aurelijus veryga

Ketvirtadienį laukia paskutinis mūšis dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos atstovas Aurelijus Veryga teigia, kad medikų bendruomenė priešinasi šiam sprendimui, kuris, jo nuomone, yra gerokai pavėluotas, kai šalyje plinta omikron atmaina. Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą.

Opozicijai pareikalavus Seimas antradienį padarė pertrauką poros svarbių įstatymų pataisų svarstyme ir pristatyme.  Diskusijas dėl projektų atidėti kitai savaitei paprašė „valstiečiai“. Valdantieji pagrasino neplanuotu posėdžiu antradienį vėlai vakare.    „Susirinkome dirbti, bet klausimų nesvarstysime“, – apgailestavo posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Paulius Saudargas.

Populiaru sakyti, kad kiekviena krizė tuo pat metu yra ir galimybė pamatyti savo silpnąsias vietas, pasimokyti iš klaidų, sustiprėti ir pasiruošti ateičiai. Praėjusi XVII-oji vyriausybė ne tik buvo ta, kuriai teko tvarkytis su visiškai nepažįstama grėsme, kurti iki tol neegzistavusias tvarkas, struktūras, bet ir dėlioti išmoktų pamokų sprendimus. O pamokų būta ne viena.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Antradienį vakare, kiek po 22 val. premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad įtikino abu ministrus, užsienio reikalų Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, likti pareigos. Opozicijos atstovai ir prieš paskelbiant sprendimą ir iškart po jo nepagailėjo kritikos.

Antradienio popietę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stos prieš Seimą – ministrui rengiama interpeliacija. Ir nors pats žodis „interpeliacija“ gali skambėti grėsmingai, ir nors opozicija, atrodo, reikalauja ministro galvos, Lietuvos politikos istorija gausi interpeliacijų, tačiau tik viena iš jų pasibaigė politiko patraukimu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Opozicinių valstiečių partiją paliko dalis narių iš Pasvalio rajono skyriaus, tarp jų – ir pirmininkas Vladas Linkevičius, informavo šios politinės jėgos atstovė. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) negavo jokio oficialaus patvirtinimo apie skyriaus pasitraukimą, išskyrus kelis narius, kurie pasitraukė iš partijos“, – BNS šeštadienį sakė LVŽS atstovė spaudai Dalia Vencevičienė. Jie išsibraukė iš partijos narių.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dar nėra iki galo aišku, kokią naudą teikia skiepijimas nuo koronaviruso 5–11 amžiaus vaikams. Visgi, anot jo, net jei ir būtų patvirtinta skiepų nauda vaikams, valdžia neturėtų prievarta versti skiepyti vaikų. „Nedrįsčiau dabar jums pasakyti nei taip, nei ne [skiepijimui nuo 5 metų]. Nesu labai įsigilinęs į tai, kiek yra tyrimų, kiek yra duomenų apie saugumą, pagrįstumą ir reikalingumą tokios vakcinos.

Lietuvos Šaulių sąjunga pristato naują savanorių sukurtą filmą „Pasirinkimo kaina“, kuriame nuo mirties vaduojami COVID-19 pacientai dūsta ir atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo. Kūrybinėje grupėje darbavosi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Filmo autoriai viliasi, kad mirštančiųjų plaučių intubavimo vaizdai privers susimąstyti žmones, kodėl negalima nuvertinti koronaviruso keliamos rizikos ir reikia skiepytis.

Aurelijus Veryga teigė, kad Agnės Širinskienės sprendimas pasitraukti iš valstiečių frakcijos Seime ir partijos jam buvo netikėtas. Buvęs ministras situaciją lygino su skyrybomis šeimoje, o A. Širinskienės kritiką valstiečiams – su politikės nuovargiu. „Čia kaip šeimoje skyrybos. Kol neišskiria, viskas gerai. O po to žmonės ieško visokių paaiškinimų, kai keliai išsiskiria“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo A. Veryga.

100 eurų per mėnesį – tokią baudą nepasiskiepijusiems senjorams svarsto įvesti Graikija. Lietuvoje buvo taikytas atvirkštinis įrankis – pasiskiepiję senjorai gavo 100 eurų dydžio išmokas. Ar panašios baudos, kaip Graikijoje, yra galimos ir Lietuvoje? Kai kurie parlamentarai sako iš dalies įsivaizduojantys tokią priemonę ir pas mus, tačiau kiti įspėja, kad baudos sukeltų didelį ne tik politikų, bet ir gyventojų pasipriešinimą.

„Mes ir jie“. „Elitas ir kolūkiečiai“. „Patriotai ir runkeliai“. Šį sąrašėlį būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau esmė ne pavadinimuose. Pabandysiu apibūdinti fenomeną, kuris neturėtų daryti garbės jokiai demokratiškai valstybei. Tas fenomenas galėtų būti pavadintas teisumo monopoliu.

Politikos padangėje – vis ryškesni reitingų svyravimai. Dar vos prieš metus populiariausių politikų viršūnėje besilaikiusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiai dienai skaičiuoja mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, o prie jos jungiasi ir dar keletas nacionalinės politikų veikėjų. Tačiau kai kuriems politikams, anot ekspertų, teigiamas vertinimas garantuotas – jie intriguoja ir tai jų raktas į palankų gyventojų vertinimą.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Pasaulyje užfiksavus dar vieną mokslininkams nerimą keliančią atmainą, buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga sako, kad šios naujienos – „tikrai nekokios artėjant Kalėdų šventėms“. Pasak A. Verygos, kol kas nėra aišku, ar naujoji viruso atmaina yra blogesnė nei jau užfiskuotos atmainos. „Tai paaiškės tik tuomet, kai bus aišku, kiek užsikrėtusiųjų sirgs sunkiai ir kiek efektyvios prieš šią atmainą bus jau naudojamos vakcinos.

Iš sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo pareigų į Seimo nario kėdę persėdęs Aurelijus Veryga šiandien sako turintis daug daugiau laisvo laiko. Apie vieną sunkiausių karjeros laikotarpių, santykius su šeima ir sėkmingos santuokos receptą Aurelijus Veryga sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt.  Baigus sveikatos apsaugos ministro kadenciją, A. Verygos gyvenime atsirado žymiai daugiau poilsio.

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Šeimos gydytojams ir jų komandoms, įtikinusioms nuo COVID-19 pasiskiepyti gyventojus yra skiriami priedai. Įtikinus pasiskiepyti 75 m. amžiaus ar vyresnį senjorą šeimos gydytojo komanda gauna 15 eurų priedą. Įtikinus jaunesnį – 5 eurus. Mėnesį už paskiepytus 75 m. ir vyresnius senjorus medikai gavo 30 eurų priedą. Tačiau opozicija sako, kad priedus šeimos gydytojams reikėtų kelti iki 100 eurų.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybės sprendimą įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Politiko teigimu, tai yra nereikalinga priemonė, kuri sukels tik dar daugiau problemų. „Ne tik mano, bet ir mūsų frakcijos pozicija, yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, ir nereikalinga priemonė.

Daliai parlamentarų siūlant praplėsti 100 eurų skyrimo už skiepą nuo koronaviruso, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė idėją vertiną skeptiškai. Jos teigimu, tokią priemonę galima svarstyti kalbant apie trečiąją vakcinos dozę, tačiau norint priimti sprendimą, tam reikia daugiau laiko.

Seimo nariai palaiko 100 eurų už skiepą programą ir siūlo ją plėsti į kitas amžiaus grupes. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertina kolegų užmojus ir teigia, kad diskusija apie galimybę daugiau žmonių skirti išmoka už vakcinaciją – galima. Visgi kokios amžiaus grupės galėtų sulaukti išmokos, anot V. Čmilytės-Nielsen, dar reikia diskutuoti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį ministrų kabinetui pristatė siūlymą galimybių pasą taikyti ne nuo 16 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Tokio pasiūlymo prasmės nesupranta šalies savivaldybių merai. Dėl to Vyriausybė apsispręsti turėtų pirmadienį.

Seime bręsta bandymas nuversti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį iš posto. Tiesa, Lietuvos politinė istorija rodo, kad bandymas pakeisti ministrą interpeliacijos keliu dar niekada nebuvo vaisingas. Vis dėlto opozicija svarsto mėginti šį kelią ir taip, jų žodžiais, bent simboliškai parodyti ministrui, kad ne viskas yra gerai.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas ruošiasi tęsti darbą šiose pareigose po jam palankaus teismo sprendimo. „Aš privalau būti pareigose, teismas grąžino mane, o toliau – lauksiu ministro sprendimo“, – BNS penktadienį sakė S. Čaplinskas. „Manau, jūs matote, kad aš ir neturėdamas pareigų dariau tai, ką galiu kaip privatus asmuo.

Aistros dėl bausmių už narkotikų vartojimą švelninimo verda ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų. Seimo opozicija tikina esą Laisvės partija dėl narkotikų klausimo iškėlė konservatoriams ultimatumą ir grasina koalicijos subyrėjimu. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Laisvės partijai stumiant narkotikų dekriminalizavimo įstatymą, dalis seimūnų susikrimtę regi narkotikų liūne skendinčią Lietuvą ir dėl to kaltina Laisvės partijos narius.

Daugėjant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, augant mirtingumui ir pildantis ligoninių skyriams, Aurelijus Veryga negaili kritikos dabartinės Vyriausybės taikomoms pandemijos valdymo priemonėms. Buvęs ministras tikina, kad dalis sprendimų, pavyzdžiui, 100 eurų išmoka senjorams, yra gerokai pavėluoti. A. Veryga nemano, kad Vyriausybei pasitelkus naujus ribojimus jie suveiktų, tačiau ir nebuvo toks tikras, kad šios Kalėdos bus laisvesnės už praėjusias.

Epidemiologinei situacijai vis blogėjant ir naujų COVID-19 atvejų rodikliams viršijant kelis per dieną paskiepytų žmonių skaičių, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad kovai su pandemija liko tik du keliai. Vienas jų – apriboti paslaugas visiems gyventojams, kitas – tik nepasiskiepijusiems asmenims. Pastarieji politiko siūlymai šokiruoja ekspertus ir Seimo narius, jie vieningai tikina, kad nebereikia koncentruotis į draudimus ir galimybių pasą – jie jau atliko savo pareigą.

Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos kritiką Vyriausybei, jog skiepijimo tempai vasarą galėjo būti mažinami tyčia, europarlamentaras Andrius Kubilius negaili kritikos. Pasak jo, tokie teiginiai yra visiška nesąmonė ir žeidžia daugybę žmonių, kurie kovoja su pandemija.  Kiti politikai ir ekspertai sako nematantys prezidento teiginyje pagrįstumo, jį vertina kaip makabrišką ir kenkiantį tiek Lietuvai, tiek pačiam prezidentui.

Griežtesni ribojimai su galimybių pasu galioja mėnesį, tačiau epidemiologinė padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimų ir mirčių statistiką Europos Sąjungoje, šalies ligoninės skelbia apie kovidinių lovų trūkumą. Valdžia ėmėsi naujų priemonių valdant pandemiją – mokamo darbuotojų testavimo ir 100 eurų išmokų senjorams.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) praėjusią savaitę sukrėtė skandalas. Paviešinta, kad ministerija ruošėsi sumokėti už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministerijos visuomeninis konsultantas. Paaiškėjus situacijai iš einamų pareigų pasitraukė ministro patarėja Aistė Šuksta. Kiek vėliau SAM pateikė visų COVID-19 komunikacijai skirtų viešųjų pirkimų sąrašą. Jame matyti, kad ministerija daugiau nei 50 tūkst. eurų skyrė suvenyrams, skirtiems vakcinacijos viešinimui.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepagailėjo kritikos premjerei Ingridai Šimonytei ir paragino kuo greičiau įvesti karantiną. Reaguodama į pastabas, ministrė pirmininkė priminė A. Verygai, kad jis pats pernai būdamas ministru neskubėjo griežtinti ribojimų. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su A. Veryga – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pernai rudenį jūs delsėte įvesti griežtesnius ribojimus ir COVID-19 susirgimų skaičius šoktelėjo į kosmines aukštumas.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jo idėjas sukritikavusiam dabartiniams sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui siūlo baigti atsikalbinėti ir priimti reikalingus sprendimus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį teigė abejojantis, ar piniginė paskata skatinant skiepytis vyresnio amžiaus žmones būtų gera idėja.

Aurelijus Veryga teigia, kad reikia įvesti karantino režimą. Politiko teigimu, tą reikia padaryti, kad už papildomą darbą kovidiniuose skyriuose didesnį atlygį gautų medikai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras įvertino ir trečiadienį Vyriausybės grąžintą privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.

Premjerei Ingridai Šimonytei nusprendus sukti į asmeniškumus komentuojant šešėlinės Vyriausybės pasiūlymus, šešėlinis vicepremjeras Aurelijus Veryga viso šešėlinio kabineto vardu pakvietė Ministrę Pirmininkę atsigręžti į demokratijos principus ir juos puoselėti tiek savo darbe, tiek viešoje retorikoje.

H valanda, tai karinis terminas, puolime žymintis pradžios linijos kirtimą, o gynyboje laiką, kuomet padalinys turi būti pasiruošęs gintis. Nedvejodamas galiu sakyti, kad abiem prasmėmis ši valanda atėjo ir sveikatos apsaugos sistemoje. Bet apie viską nuo pradžių. Pirmiausia apie sistemos vadovą. Manau, kad nebėra jokios prasmės kritikuoti sveikatos apsaugos ministrą. Taip manau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia tai negali kaltinti žmogaus, kuris nežino, jog kažko nežino.

Jums leidus, bandau įsivaizduoti laiką, kai mūsų aplinkoje neliks žmonių, kurie spardo gulinčius. Kada neliks žiurkių, kurios pirmai progai pasitaikius palieka laivą. Nei vienų, nei kitų nenorėčiau turėti savo aplinkoje, nenorėčiau, kad pas Jus tokių būtų. Kai jų neliks, lieka tik tai, kas tikra. Galėčiau prirašyti krūvą alegorijų, bet jos bus apie tą patį. Esu žmogus, kuris nuo savo trisdešimtųjų metų pradėjo kurti, norėdamas užrašyti tam tikrą sukauptą išmintį ir ją palikti.

Seimo rudens sesijos darbų programos tvirtinimas antradienį įnešė rietenų į Seimą. Dalis opozicijos ragina nepalaikyti darbų programos, nes joje, parlamentarų teigimu, nėra reikšmingų projektų ir Vyriausybės planuojamų reformų. Tačiau nepaisant opozicijos pasipiktinimo, Seimas galiausiai pritarė rudens darbų programai. Seimas antradienį galutinai balsavo dėl rudens sesijos darbų programos, tačiau bent dalis opozicijos nusprendė programos nepalaikyti arba susilaikyti nuo balsavimo.

Pastarosiomis dienomis vis dažniau išgirstame apie karantiną – naujųjų susirgimų banga grėsmingai auga. Reanimacijos beveik pilnos, o kai kurios ligoninės, vietoje įprastų ligonių, priima tik susirgusius koronavirusu. Šį pirmadienį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ vedėjas Artūras Anužis klaus – ar mums ir vėl po kelių savaičių teks užsidaryti? Apie tai, kas laukia rudenį, laidoje diskutuos Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir buvęs Sveikatos ministras, valstiečių atstovas Aurelijus Veryga.

COVID-19 pandemijos rodikliai nežada nieko gero. Pastaruoju metu dėl koronaviruso netenkame keliolikos asmenų per dieną, didžioji dalis jų būna nepasiskiepiję ir dažnai vyresnio amžiaus. Vakcinavimo rodikliai taip pat neblizga, kiek mažiau nei pusė didžiausią riziką turinčių gyventojų dar yra nepasiskiepiję. Ekspertai sako, kad jei taip ir toliau, galime susidurti su keliais tūkstančiais perteklinių mirčių. Pirmadienį dėl COVID-19 netekome penkių asmenų.