bankai

Eilės bankų filialuose jau greitai tapti praeitimi. Finansines technologijas kuriantys lietuviai pristatė dar vieną naujovę – bankų filialus pakeičiantį terminalą, kurio ekrane nuotoliniu būdu su klientais bendrauja operatorius. Šis terminalas „VTM.IQ“ ir su juo įrengiamas seifas oficialiai pasirodė tik vasarą, o prieš mėnesį tokį terminalą įsigijo Azerbaidžiano bankas. Kita rinka – Kazachstane. O prieš mėnesį Rygoje pristačius naujovę, ja susidomėjo ir pora bankų veikiančių Lietuvoje.

Finansinių technologinių (FinTech) sektoriuje vienas po kito savo idėjas realizuoja startuoliai pasiūlantys įprastines bankų paslaugas greičiau ir daug pigiau. FinTech vis labiau tvirtinasi ir Lietuvoje, tad bankams ne už ilgo gali tekti keisti savo strategiją. Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut“ ketinimas įsikurti Lietuvoje, o ateityje įkurti ir banką, parodė ryškų signalą, jog ateina naujų finansinių paslaugų metas.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo pelningai, o didžioji dalis jų uždirbto 106,175 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šiemet sumenko 2,8 proc., arba 3,053 mln. eurų. Pelningai dirbo 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolius patyrė 3 rinkos dalyviai. „Swedbank“ šiemet uždirbo 46,008 mln. eurų konsoliduoto pelno (43,3 proc. bendro bankų pelno) - 27 proc.

Didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupių „Nordea“ ir DNB veiklos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sujungimas leis sukurti antrą pagal dydį komercinį banką Baltijos šalyse. „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Inga Skisaker sako, kad naujo banko paskolų portfelis Baltijos šalyse sieks apie 13 mlrd. eurų, indėlių - apie 8 mlrd. eurų, o paskolų portfelio rinkos dalis - 26 procentus.

Lietuvos pilietis Australijoje kaltinamas dalyvavęs nusikalstamame susivienijime, pavogusiame daugiau kaip 230 tūkst. Australijos dolerių (158,4 tūkst. eurų) iš šalies bankų sąskaitų. Šią informaciją paskelbė vietos portalas Abc.net.au. Policijos duomenimis, pinigai iš internetinių sąskaitų Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando valstijose buvo pavogti 2014 metais ir vėliau dalis jų persiųsta į rytų Europą.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Gyventojų galimybes laiduoti (garantuoti) už komercinių bankų ir kredito unijų suteikiamas paskolas turės būti vertinamos reikliau - reikės įsitikinti, kad gyventojo finansinė būklė atitinka pagal laidavimo sutartį prisiimamus įsipareigojimus. Lietuvos bankas papildė kredito unijoms ir bankams taikomus Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatus reikalavimu įvertinti fizinių asmenų galimybes laiduoti už kredito įstaigų suteikiamas paskolas, pranešė LB.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

Gyventojai turės 14 dienų apsigalvoti ir be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties, atsiras teisė bet kada grąžinti kredito dalį anksčiau laiko, o kompensacija kreditoriui negalės būti didesnė nei 2 proc. grąžinamos kredito dalies, o nekilnojamojo turto vertinimą galės atlikti tik nepriklausomi ekspertai, o kredito davėjas kai kuriais atvejais neturės teisės reikalauti papildomai įkeisti būsto.

Komerciniai bankai po daugiau nei pusmetį trukusių derybų su Lietuvos banku ir Finansų ministerija dėl būsto paskolų direktyvos vis dar nesutaria, kaip turėtų būti reguliuojama ši rinka. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad bankų netenkina, kad naujos taisyklės būtų taikomos visoms hipoteka užtikrintoms paskoloms. Tuo metu finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad griežtesniu reguliavimu siekiama apginti vartotojus.

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Įstatyme įtvirtinamas mokėjimo paslaugų "krepšelis", kurio maksimalią kainą nustatys Lietuvos bankas. Už naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. "Pakeistas Mokėjimų įstatymas leis Lietuvos gyventojams pigiau naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis.

Lietuvoje veikiantiems bankams ir toliau nereikės kaupti papildomo kapitalo rezervo, kuris turėtų padėti apsisaugoti nuo galimo kredito rinkos „perkaitimo“. Lietuvos banko valdyba nustatė, kad nuo birželio 30 dienos anticiklinio kapitalo rezervo norma šalyje bus 0 procentų. Nulinis šio kapitalo reikalavimas taikomas nuo praėjusių metų birželio pabaigos, pranešė centrinis bankas.

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 61 mln. eurų pelno - 7,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jis buvo 56,8 mln. eurų. Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas apie rizikas Lietuvos finansų rinkoje atskleidė, kiek per metus bankams tenka išleisti dėl vykdomų kibernetinių atakų. Pastarųjų skaičius nuosekliai auga. Pasak V. Vasiliausko kibernetinė aplinka itin svarbus aspektas, nes vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Dėl šios priežasties daugėja ir grėsmių. „Asmenų, kurie bando piktnaudžiauti elektronine erdve ir incidentų skaičius nuolat auga.

Įsivaizduokite scenarijų, esate svečioje šalyje, pasitikrinate savo banko sąskaitą ir pamatote, kad dingo nemaža suma pinigų. Žinoma, kreipiatės į banką. Tačiau kol vyksta tyrimas, svečioje šalyje sėdite tuščiomis kišenėmis, o bankuose pasiūloma tik užuojauta. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių.

Lietuvos komerciniai bankai yra išdavę beveik 3,5 mln. debeto ir kredito mokėjimo kortelių, tačiau dauguma jų turėtojų nežino ne tik jų skirtumų, bet ir kiek kainuoja pati kortelė. Kokybinio tyrimo duomenimis, klientai pageidautų aiškesnės kainodaros, o paprasčiausias sprendimas galėtų būti fiksuoti su kortelėmis susijusių banko paslaugų mokesčiai.

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Jeigu Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos, su ja Europa neteks ir dalies paskolų rinkos. Todėl Europos bankas gali tekti pakeisti net 108 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių. ES bankai, investuojantys į obligacijas, užtikintas JK būsto paskolomis, bankų paskolomis ir kredito kortelių skolomis, po Britanijos išstojimo ir ES gali susidurti su padėtimi, kuomet šie skolos vertybiniai popieriai neatitiks rezervo nenumatytiems atvejams reikalavimų.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Nuo penktadienio įsigalioja griežtesni internetinės bankininkystės saugumo reikalavimai, kurie numato, kad bankų slaptažodžių kodų kortelėmis bus galima naudotis, jei kartu su jomis bus naudojamos papildomos saugumo priemonės. Dauguma šalies bankų kai kurių operacijų patvirtinimui siųs nemokamas SMS žinutes su papildomu saugumo kodu.

Bendras didžiųjų šalies bankų sprendimas, kuris leis saugiai atsiskaityti internete, turėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje, sako banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė. „Po daugelio metų diskusijų pernai bankų asociacija nusprendė ieškoti vienos rinkos standartus atitinkančios identifikacijos priemonės. Dabar vyksta darbai ta kryptimi, kitų metų pirmą ketvirtį turėsime bendrą bankų industrijos identifikavimo priemonę, kuri atitiks visus keliamus reikalavimus.

Lietuvoje veikiantys bankai, pernai uždirbę daugiau pelno, turėtų sumokėti daugiau pelno mokesčio, sako centrinio banko vadovas. „Kalbat apie finansinį rezultatą, galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi ir, lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą (per krizę - BNS) patirtą nuostolį.

Siekiant paskatinti bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainius mažėjimą ir elektroninių mokėjimo priemonių patrauklumą, ketinama reguliuoti su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusių būtiniausių paslaugų, įskaitant pervedimus ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų, kainas. Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtoje ir Vyriausybei pateiktoje naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje, teigiama ministerijos pranešime spaudai.

Nuo šių metų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos. Gyventojai jau galėjo pastebėti, kad dėl šios priežasties keitėsi kai kurių tarpbankinių mokėjimų laikai – dabar jie vyksta 5 kartus per parą. Dar viena žinia, susijusi būtent su pasikeitusia tarpuskaitos sistema – Didįjį penktadienį, prieš Velykas, kai kurie tarpbankiniai (t.y. tarp skirtingų bankų) pervedimai nevyks.

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Lietuvos bankas už per didelius mokėjimų įkainius dviem bankams skyrė baudas, vieną įspėjo  Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje. „Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes.

VMI 2016 metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt. Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo prezumpcijos taikymu.

Skolinimasis ne tik suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti našta. Kad taip neatsitiktų, pateikiami 5 pagrindiniai patarimai, kurių laikydamiesi, galėsite pasiskolinti ne tik atsakingiau, bet ir pigiau.  1. Apgalvokite paskolos sumą  Pirmas dalykas, kurį reikia apgalvoti, nusprendus imti vartojimo paskolą, yra paskolos suma.

  Į specialų fondą, kurio lėšos gali būti naudojamos probleminiams bankams pertvarkyti, įnešta pirmoji 10,1 mln. eurų komercinių bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos įmoka, pranešė Lietuvos bankas.   „Pertvarkymas privačiomis lėšomis užtikrina, kad su rimtais sunkumais susidūrusių bankų nuostolius pirmiausia padengtų akcininkai ir kreditoriai. Tam bus rengiami pertvarkymo planai, kuriuos iš dalies dar galima vadinti ir bankų ilgaamžiškumo planais.

 Nuo šių metų pradžios sugriežtinus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, didieji Baltijos šalių bankai ruošia bendrą sprendimą, leisiantį jų klientams saugiai atsiskaityti internete. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas teigia, kad šiuo metu vertinami galimi būsimos programėlės pasiūlymai, o sprendimo tikimasi galbūt šiais metais. „Didieji bankai (SEB, DNB ir „Swedbank“ - BNS) kalba dėl projekto, kuris vadinasi Bankų identifikavimo projektas.

Morališkai pasenusias bankų kodų korteles nuo Naujųjų metų  bandoma prikelti naujam gyvenimui. Komerciniai bankai žada, kad kodų kortelės niekur nedings ir gyventojai nebus verčiamipirkti generatorių ar įsidiegti mobilų parašą. Pasirodo, nuo sausio pirmos dienos stiprinamas kodų kortelių saugumas – atliekant pavedimus internetu klientams bus siunčiamos SMS žinutės su papildomu kodu. „Nuo Naujųjų metų pokyčiai įsigalioja dar ne visiems klientams.

Vidutiniškai apie 1,2 - 1,5 proc. kiekvieno pirkinio sumos už kliento brūkštelėjimą kortele bankams mokėję smulkieji verslininkai gali lengviau atsikvėpti, rašo „Verslo žinios“. Nuo gruodžio 9-osios tarpbankinis mokestis, atsiskaitant debeto kortelėmis, negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėmis - ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės.

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Teisėsaugininkai perspėja Lietuvos bankus apie užsienio teroristų kovotojų bei „Islamo valstybės“ (IS) keliamas grėsmes bei jų finansavimo šaltinius ir būdus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, jog viena didžiausių grėsmių Europos Sąjungoje yra užsienio teroristai, dalyvaujantys kare Sirijoje ar kitur.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

Rusijos centrinis bankas nuo šių metų pradžios atšaukė 64-ių komercinių bankų licencijas, kurių įsipareigojimai apytikriai 250 mlrd. rublių viršijo turtą, pranešė centrinio banko pirmininko pavaduotojas Michailas Suchovas. „Skylė“ šiuose bankuose maždaug atitinka jų pritrauktų indėlių sumą. Kiekvienas jų gyventojų indėlių buvo pritraukęs daugiau nei turėjo turto“, – televizijos „Rossija 24“ eteryje kalbėjo M.Suchovas. „Problematiškiausi iš šių bankų dirbo kaip dulkių siurbliai“, – pridūrė jis.

Šiandien galime džiaugtis dviem geromis naujienomis. Kad pagaliau pradėtas svarstyti Vartojimo kredito įstatymas ir liausis atsakingai veikiančio verslo juodinimas ir tuo, kad Seimo nariai šaltu protu atmetė pačius radikaliausius siūlymus iš esmės uždrausti kreditus imti internetu ir nusipirkus daiktą išsimokėtinai dvi dienas laukti galimybės už jį susimokėti. Priešingai nei piešiama, pritariame, kad vartojimo kreditų reglamentavimą reikia tobulinti.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

Lietuvos bankas pasisako už bankų konkurencijos stiprinimą ir dalyvių skaičių, bet verslo požiūriu naujiems investuotojams mūsų regiono rinka neatrodo patraukli, nes čia jau esama didelių žaidėjų, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko atstovas Virgilijus Rutkauskas. „Mes savo ruožtu, lankydamiesi pas kolegas užsienio šalyse, visada kviečiame investuotojus atvykti į Lietuvą ir bandyti čia investuoti. Bet, kita vertus, galima suprasti ir pačius investuotojus.