bankai

Bankų ir kitų finansinių įstaigų pelno, kuris siekia daugiau nei 2 mln. eurų, mokesčio padidinimas iki 20 proc. jau finišo tiesiojoje. Tokiam pasiūlymui jau pritarė Seimas, o Prezidentas viešoje erdvėje taip pat pasisakė už kredito įstaigų tam tikro dydžio pelno apmokestinimą. Šiuo metu bankams, kaip ir kitoms verslo įmonėms, taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto naujų įstatymų projektus. Jiems įsigaliojus, atsirastų nauji mokesčiai. Šių būtinumą valdantieji grindžia papildomų valstybės biudžeto pajamų poreikiu. Posėdžio išvakarėse buvo pasiūlyta apmokestinti ne bankų turtą, kaip numatyta pradiniame Finansų rinkų dalyvių mokesčio projekte, o nustatyti didesnį pelno mokestį Lietuvos bankams. Pelnas gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje svarstomi prekybos tinklų ir bankų mokesčiai, tikėtina, bus perkelti vartotojams.  „Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi, šitas mokestis bus sumokėtas, nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams“, – interviu portalui 15min.

Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti konkurenciją ir pritraukti kuo daugiau naujų rinkos žaidėjų. Komercinių bankų stygius ypatingai jaučiamas regionuose, kur nyksta ne tik bankų skyriai, bet vietomis nebelieka ir bankomatų, tad žmonės priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitus miestus.

Per beveik dešimtmetį Lietuvoje bankų sumažėjo dvigubai, o gyventojams vis dažniau tenka finansinius reikalus tvarkyti elektroninėje erdvėje. Pastaruoju metu padalinių mažėjimas, ypač regionuose, tampa opia problema, dėl kurios kai kurie bankų klientai netenka gyvų konsultacijų galimybės. Remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – sumažėjo dukart (nuo 902 iki 412). 2019 m. buvo uždaryti 35 kredito įstaigų padaliniai.

Jau kurį laiką Lietuvoje sparčiai mažėja kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – padalinių skaičius. Tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų savo kailiu pajuto skyrių mažėjimą. Tačiau bankai jiems nieko gero nežada – ir toliau gyvą bendravimą su bankų darbuotojais keis bendravimas su kompiuteriu arba bankomatu. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus buvo uždarytos 35 kredito įstaigų klientų aptarnavimo vietos.

Lietuvoje veikia keli didieji bankai, kurie teikia paslaugų tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau jiems žeriama ir kritikos: pirmiausia dėl mažinamo fizinių padalinių skaičiaus, antra – dėl paslaugų kainų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas  grubiausias bankų apmokestinimo modelis.  „Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.

Valdantieji toliau stumia naujuosius automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio. Pakoreguotas taršių mašinų registracijos mokestis sieks iki 760 eurų ir priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išskiria automobilis. Na, o naujasis nekilnojamojo turto mokestis gresia už statinius, kurių vertė viršys 150 tūkst.

Lietuvoje nuo 2011-ųjų beveik perpus sumažėjus bankų padalinių, Šiaulių bankas teigia neketinantis uždaryti skyrių mažesniuose miestuose. Lietuvos banko duomenimis, bankų padalinių skaičius Lietuvoje nuo 2011-ųjų sumažėjo beveik dvigubai – iki 450. „Mes esame vieninteliai iš tų, kurie sako, kad mes nebūsime tie, kurie išskubėsime iš miestų ir miestelių.

Lietuvos komercinių bankų savininkai neturi argumentų prieš siūlomą bankų aktyvų mokestį, teigia valdančiųjų valstiečių lyderis. Ramūnas Karbauskis tikina, jog kol kas neaišku, kas tiksliai bus apmokestinama, ir kartoja, kad dėl naujo mokesčio neturėtų brangti bankų paslaugos.

JAV konsultacijų įmonė „McKinsey“ pirmadienį pareiškė, kad trečdalis didžiųjų pasaulio bankų gali neatlaikyti stipraus finansinio smūgio, o Vakarų Europos ir Azijos bankai patenka į didžiausios rizikos grupę. „McKinsey“ atliktas tyrimas apžvelgė 1 tūkst. bankų išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse ir nustatė, kad vos daugiau nei trečdalis jų per pastaruosius trejus metus gavo 1,6 proc. kapitalo grąžą. Stipriausi bankai tuo pačiu laikotarpiu pasiekė grąža, viršijančią 17 procentų.

Būstų paskolas Šveicarijos frankais paėmę lenkai prie suskilusios geldos neliks. Maždaug pusę milijono vartotojų apgynė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Lenkai galės reikalauti panaikinti pigiomis palūkanomis suviliojusias, o paskui ženkliai išbrangusias paskolų sutartis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas drebina Lenkijos bankų sektorių.

Valdantiesiems užsimojus bankus apmokestinti nauju turto mokesčiu, šie toliau ieško būdų, kaip pataupyti, kad ir klientų patogumo sąskaita. Be to, šalyje mažėja bankų skyrių, kurie dar priima iš žmonių grynuosius pinigus. Vienas didžiausių bankų prieš Kalėdas visuose savo skyriuose žada nutraukti operacijas su grynais pinigais ir klientus siunčia į savitarną. Negana to, bankai grasina dar labiau pabranginti klientams paslaugas, jei valdantieji įves turto mokestį.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pareiškus, kad planuojamas įvesti naujas bankų turto mokestis pabrangins bankų paslaugas, premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog asociacijos retorika yra apgailėtina. „Iš esmės tai apgailėtina retorika. Grįžtame, matyt, pora dešimtmečių atgal, kada šantažo forma pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permesti ant vartotojų pečių“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis šantažu vadina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pareiškimą, kad apmokestinus šalies bankų turtą, gyventojams bei verslui pabrangtų paskolos bei būtų padaryta žala ekonomikai.   Ramūnas Karbauskas sako, kad su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų (SEB ir „Swedbank“) savininkais bus aiškinamasi, ar tokie pareiškimai turi „ką nors bendra“ su jų pozicija.

Valdžios galvose bręsta naujo mokesčio planas. Ieškodami, iš kur paimti lėšų prižadėtiems vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms, „valstiečiai“ atsisuko į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas mokestis. Tačiau bankai nedvejoja ir kerta tiesiai: jeigu atsiras toks mokestis, jų išlaidas padengsime mes visi – bankų klientai.

Užsimoję didinti įvairias išmokas valdantieji nusprendė didinti ir mokesčius. Naujieji valstiečių koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija įregistravo siūlymą taikyti 0,4 proc. bankų aktyvų mokestį. Planuojama naujus mokesčius įvesti ir prekybos tinklams. Politikai tvirtina, esą bus į biudžetą bus surinkta papildomi 100 mln. eurų. Tačiau bankų asociacijos vadovas pareiškė, kad galiausiai mokestis nuguls ant vartotojų pečių.

Lietuvoje prasidėjo diskusijos, reikia ar ne apmokestinti Lietuvoje komercinių bankų turtą. Naujausi bankų veiklos rodikliai rodo, kad būtent mūsų šalyje veikiantys bankai yra pelningumo lyderiai visoje ES. Akcininkams jie gali girtis ir didžiausiu efektyvumu. Tačiau mums, paprastiems klientams, tai nebūtinai reiškia vis gerėjančias paslaugas. Užvirus aistroms, ar reikia apmokestinti 30 mlrd.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams siūlant apmokestinti komercinių bankų aktyvus, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų. Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų darbo frakcijos atstovai diskutavo dėl mokesčių bankams ir prekybos tinklams, automobilių registracijos mokesčio, rašo naujienų portalas DELFI. Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis minėtam naujienų portalui komentavo, kad, diskutuojant biudžeto klausimais, buvo paliesta tema ir apie bankų bei prekybos centrų mokestį.

Didelė dalis žmonių gana ramiai tikisi, kad likus vos metams iki naujų seimo rinkimų didelių nustebimų nebus ir nauja valdančioji dauguma praplauks šį periodą be radikalių sprendimų. Visgi kova vyksta ir sprendimus, kurie potencialiai paveiks visų kišenes, gali tekti priimti. Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

„Swedbank“ klientai galės vienoje vietoje matyti keliuose bankuose turimų sąskaitų duomenis. Nuo ketvirtadienio interneto banke jie jau turi galimybę stebėti SEB banko Lietuvoje sąskaitos informaciją, pranešė naują nemokamą paslaugą pasiūlęs „Swedbank“. Kituose bankuose turimų sąskaitų išrašai bei mokėjimų inicijavimas iš kitų bankų sąskaitų per „Swedbank“ interneto banką bus pristatyti artimiausioje ateityje.

Būsto paskolų brangimas lietuviams vienas didžiausių Europoje. Bankai ir ekonomistai aiškina, kad brangstančios paskolos – normalus, sveikos ekonomikos ženklas. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, vakarų ir šiaurės Europoje būsto paskolos pinga. Kodėl? Įsigyti naują būstą sostinėje ar kitame Lietuvos didmiestyje gali tapti vis sunkiau. Problemų sukelia ne tik kasmet reguliariai kylančios nekilnojamo turto kainos, bet ir vidutinės būsto paskolų palūkanos.

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot banko, darbuotojų bus atleista mažiau nei planuota. Tačiau „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė teigia, kad tai yra paskutinė šiemet suplanuotų atleidimų dalis, o žmonių sumažės mažiau nei planuota.

Dėl skolų areštuotų sąskaitų savininkai gali lengviau atsikvėpti. Nebeliko kliūčių pasinaudoti antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), iš kurios skolos nėra išieškomos, rašoma pranešime. Kaip Lietuvos antstolių rūmus informavo bankai „Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Citadele“ ir Šiaulių bankas, visi jie suteikia galimybes pasiimti LDS lėšas bankomate, išleisti atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir pasinaudoti kitais būdais.

Jeigu gavote banko paskolą būstui įsigyti, sutartimi veikiausia įsipareigojote jį ir apdrausti. To nepadarius bankas gali pareikalauti grąžinti visą paskolą arba pritaikyti paslaugos mokestį, dėl kurio paskola gerokai pabrangs. Vilnietis Kęstas portalui tv3.lt pasakojo daugiau kaip prieš 10 metų įsigijęs naują butą sostinėje. Jis sakė nesukęs galvos dėl būsto draudimo, kol vieną dieną gavo grėsmingą laišką iš banko.

Lietuvos kriminalinė policija šią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nuo sukčių nukentėjusių banko klientų, žala siekia tūkstančius eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos kriminalinė policija, nuo sukčių galėjo nukentėti daugiau nei dešimt asmenų, jų nuostoliai sudaro keliasdešimt tūkstančių eurų. Šiuo metu vyksta pinigų grąžinimo iš bankų, į kuriuos buvo neteisėtai pervestos lėšos, procesai. Tikimasi, kad dalį lėšų pavyks atgauti.

Už konkurencijos įstatymų vykdymą Europos Sąjungoje (ES) atsakinga Europos Komisija (EK) penkiems bankams, įskaitant „Barclays“ ir „Citigroup“, skyrė didesnę nei 1 mlrd. eurų baudą už susimokymą neatidėliotinų valiutų sandorių rinkoje. „Barclays“, „Royal Bank of Scotland“, „Citigroup“, „JPMorgan Chase“ ir Japonijos „Mitsubishi UFJ Financial Group“ (MUFG) buvo skirta bendra 1,07 mlrd. eurų bauda.

Vokietijos policija kartu su prokuratūra ir regioninėmis mokesčių tarnybomis atliko kratas 11-oje Vokietijos bankų, tiriant pinigų plovimo per didžiausio šalyje banko „Deutsche Bank“ buvusį padalinį. Kratos vyko įvairiuose bankuose Frankfurte prie Maino ir dar šešiuose Vokietijos miestuose, praneša „Financial Times“. Šio tyrimo centre atsidūrė Mergelių salose registruotas „Deutsche Bank“ verslo konsultavimo padalinys „Global Trust Solutions“ bei aštuoni jo privatūs klientai.

Baltijos šalių bankas „Luminor“, į kurį neseniai apsijungė Baltijos šalių „Nordea“ ir DNB bankai, ne tik atsisako dalies darbuotojų ir padalinių, bet ir imasi pertvarkų ir su bankomatais, rašo „Verslo žinios“. „Luminor“ seka „Danske Bank“ pėdomis ir nuo birželio nebedalyvaus bendrame bankomatų tinkle su Šiaulių, „Danske bank“ ir „Citadele“ bankais, kuriame dabar yra 194 bankomatai.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali pasitraukti iš regiono. Tuo metu lietuviai sako tokios grėsmės neįžvelgiantys, sekmadienį rašo dienraštis „The Financial Times“. Estijos ir Latvijos finansų reguliavimo institucijos leidiniui pareiškė nerimaujančios, kad Švedijos bankai, vaidinantys pagrindinį vaidmenį pinigų plovimo skandale ir šių šalių bankų sistemose, gali pasitraukti iš regiono, kaip jau padarė „Danske Bank“ ir „Nordea“,...

Lietuvos centrinis bankas aktyviai bendradarbiaus su užsienio šalių priežiūros institucijomis, tirdamas galimus pinigų plovimo atvejus, kuriuose dalyvavo ir Baltijos šalyse veikiantys bankai. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, būtų naivu tikėtis, kad į šias operacijas nebuvo įtraukti ir Lietuvos bankai.

Per ketverius metus bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Šiuos duomenis atskleidusi bankų asociacija tikina, kad pagrindinė to priežastis – menkstantis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skaičius. Ir nors šie skyriai tampa vis didesnė retenybe šalyje, bankų darbuotojų skaičius pučiasi. 370 banko skyrių 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir jau tik 253 vietos tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kiekvienas asmuo, siekiantis gauti finansavimą didesniems planams įgyvendinti ar brangesniems pirkiniams įsigyti, pirmiausia privalo atitikti banko, kredito unijos ar bet kokios kitos paskolas teikiančios bendrovės reikalavimus. Tai gali būti amžius, uždirbama pajamų suma, jų stabilumas, kredito istorija ir kiti panašūs aspektai.

Nauja ekonomikos krizė Lietuvai kol kas negresia, sako Lietuvos banko vadovas. Tačiau Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad pokyčius ateityje gali išprovokuoti tarptautinės prekybos lėtėjimas bei nekilnojamojo turto rinka.

Jau šį penktadienį, vasario 1 d., „Luminor“ banko klientai sulaukė naujų, didesnių įkainių. Pakoreguotos paslaugų kainos lygiai po savaitės laukia ir kito stambaus Lietuvos banko vartotojų. Kaip praneša „Luminor“, nuo šiandienos įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose kainuos nebe 3, o jau 5 eurus.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Dėl to mokėjimais patariama pasirūpinti iš anksto. Penktadienis, gruodžio 21-oji, paskutinė diena prieš ilgąjį savaitgalį, kai vyks tarpbankiniai pavedimai, primena naujienų portalas tv3.lt. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų. Gruodžio 27-28 dienomis pavedimai vyks, tačiau gruodžio 29-30 dienas pavedimai taip pat nevyks.

Bankų noras kuo greičiau visas paslaugas teikti elektroninėje erdvėje kelia nepatogumus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms. Taip tikino tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, kuris pateikė ir vieną konkretų pavyzdį. „Atleiskite, bet mūsų žmonės ne visada turi tualetą namuose, o kalbėti apie internetą tokiems žmonėms dar sunkiau. Mes europiečio teisę žmogui naudotis banko sąskaita esame labai apriboję“, – tikino R. Paukštė.

Mėtytis pareiškimais apie nepakankamą bankų konkurenciją Lietuvoje politikai neturėtų. Tai – Konkurencijos tarybos atsakomybė, teigė naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius. Tiesa, kitas diskusijos dalyvis, bankų klientams atstovaujantis Rūtenis Paukštė buvo kategoriškas – esą bankų konkurencijos šalyje nėra. „Lietuvoje turime tris bankus, kurie užima apie 90 proc.

Rusijos vyriausybė leido Vakarų sankcijų sulaukusiems bankams neatskleisti informacijos apie save, aukščiausiojo lygio vadovus, savininkus ir kontroliuojančius asmenis, kaip to reikalauja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. „Šių sprendimų tikslas – apsaugoti interesus Rusijos bankų ir kitų kreditavimo organizacijų, kurių atžvilgiu užsienio valstybės taiko ribojančias priemones, atsispirti jų spaudimui.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.