bankai

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Teisėsaugininkai perspėja Lietuvos bankus apie užsienio teroristų kovotojų bei „Islamo valstybės“ (IS) keliamas grėsmes bei jų finansavimo šaltinius ir būdus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, jog viena didžiausių grėsmių Europos Sąjungoje yra užsienio teroristai, dalyvaujantys kare Sirijoje ar kitur.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

Rusijos centrinis bankas nuo šių metų pradžios atšaukė 64-ių komercinių bankų licencijas, kurių įsipareigojimai apytikriai 250 mlrd. rublių viršijo turtą, pranešė centrinio banko pirmininko pavaduotojas Michailas Suchovas. „Skylė“ šiuose bankuose maždaug atitinka jų pritrauktų indėlių sumą. Kiekvienas jų gyventojų indėlių buvo pritraukęs daugiau nei turėjo turto“, – televizijos „Rossija 24“ eteryje kalbėjo M.Suchovas. „Problematiškiausi iš šių bankų dirbo kaip dulkių siurbliai“, – pridūrė jis.

Šiandien galime džiaugtis dviem geromis naujienomis. Kad pagaliau pradėtas svarstyti Vartojimo kredito įstatymas ir liausis atsakingai veikiančio verslo juodinimas ir tuo, kad Seimo nariai šaltu protu atmetė pačius radikaliausius siūlymus iš esmės uždrausti kreditus imti internetu ir nusipirkus daiktą išsimokėtinai dvi dienas laukti galimybės už jį susimokėti. Priešingai nei piešiama, pritariame, kad vartojimo kreditų reglamentavimą reikia tobulinti.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

Lietuvos bankas pasisako už bankų konkurencijos stiprinimą ir dalyvių skaičių, bet verslo požiūriu naujiems investuotojams mūsų regiono rinka neatrodo patraukli, nes čia jau esama didelių žaidėjų, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko atstovas Virgilijus Rutkauskas. „Mes savo ruožtu, lankydamiesi pas kolegas užsienio šalyse, visada kviečiame investuotojus atvykti į Lietuvą ir bandyti čia investuoti. Bet, kita vertus, galima suprasti ir pačius investuotojus.

Lietuvos bankininkai siūlo įteisinti naują indėlių rūšį – taupomuosius indelius. Šiuos indelius pasirinkę žmonės investuotų pinigus ilgesniam laikui, o atsiimti anksčiau laiko galėtų tik itin išskirtiniais atvejais. Kaip teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas, žmonės indelius galėtų atsiimti tik dėl labai rimtų priežasčių, tokių kaip mirtis ar ligos. Tačiau už tai bankai klientams pasiūlytų didesnes palūkanas.

Pagrindinis šios savaitės įvykis, kurio laukia finansų rinkos bus ketvirtadienį, kai baigsis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. Laukiama, kaip FED įvertins naujausią ekonominės situacijos vertinimą. Rinkos analitikų vertinimu, tikimybė, kad palūkanos būtų keliamos 0,25 proc. punkto jau rugsėjį šiuo metu yra apie 30 proc. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad FED palūkanų normą gali nuspręsti kelti šių metų gruodį.

Vartojimo kredito rinkoje problemų nemažėja, rodo pirmojo pusmečio duomenys. Anot Lietuvos banko valdybos narės Ingridos Šimonytės, daugėja negalinčių grąžinti paskolų gyventojų, todėl nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas tik didės. „Mes matome, kad pradelstų įsiskolinimų skaičius auga taip pat toliau nenumaldomai.

Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos. Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauną iš palūkanų.

 Dažnas lietuvis įsitikinęs, kad geriau jau mokėti palūkanas bankui už būsto paskolą nei nuomostis butą iš kitų žmonių. Tačiau neretai žmonės prieš imdami paskolas užduoda sau ir banko darbuotojams ne tuos klausimus, kuriuos derėtų. Finansų konsultantas Arnas Markevičius tikina, kad dažniausiai į bnką paskolos atėję žmonės užduoda du pagrindinius klausimus. Pirmas – kuriame banke išduoda geriausias paskolas. Tačiau savaime aišku, jog atsakymo į šį klausimą nėra.

Paskola būstui neabejotinai yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų žmonių gyvenime. Retas, kuris galvoja, kad nesugebės laiku mokėti įmokų už svajonių būstą, tačiau net netikėtu atveju jis galėtų atsisakyti savo turto. Vis dėlto į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris kredito sutartyje įskaitė, kad nemokumo atveju turės atiduoti ne tik paskolą, bet ir pusę jos vertės. Pasirodo, tokia tvarka jau įtvirtinta įstatymais.

Kredito įstaigoms pažymint, kad žmonės paskolos kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė „Žinių radijui“ ketvirtadienį pažymėjo, kad taip yra todėl, kad lietuviai yra per drovūs ir bankus vertina kitaip kaip kitus paslaugų teikėjus. „Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis.

Šią vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kaip niekada aktyvi. Trečdalis gyventojų rinkdamiesi būstą kreipiasi į bankus dėl paskolos, tačiau didžioji dauguma savo finansinį partnerį renkasi ilgai neieškoję, nors taip gali nukentėti. Kaip pastebi kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti tūkstančius eurų.

Graikija sekmadienį rengiasi atgaivinti savo vargstančią ekonomiką pakoreguota vyriausybe, bankų darbo atnaujinimu ir nauju mokesčių didinimu, dėl kurio buvo sutarta po kelis mėnesius trukusios sunkios konfrontacijos su šalies kreditoriais. Tris savaites nedirbę bankai turi būti atidaryti pirmadienį. Tos trys savaitės ekonomikai atsiėjo maždaug 3 mlrd. eurų – dėl rinkos trūkumo ir eksporto sutrikimo.

Lietuviai vis labiau pasitiki policija ir kariuomene, tačiau gyventojų pasitikėjimą ima prarasti bankai, rodo šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai. Tyrimų centro „Vilmorus“ liepą atliktoje apklausoje policija sakė pasitikintys 59 proc. apklaustųjų - dviem procentiniais punktais daugiau nei birželį, ir tai yra aukščiausias reitingas nuo 1998 metų, BNS sakė centro vadovas Vladas Gaidys.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ rengia protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų - SEB, „Swedbank“ ir DNB - būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

 Gąsdinti gyventojus bankais tampa kone Lietuvos folkloru. Viešumoje pasirodę pranešimai, neva bankai vėl kurpia naujus mokesčius, sudaro įspūdį, kad gandai, nepagrįstos, hiperbolizuotos fobijos ir bankų keiksnojimas pasidarė toks „madingas“, jog tikroji esmė praranda reikšmę. Skaudžiausia, kad tokiu būdu klaidinami klientai.   2016 m. Lietuva prisijungs prie bendrosios mokėjimų eurais erdvės (SEPA) – tai antrasis euro integracijos žingsnis.

Graikijos bankai liks uždaryti iki pirmadienio, pranešė Finansų ministerija, vyriausybei skubiai rengiant naujus pasiūlymus kreditoriams, kurie turėtų leisti paskutinę minutę išvengti šalies pasitraukimo iš euro zonos. „Bankų atostogos pratęsiamos iki liepos 13 dienos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime. Vienas ministerijos šaltinis patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad per dieną leidžiama išsigryninti pinigų suma nebus keičiama.

 Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas.   61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus.

 Po ne taip seniai nuvilnijusios finansų krizės bankai turėjo išmokti daug pamokų, o reguliuotojai surasti reikšmingų sprendimų, kaip užtikrinti finansinio stabilumo, finansinės integracijos bei ekonomikos augimo suderinimą ir atgauti visuomenės pasitikėjimą. Tad neišvengiamai buvo imtasi „gydymo“ priemonių. Pagrindiniais vaistais tapo lavina griežtų reguliavimo aktų, kuriuose prioritetinis dėmesys skiriamas bankų stabilumo bei tvarumo klausimams ir vartotojų apsaugos aspektams.

Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, komercinių bankų pasirinkta strategija mažinti nemokamai išgryninamų pinigų sumas riboja vartotojų pasirinkimo laisvę ir sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms. Toks vieno iš mokėjimo būdų diskriminavimas kelia didelį susirūpinimą vartotojams. „Bankų sprendimas riboti nemokamai išsiimamų grynųjų pinigų sumas sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms, nes apriboja vartotojų pasirinkimo galimybes.

 „Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra. Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Didiesiems šalies komerciniams bankams paskelbus apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, tarp Lietuvos gyventojų kilo nepasitenkinimas dėl apribojimo naudotis grynaisiais. SEB ir „Nordea“ bankai savo klientams taiko 0,4 proc. mokestį už gryninimo operacijas bankomatuose, tačiau, kaip TV3 žinioms sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, net ir brangstant šioms paslaugoms lietuviai už jas moka bene mažiausiai Europoje.

Finansų rinkoje daugiau nei 80 proc. gyventojų labiausiai pasigenda mažesnių paslaugų įkainių, rodo visuomenės apklausos rezultatai. Paslaugų kaina taip pat yra svarbiausias kriterijus ir renkantis banką ar kredito uniją, o iš kokybinių kriterijų gyventojams labiausiai rūpi e. bankininkystės patogumas, platus klientų aptarnavimo tinklas, paslaugų pritaikymas pagal individualius poreikius.

Kai kuriems komerciniams bankams nusprendus brangiau apmokestinti pinigų išgryninimą bankomatuose, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas „Žinių radiju“ pirmadienį nurodė, kad Finansų ministerijai (FM) jau pateiktas įstatymo projektas, numatantis reglamentuoti komercinių bankų bazinių paslaugų kainodarą. „Lietuvos bankas yra atsakingas už tinkamą mokėjimų rinkos veikimą Lietuvoje, bet pagal dabartinį teisinį reglamentavimą negali daryti įtakos finansinių paslaugų kainoms.

 Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių per metus pasikeitė iš esmės – beveik nebeliko būsto kainų augimą prognozuojančių bankų, nors dar pernai pavasarį tokių buvo daugiau nei pusė. „Pernai pavasarį su euro įvedimu sieti NT kainų augimo lūkesčiai neišsipildė, šiuo metu kainų prognozės gerokai nuosaikesnės.

Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos vis svarbesne laiko riziką dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio, nors, tebetvyrant geopolitinei įtampai, rizika dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto galimo ūmėjimo ir su juo susijusių padarinių tebėra vertinama kaip svarbiausia, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Respondentų nuomone, svarbiausios tebebuvo su geopolitine įtampa Rytuose ir mažomis palūkanų normomis susijusios rizikos.

 Nuo liepos įsigaliojus Lietuvos banko rengiamiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, 870 eurų algą gaunantis Lietuvos pilietis, anot žiniasklaidoje pasirodžiusių komentarų, galės pasiskolinti perpus mažesnę, negu dabar pinigų sumą būstui įsigyti. Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu pajėgiančių skolintis šalies gyventojų pasiskolinti apskritai nebegalės.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.

Bankai už indėlius siūlo nulines metines palūkanas ir artimiausius porą metų jų ūgtelėjimo tikėtis neverta, sako LRT.lt kalbinti finansų ekspertai. Norintys, kad jų pinigai „dirbtų“, gali rinktis investicijas į obligacijas, akcijas ar dairytis į gyvybės draudimo rinką, o nenorintiems rizikuoti belieka džiaugtis, kad kol kas dėl infliacijos nebuvimo jų indėliai nenuvertės.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad šiemet bankų klientų laukia nemažai naujovių. Populiarus tiesioginis debetas palaipsniui įgis naują pavidalą, taip pat ilgainiui bus atsisakyta internetinei bankininkystei naudojamų slaptažodžių kortelių: „Verslas ir iš dalies fiziniai asmenys iki metų pabaigos turi pasiruošti naujiems mokėjimų standartams. Jie keisis nuo kitų metų pradžios.

 Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.

Prasidėjus pavasariui atkunta įvairių sporto renginių organizatoriai. Šiltuoju sezonu beveik kiekvieną savaitgalį vyksta įvairiausi sporto renginiai. Vis dažniau masinėse – bėgimo, dviračių varžybose aktyviai dalyvauja didelių įmonių, tarp jų ir bankų komandos, teigiama pranešime spaudai. Kalbinti Lietuvoje veikiančių didžiųjų bankų atstovai vienbalsiai tvirtina – darbuotojų poreikis sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį akivaizdžiai auga.

Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su teisėsaugos institucijų bei šalies komercinių bankų atstovais ir aptarė galimai padirbtų eurų situaciją Lietuvoje. Pokalbyje dalyvavo LR Prezidentūros, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro, komercinių bankų bei Lietuvos bankų asociacijos atstovai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, iki šios dienos pradėti 127 ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padirbtų euro banknotų.

 Jei Putino Rusija nepakeis krypties arba naftos kainos nepasieks beveik nebeįmanomų aukštumų, šalies ekonomikos ir finansų sistemos po poros metų patirs siaubingą žlugimą, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai“, – kalba ekonomistas.

  Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.   „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

 LR Seimui tik gruodžio 11 d., savaite vėliau, nei buvo planuota, iš naujo patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą, kredito įstaigos, ketinančios dalyvauti konkurse, negalėjo laiku įvertinti įstatymu nustatytų Vilniaus miesto savivaldybės finansinių rodiklių. Dėl šios priežasties ir dėl bankų darbo laiko prieššventiniu laikotarpiu konkurso terminas buvo pratęstas. Bendra refinansuojamų skolų apimtis sudaro 48,4 mln.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. O užsienio investicijų fondai Lietuvą aplenkia kaip dykumą. Lietuvai nuolat trūksta lėšų strateginiams projektams įgyvendinti. Kas bendra tarp šių penkių problemų? Jas visas galima išspręsti vienu Vyriausybės sprendimu.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos bankas (LB) patvirtino naujus saugumo reikalavimus mokėjimams internete. Bene didžiausi pokyčiai nuo kitų metų lapkričio laukia tų klientų, kurie vis dar naudoja bankų kodų korteles – joms gresia išnykimas. Bankų atstovai tikina, kad terminas, kurį siūlo centrinis bankas, kodų kortelių atsisakymui – per trumpas. Štai tokių įvairių bankų kodų kortelių lietuvių kišenėse keli šimtai tūkstančių.