bankai

 „Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra. Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Didiesiems šalies komerciniams bankams paskelbus apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, tarp Lietuvos gyventojų kilo nepasitenkinimas dėl apribojimo naudotis grynaisiais. SEB ir „Nordea“ bankai savo klientams taiko 0,4 proc. mokestį už gryninimo operacijas bankomatuose, tačiau, kaip TV3 žinioms sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, net ir brangstant šioms paslaugoms lietuviai už jas moka bene mažiausiai Europoje.

Finansų rinkoje daugiau nei 80 proc. gyventojų labiausiai pasigenda mažesnių paslaugų įkainių, rodo visuomenės apklausos rezultatai. Paslaugų kaina taip pat yra svarbiausias kriterijus ir renkantis banką ar kredito uniją, o iš kokybinių kriterijų gyventojams labiausiai rūpi e. bankininkystės patogumas, platus klientų aptarnavimo tinklas, paslaugų pritaikymas pagal individualius poreikius.

Kai kuriems komerciniams bankams nusprendus brangiau apmokestinti pinigų išgryninimą bankomatuose, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas „Žinių radiju“ pirmadienį nurodė, kad Finansų ministerijai (FM) jau pateiktas įstatymo projektas, numatantis reglamentuoti komercinių bankų bazinių paslaugų kainodarą. „Lietuvos bankas yra atsakingas už tinkamą mokėjimų rinkos veikimą Lietuvoje, bet pagal dabartinį teisinį reglamentavimą negali daryti įtakos finansinių paslaugų kainoms.

 Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių per metus pasikeitė iš esmės – beveik nebeliko būsto kainų augimą prognozuojančių bankų, nors dar pernai pavasarį tokių buvo daugiau nei pusė. „Pernai pavasarį su euro įvedimu sieti NT kainų augimo lūkesčiai neišsipildė, šiuo metu kainų prognozės gerokai nuosaikesnės.

Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos vis svarbesne laiko riziką dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio, nors, tebetvyrant geopolitinei įtampai, rizika dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto galimo ūmėjimo ir su juo susijusių padarinių tebėra vertinama kaip svarbiausia, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Respondentų nuomone, svarbiausios tebebuvo su geopolitine įtampa Rytuose ir mažomis palūkanų normomis susijusios rizikos.

 Nuo liepos įsigaliojus Lietuvos banko rengiamiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, 870 eurų algą gaunantis Lietuvos pilietis, anot žiniasklaidoje pasirodžiusių komentarų, galės pasiskolinti perpus mažesnę, negu dabar pinigų sumą būstui įsigyti. Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu pajėgiančių skolintis šalies gyventojų pasiskolinti apskritai nebegalės.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.

Bankai už indėlius siūlo nulines metines palūkanas ir artimiausius porą metų jų ūgtelėjimo tikėtis neverta, sako LRT.lt kalbinti finansų ekspertai. Norintys, kad jų pinigai „dirbtų“, gali rinktis investicijas į obligacijas, akcijas ar dairytis į gyvybės draudimo rinką, o nenorintiems rizikuoti belieka džiaugtis, kad kol kas dėl infliacijos nebuvimo jų indėliai nenuvertės.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad šiemet bankų klientų laukia nemažai naujovių. Populiarus tiesioginis debetas palaipsniui įgis naują pavidalą, taip pat ilgainiui bus atsisakyta internetinei bankininkystei naudojamų slaptažodžių kortelių: „Verslas ir iš dalies fiziniai asmenys iki metų pabaigos turi pasiruošti naujiems mokėjimų standartams. Jie keisis nuo kitų metų pradžios.

 Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.

Prasidėjus pavasariui atkunta įvairių sporto renginių organizatoriai. Šiltuoju sezonu beveik kiekvieną savaitgalį vyksta įvairiausi sporto renginiai. Vis dažniau masinėse – bėgimo, dviračių varžybose aktyviai dalyvauja didelių įmonių, tarp jų ir bankų komandos, teigiama pranešime spaudai. Kalbinti Lietuvoje veikiančių didžiųjų bankų atstovai vienbalsiai tvirtina – darbuotojų poreikis sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį akivaizdžiai auga.

Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su teisėsaugos institucijų bei šalies komercinių bankų atstovais ir aptarė galimai padirbtų eurų situaciją Lietuvoje. Pokalbyje dalyvavo LR Prezidentūros, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro, komercinių bankų bei Lietuvos bankų asociacijos atstovai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, iki šios dienos pradėti 127 ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padirbtų euro banknotų.

 Jei Putino Rusija nepakeis krypties arba naftos kainos nepasieks beveik nebeįmanomų aukštumų, šalies ekonomikos ir finansų sistemos po poros metų patirs siaubingą žlugimą, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai“, – kalba ekonomistas.

  Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.   „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

 LR Seimui tik gruodžio 11 d., savaite vėliau, nei buvo planuota, iš naujo patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą, kredito įstaigos, ketinančios dalyvauti konkurse, negalėjo laiku įvertinti įstatymu nustatytų Vilniaus miesto savivaldybės finansinių rodiklių. Dėl šios priežasties ir dėl bankų darbo laiko prieššventiniu laikotarpiu konkurso terminas buvo pratęstas. Bendra refinansuojamų skolų apimtis sudaro 48,4 mln.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. O užsienio investicijų fondai Lietuvą aplenkia kaip dykumą. Lietuvai nuolat trūksta lėšų strateginiams projektams įgyvendinti. Kas bendra tarp šių penkių problemų? Jas visas galima išspręsti vienu Vyriausybės sprendimu.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos bankas (LB) patvirtino naujus saugumo reikalavimus mokėjimams internete. Bene didžiausi pokyčiai nuo kitų metų lapkričio laukia tų klientų, kurie vis dar naudoja bankų kodų korteles – joms gresia išnykimas. Bankų atstovai tikina, kad terminas, kurį siūlo centrinis bankas, kodų kortelių atsisakymui – per trumpas. Štai tokių įvairių bankų kodų kortelių lietuvių kišenėse keli šimtai tūkstančių.

 SEB banko statistika rodo, kad gyventojai tampa nebe tokie patiklūs ir gerokai rečiau patenka į telefoninių sukčių pinkles. Per devynis šių metų mėnesius į banką kreipėsi 43 asmenys, nepažįstamiems padiktavę savo interneto banko prieigos duomenis ir patyrę nuostolių. Tai yra 5 kartus mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai nukentėjusiųjų buvo daugiau kaip 220. Lygiai tiek pat sumažėjo ir sukčių grobis. Remiantis banko statistika, šiemet neteisėtai pasisavinti 192 tūkst.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Telefoniniams sukčiams vis dar pavyksta apgauti daugybę žmonių. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugo Montvilo, net ir padiktavus sukčiams elektroninės bankininkystės duomenis, savo pinigus galima apsaugoti, jei reaguojama gana greitai. LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ M. Montvilas aiškino, kad sukčių schemos iki šiol išlieka tos pačios.

Kol bankai, technologijų milžinai ir norintys tokiais būti rungiasi dėl ateities mokėjimų sistemos, Vokietijos vartotojai, panašu, visiškai patenkinti praeities mokėjimo sistema. Vokietija lieka viena iš labiausiai grynuosius pinigus naudojančių išsivysčiusių ekonomikų pasaulyje.

Edgaras Savickas, LRT.lt Pastarajame Europos Centrinio Banko (ECB) susirinkime paskelbtą kiekybinio skatinimo programą rinkos ir analitikai įvertino palankiai. Tačiau tikroji šio plano vertė nėra tokia jau akivaizdi. Jei ECB pavyktų pinigų kiekį padidinti keliais šimtais milijardų eurų, valiuta nuvertėtų, o tai turėtų paskatinti eksportą. To pasiekus būtų galima tikėtis spartesnio ekonomikos atsigavimo.

Viena garsiausių pornografijos aktorių Chanel Preston gali patvirtinti, kad ne visiems patinka jos darbas. Nuėjusi pasitikrinti savo banko sąskaitos, aktorė išgirdo nemalonią žinią - jos sąskaita uždaryta dėl "komplikuotų priežasčių". Tai ne vienintelis porno biznio atstovas, kuris turi problemų su bankais. Štai MRG Entertainment vadovas Marcas Greenbergas padavė į teismą "JPMorgan Chase" dėl paskolų refinansavimo stabdymo.

  Jerome'as Kervielis (Žeromas Kervjelis), dėl kurio itin rizikingų sandėrių prie bankroto ribos buvo atsidūręs vienas didžiausių Europos bankų, pirmadienį išėjo iš kalėjimo, sugebėjęs susitarti dėl lygtinio paleidimo.   37 metų J.Kervielis pagal savo paleidimo sąlygas visą laiką turės nešioti elektroninę sekimo apyrankę ir kiekvienos darbo dienos vakare būti namuose.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos ekonominę situaciją vertinantis Konjunktūros institutas savo naujausioje mėnesio ataskaitoje rašo, kad konjunktūra gerėja, tačiau lėčiau nei laukta. Ekonominio barometro indikatorius vertina bendrą įmonių ir gyventojų buities situaciją. Rugpjūčio mėnesį indikatorius rodė trijų padalų prieaugį, lyginant su liepos mėnesiu. Konjunktūros institutas prognozuoja bruto nacionalinio produkto prieaugį 1,8 proc.

Karolis Kaupinis, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų ir Vakarų Europos pareigūnai tikisi, kad naujai priimtas sankcijų Rusijos energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriams paketas privers Vladimirą Putiną pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu. Tačiau Maskva neatrodo išsigandusi. Prezidentas Baltuosiuose rūmuose, Europos Komisijos (EK) pranešimų skaitytojas Briuselyje – abu praneša apie suvaržymus Rusijai, kokių dar nebuvo.

Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas. Kad Lietuvoje kitais metais euras tikrai bus, žinota juk gerokai anksčiau.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir kitos finansų institucijos privalės teikti kriminalinei žvalgybai informaciją apie gyventojų ir įmonių finansines operacijas. Vyriausybė antradienį pritarė tai numatančiam nutarimo projektui, kurį parengė Vidaus reikalų ministerija. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tokiais veiksmais siekiama užkirsti kelią ekonominiams ir finansiniams nusikaltimams.

Įpareigojimas bankams teikti policijai informaciją apie gyventojų ir įmonių finansines operacijas leis užkirsti kelią ekonominiams nusikaltimams, tvirtina premjeras. „Tai yra ekonominių pažeidimų prevencijai skirtas nutarimas, kuriuo kriminalinės žvalgybos tyrėjams būtų realiu laiku suteikta informacija apie asmens vykdomas finansines operacijas.

Tarp stipriausių pasaulio bankų yra net keturi Lietuvoje veikiantys bankai - SEB, „Swedbank“.„Pohjola Bank“ ir ,„Svenska Hanedlsbanken“. Naujienų agentūros „Bloomberg“ sudarytame pasaulio bankų 20-uke „Pohjola bank“ užima 8-ą vietą, po jo seka SEB. „Svenska Hanedlsbanken“, kuris Lietuvoje turi filialą ir aptarnauja užsienio klientus, liko 11-as, o „Swedbank“ - 14-oje vietoje.

Viena esminių pinigų vertės taisyklių teigia, kad litas šiandien yra vertingesnis už litą rytoj, nes dėl infliacijos poveikio jo vertė mažėja, t. y. „rytoj“ už prekes gali tekti mokėti daugiau nei šiandien. Ši auksinė taisyklė patvirtina faktą, kad santaupas (grynuosius pinigus) būtina investuoti. Pinigų kaupimo ir investavimo alternatyvų bei galimybių yra tikrai daug.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bankai siekia, kad kuo daugiau terminuotų indėlių taptų ilgalaikiais, o šių pinigų nebūtų galima atsiimti bet kada panorėjus. Premjeras – už terminuotus ilgalaikius indėlius, bet mano, kad bankai turėtų juos skatinti didesnėmis palūkanomis nei mokamos dabar.

Kur geriau investuoti: į auksą, vertybinius popierius, o gal – į meną? BTV laidos „Yra kaip yra“ dalyviai ir žiūrovai šį pirmadienio vakarą 20.30 val. turės unikalią galimybę pamatyti, kaip atrodo tankiausias pasaulyje rankų darbo kilimas, įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Tik po ilgų įkalbinėjimų kilimo savininkas, antikvarinių vertybių kolekcionierius ir poetas Edmondas Kelmickas sutiko laidos vedėjai pasakyti šio kilimo vertę.

Akivaizdu, kad bankų teikiamų paslaugų įkainiai Lietuvoje yra tikrai per dideli. Kodėl jie tokie? Pažvelkime į susidariusią padėtį be emocijų. Viena ekonomistė šiuos bankų įkainius taikliai pavadino raginimu išeiti iš banko. Įsivaizduokite, kad esate bankininkas ir nenorite turėti reikalų su, pavyzdžiui, smulkiais klientais. Kaip jų atsikratyti? Juk negalite įkainių tiesiogiai susieti su sąskaitose esančiu pinigų kiekiu.

Pirmojoje straipsnio dalyje aptarėme, kaip pinigai leido užtikrinti efektyvesnius prekių mainus bei leido kaupti turtą. Šią straipsnio dalį rasite čia. Sukauptas turtas užtikrina ne tik komfortiškas gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti ekonominiu įrankiu, įgalinančiu gauti papildomas pajamas. Laikinai nenaudojamu turtu galima leisti pasinaudoti tiems, kam jo trūksta ir gauti už tai atlygį.

Banko paslaugų įkainiai mažėti nelinkę, o kaskart, kai jie didėja, mes, klientai, negauname jokio paaiškinimo. Nebent dar vieną prierašą pire nuskaitytos sumos - „aptarnavimo mokestis“. Bankai tikina, kad įkainių dydžiai pagrįsti rinkos tendencijomis Lietuvoje. Visgi klientų tai neguodžia, tuo labiau, kad kaimyninėse šalyse dauguma įkainių mažesni arba jų iš viso nėra.

Vida Tavorienė Liko daugiau nei mėnuo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektui tobulinti ir pasiūlymams teikti. Gegužės 4 d. jis turi pasiekti Briuselį, kur ne vieną mėnesį užtruks jo vertinimas ir derinimas. Pirmuosius projektus rengti bus galima ne anksčiau kaip rudenį. Jaunieji ūkininkai, susirinkę į Panevėžio rajono savivaldybę išklausyti, kokiomis sąlygomis jie bus remiami naujuoju finansiniu laikotarpiu, Žemės ūkio ministerijos atstovą apibėrė klausimais.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatys 2013 metų viso Lietuvos bankų sektoriaus rezultatus, apžvelgs šių metų prognozes ir atkreips dėmesį į finansų sistemos laukiančius iššūkius. Antradienį Nacionalinio banko valdybos pirmininkas pateiks informaciją, kiek bankų pernai dirbo pelningai, o kiek patyrė nuostolių. Taip pat bus pristatyti duomenys, kaip keitėsi komercinių bankų indėlių ir paskolų portfeliai.

 Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013-ieji buvo itin sėkmingi lizingo rinkai. Bendras lizingo portfelis per metus padidėjo 5,45 procento, nuo 5,01 iki 5,29 milijardo litų. Po ketverių metų portfelio mažėjimo tendencijos praėjusiais metais buvo pasiektas lūžis ir bendras portfelis vėl pradėjo augti. Pernai sudaryta 3,03 mlrd. litų vertės naujų lizingo sutarčių. Tai 14,23 proc. daugiau, negu 2012-aisiais.

 JAV bankininkystės milžinė „JPMorgan Chase“ sumokės 1,45 mln. JAV dolerių kompensaciją už tai, kad sudarė sąlygas seksualiai įtemptai darbo atmosferai, dėl kurios neteisingai elgtasi su 16 darbuotojų šioje bendrovėje Ohajuje. Ši suma bus išmokėta 16-ai hipotekos brokerių moterų, kurios tvirtino, kad neteko pelningų sandorių ir galimybės pasinaudoti kvalifikacijos kėlimo galimybėmis, nes „nepritarė“ tokiai atmosferai.

Lygiai nulis procentų palūkanų už indėlius. Tiek šiuo metu už indėlius siūlo kai kurie Lietuvos komerciniai bankai. Bankininkai puse lūpų net užsimena, kad ne už kalnų ta diena, kai gyventojams ir įmonėms gali tekti primokėti už pinigų saugojimą banke. Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė sako, kad vartotojai yra patekę į tokią padėtį, kad jau nebegali apsieiti be bankų. „Vartotojas pastatytas į tokią padėtį, kad jis negali apsieiti be bankų.

Lietuvos bankininkystė gruodį užbaigė taip pat, kaip gyveno visus praėjusius metus – ramiai. Jau įprastas paskolų portfelio svyravimas aukštyn-žemyn, ne visai racionalus, tačiau tebesitęsiantis indėlių portfelio augimas ir labai nežymūs pokyčiai būsto paskolų rinkoje – visa tai būdinga 2013-iesiems, visa tai fiksuota ir gruodžio mėnesį, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas savo komentare.

Vis daugiau pasaulio bankų plečia veiklą interneto socialiniuose tinkluose ir ši tendencija kasmet vis stiprėja – skaitmeninėje erdvėje bankai pristato naujas paslaugas, taiko lojalumo programas, aptarnauja vartotojus. Inovatyvūs bankai žengia dar toliau – vartotojus vilioja pramogomis ir žaidimais ar net siūlo atsiskaityti virtualiomis valiutomis.