aurelijus veryga

Seimas imasi Šaulių sąjungos pertvarkos, sieks, kad Lietuvą ginančių šaulių greitu metu padaugėtų iki 50-ties tūkstančių. Dėl to politikai siūlo nuo kitų metų 6 kartus iki 30 milijonų eurų padidinti Šaulių sąjungos biudžetą. Pinigai būtų skiriami ekipuotėms pirkti, mokymų centrų tinklui statyti.

„Karas savotiškai išgelbėjo sveikatos apsaugos ministrą“, – apie Arūno Dulkio padarytas klaidas kalba buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga. Jo teigimu, COVID-19 pandemijos valdyme buvo padarytos dvi didelės esminės klaidos: švietimas perkeltas į nuotolinį mokymąsi ir priimti prieštaringi vakcinaciją turėję paskatinti sprendimai.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Greitu metu Lietuvoje, o jei tiksliau – pajūrio krašte, galime turėti didelę problemą. Gali nelikti, kur apgyvendinti tūkstančius būsto virš galvos neturinčių ukrainiečių, nes kurortinių vietų būstų savininkai nebenori jiems už dyką suteikti savo nekilnojamojo turto.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Karo Ukrainoje fone vis daugiau kalbama ir apie Lietuvos parengtį panašioms grėsmėms. Buvo prabilta apie šalies rezervo situaciją, gydymo įstaigų parengtį, keliami klausimai ir dėl specialių medikų apmokymų. Vis tik spaudžiamas pasiaiškinti, ką dėl to jau yra suplanavęs, ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per kelias savaites nenuveiksi to, į ką kiek pro pirštus buvo žiūrima 30 metų.

Smegenų sveikata tampa vis aktualesnė tema ne tik dėl to, kad visuomenė senėja, bet ir vis daugiau žmonių patiria įvairias įtampas ir kenčia nuo psichikos sutrikimų. Demencija sergančiųjų pacientų organizacijos atstovė apgailestauja, kad tokiems žmonėms vis dar nėra vietos po saule. Smegenų pažinimo savaitės proga surengtoje konferencijoje parlamentaras Aurelijus Veryga akcentavo, kad ši tema kaip niekad aktuali ir šiandien netoliese vykstančio karo akivaizdoje.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, valstiečiui Aurelijui Verygai praėjusį pirmadienį nustatytas koronavirusas. Šią informaciją jis patvirtino naujienų portalui tv3.lt Parlamentaras teigia persirgęs lengvai, šiandien baigėsi jo saviizoliacijos laikotarpis. „Buvo truputį pakilusi temperatūra. Dariausi namie greitąjį testą, kuris parodė teigiamą rezultatą. Kai užsiregistravau PGR tyrimui, jau tądien nieko nebebuvo, gerai jaučiausi “, – pasakoja jis.

Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti? Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.

Nuo šeštadienio didžiųjų parduotuvių, grožio salonų, kavinių ir restoranų durys bus atvertos visiems – galimybių pasas nebeteks prasmės, jo veikla bus sustabdyta. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai, tačiau kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, o renginių metu – respiratoriai, išliks privalomi.

Jei paklausčiau, kam iš mūsų savo aplinkoje teko susidurti su diagnoze „vėžys“, ko gero, tarp skaitančių šį straipsnį neatsirastų nė vieno, su onkologiniais susirgimais neturėjusio jokios akistatos. Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, nepasiruošus, sujaukia ateities planus tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Neretas sergantysis, su kuriuo teko bendrauti, atviravo, kad užklupus ligai, iš esmės pasikeičia žmogaus gyvenimo prioritetai ir tikslai.

Jau šį trečiadienį Vyriausybė žada priimti sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo. Dalį visuomenės supriešinusi kovos su COVID-19 pandemija priemonė daugeliui politikų ir medicinos specialistų jau atrodo nebereikalinga dėl šalyje plintančios omikron atmainos, kuria užsikrečia ir paskiepyti asmenys. Tiesa, dalis politikų mano, kad kai kuriuos ribojimus išlaikyti yra būtina.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje toli gražu ne optimistinė. Koronaviruso užsikrėtimo atvejams kasdien siekiant keliatūkstantinius rodiklius, šios ligos gydymui skirtos lovos tirpsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį bendrai išleidžiamos COVID-19 pacientų gydymo sumos vidutiniškai siekia per 5,5 mln. eurų.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, buvęs ministras Aurelijus Veryga paneigė gandus, kad jungiasi prie Sauliaus Skvernelio buriamos demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ ir patikino, kad lieka ištikimas LVŽS.

Ketvirtadienį laukia paskutinis mūšis dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos atstovas Aurelijus Veryga teigia, kad medikų bendruomenė priešinasi šiam sprendimui, kuris, jo nuomone, yra gerokai pavėluotas, kai šalyje plinta omikron atmaina. Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą.

Opozicijai pareikalavus Seimas antradienį padarė pertrauką poros svarbių įstatymų pataisų svarstyme ir pristatyme.  Diskusijas dėl projektų atidėti kitai savaitei paprašė „valstiečiai“. Valdantieji pagrasino neplanuotu posėdžiu antradienį vėlai vakare.    „Susirinkome dirbti, bet klausimų nesvarstysime“, – apgailestavo posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Paulius Saudargas.

Populiaru sakyti, kad kiekviena krizė tuo pat metu yra ir galimybė pamatyti savo silpnąsias vietas, pasimokyti iš klaidų, sustiprėti ir pasiruošti ateičiai. Praėjusi XVII-oji vyriausybė ne tik buvo ta, kuriai teko tvarkytis su visiškai nepažįstama grėsme, kurti iki tol neegzistavusias tvarkas, struktūras, bet ir dėlioti išmoktų pamokų sprendimus. O pamokų būta ne viena.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Antradienį vakare, kiek po 22 val. premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad įtikino abu ministrus, užsienio reikalų Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, likti pareigos. Opozicijos atstovai ir prieš paskelbiant sprendimą ir iškart po jo nepagailėjo kritikos.

Antradienio popietę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stos prieš Seimą – ministrui rengiama interpeliacija. Ir nors pats žodis „interpeliacija“ gali skambėti grėsmingai, ir nors opozicija, atrodo, reikalauja ministro galvos, Lietuvos politikos istorija gausi interpeliacijų, tačiau tik viena iš jų pasibaigė politiko patraukimu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Opozicinių valstiečių partiją paliko dalis narių iš Pasvalio rajono skyriaus, tarp jų – ir pirmininkas Vladas Linkevičius, informavo šios politinės jėgos atstovė. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) negavo jokio oficialaus patvirtinimo apie skyriaus pasitraukimą, išskyrus kelis narius, kurie pasitraukė iš partijos“, – BNS šeštadienį sakė LVŽS atstovė spaudai Dalia Vencevičienė. Jie išsibraukė iš partijos narių.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dar nėra iki galo aišku, kokią naudą teikia skiepijimas nuo koronaviruso 5–11 amžiaus vaikams. Visgi, anot jo, net jei ir būtų patvirtinta skiepų nauda vaikams, valdžia neturėtų prievarta versti skiepyti vaikų. „Nedrįsčiau dabar jums pasakyti nei taip, nei ne [skiepijimui nuo 5 metų]. Nesu labai įsigilinęs į tai, kiek yra tyrimų, kiek yra duomenų apie saugumą, pagrįstumą ir reikalingumą tokios vakcinos.

Lietuvos Šaulių sąjunga pristato naują savanorių sukurtą filmą „Pasirinkimo kaina“, kuriame nuo mirties vaduojami COVID-19 pacientai dūsta ir atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo. Kūrybinėje grupėje darbavosi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Filmo autoriai viliasi, kad mirštančiųjų plaučių intubavimo vaizdai privers susimąstyti žmones, kodėl negalima nuvertinti koronaviruso keliamos rizikos ir reikia skiepytis.

Aurelijus Veryga teigė, kad Agnės Širinskienės sprendimas pasitraukti iš valstiečių frakcijos Seime ir partijos jam buvo netikėtas. Buvęs ministras situaciją lygino su skyrybomis šeimoje, o A. Širinskienės kritiką valstiečiams – su politikės nuovargiu. „Čia kaip šeimoje skyrybos. Kol neišskiria, viskas gerai. O po to žmonės ieško visokių paaiškinimų, kai keliai išsiskiria“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo A. Veryga.

100 eurų per mėnesį – tokią baudą nepasiskiepijusiems senjorams svarsto įvesti Graikija. Lietuvoje buvo taikytas atvirkštinis įrankis – pasiskiepiję senjorai gavo 100 eurų dydžio išmokas. Ar panašios baudos, kaip Graikijoje, yra galimos ir Lietuvoje? Kai kurie parlamentarai sako iš dalies įsivaizduojantys tokią priemonę ir pas mus, tačiau kiti įspėja, kad baudos sukeltų didelį ne tik politikų, bet ir gyventojų pasipriešinimą.

„Mes ir jie“. „Elitas ir kolūkiečiai“. „Patriotai ir runkeliai“. Šį sąrašėlį būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau esmė ne pavadinimuose. Pabandysiu apibūdinti fenomeną, kuris neturėtų daryti garbės jokiai demokratiškai valstybei. Tas fenomenas galėtų būti pavadintas teisumo monopoliu.

Politikos padangėje – vis ryškesni reitingų svyravimai. Dar vos prieš metus populiariausių politikų viršūnėje besilaikiusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiai dienai skaičiuoja mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, o prie jos jungiasi ir dar keletas nacionalinės politikų veikėjų. Tačiau kai kuriems politikams, anot ekspertų, teigiamas vertinimas garantuotas – jie intriguoja ir tai jų raktas į palankų gyventojų vertinimą.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Pasaulyje užfiksavus dar vieną mokslininkams nerimą keliančią atmainą, buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga sako, kad šios naujienos – „tikrai nekokios artėjant Kalėdų šventėms“. Pasak A. Verygos, kol kas nėra aišku, ar naujoji viruso atmaina yra blogesnė nei jau užfiskuotos atmainos. „Tai paaiškės tik tuomet, kai bus aišku, kiek užsikrėtusiųjų sirgs sunkiai ir kiek efektyvios prieš šią atmainą bus jau naudojamos vakcinos.

Iš sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo pareigų į Seimo nario kėdę persėdęs Aurelijus Veryga šiandien sako turintis daug daugiau laisvo laiko. Apie vieną sunkiausių karjeros laikotarpių, santykius su šeima ir sėkmingos santuokos receptą Aurelijus Veryga sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt.  Baigus sveikatos apsaugos ministro kadenciją, A. Verygos gyvenime atsirado žymiai daugiau poilsio.

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Šeimos gydytojams ir jų komandoms, įtikinusioms nuo COVID-19 pasiskiepyti gyventojus yra skiriami priedai. Įtikinus pasiskiepyti 75 m. amžiaus ar vyresnį senjorą šeimos gydytojo komanda gauna 15 eurų priedą. Įtikinus jaunesnį – 5 eurus. Mėnesį už paskiepytus 75 m. ir vyresnius senjorus medikai gavo 30 eurų priedą. Tačiau opozicija sako, kad priedus šeimos gydytojams reikėtų kelti iki 100 eurų.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybės sprendimą įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Politiko teigimu, tai yra nereikalinga priemonė, kuri sukels tik dar daugiau problemų. „Ne tik mano, bet ir mūsų frakcijos pozicija, yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, ir nereikalinga priemonė.

Daliai parlamentarų siūlant praplėsti 100 eurų skyrimo už skiepą nuo koronaviruso, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė idėją vertiną skeptiškai. Jos teigimu, tokią priemonę galima svarstyti kalbant apie trečiąją vakcinos dozę, tačiau norint priimti sprendimą, tam reikia daugiau laiko.

Seimo nariai palaiko 100 eurų už skiepą programą ir siūlo ją plėsti į kitas amžiaus grupes. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertina kolegų užmojus ir teigia, kad diskusija apie galimybę daugiau žmonių skirti išmoka už vakcinaciją – galima. Visgi kokios amžiaus grupės galėtų sulaukti išmokos, anot V. Čmilytės-Nielsen, dar reikia diskutuoti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį ministrų kabinetui pristatė siūlymą galimybių pasą taikyti ne nuo 16 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Tokio pasiūlymo prasmės nesupranta šalies savivaldybių merai. Dėl to Vyriausybė apsispręsti turėtų pirmadienį.

Seime bręsta bandymas nuversti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį iš posto. Tiesa, Lietuvos politinė istorija rodo, kad bandymas pakeisti ministrą interpeliacijos keliu dar niekada nebuvo vaisingas. Vis dėlto opozicija svarsto mėginti šį kelią ir taip, jų žodžiais, bent simboliškai parodyti ministrui, kad ne viskas yra gerai.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas ruošiasi tęsti darbą šiose pareigose po jam palankaus teismo sprendimo. „Aš privalau būti pareigose, teismas grąžino mane, o toliau – lauksiu ministro sprendimo“, – BNS penktadienį sakė S. Čaplinskas. „Manau, jūs matote, kad aš ir neturėdamas pareigų dariau tai, ką galiu kaip privatus asmuo.

Aistros dėl bausmių už narkotikų vartojimą švelninimo verda ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų. Seimo opozicija tikina esą Laisvės partija dėl narkotikų klausimo iškėlė konservatoriams ultimatumą ir grasina koalicijos subyrėjimu. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Laisvės partijai stumiant narkotikų dekriminalizavimo įstatymą, dalis seimūnų susikrimtę regi narkotikų liūne skendinčią Lietuvą ir dėl to kaltina Laisvės partijos narius.