bankai

Bankų noras kuo greičiau visas paslaugas teikti elektroninėje erdvėje kelia nepatogumus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms. Taip tikino tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, kuris pateikė ir vieną konkretų pavyzdį. „Atleiskite, bet mūsų žmonės ne visada turi tualetą namuose, o kalbėti apie internetą tokiems žmonėms dar sunkiau. Mes europiečio teisę žmogui naudotis banko sąskaita esame labai apriboję“, – tikino R. Paukštė.

Mėtytis pareiškimais apie nepakankamą bankų konkurenciją Lietuvoje politikai neturėtų. Tai – Konkurencijos tarybos atsakomybė, teigė naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius. Tiesa, kitas diskusijos dalyvis, bankų klientams atstovaujantis Rūtenis Paukštė buvo kategoriškas – esą bankų konkurencijos šalyje nėra. „Lietuvoje turime tris bankus, kurie užima apie 90 proc.

Rusijos vyriausybė leido Vakarų sankcijų sulaukusiems bankams neatskleisti informacijos apie save, aukščiausiojo lygio vadovus, savininkus ir kontroliuojančius asmenis, kaip to reikalauja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. „Šių sprendimų tikslas – apsaugoti interesus Rusijos bankų ir kitų kreditavimo organizacijų, kurių atžvilgiu užsienio valstybės taiko ribojančias priemones, atsispirti jų spaudimui.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Kiekvieną dieną mus pasiekia žinia apie naują išradimą, naują programėlę, dar kokią nors inovatyvią idėją. Tikriausiai, ne kartą teko išgirsti apie kriptovaliutas ar blockchain technologiją, tiesa? Ko gero, tikslinga būtų teigti, jog blockchain technologija yra bene didžiausia šimtmečio naujovė IT sektoriuje, o kriptovaliutos naujos kartos finansų sektoriaus inovacija.

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo tendencijų prisideda ir populiarėjantys bekontakčiai atsiskaitymai. LBA paskelbė apibendrintus šių metų antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ sprendimas įsigyti trečio pagal dydį Baltijos šalių komercinio banko „Luminor Bank“ kontrolinį akcijų paketą rodo pasitikėjimą Baltijos šalių bankininkystės sistema ir gali paskatinti dar aktyvesnį stambių privataus kapitalo fondų susidomėjimą investicijomis regione, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, rinkoje pagaliau baigsis įvairios spekuliacijos, kada ir kas „Luminor“ banką įsigis.

Europos Sąjungos (ES) didžiuosius komercinius bankus, net jei jie nėra įsikūrę euro zonoje, turėtų prižiūrėti Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su vietos priežiūros institucijomis, tvirtina ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai – pokalbių ir socialinių tinklų programėlės bei elektroninė bankininkystė? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) specialistai pateikia patarimų, kaip saugiai valdyti savo finansus internetu. LBA duomenimis, nuo 2010 metų pabaigos iki 2018 metų I ketvirčio registruotų el.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Bankai išgyvena tikrą iššūkių metą. Vis labiau plečiasi finansinių technologijų (FinTech) sektorius, kuris gali kartais tas pačias paslaugas suteikti daug pigiau, paprasčiau ir greičiau. Inovacijų konferencijoje „Login 2018“ tradicinių bankų atstovai diskutavo, kokia ateitis laukia didžiųjų bankų. Nors išdiskutuota, kad tiksliai atspėti, kas bus ateityje sunku, sutarta, kad bankai tikrai priversti keistis, atsinaujinti.

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai bankų klientų užduodamus klausimus, susijusius su šiuo reglamentu.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo pokyčius nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – daugėja bankų, teigiančių, kad per artimiausius metus būsto kainos kris. „Dar praėjusių metų pradžioje daugiau nei pusė bankų tikėjosi, kad būsto kainos kils, dabar tokių beveik neliko ir daugėja prognozuojančiųjų jų smuktelėjimą. Pasikeitę bankų lūkesčiai sudaro prielaidas rinkai vėsti sveikai ir laipsniškai.

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus. Kodėl turiu pildyti fizinio (juridinio) asmens anketą? Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad anketos pildymas nėra bankų užgaida ar noras rinkti perteklinę informaciją apie savo klientus.

  Lietuvos bankų asociacija (LBA) tikisi, jog įsigaliojus naujam Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentui, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija bus patarėja, o ne baudėja.   „Svarbiausia šioje vietoje, kadangi tai yra iššūkis visiems, kad duomenų apsaugos inspekcija būtų patarėjas, o ne baudų skirstytojas. Premjeras šioje vietoje irgi turi labai aiškią ir gerą poziciją.

 Keturios dienos be tarpbankinių pavedimų. Tiek per šventes reikėjo laukti, kad galėtum kam nors pervesti pinigus. Bankų atstovai tikina, kad taip buvo todėl, kad tarpbankiniai pavedimai vyksta per Europos bankų asociacijos valdomą sistemą, o ji švenčių dienomis nedirba. „Pirmoji taisyklė ta, kad tarpbankiniai pavedimai vykdomi penkis kartus per dieną darbo dienomis, darbo valandomis. Antra taisyklė, kad „clearing'o“ namai neveikia, tada neveikia ir tarpbankiniai pavedimai.

Artėjant šv. Velykų savaitgaliui verta prisiminti, kad kai kuriuos darbus reikėtų atlikti iš anksto, mat vienos vietos per Velykas nedirbs iš vis, kitos – keičia darbo laiką. Mokėjimai tik nuo balandžio 3 dienos Nors internete bankininkyste bus galima naudotis, kaip įprasta, derėtų prisiminti, kad tarpbankiniai mokėjimai švenčių metu nevyks.

Iki šių metų pabaigos šalies bankai turi sukaupti reikalingus kapitalo rezervus, kad įvykdytų Lietuvos banko reikalavimą suformuoti 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą (AKR). Pirmą kartą Lietuvos istorijoje AKR norma padidinta 2017 m. pabaigoje, ji įsigalios 2018 m. gruodžio 31 d. Šiandien Lietuvos banko valdyba paliko galioti anksčiau nustatytą 0,5 proc. AKR normą.

Per savaitę po to, kai JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklas (FinCEN) pranešė apie planus įvesti sankcijas Latvijos bankui ABLV, iš pastarojo buvo atsiimta 600 mln. eurų, pirmadienį per spaudos konferencija pranešė banko valdybos pirmininkas Ernestas Bernis. Banko valdybos vicepirmininkas Vadimas Reinfeldas sakė, kad banko nuosavo kapitalas vasario 16 d. sudarė 369,115 mln. eurų, kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 21,26 proc., o likvidumo rodiklis – 74,67 proc.

Vieno didžiausių Latvijos komercinių bankų ABLV finansinės problemos neturės įtakos Lietuvos finansų sistemai, tikina Lietuvos banko (LB) bei Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovai. „Įtakos Lietuvos finansų sistemai nėra. ABLV bankas Lietuvoje neturėjo atstovybės ar filialo, todėl Lietuvoje indėlių nerinko nei iš įmonių, nei iš gyventojų“, – BNS atsiųstame komentare teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir Lietuvos bankui (LB) įpareigojus komercinius bankus sukaupti papildomą 0,5 proc. rezervą, preliminariais skaičiavimais, jis galėtų siekti apie 50–60 mln. eurų, sako Bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Šiandien turimais duomenimis, įvedamas anticiklinis kapitalo rezervas sudarytų visame bankų sektoriuje apie 50-60 mln. eurų – tai nėra kažkokia stresinė suma.

Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Tiesa, tai paveiks paskolų kainą.

Lietuvos kaimyninėse šalyse paskelbta, kad programišiai pasisavino ir viešai paskelbė tūkstančių vartotojų asmeninius duomenis. Po šių įvykių bankai Lietuvoje ėmė aktyviau blokuoti klientų korteles. Vis dėlto, bankų atstovai ir ekspertai tai vadina melaginga informacija. Nes pasak jų, duomenys nebuvo pavogti. Praėjusią savaitę kelių bankų Lietuvoje klientai viešojoje erdvėje vienas po kito ėmė dalintis istorijomis apie blokuojamas kreditines ir debetines korteles.

Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, pastebėję, kad jų kortelėmis buvo įvykdyti pinigų pervedimai ar kitokie atsiskaitymai, kurių jie neinicijavo. Tokių situacijų gali padaugėti prieš didžiąsias metų šventes, kai išauga elektroninių atsiskaitymų apimtys. Bet tai tikrai nėra masinis reiškinys.

Bankai susigrąžino iki krizės buvusį žmonių pasitikėjimą, komentuodamas dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį paskelbtą visuomenės apklausą pažymi sociologas Vladas Gaidys. „Galima pastebėti, kad šiek tiek pakilo bankų reitingas, neįvyko kažkokio šuolio, bet paskutinį kartą tokio lygio reitingas buvo 2008 metais, prieš ekonominę krizę.

Kaip jau žinoma, pinigų pervedimai tarp skirtingų bankų vyksta tik darbo dienomis, darbo laiku, tad verta priminti, kad šių metų pabaigoje dėl švenčių – taip jau kalendoriškai sutapo – šių dienų sumažėja.

Lietuvoje laukiama mokėjimų rinkos plėtros – keičiantis reguliavimui, į rinką ateis naujų paslaugų teikėjų, todėl didės konkurencija, atpigs paslaugos vartotojams. Tačiau bankai perspėja apie galimą asmens duomenų saugumo riziką ir dešimtis milijonų sieksiančias papildomas jų išlaidas. Lietuvos banko teigimu, šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamas europinis reguliavimas užtikrins vartotojams tinkamą apsaugą, bus patogiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.

Vyriausybė nusprendė skatinti mokėjimų rinkos plėtrą, konkurenciją ir inovacijas mokėjimų srityje. Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis taip pat bus sustiprinama mokėjimo paslaugų vartotojų apsauga ir didinamas jų saugumas.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija primena, kad tai nėra bankų užgaida ar noras rinkti perteklinę informaciją apie savo klientus. Pranešime spaudai teigiama, kad tai bankai daro ne savo pačių iniciatyva.

Vieno didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO hipotekos banko vadovo Rafalas Kozlowskio apsilankymas Vilniuje vėl pakurstė kalbas apie tikėtinus banko plėtros planus Lietuvoje. Rinkos dalyviai ir analitikai teigiamai vertina galimą PKO atėjimą ir prognozuoja, kad vienas iš realiausių scenarijų - šiemet pradėjusio veikti „Nordea“ ir DNB jungtinio banko „Luminor“ įsigijimas.

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai. Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įvardijo devynis stambius pasaulinius bankus, kuriems per artimiausius metus taps sunku išlaikyti pakankamą rentabilumą.

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos bankininkystės rinkoje, turinčiu 16 proc. indėlių ir 23 proc. paskolų rinkos dalį. Bendras „Luminor“ paskolų portfelis, įskaitant paskolas privatiems ir verslo klientams, sieks apie 12 mlrd. eurų, indėliai sudarys 9 mlrd. eurų. „Luminor“ banko 1 lygio kapitalo rodiklis sieks 17% arba 1.6 mlrd. eurų.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. „Luminor“ suvienys „Nordea“ ir DNB – dviejų pirmaujančių Šiaurės šalių bankų – patirtį, išskirtinį dėmesį klientams ir gerą vietinės rinkos supratimą.

DNB ir „Nordea“ bankai gavo Europos Komisijos patvirtinimą, leidžiantį sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sandorį planuojama užbaigti 2017 metų ketvirtą ketvirtį. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus, bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. Europos Komisija be papildomų sąlygų patvirtino „DNB Bank ASA“ ir „Nordea Bank AB“ planus Baltijos šalyse sukurti bendrą organizaciją.

Pradėjus platinti bekontaktes mokėjimo korteles, leidžiančias už nedidelius pirkinius atsiskaityti greičiau, bakai pastebi augantį susidomėjimą jomis. Dėl to žengiamas dar vienas žingsnis. Lietuvos komerciniai bankai susitarė dėl atsiskaitymų bekontaktėmis kortelėmis limito padidinimo nuo 10 iki 25 eurų. Šis sprendimas turėtų įsigalioti rudenį. Naudojant tokias korteles, nereikia suvesti PIN kodo.

Lietuvos bankams pradėjus platinti bekontaktes mokėjimo korteles, leidžiančias už nedidelius pirkinius atsiskaityti greičiau, jų populiarumas auga. Bankai tikina, kad šios kortelės paskatino žmones labiau naudotis mokėjimo kortelėmis. Tokių kortelių atsiskaitymo limitas yra 10 eurų. Perkant prekių iki tokios sumos, kortelės savininkui nereikia suvesti PIN kodo, o pirkinio sumai viršijus 10 eurų, būtina suvesti PIN kodą.

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save – pajamų šaltinius, dalyvavimą politikoje, galimą sąsają su politikoje dalyvaujančiais, svarbias viešąsias pareigas užimančiais asmenimis ar kitą informaciją.

Beveik kiekvieną dieną policija sulaukia pranešimų, kai gyventojai praranda pinigus užkibę ant telefoninių sukčių kabliuko. Lengviausiai apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ne kartą į tokias pinkles įkliuvo ir jaunesni gyventojai. Viena šiauliečių šeima policijai atsiuntė įrašą, kaip sukčiai bandė apgauti jų mamą.

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos bankas tikisi, kad ilgainiui tai ne tik sumažins kainas, bet pritrauks naujų įmonių.  Lietuvos bankas dar praeitais metais pradėjo kalbėti apie naują paslaugą – momentinius mokėjimus.

Bendras „Nordea“ ir DNB bankas Baltijos šalyse „Luminor“ pradės veiklą šių metų spalį, Latvijos verslo naujienų laikraščiui „ Dienas Bizness“ pranešė „Luminor“ vadovė Latvijoje Kerli Gabriloviča. „Visi būtini dokumentai yra perduoti priežiūros institucijos, ir dabar mes laukiame atsakymo. Susijungimui turi pritarti ne viena priežiūros institucija, procese gali būti pakeitimų, dėl kurių pailgės visas leidimų gavimo laikas. Mes taip pat pateikėme dokumentus Europos Komisijai.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius. „Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje veikiantiems švediško kapitalo bankams kelia rizikos, sako Švedijos centrinio banko Riksbank vadovas. Pasak Stefano Ingveso, kritus NT kainoms, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas. S.Ingvesas BNS sako, jog Lietuvos bankų sektorius turėtų stebėti Švedijos NT rinką, tačiau iš esmės nėra priemonių, kuriomis jie apsisaugotų nuo galimų pavojų.