bankai

Bankai susigrąžino iki krizės buvusį žmonių pasitikėjimą, komentuodamas dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį paskelbtą visuomenės apklausą pažymi sociologas Vladas Gaidys. „Galima pastebėti, kad šiek tiek pakilo bankų reitingas, neįvyko kažkokio šuolio, bet paskutinį kartą tokio lygio reitingas buvo 2008 metais, prieš ekonominę krizę.

Kaip jau žinoma, pinigų pervedimai tarp skirtingų bankų vyksta tik darbo dienomis, darbo laiku, tad verta priminti, kad šių metų pabaigoje dėl švenčių – taip jau kalendoriškai sutapo – šių dienų sumažėja.

Lietuvoje laukiama mokėjimų rinkos plėtros – keičiantis reguliavimui, į rinką ateis naujų paslaugų teikėjų, todėl didės konkurencija, atpigs paslaugos vartotojams. Tačiau bankai perspėja apie galimą asmens duomenų saugumo riziką ir dešimtis milijonų sieksiančias papildomas jų išlaidas. Lietuvos banko teigimu, šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamas europinis reguliavimas užtikrins vartotojams tinkamą apsaugą, bus patogiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.

Vyriausybė nusprendė skatinti mokėjimų rinkos plėtrą, konkurenciją ir inovacijas mokėjimų srityje. Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis taip pat bus sustiprinama mokėjimo paslaugų vartotojų apsauga ir didinamas jų saugumas.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija primena, kad tai nėra bankų užgaida ar noras rinkti perteklinę informaciją apie savo klientus. Pranešime spaudai teigiama, kad tai bankai daro ne savo pačių iniciatyva.

Vieno didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO hipotekos banko vadovo Rafalas Kozlowskio apsilankymas Vilniuje vėl pakurstė kalbas apie tikėtinus banko plėtros planus Lietuvoje. Rinkos dalyviai ir analitikai teigiamai vertina galimą PKO atėjimą ir prognozuoja, kad vienas iš realiausių scenarijų - šiemet pradėjusio veikti „Nordea“ ir DNB jungtinio banko „Luminor“ įsigijimas.

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai. Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įvardijo devynis stambius pasaulinius bankus, kuriems per artimiausius metus taps sunku išlaikyti pakankamą rentabilumą.

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos bankininkystės rinkoje, turinčiu 16 proc. indėlių ir 23 proc. paskolų rinkos dalį. Bendras „Luminor“ paskolų portfelis, įskaitant paskolas privatiems ir verslo klientams, sieks apie 12 mlrd. eurų, indėliai sudarys 9 mlrd. eurų. „Luminor“ banko 1 lygio kapitalo rodiklis sieks 17% arba 1.6 mlrd. eurų.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. „Luminor“ suvienys „Nordea“ ir DNB – dviejų pirmaujančių Šiaurės šalių bankų – patirtį, išskirtinį dėmesį klientams ir gerą vietinės rinkos supratimą.

DNB ir „Nordea“ bankai gavo Europos Komisijos patvirtinimą, leidžiantį sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sandorį planuojama užbaigti 2017 metų ketvirtą ketvirtį. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus, bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. Europos Komisija be papildomų sąlygų patvirtino „DNB Bank ASA“ ir „Nordea Bank AB“ planus Baltijos šalyse sukurti bendrą organizaciją.

Pradėjus platinti bekontaktes mokėjimo korteles, leidžiančias už nedidelius pirkinius atsiskaityti greičiau, bakai pastebi augantį susidomėjimą jomis. Dėl to žengiamas dar vienas žingsnis. Lietuvos komerciniai bankai susitarė dėl atsiskaitymų bekontaktėmis kortelėmis limito padidinimo nuo 10 iki 25 eurų. Šis sprendimas turėtų įsigalioti rudenį. Naudojant tokias korteles, nereikia suvesti PIN kodo.

Lietuvos bankams pradėjus platinti bekontaktes mokėjimo korteles, leidžiančias už nedidelius pirkinius atsiskaityti greičiau, jų populiarumas auga. Bankai tikina, kad šios kortelės paskatino žmones labiau naudotis mokėjimo kortelėmis. Tokių kortelių atsiskaitymo limitas yra 10 eurų. Perkant prekių iki tokios sumos, kortelės savininkui nereikia suvesti PIN kodo, o pirkinio sumai viršijus 10 eurų, būtina suvesti PIN kodą.

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save – pajamų šaltinius, dalyvavimą politikoje, galimą sąsają su politikoje dalyvaujančiais, svarbias viešąsias pareigas užimančiais asmenimis ar kitą informaciją.

Beveik kiekvieną dieną policija sulaukia pranešimų, kai gyventojai praranda pinigus užkibę ant telefoninių sukčių kabliuko. Lengviausiai apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ne kartą į tokias pinkles įkliuvo ir jaunesni gyventojai. Viena šiauliečių šeima policijai atsiuntė įrašą, kaip sukčiai bandė apgauti jų mamą.

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos bankas tikisi, kad ilgainiui tai ne tik sumažins kainas, bet pritrauks naujų įmonių.  Lietuvos bankas dar praeitais metais pradėjo kalbėti apie naują paslaugą – momentinius mokėjimus.

Bendras „Nordea“ ir DNB bankas Baltijos šalyse „Luminor“ pradės veiklą šių metų spalį, Latvijos verslo naujienų laikraščiui „ Dienas Bizness“ pranešė „Luminor“ vadovė Latvijoje Kerli Gabriloviča. „Visi būtini dokumentai yra perduoti priežiūros institucijos, ir dabar mes laukiame atsakymo. Susijungimui turi pritarti ne viena priežiūros institucija, procese gali būti pakeitimų, dėl kurių pailgės visas leidimų gavimo laikas. Mes taip pat pateikėme dokumentus Europos Komisijai.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius. „Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje veikiantiems švediško kapitalo bankams kelia rizikos, sako Švedijos centrinio banko Riksbank vadovas. Pasak Stefano Ingveso, kritus NT kainoms, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas. S.Ingvesas BNS sako, jog Lietuvos bankų sektorius turėtų stebėti Švedijos NT rinką, tačiau iš esmės nėra priemonių, kuriomis jie apsisaugotų nuo galimų pavojų.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatydamas bankų veiklos rezultatus atskleidė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali įžengti dar vienas užsienio bankas. Be to, Lietuvoje ruošiasi atsirasti ir pirmasis specializuotas bankas.  Vitas Vasiliauskas pasakoja, kad Lietuva yra pristatoma kaip FinTech (finansinėms technologijoms) palanki šalis Ir jis išskirtų tris potencialių naujų žaidėjų kategorijas. „Užsienio subjektai, kurie domisi elektroninių pinigų mokėjimais.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Turbūt dar niekada FinTech paslaugų rinka nebuvo tokiame pakilime kaip dabar. Lietuva su Lietuvos banku priešakyje, suprasdami FinTech įmonių potencialą, jau kurį laiką deda pastangas, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas šioms įmonėms ateiti į Lietuvą.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo trečiadienio gali užsisakyti būtiniausių paslaugų „krepšelio“ paslaugą, kainuosiančią ne brangiau nei 1,5 euro. Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį. „Su pagrindine mokėjimo sąskaita verčiame naują lapą mokėjimų rinkoje. Nebelieka apmokestinimo už kiekvieną krustelėjimą.

Visi Lietuvos bankų klientai bendru identifikavimo sprendimu „Smart-ID“ negalės naudotis dėl bankų sektoriuje verdančių užkulisinių kovų ir noro sutaupyti, kuris stabdo ir bendro bankomatų tinklo iniciatyvą, rašo „Verslo žinios“. Kol kas naujovė bus prieinama tik SEB ir „Swedbank“ klientams, o sistemą kūrusi įmonė „SK ID Solutions“ viešai pristatoma kaip Estijos bendrovė, tačiau iš tiesų tai yra SEB, „Swedbank“ ir Skandinavijos telekomunikacijų koncerno „Telia“ kontroliuojama įmonė.

Praeitais metais į Lietuvą įžengė „Revolut“, mobilus bankas N26 ir dar ne vienas kitas finansinių technologijų (FinTech) startuolis ėmė plėsti veiklą. Šie neretai bankines paslaugas siūlo pigesnes, tad ar pavyks tradiciniams bankams išlikti šioje konkurencinėje kovoje? Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka susitikęs su Lietuvoje viešėjusiu Amerikos–Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu daugiausia diskutavo apie Fintech sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje.

Bankinių paslaugų kainos piktina ne vien lietuvius, tad nenuostabu, kad pasaulyje daugėja finansinių startuolių, kurie stengiasi pakeisti kasdienes paslaugas. Neseniai į Lietuvą įžengė naujas mobilusis bankas, o dalies lietuvių jau pamėgtas „Revolut“ pakėlė įkainius. Tad kol startuoliai vis dar konkuruoja kainomis, bankai imasi naujų paslaugų vystymo. Pirmuoju mobiliu banku save vadinantis startuolis N26 paslaugas teikia 17 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Daugėja juridinių asmenų imančių paskolas. Būtent dėl to Lietuvoje veikiantys bankai džiaugiasi pelningais metais. Visgi yra ir nuostolių patyrusių.  Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

Nuo šiandien, gruodžio 1 dienos, įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimai, leidžiantys nuotoliniu būdu nustatyti kliento tapatybę. Tai reiškia, kad klientui bus sudarytos sąlygos gauti finansų įstaigos skyrių ar kitų subjektų teikiamas paslaugas į juos neatvykus. Tikimasi, kad pakeitimai užtikrins finansinių technologijų industrijos augimą, į Lietuvą pritrauks finansinių technologijų bendroves.

DNB ir „Nordea“ planuojamo jungtinio banko Baltijos šalyse vadovu paskirtas Erkki Raasuke, į tarybos pirmininkus siūlomas Nils Melngailis. Tai dar vienas svarbus etapas jungtinio banko kūrimo procese, kurį planuojama užbaigti 2017 metų antrąjį ketvirtį. Iki tol bus įgyvendinti ir kiti svarbūs etapai, nuo naujos vadovybės pristatymo iki naujo prekės ženklo sukūrimo. Pagrindinis siekis yra sukurti pirmaujantį, į klientus orientuotą Baltijos šalių banką, siūlantį išskirtinės kokybės paslaugas.

Eilės bankų filialuose jau greitai tapti praeitimi. Finansines technologijas kuriantys lietuviai pristatė dar vieną naujovę – bankų filialus pakeičiantį terminalą, kurio ekrane nuotoliniu būdu su klientais bendrauja operatorius. Šis terminalas „VTM.IQ“ ir su juo įrengiamas seifas oficialiai pasirodė tik vasarą, o prieš mėnesį tokį terminalą įsigijo Azerbaidžiano bankas. Kita rinka – Kazachstane. O prieš mėnesį Rygoje pristačius naujovę, ja susidomėjo ir pora bankų veikiančių Lietuvoje.

Finansinių technologinių (FinTech) sektoriuje vienas po kito savo idėjas realizuoja startuoliai pasiūlantys įprastines bankų paslaugas greičiau ir daug pigiau. FinTech vis labiau tvirtinasi ir Lietuvoje, tad bankams ne už ilgo gali tekti keisti savo strategiją. Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut“ ketinimas įsikurti Lietuvoje, o ateityje įkurti ir banką, parodė ryškų signalą, jog ateina naujų finansinių paslaugų metas.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo pelningai, o didžioji dalis jų uždirbto 106,175 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šiemet sumenko 2,8 proc., arba 3,053 mln. eurų. Pelningai dirbo 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolius patyrė 3 rinkos dalyviai. „Swedbank“ šiemet uždirbo 46,008 mln. eurų konsoliduoto pelno (43,3 proc. bendro bankų pelno) - 27 proc.

Didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupių „Nordea“ ir DNB veiklos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sujungimas leis sukurti antrą pagal dydį komercinį banką Baltijos šalyse. „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Inga Skisaker sako, kad naujo banko paskolų portfelis Baltijos šalyse sieks apie 13 mlrd. eurų, indėlių - apie 8 mlrd. eurų, o paskolų portfelio rinkos dalis - 26 procentus.

Lietuvos pilietis Australijoje kaltinamas dalyvavęs nusikalstamame susivienijime, pavogusiame daugiau kaip 230 tūkst. Australijos dolerių (158,4 tūkst. eurų) iš šalies bankų sąskaitų. Šią informaciją paskelbė vietos portalas Abc.net.au. Policijos duomenimis, pinigai iš internetinių sąskaitų Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando valstijose buvo pavogti 2014 metais ir vėliau dalis jų persiųsta į rytų Europą.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Gyventojų galimybes laiduoti (garantuoti) už komercinių bankų ir kredito unijų suteikiamas paskolas turės būti vertinamos reikliau - reikės įsitikinti, kad gyventojo finansinė būklė atitinka pagal laidavimo sutartį prisiimamus įsipareigojimus. Lietuvos bankas papildė kredito unijoms ir bankams taikomus Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatus reikalavimu įvertinti fizinių asmenų galimybes laiduoti už kredito įstaigų suteikiamas paskolas, pranešė LB.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

Gyventojai turės 14 dienų apsigalvoti ir be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties, atsiras teisė bet kada grąžinti kredito dalį anksčiau laiko, o kompensacija kreditoriui negalės būti didesnė nei 2 proc. grąžinamos kredito dalies, o nekilnojamojo turto vertinimą galės atlikti tik nepriklausomi ekspertai, o kredito davėjas kai kuriais atvejais neturės teisės reikalauti papildomai įkeisti būsto.

Komerciniai bankai po daugiau nei pusmetį trukusių derybų su Lietuvos banku ir Finansų ministerija dėl būsto paskolų direktyvos vis dar nesutaria, kaip turėtų būti reguliuojama ši rinka. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad bankų netenkina, kad naujos taisyklės būtų taikomos visoms hipoteka užtikrintoms paskoloms. Tuo metu finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad griežtesniu reguliavimu siekiama apginti vartotojus.

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Įstatyme įtvirtinamas mokėjimo paslaugų "krepšelis", kurio maksimalią kainą nustatys Lietuvos bankas. Už naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. "Pakeistas Mokėjimų įstatymas leis Lietuvos gyventojams pigiau naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis.

Lietuvoje veikiantiems bankams ir toliau nereikės kaupti papildomo kapitalo rezervo, kuris turėtų padėti apsisaugoti nuo galimo kredito rinkos „perkaitimo“. Lietuvos banko valdyba nustatė, kad nuo birželio 30 dienos anticiklinio kapitalo rezervo norma šalyje bus 0 procentų. Nulinis šio kapitalo reikalavimas taikomas nuo praėjusių metų birželio pabaigos, pranešė centrinis bankas.

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 61 mln. eurų pelno - 7,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jis buvo 56,8 mln. eurų. Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.