aurelijus veryga

Vyriausybė vėl keičia kompensuojamųjų vaistų pardavimo tvarką ir įveda priemokų krepšelį. Vyriausybė žada nemokamus kompensuojamuosius vaistus, tačiau tik tuo atveju, jei prieš tai pirksite pigiausių ir priemokoms išleisite beveik 50 eurų. Ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad naujoji sistema skatins lietuvius pirkti daugiau pigių vaistų, nors pripažįsta, kad iš jos naudos turės ne visi.   Senjorė Jadvyga vaistinėje išleido pusšimtį eurų.

Vaistinėse ne tik mikstūros, antibiotikai ir pleistriukai, bet ir elektroninės cigaretės. Aurelijus Veryga su grupe Seimo narių siūlo elektronines cigaretes pardavinėti tik vaistinėse su gydytojo išrašytu receptu. Apie šią idėją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su Laisvės partijos atstove Morgana Daniele ir vienu iš idėjos iniciatorių, valstiečių ir žaliųjų atstovu Aurelijumi Veryga. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seime grupė parlamentarų parengė įstatymo projektą, numatantį uždrausti prekybą elektroninėmis cigaretėmis. Tokias cigaretes rūkantieji galėtų įsigyti tik vaistinėse, paskyrus gydytojui kaip alternatyvą įprastoms cigaretėms siekiant mesti rūkyti.

Seimui niekaip nepažabojant prekybos elektroninėmis cigaretėmis, atsirado dar viena diskusijų audrą sukėlusi iniciatyva – jomis prekiauti vaistinėse su gydytojo receptu. Vienas iš idėjos autorių Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad tai nebūtų įprastinės elektroninės cigaretės, o prietaisai, atitinkantys farmacijos produktams keliamus reikalavimus, tačiau pripažįsta, kad nežino, ar tokios priemonės išvis egzistuoja, nes nesigilino.

Seimo opozicijos atstovai sako, kad antradienį perskaitytas šalies vadovo Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuobodokas, tačiau sutinka, jog priekaištai valdantiesiems dėl kritinės situacijos sveikatos, švietimo sektoriuose, žemo politinės kultūros lygio buvo pagrįsti.

Buvęs ministras Veryga nori Lietuvoje ant alkoholio butelių klijuoti baisius perspėjimus apie žalą sveikatai, panašius į esančius ant rūkalų. Jis ragina sekti airių pavyzdžiu, kurie butelių etiketes keisti žada jau po 3 metų. Tačiau Arūno Dulkio vadovaujama ministerija sekti airių pavyzdžiu neskuba ir laukia Europos Komisijos patarimų. Na, o statistikai nustatė, kad pasibaigus pandemijai ir dešimtadaliu pabrangus alkoholiui, lietuviai ėmė mažiau gerti.

Savivaldybių išmokų skandale pasižymėjo visas būrys Laisvės partijos narių, kurie tik apie tai parašius žurnalistams Vilniaus miestui grąžino dalį pinigų. Portalas „Delfi“ paviešino, kad Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius ir Vytautas Mitalas naktimis iš ir į gėjų naktinį klubą važinėdavo taksi už mokesčių mokėtojų pinigus.

Vienas iš dešimties mokinių kasdien rūko tabako gaminius, kas penktas – elektronines cigaretes, auga nelaimingų vaikų skaičius, prastėja higienos įgūdžiai ir mityba, mažėja fizinio aktyvumo, rodo naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimas.  Anot vieno iš pagrindinių tyrimo organizatorių šalyje Kastyčio Šmigelsko, tyrimo metu vertinamos keturios dimensijos – gyvensena, psichikos sveikata ir gerovė, rizikinga elgsena ir socialiniai gerovės aspektai.

Konservatorių lyderiai įregistravo pirmalaikių Seimo rinkimų įstatymo projektą. Gabrielius Landsbergis ir toliau laikosi savo pozicijos, kad dėl vadinamojo čekiukų skandalo būtina gauti rinkėjų pasitikėjimą iš naujo. Bet jau dabar kiti politikai kalba, kad pirmalaikiams rinkimams balsų nebus surinkta ir tai gali būti tik konservatorių viršūnių viešųjų ryšių ėjimas.

Daugiau nei pusšimtis žmonių susirinko į piketą po Seimo langais – jie baiminasi, kad Laisvės partija su partneriais gali iš anksto nepranešę į Seimo darbotvarkę įtraukti civilinės sąjungos projektą. Juo būtų įteisinta homoseksualų partnerystė. Piketuotojai ne tik tam nepritaria, bet ir nerimauja, kad laisviečiai jį jau stumia ir apgaulės būdu. Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.

Moksleivių elektroninių cigarečių rūkymas yra vis opesnė problema. Tad Kauno policija į pagalbą telkiasi šiuolaikinius būdus – rūkančius paauglius prie mokyklų fiksuoja dronais. Ir kone kaskart nustato pažeidėjus. Medikai sako, kad jų pacientais tampa vis jaunesni neaiškios kilmės skysčiais, kuriuose net narkotikai ir žiurkių nuodai, apsinuodiję moksleiviai.

Ypač garsiai apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje prabilta praėjusių metų vasarį, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje. Nors valdantieji tikina, kad sveikatos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, opozicijos ir medikų asociacijų atstovai mato skylių.  Tai, kad Lietuvos sistemos pasirengimas ne idealios formos, leidžia suprasti ir akademinės bendruomenės specialistai.

Gyventojai jau kurį laiką su nerimu stebi situaciją slaugos ligoninėse, kur nuosekliai mažėja lovų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naują paslaugą – slaugą į namus, artimieji nuogąstauja, kad visi priežiūros rūpesčiai gali gulti ant jų pečių. Opozicija kritikuoja, kad sistema sklandžiai negalės veikti vien dėl jau dabar akis badančio slaugytojų stygiaus. Valdantieji gi atkerta, kad tai – ir pačių savivaldybių atsakomybė.

Sovietmečio deficito laikus primenanti šiandiena – Lietuvoje trūksta antibakterinių vaistų. Tėvai priversti važinėti po visas miesto vaistines ir ieškoti savo vaikams reikalingų antibiotikų. O pediatrai priversti dirbti kone karo sąlygomis – mat antibakterinių medikamentų likučiai vaistinėse, tačiau jie nebūtinai tinka mažajam pacientui. Gydytojai ir vaistininkai situaciją vadina tragedija ir sako, kad rudenį ji gali dar pablogėti.

Respublikinė Šiaulių ligoninei (RŠL) trūksta net 72 įvairių sričių gydytojų. Tiesa, įstaigos vadovas Mindaugas Pauliukas ramina, kad dėl to darbas tikrai nestoja. Negana to, jis primena, kad tokia situacija – daugelio ne tik rajoninių, bet jau ir regiono lygio ligoninių realybė. Įstaigos direktorius teigė, kad gydytojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje yra didžiulis trūkumas, tad ne išimtis – ir jo vadovaujama ligoninė.  „Šiandien pas mus dirba 2319 darbuotojų, iš jų 417 yra gydytojai.

Grandiozinėse pratybose „Geležinis vilkas“ kariškiai ir medikai mokosi dirbti drauge ir gelbėti kovos lauke sužeistus karius. O tokį neeilinį išbandymą pirmą kartą patyrė ir Kauno klinikos. Mat ten atskraidinti dešimtys sužeistų pacientų. Deja, pratybos atskleidė ir liūdną realybę – gydymo įstaigos dar nėra pasirengusios tinkamai vykdyti NATO standartus. Kontrataka prie Pravieniškių. Aidi šūviai, krenta sužeisti kariai.

Įvertinęs Seimo nario Aurelijaus Verygos siūlymą Lietuvoje apskritai uždrausti elekroninių cigarečių prekybą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad tai – daugiau nevilties siūlymas. Nepaisant to, kad pastaruoju metu kaip iš gausybės rago pasipylė elektroninių cigarečių parūkusių paauglių apsinuodijimo atvejai, jis siūlo ieškoti kitų išeičių. Ministro teigimu, draudimas tik parodytų, kad nebeieškoma kitų problemos sprendimo būdų.

Užuot sprendusi realias problemas (vaistų trūkumas, medikų trūkumas, ilgos laukimo eilės, pasirengimas karo grėsmėms, vėl trumpėjanti gyventojų gyvenimo trukmė ir t.t.), Sveikatos apsaugos ministerija, kartu su Vyriausybe nusprendė sutvarkyti medikų, ir ne tik medikų, licencijavimą, akreditavimą ir perduoti viską „savivaldai“. Visai neseniai išgirdus ministro iš Seimo tribūnos rėžtas kalbas, kad mūsų medikai yra giriami Europos ir pasaulio mastu, natūraliai kyla klausimas kam prireikė keisti si...

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.

Elektroninės cigaretės pamažu tampa paauglių kasdienybe – įsigyti paprasta, sukontroliuoti sudėtinga, o žala sveikatai gali būti nepataisoma. Ką daryti?  Ar absoliutus elektroninių cigarečių draudimas pakeistų padėtį? Ar atsiras politinės valios tokiems sprendimams? Kaip į tai sureaguotų verslas? Apie visa tai su parlamentarais, Seimo sveikatos reikalų komiteto nariais Aurelijumi Veryga ir Morgana Daniele, bei gydytoju toksikologu Robertu Badaru pokalbis „Dėmesio centre“ šįvakar, 19....

Keliasdešimt prie Seimo susirinkusių vaistininkų padėjėjų reikalauja jiems leisti ir toliau dirbti be vaistininko priežiūros. Iki šiol tokie padėjėjai vaistinėse dirbo su nuotoline vaistininko priežiūra. Tačiau nuo liepos situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Vaistininkų padėjėjai piktinasi, kad jie praras darbus, mat regionuose, anot jų, bus uždaromos mažos vaistinės. Tiesa, valdantieji siūlo išimtis palikti būtent regionuose dirbantiems ir ilgametę patirtį turintiems vaistininkų padėjėjams.

Sveikatos apsaugos ministras pateikė versiją, kas galėjo Kaune sukelti mirtiną, jau 4 žmones pražudžiusį legioneliozės protrūkį. Esą dėl visko galėjo būti kalti Garliavos siurblinėje, vandenvietėje, atliekami profilaktikos darbai. Mat tuo metu galėjo nukristi tiekiamo vandens temperatūra. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įtaria, kad prie protrūkio galėjo prisidėti ir bandymai taupyti energiją, esą vamzdynais tiekiamas vanduo galėjo būti nepakankamai įkaitinamas.

Dar prieš kurį laiką viešumoje pasirodžiusi žinia apie sukurtą mirties arba pagalbinės savižudybės kapsulę „Sarco“ sulaukė itin prieštaringų vertinimų. Nors į Lietuvą atvykstantis jos kūrėjas teigia, kad tai „demedikalizuotas būdas numirti“ beviltiškiems ligoniams, kritikai įžvelgia labai pavojingus dalykus, kurie panašūs į pergalės prieš gyvybę propagavimą.

Seime verdant aistroms ir besitęsiant viešoms diskusijoms, kaip nuo liepos 1 d. toliau turėtų dirbti vaistinės – ar leisti farmakotechnikams jose dirbti vieniems, juos nuotoliu prižiūrint vaistininkui – Seimo narys Aurelijus Veryga pasidalino užsienyje dirbančio vaistininko iš Lietuvos laišku. Jis sako sunkiai suvokiantis tokias diskusijas ir kaip galėtų vaistinė joje nesant vaistininkui praversti duris. „Jis yra apie tai, ką kalbu jau ne vienerius metus.

Nors sveikatos apsaugai Lietuva kasmet skiria vis daugiau lėšų, situacija džiugina ne visur. Rajonuose gyvenantys žmonės ligoninėse neberanda specialistų, o didmiesčių gyventojai priversti laukti net kelių mėnesių eilėse. Kokios yra to priežastys? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies atsakymų ieškoti kartu.

Seime – aršios diskusijos apie tai, kaip nuo liepos 1 d. turėtų atrodyti darbas vaistinėse. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą numatyta, kad vaistinėse visą jos darbo laiką privalėtų dirbti vaistininkas. Kritikai atkerta, kad toks pakeitimas, neleidžiant vaistininkui jo padėjėjo – farmakotechniko prižiūrėti nuotoliu, vestų į mažesnių vaistinių uždarymą, o dalis specialistų liktų be darbo.

Naminė degtinė vėl bando skintis skelią į legalią rinką. Įstatymo pataisoms vyriausybė jau pritarė, dabar sprendimas – Seimo narių rankose. Ar parlamentarai leis kaimo turizmo sodybose legaliai virti stiprius alkoholinius gėrimus? Ar toks sprendimas padėtų gamintojus ištraukti iš šešėlio, naminę paversti paveldu  ir pritraukti turistų? O gal tai dar vienas būdas atsirasti legalioms girdykloms? Diskusija apie tai TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su pataisų iniciatoriumi, S...

„Naminukės“ įteisinimas skinasi kelią Vyriausybėje. Ministrų kabinetas pritarė Seimo narių siūlymui leisti naminių alkoholinių gėrimų iki 65 laipsnių gamybą. Jei įstatymo pataisas galutinai palaimins Seimas, ūkininkas kaimo turizmo sodyboje per metus galėtų pagaminti 1000 litrų samanės ar kitų tradicinių stipriųjų gėrimų, juos pardavinėti vietos turistams. Tiesa, daliai parlamentarų tokia naujovė nepatinka, neva legali „naminukė“ nugramzdins lietuvius į gilesnį alkoholizmo liūną.

Daugiau nei 400 mln. eurų – tiek Sveikatos apsaugos ministerija per artimiausius septynerius metus skirs gydymo įstaigų pertvarkai, kurią pradės jau rugpjūtį. Skirtingose šalies savivaldybėse sujungiant ligonines ir poliklinikas, atsiras sveikatos centrai. Jie orientuoti į pirminės grandies – šeimos gydytojų, psichikos, odontologijos ir įvairias ambulatorines paslaugas.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Parlamentarai ėmėsi svarstyti siūlymą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas. Praėjusią pataisą pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.

Seimui ketvirtadienį atmetus pataisas, numatančias leisti valstybinių ligoninių vaistinėse parduoti vaistus visiems žmonėms, vienas tokios idėjos iniciatorių Aurelijus Veryga neatsisako ketinimų šį klausimą kelti ir ateityje, tikėtina, kitoje Seimo kadencijoje. Parlamentaras tikina, kad jo siūlomos pataisos galiotų ne tik valstybinėms, bet ir privačioms gydymo įstaigoms.

Užsitęsusios peštynės Seime – bandymas iš posto išversti laisvietę Morganą Danielę patyrė nesėkmę, po to, kai valdantieji net neatėjo į balsavimą. Pati Laisvės partijos narė Seimo tribūnoje teisinosi, kad nors ir vartojo narkotikus, heroino ji nebandė. Morgana Danielė iš Seimo tribūnos pasisakė ir apie specialius narkotikų vartojimo kambarius ir lengvuosius narkotikus, kuriuos būtų galima įteisinti. Iš balos sausa išlipo ir konservatorė Sejonienė, kuriai norėta suburti komisiją dėl apkaltos.

Seimo nariai ruošia „gelbėjimo planą“ mažoms vaistinėms. Farmacijos įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad nieko nesiimant nuo liepos 1 d. daliai mažų vaistinių gresia užsidaryti, o ilgametę patirtį turintiems darbuotojams likti be darbo. Opozicija tuo metu atkerta, kad tai tokie siūlymai – viso labo ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Daug kritikos sulaukusios ir nemažai chaoso rinkimuose įvėlusios Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė svarsto apie atsistatydinimą. Tą ji pranešė po to, kai buvo iškviesta ant kilimo opozicijoje esančių valstiečių. Patys politikai, tiek opoziciniai, tiek ir valdantieji, pirmininkės galvos griežtai dar nereikalauja, tačiau neslepia, kad susitvarkyti su rinkimais komisijai sekėsi sunkiai.

Kaune intriga baigėsi vos pradėjus skaičiuoti rinkėjų balsus. Jau pirmajame rinkimų ture užsitikrinęs mero postą trečiai kadencijai Visvaldas Matijošaitis itin anksti ėmė švęsti pergalę. Nors dėl šalyje nuolat linksniuojamų jo verslo Rusijoje problemų pasitikėjimas Kauno vadovu krito, žmonių paramos vis tiek užteko ir Matijošaitį palikti prie laikinosios sostinės vairo, ir jo vadovaujamam komitetui taryboje užsitikrinti daugumą.

Pokyčiai Kauno miesto savivaldybėje yra būtini, sako į šio miesto merus pretenduojantis Aurelijus Veryga. Anot jo, jeigu taryboje nebeliktų absoliučios daugumos, tai būtų didžiulis žingsnis demokratijos link. Dabartiniam Kauno merui pastaraisiais metais teko daugybė kritikos. Ne tik dėl jo šeimai priklausančios „Viči“ nesitraukimo iš Rusijos, bet ir dėl žemės sklypų įsigijimo. Vienas iš iššūkį Visvaldui Matijošaičiui metusių politikų – valstiečių atstovas A. Veryga.

Aurelijus Veryga sako, kad Kaunas šiuo metu pasižymi demokratijos stoka, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas švietimui ir socialinių problemų sprendimui. Politikas papasakojo ir apie knygą, kuri paliko tokį itin stiprų įspūdį, kad A. Veryga ėmė rinkti pinigus jos vertimui į lietuvių kalbą. Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į merus.

Tęsiasi išankstinis balsavimas merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose, prie balsadėžių atvyko ir šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda pažėrė priekaištų dabartinei sostinės valdžiai ir išvardijo, kokių darbų pasigedo, o meras Šimašius pripažino, kad ne viską darė gerai, tačiau turi pasiteisinimą. Kaune merui pirštinę metantis Veryga Matijošaičiui išrašė politinę diagnozę. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad rinkimai Kaune bus tarsi protestas.

Jau šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miestų merus ir tarybų narius. Turbūt mažiausiai intrigos žada Kaunas, kur pergalę tiek apžvalgininkai, tiek patys kauniečiai žada dabar mero kėdę šildančiam Visvaldui Matijošaičiui. Kauno gyventojų simpatijų dabartinis vadovas nepraranda net krečiant įvairiausiems skandalams. Politologė Rima Urbonaitė dėl to meta akmenį į konservatorių daržą.

Naujienų portalas tęsia straipsnių ciklą, kuriame kūno kalbos ekspertė, veidotyrininkė Laura Šukienė apžvelgia garsių politikų bei visuomenės veikėjų veidus ir atskleidžia įdomiausias detales. Šį kartą dėmesys – politikui Aurelijui Verygai. Ekspertė, savo instagramo paskyroje sukiene_kunokalba tyrinėjanti tiek Lietuvos, tiek užsienio garsenybes, apie A.Verygą sako, kad tai žmogus, kurio kūno kalba itin išlaikyta, o išvesti jo iš pusiausvyros, praktiškai, neįmanoma.

Klaipėdos „Jūrininkų ligoninę“ purto ilgų eilių pas gydytojus skandalas. Dar antradienį 900 žmonių lauke laukė gyvoje eilėje, kol ligoninė juos įrašys į talonėlių pas kardiologą eilę. Sveikatos apsaugos ministras Dulkys mano, kad ši skandalinga situacija yra visiškas „nonsensas“. O Valstybinė ligonių kasa priduria, kad dalis šalies ligoninių ir poliklinikų vis dar neatsigauna nuo pandemijos, tad suteikia tik du trečdalius konsultacijų.

Milžiniška gyva, lauke šąlančių žmonų eilė prie Klaipėdos ligoninės privertė reaguoti tiek medikus, tiek patį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Žmonės piktinosi, kad norėdami vien tik užsiregistruoti laukimo eilei pas gydytoją turi nueiti pragaro kelius. Nors įstaiga teigia, kad situacija pasitaikė neeilinė, talonėlių „medžioklė“ ir eilės atrodo sunkiai išgyvendinamas reiškinys sveikatos sistemoje.

Jau nežinau kur ir kam šį klausimą reikėtų dar užduoti, kad jis pradėtų rūpėti. Lietuva nesimoko ne tik iš svetimų, bet ir iš savų klaidų, o tai reiškia, kad jei ištiktų reali karinė grėsmė, sveikatos sistema nesugebėtų suteikti pagalbos ne tik Lietuvą ginantiems kariškiams, bet ir nuo grėsmės nukentėjusiems civiliams. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Lietuvoje verkiant trūksta vaistų, ypač antibiotiko amoksicilino. Gyventojai priversti gaišti laiką, važinėti po skirtingas vaistines, skambinėti šeimos gydytojams, kad šie ieškotų alternatyvių preparatų. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, antibiotikų trūksta visoje Europos Sąjungoje – esą sergančių skaičius didžiulis, o gamintojai nespėja tiekti reikiamų vaistų. „Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus.

Seimo narys valstietis Aurelijus Veryga siūlo vartotojus informuoti nuotraukomis ir paveiksliukais žymėti ne tik cigarečių pakelius, bet ir alkoholio butelius. Anot jo, vartotojai lygiai taip turi būti informuojami apie produkto daromą žalą sveikatai.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Trečiadienį Seime 16 savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų išsitraukė rinkimų numerius, kuriais bus pažymėti jų sąrašai rinkimų biuletenyje. Burtus traukę partijų atstovai su naujienų portalu tv3.lt pasidalino įspūdžiais. 1 rinkiminį numerį išsitraukę Lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos nariai naujienų portalui tv3.lt teigė neslepiantys džiaugsmo.

Seimas baigė rudens sesiją. Prieš išsiskirstydami parlamentarai sveikina vieni kitus ir dalijasi planais, kaip švęs Kūčias ir Kalėdas. Tautos išrinktieji sako, kad šias šventes sutiks Lietuvoje su šeimos nariais ir artimaisiais bei dalijasi, ką gamins ir valgys per šventes. Artėjančių švenčių proga, ir valdantieji, ir opozicijos atstovai vieni kitiems linki sutarimo ir mažiau pyktis.