarkymo mechanizmo (SRM), teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Interviu BNS V.Vasiliauskas ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu diskutuojama, koks turėtų būti bendro pertvarkymo fondo dydis.

Euro įvedimas Lietuvai atneštų daug naudos ir padėtų atsikratyti rizikų finansų rinkose, teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. „Mes manome, kad narystė euro zonoje atneš naudos Lietuvai, ypač rizikų mažinimo, bankų sistemos likvidumo atžvilgiu. Ir tai padės sumažinti rizikas, susijusias su valiuta. Taigi, tai galėtų vesti prie žemesnės skolinimosi kainos Lietuvai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su premjeru ir finansų ministru sakė J.Kozack.

 JAV Nacionalinio saugumo agenūtra (NSA) stebi užsienio bankų ir kreditinių kortelių bendrovių operacijas. Neretai ši veikla yra vykdoma pažeidžiant nacionalinę teisę bei tarptautinius susitarimus. Vidiniai NSA dokumentai atskleidžia, kad Europos finansinių mokėjimų tinklas Swift yra stebimas net keliais lygiais, rašo „Der Spiegel“. 2010 metų vasarą verslininkas iš Viduriniųjų Rytų panoro pervesti 50 tūkst. JAV dolerių iš vienos minėto regiono šalies į kitą.

Prieš penkerius metus pasaulį sukrėtusi investicinio banko „Lehman Brothers“ griūtis buvo privedusi JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) bankus prie žlugimo ribos, BBC pasakojo tuo metu JK ekonomikos ir finansų kanclerio pareigas ėjęs Alistairas Darlingas. JAV purtėsi naštos Banko žlugimas laikomas didžiausios amžiaus finansų krizės flagmanu.