bankai

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas apie rizikas Lietuvos finansų rinkoje atskleidė, kiek per metus bankams tenka išleisti dėl vykdomų kibernetinių atakų. Pastarųjų skaičius nuosekliai auga. Pasak V. Vasiliausko kibernetinė aplinka itin svarbus aspektas, nes vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Dėl šios priežasties daugėja ir grėsmių. „Asmenų, kurie bando piktnaudžiauti elektronine erdve ir incidentų skaičius nuolat auga.

Įsivaizduokite scenarijų, esate svečioje šalyje, pasitikrinate savo banko sąskaitą ir pamatote, kad dingo nemaža suma pinigų. Žinoma, kreipiatės į banką. Tačiau kol vyksta tyrimas, svečioje šalyje sėdite tuščiomis kišenėmis, o bankuose pasiūloma tik užuojauta. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių.

Lietuvos komerciniai bankai yra išdavę beveik 3,5 mln. debeto ir kredito mokėjimo kortelių, tačiau dauguma jų turėtojų nežino ne tik jų skirtumų, bet ir kiek kainuoja pati kortelė. Kokybinio tyrimo duomenimis, klientai pageidautų aiškesnės kainodaros, o paprasčiausias sprendimas galėtų būti fiksuoti su kortelėmis susijusių banko paslaugų mokesčiai.

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Jeigu Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos, su ja Europa neteks ir dalies paskolų rinkos. Todėl Europos bankas gali tekti pakeisti net 108 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių. ES bankai, investuojantys į obligacijas, užtikintas JK būsto paskolomis, bankų paskolomis ir kredito kortelių skolomis, po Britanijos išstojimo ir ES gali susidurti su padėtimi, kuomet šie skolos vertybiniai popieriai neatitiks rezervo nenumatytiems atvejams reikalavimų.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Nuo penktadienio įsigalioja griežtesni internetinės bankininkystės saugumo reikalavimai, kurie numato, kad bankų slaptažodžių kodų kortelėmis bus galima naudotis, jei kartu su jomis bus naudojamos papildomos saugumo priemonės. Dauguma šalies bankų kai kurių operacijų patvirtinimui siųs nemokamas SMS žinutes su papildomu saugumo kodu.

Bendras didžiųjų šalies bankų sprendimas, kuris leis saugiai atsiskaityti internete, turėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje, sako banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė. „Po daugelio metų diskusijų pernai bankų asociacija nusprendė ieškoti vienos rinkos standartus atitinkančios identifikacijos priemonės. Dabar vyksta darbai ta kryptimi, kitų metų pirmą ketvirtį turėsime bendrą bankų industrijos identifikavimo priemonę, kuri atitiks visus keliamus reikalavimus.

Lietuvoje veikiantys bankai, pernai uždirbę daugiau pelno, turėtų sumokėti daugiau pelno mokesčio, sako centrinio banko vadovas. „Kalbat apie finansinį rezultatą, galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi ir, lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą (per krizę - BNS) patirtą nuostolį.

Siekiant paskatinti bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainius mažėjimą ir elektroninių mokėjimo priemonių patrauklumą, ketinama reguliuoti su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusių būtiniausių paslaugų, įskaitant pervedimus ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų, kainas. Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtoje ir Vyriausybei pateiktoje naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje, teigiama ministerijos pranešime spaudai.

Nuo šių metų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos. Gyventojai jau galėjo pastebėti, kad dėl šios priežasties keitėsi kai kurių tarpbankinių mokėjimų laikai – dabar jie vyksta 5 kartus per parą. Dar viena žinia, susijusi būtent su pasikeitusia tarpuskaitos sistema – Didįjį penktadienį, prieš Velykas, kai kurie tarpbankiniai (t.y. tarp skirtingų bankų) pervedimai nevyks.

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Lietuvos bankas už per didelius mokėjimų įkainius dviem bankams skyrė baudas, vieną įspėjo  Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje. „Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes.

VMI 2016 metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt. Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo prezumpcijos taikymu.

Skolinimasis ne tik suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti našta. Kad taip neatsitiktų, pateikiami 5 pagrindiniai patarimai, kurių laikydamiesi, galėsite pasiskolinti ne tik atsakingiau, bet ir pigiau.  1. Apgalvokite paskolos sumą  Pirmas dalykas, kurį reikia apgalvoti, nusprendus imti vartojimo paskolą, yra paskolos suma.

  Į specialų fondą, kurio lėšos gali būti naudojamos probleminiams bankams pertvarkyti, įnešta pirmoji 10,1 mln. eurų komercinių bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos įmoka, pranešė Lietuvos bankas.   „Pertvarkymas privačiomis lėšomis užtikrina, kad su rimtais sunkumais susidūrusių bankų nuostolius pirmiausia padengtų akcininkai ir kreditoriai. Tam bus rengiami pertvarkymo planai, kuriuos iš dalies dar galima vadinti ir bankų ilgaamžiškumo planais.

 Nuo šių metų pradžios sugriežtinus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, didieji Baltijos šalių bankai ruošia bendrą sprendimą, leisiantį jų klientams saugiai atsiskaityti internete. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas teigia, kad šiuo metu vertinami galimi būsimos programėlės pasiūlymai, o sprendimo tikimasi galbūt šiais metais. „Didieji bankai (SEB, DNB ir „Swedbank“ - BNS) kalba dėl projekto, kuris vadinasi Bankų identifikavimo projektas.

Morališkai pasenusias bankų kodų korteles nuo Naujųjų metų  bandoma prikelti naujam gyvenimui. Komerciniai bankai žada, kad kodų kortelės niekur nedings ir gyventojai nebus verčiamipirkti generatorių ar įsidiegti mobilų parašą. Pasirodo, nuo sausio pirmos dienos stiprinamas kodų kortelių saugumas – atliekant pavedimus internetu klientams bus siunčiamos SMS žinutės su papildomu kodu. „Nuo Naujųjų metų pokyčiai įsigalioja dar ne visiems klientams.

Vidutiniškai apie 1,2 - 1,5 proc. kiekvieno pirkinio sumos už kliento brūkštelėjimą kortele bankams mokėję smulkieji verslininkai gali lengviau atsikvėpti, rašo „Verslo žinios“. Nuo gruodžio 9-osios tarpbankinis mokestis, atsiskaitant debeto kortelėmis, negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėmis - ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės.

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Teisėsaugininkai perspėja Lietuvos bankus apie užsienio teroristų kovotojų bei „Islamo valstybės“ (IS) keliamas grėsmes bei jų finansavimo šaltinius ir būdus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, jog viena didžiausių grėsmių Europos Sąjungoje yra užsienio teroristai, dalyvaujantys kare Sirijoje ar kitur.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

Rusijos centrinis bankas nuo šių metų pradžios atšaukė 64-ių komercinių bankų licencijas, kurių įsipareigojimai apytikriai 250 mlrd. rublių viršijo turtą, pranešė centrinio banko pirmininko pavaduotojas Michailas Suchovas. „Skylė“ šiuose bankuose maždaug atitinka jų pritrauktų indėlių sumą. Kiekvienas jų gyventojų indėlių buvo pritraukęs daugiau nei turėjo turto“, – televizijos „Rossija 24“ eteryje kalbėjo M.Suchovas. „Problematiškiausi iš šių bankų dirbo kaip dulkių siurbliai“, – pridūrė jis.

Šiandien galime džiaugtis dviem geromis naujienomis. Kad pagaliau pradėtas svarstyti Vartojimo kredito įstatymas ir liausis atsakingai veikiančio verslo juodinimas ir tuo, kad Seimo nariai šaltu protu atmetė pačius radikaliausius siūlymus iš esmės uždrausti kreditus imti internetu ir nusipirkus daiktą išsimokėtinai dvi dienas laukti galimybės už jį susimokėti. Priešingai nei piešiama, pritariame, kad vartojimo kreditų reglamentavimą reikia tobulinti.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

Lietuvos bankas pasisako už bankų konkurencijos stiprinimą ir dalyvių skaičių, bet verslo požiūriu naujiems investuotojams mūsų regiono rinka neatrodo patraukli, nes čia jau esama didelių žaidėjų, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko atstovas Virgilijus Rutkauskas. „Mes savo ruožtu, lankydamiesi pas kolegas užsienio šalyse, visada kviečiame investuotojus atvykti į Lietuvą ir bandyti čia investuoti. Bet, kita vertus, galima suprasti ir pačius investuotojus.

Lietuvos bankininkai siūlo įteisinti naują indėlių rūšį – taupomuosius indelius. Šiuos indelius pasirinkę žmonės investuotų pinigus ilgesniam laikui, o atsiimti anksčiau laiko galėtų tik itin išskirtiniais atvejais. Kaip teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas, žmonės indelius galėtų atsiimti tik dėl labai rimtų priežasčių, tokių kaip mirtis ar ligos. Tačiau už tai bankai klientams pasiūlytų didesnes palūkanas.

Pagrindinis šios savaitės įvykis, kurio laukia finansų rinkos bus ketvirtadienį, kai baigsis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. Laukiama, kaip FED įvertins naujausią ekonominės situacijos vertinimą. Rinkos analitikų vertinimu, tikimybė, kad palūkanos būtų keliamos 0,25 proc. punkto jau rugsėjį šiuo metu yra apie 30 proc. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad FED palūkanų normą gali nuspręsti kelti šių metų gruodį.

Vartojimo kredito rinkoje problemų nemažėja, rodo pirmojo pusmečio duomenys. Anot Lietuvos banko valdybos narės Ingridos Šimonytės, daugėja negalinčių grąžinti paskolų gyventojų, todėl nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas tik didės. „Mes matome, kad pradelstų įsiskolinimų skaičius auga taip pat toliau nenumaldomai.

Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos. Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauną iš palūkanų.

 Dažnas lietuvis įsitikinęs, kad geriau jau mokėti palūkanas bankui už būsto paskolą nei nuomostis butą iš kitų žmonių. Tačiau neretai žmonės prieš imdami paskolas užduoda sau ir banko darbuotojams ne tuos klausimus, kuriuos derėtų. Finansų konsultantas Arnas Markevičius tikina, kad dažniausiai į bnką paskolos atėję žmonės užduoda du pagrindinius klausimus. Pirmas – kuriame banke išduoda geriausias paskolas. Tačiau savaime aišku, jog atsakymo į šį klausimą nėra.

Paskola būstui neabejotinai yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų žmonių gyvenime. Retas, kuris galvoja, kad nesugebės laiku mokėti įmokų už svajonių būstą, tačiau net netikėtu atveju jis galėtų atsisakyti savo turto. Vis dėlto į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris kredito sutartyje įskaitė, kad nemokumo atveju turės atiduoti ne tik paskolą, bet ir pusę jos vertės. Pasirodo, tokia tvarka jau įtvirtinta įstatymais.

Kredito įstaigoms pažymint, kad žmonės paskolos kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė „Žinių radijui“ ketvirtadienį pažymėjo, kad taip yra todėl, kad lietuviai yra per drovūs ir bankus vertina kitaip kaip kitus paslaugų teikėjus. „Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis.

Šią vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kaip niekada aktyvi. Trečdalis gyventojų rinkdamiesi būstą kreipiasi į bankus dėl paskolos, tačiau didžioji dauguma savo finansinį partnerį renkasi ilgai neieškoję, nors taip gali nukentėti. Kaip pastebi kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti tūkstančius eurų.

Graikija sekmadienį rengiasi atgaivinti savo vargstančią ekonomiką pakoreguota vyriausybe, bankų darbo atnaujinimu ir nauju mokesčių didinimu, dėl kurio buvo sutarta po kelis mėnesius trukusios sunkios konfrontacijos su šalies kreditoriais. Tris savaites nedirbę bankai turi būti atidaryti pirmadienį. Tos trys savaitės ekonomikai atsiėjo maždaug 3 mlrd. eurų – dėl rinkos trūkumo ir eksporto sutrikimo.

Lietuviai vis labiau pasitiki policija ir kariuomene, tačiau gyventojų pasitikėjimą ima prarasti bankai, rodo šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai. Tyrimų centro „Vilmorus“ liepą atliktoje apklausoje policija sakė pasitikintys 59 proc. apklaustųjų - dviem procentiniais punktais daugiau nei birželį, ir tai yra aukščiausias reitingas nuo 1998 metų, BNS sakė centro vadovas Vladas Gaidys.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ rengia protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų - SEB, „Swedbank“ ir DNB - būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

 Gąsdinti gyventojus bankais tampa kone Lietuvos folkloru. Viešumoje pasirodę pranešimai, neva bankai vėl kurpia naujus mokesčius, sudaro įspūdį, kad gandai, nepagrįstos, hiperbolizuotos fobijos ir bankų keiksnojimas pasidarė toks „madingas“, jog tikroji esmė praranda reikšmę. Skaudžiausia, kad tokiu būdu klaidinami klientai.   2016 m. Lietuva prisijungs prie bendrosios mokėjimų eurais erdvės (SEPA) – tai antrasis euro integracijos žingsnis.

Graikijos bankai liks uždaryti iki pirmadienio, pranešė Finansų ministerija, vyriausybei skubiai rengiant naujus pasiūlymus kreditoriams, kurie turėtų leisti paskutinę minutę išvengti šalies pasitraukimo iš euro zonos. „Bankų atostogos pratęsiamos iki liepos 13 dienos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime. Vienas ministerijos šaltinis patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad per dieną leidžiama išsigryninti pinigų suma nebus keičiama.

 Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas.   61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus.

 Po ne taip seniai nuvilnijusios finansų krizės bankai turėjo išmokti daug pamokų, o reguliuotojai surasti reikšmingų sprendimų, kaip užtikrinti finansinio stabilumo, finansinės integracijos bei ekonomikos augimo suderinimą ir atgauti visuomenės pasitikėjimą. Tad neišvengiamai buvo imtasi „gydymo“ priemonių. Pagrindiniais vaistais tapo lavina griežtų reguliavimo aktų, kuriuose prioritetinis dėmesys skiriamas bankų stabilumo bei tvarumo klausimams ir vartotojų apsaugos aspektams.

Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, komercinių bankų pasirinkta strategija mažinti nemokamai išgryninamų pinigų sumas riboja vartotojų pasirinkimo laisvę ir sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms. Toks vieno iš mokėjimo būdų diskriminavimas kelia didelį susirūpinimą vartotojams. „Bankų sprendimas riboti nemokamai išsiimamų grynųjų pinigų sumas sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms, nes apriboja vartotojų pasirinkimo galimybes.