aurelijus veryga

Svarstant įstatymo pakeitimus dėl daugiau galių suteikimo institucijoms pažaboti nuotolinę prekybą el.cigarečių produktais, Seime neapsieita be apsižodžiavimo. Po parlamentarės Morganos Danielės pasisakymo apie prastą tabako kontrolės situaciją šalyje Aurelijus Veryga ragino jos neklaidinti kolegų ir gyventojų, mat ši akivaizdžiai reklamuojanti naujosios kartos rūkymo įrenginius.

Konstitucinio teismo įpareigojimu iki Naujų metų turi būti priimti pokyčiai dėl kompensuojamųjų vaistų tvarkos buksuoja. Pasipylus priekaištams tiek iš vaistinių, tiek pacientų, tiek kitų suinteresuotų pusių Seimo nariai svarstyme nutarė padaryti pertrauką.   Kompensuojamųjų vaistų tvarkos pokyčiai būtini dėl įsipareigojimo Konstitucinio Teismo sprendimą dabartines vaistų kompensavimo nuostatas perkelti į įstatymą.

Vis daugiau vaikų papuola į ligonines su ūmiais apsinuodijimais parūkius elektroninių cigarečių su nelegaliais skysčiais, kuriuose gali būti pridėta ir narkotikų, ir kitos nuodingos chemijos – aušinimo skysčių, netgi žiurknuodžių. Tarnybos praneša, kad paskutiniais mėnesiais tokių atvejų buvo net 15, o gegužę elektroninės cigaretės dūmą užtraukusią 16-metę ištiko klinikinė mirtis – ją medikams vos pavyko išgelbėti. Maža to, prieš mėnesį Klaipėdoje mirė dujų apsiuostęs paauglys.

Gyventojams vis dažniau ir ilgiau laukiant eilėse pas gydytojus, kurios kartais jau pasiekia ir absurdo lygį, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina gydymo įstaigas. Esą daugelis jų viešai neatskleidžia visų galimų apsilankymų laikų ir taip neleidžia žmonėms jų išnaudoti. Ministras Dulkys žada naujovę – švieslentes, kuriose laisvų vizitų laikai privalės matytis.

Net ir šimtą metų nugyvenęs, dėl ligų labai nesiskundęs senolis Lietuvoje vargiai gali numirti tiesiog nuo senatvės. Specialistai tokią tvarką kritikuoja pažymėdami, kad tai ne tik verčia gydytojus įrašyti nebūtinai tiksliausią mirties priežastį, bet ir iškreipia statistiką. Panašu, kad teisę mirti nuo senatvės turi tik karaliai, bet ne paprasti mirtingieji.

Savaitgalį Klaipėdos-Liepojos krašte įvyko paskutinis šių metų „Ladies Go“ etapas. Dažniausiai orientacinio-pramoginio formato varžybas organizuojantis vairuojančių moterų judėjimas, šį kartą pakvietė išbandyti nestandartines lenktynes su interaktyvia programėle ir pasipuošti baisiausiais kostiumais. Kartu buvo paminėta ir vis labiau populiarėjanti Lietuvoje Helovino šventė.

Po pagarinto elektroninės cigaretės skysčio – tiesiai į ligoninės priimamąjį. Sostinėje nepilnamečiai paaugliai masiškai svaiginasi skysčiais, kuriuose specialistai įtaria yra psichoaktyvių medžiagų sumaišytų su žiurknuodžiais, mat taip neva sustiprinamas svaigalų efektas. Vilniaus policija vien šiomis dienomis gavo net 7 tokius pranešimus. Užsienyje, Kinijos laboratorijose pagamintais, nelegaliais, uždraustais ir pavojingais skysčiais prekiaujama tiesiog internete.

Metams dar nepasibaigus, Seimas jau išleido visus komandiruotėms skirtus pusę milijono eurų iš Seimo pinigų kapšo. Dėl to jau stringa kai kurios suplanuotos komandiruotės į užsienį. Seimo valdyba sprendžia, iš kur traukti trūkstamus pinigus, ir pripažįsta, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones. Nuotraukomis savo feisbuke dalijasi buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga.

Nors dabartinis Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis nepaskelbė, ar sieks trečiosios kadencijos, ekspertai neabejoja, kad jis būtų perrinktas dar kartą. Tam anot jų, nesutrukdytų ir reputacijos krizė, kurią šiuo metu išgyvena V. Matijošaitis. Ekspertai taip pat pastebi, kad iš dabartinio Kauno vadovo balsų nugnybti galėtų potencialus Laisvės partijos kandidatas Marius Matijošaitis.

39-erių krepšininko staigi mirtis Anykščiuose per draugiškas krepšinio rungtynes sukėlė diskusijų ir klausimų bangą visuomenėje, siekiant išsiaiškinti, kodėl gi taip nutiko. Įvykio liudininkai sako, kad tragedijos būtų išvengta, jei greitoji būtų atvykusi greičiau. Vis tik politikai ir medikai primena, kad svarbiausios yra pirmosios minutės, kai būtent šalia esantieji turi imtis iniciatyvos.

„Lyja pinigais“. Toks pirmasis įspūdis pasiklausius Valstybės ir kitų biudžetų, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pristatymų. Kalbama, kad geriau esą dar nėra buvę. Tačiau ar iš tikrųjų? Nekalbėsiu apie valstybės skolą. Apie ją jau tiek prikalbėta.  Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve yra sukaupta rekordinė lėšų suma, viršijanti pusę milijardo eurų.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į Vilniaus miesto merus planuoja kelti europarlamentaro Stasio Jakeliūno kandidatūrą, sako partijos pirmasis vicepirmininkas Aurelijus Veryga. Anot jo, Vilniaus skyriaus iškeltą kandidatūrą penktadienį turėtų patvirtinti LVŽS taryba. „Taip, jis tikrai bus teikiamas rytoj tarybai – jokia ne paslaptis, ir aš neabejoju, kad taryba ir patvirtins“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Žmonėms taupant brangią elektrą, Seimo narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė sugalvojo pareguliuoti ir tai, kas tarp dviejų žmonių vyksta išjungus šviesas. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, mat žmonėms nepatinka, kai kas nors reguliuoja jų lovos reikalus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pasitaiko, kad kai kartais vienas iš poros seksui uždega žalią šviesą, kitas jungia raudoną stop ženklą.

Gyvūnų teisių sergėtojai dalinasi šokiruojančiu vaizdo įrašu su beprotišku politiniu aktu. Jame į Europos Parlamentą kandidatavęs antivakseris, masturbuoja savo šunį priešais buvusio sveikatos ministro Aurelijaus Verygos atvaizdą. Esą taip protestuoja prieš pandemijos suvaržymus. Gyvūnų sergėtojai piktinasi, kad pasibaisėtinai su gyvūnų pasielgęs vyras atsipirko tik simboline bauda. Veryga neslepia – šuns kankintojas peržengė sveiko proto ribas. „Atradome naują koronaviruso protrūkį.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.

Kol politikai laukia didesnių atlyginimų, valstybinių įmonių vadovai gali būti ramūs – jų algos 2-3 kartus didesnės nei seimūnų. Generalinis urėdas gavo 18 tūkstančių eurų algą, o kitų didesnių įmonių direktoriai gauna dvigubai daugiau nei mūsų premjerė. Dar labiau stebina tai, kad Seimo nariai gauna tiek pat, kiek eilinio mažo miestelio šilumos ūkio direktorius. Daugiau apie iškreiptą Lietuvos valstybinių algų sistemą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo rūmuose kilo bruzdesys.

Lietuvoje gimstamumas krenta į naujas žemumas – daugėja moterų, nenorinčių turėti vaikų. Demografai mano, kad planus vaikams lietuviai atidėlioja tiek dėl ekonominio sunkmečio, tiek dėl to, kad daugiau laiko nori skirti sau, karjerai ir kelionėms. Ir tik vėliau ima mąstyti apie šeimos pagausėjimą. Kiti renkasi bevaikystę.

Seime virė diskusijos dėl alkoholio draudimų švelninimo. Liberalas Andrius Bagdonas siūlė leisti alkoholiu prekiauti ir rugsėjo pirmąją, jei ji sutampa su savaitgaliu, o prekybos svaigalais draudimą perkelti į artimiausią darbo dieną. Tuo metu konservatorius Linas Slušnys, parengęs įstatymo projektą, kuriuo uždraustų alkoholio prekybą sekmadieniais – jį atsiėmė, tačiau neneigia, kad klausimas gali grįžti į parlamento darbotvarkę kiek vėliau.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių-žaliųjų frakcijos atstovas Aurelijus Veryga ragina atšaukti Seimo valdybos sprendimą leisti parlamente prekiauti alkoholiu. Politikas sako, kad dabar yra daug rimtesnių problemų, kurias reikia spręsti, tačiau vietoje to diskutuojama apie Seimo narių teisę išgerti darbo vietoje. „Lietuva skęsta labai rimtoje problemų jūroje: ir elektros energijos kainos, ir karas Ukrainoje, ir iš Rusijos atvykstantys gyventojai.

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Lietuvos Seimas tapo, ko gero, vieninteliu parlamentu pasaulyje, kur nei politikai, nei darbuotojai, nei svečiai neturi kur pavalgyti, papietauti ar išgerti kavos, nekalbant jau apie taurę vyno. Ilgą laiką ten veikę verslininkai atsisakė toliau maitinti išrinktuosius. Dalis politikų skundžiasi, kad situacija nenormali, to esą nebuvo net blokados laikais ir jokiame kitame pasaulio parlamente tokio absurdo nėra.

Dėl gresiančios ekonominės krizės ir aukštų energijos kainų verslininkai vis garsiau kaltina Vyriausybę. Opozicija su prezidentu jau derina naują spaudimo valdantiesiems planą ir reikalauja dar šiemet skirti papildomą paramą gyventojams ir verslui. O Europos Komisija jau žada reformuoti Europos Sąjungos energetikos rinką – apkarpyti energetikų viršpelnius ir juos padalinti vartotojams.

Kadangi Rugsėjo 1-ąją alkoholio nenusipirksi, lietuviai šventei pasiruošė dar vakar – ėjo į parduotuves ir nuo lentynų šlavė svaigiuosius gėrimus. Prekybininkai sako, kad vakar lietuviai alkoholio nupirko trečdaliu daugiau nei įprastą dieną. Nors šiais metais rugsėjo pirmoji – darbo diena, būna kuriozų kai ji išpuola savaitgalį, o moksleiviai į mokyklas eina ir švenčia darbo dieną, kuomet alkoholio jau galima nusipirkti.

Tokio nesusipratimo dar nebuvo. Nuo šiandien įsigalioja Lygių galimybių įstatymo pataisos, o šiandien, aiškinant, kas keičiasi, pateiktas pavyzdys su automobilių stovėjimo aikštele. Esą diskriminacija yra ir tuomet, jei darbuotojas vietą automobiliui gautų tik todėl, kad turi vaikų. Tai sukėlė pasipiktinimų bangą, tad galiausiai toks pavyzdys buvo pašalintas.

Nuo liepos įsigaliojęs draudimas pardavinėti elektroninių cigarečių skysčius su braškiniais, bananiniais ar kitais patraukliais skoniais neveikia. Dalis verslininkų vis dar ramia sąžine pardavinėja anksčiau atsivežtų skysčių likučius, o kiti stengiasi paslėpti skonį: keičia pakuotes, malonius aromatus maišo su tabako skoniais. Pasirodo, parduotuves tikrinančios institucijos gudraujančio verslo bausti negali, nes neturi laboratorijos, kuri galėtų tikrinti įtartinų skysčių sudėtį.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyrius į laikinosios sostinės merus siūlo kelti pirmininko Gintauto Labanausko kandidatūrą. Kaip BNS patvirtino partijos vicepirmininkas parlamentaras Lukas Savickas, pirmadienį Kauno skyrius iškėlė šio skyriaus pirmininko G. Labanausko kandidatūrą dalyvauti Kauno miesto savivaldybės mero rinkimuose.

Lietuvos reabilitacijos centrų bei sanatorijų darbuotojai sako, kad gyvena baimėje. Dalis seimūnų užsimojo šias įstaigas prijungti prie didžiųjų šalies ligoninių. Kurortų, kuriuose reabilitacijos centrų bei sanatorijų daugiausia, vadovai įsitikinę – reforma kurortus sužlugdys, o žmonės neteks darbo.  Tačiau tokios reformos iniciatoriai tikina, kad taip patogiau pacientams. Esą nebereikės patiems ieškotis sanatorijų, į jas nukreips ligoninės kuriose pacientas gydėsi.

Lietuvoje populiarėja naujos bitininkystės mados. Aviliai statomi ne užmiestyje ar kaimuose, o miesto centre. Bičių šeimos jau gyvena ant Vilniaus savivaldybės stogo, Prezidentūros, trys aviliai šviežiai atsirado ir Seime. Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas į Seimą neša avilį. Išviso parlamentaras atvežė tris bičių šeimas: „Jeigu gerai uždariau, neišskris. Aišku, keliasdešimt tūkstančių bičių Seimo koridoriuose menkas malonumas.

Nuo rytojaus parduotuvėse nebeliks elektroninių cigarečių su skoniais. Įsigalioja naujas draudimas, kuris nuo liepos pirmosios leis verslininkams prekiauti tik tabako skonio gaminiais. Nors valdžia taip siekia apsaugoti jaunimą, atbaidyti vaikus nuo minties patraukti braškinę, vyšninę ar arbūzinę elektroninę cigaretę, rūkaliams toks draudimas kelia šypseną – jie aiškina, kad į elektroninę cigaretę pilama skystį su skoniu susimaišys patys ir taip apeis naują tvarką.

Ketvirtadienį Seime vėl užvirė aistros dėl sveikatos įstaigų reformos. Ją priimti pavykus tik valdančiųjų ir keliais opozicijos balsais, nepalaikantieji pertvarkos grasino, kad Lietuvos medicinos sistema grįš į sovietinius laikus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, kad palaikant tokį projektą bus žengiama ne į priekį, o tik atgal.

Laisvės partija Seime pasiekė revanšą po nesėkmės rudenį. Parlamente užteko balsų žengti pirmą žingsnį, kad už nedidelį kiekį kanapių prigautas asmuo gautų baudą, o ne sėstų į kalėjimą. Liberalai įrodinėja, kad praėjusią kadenciją bausmes sugriežtinę valstiečiai prieš žmones taiko perteklinę jėgą. Oponentai atkerta, kad Laisvės partija, siūlydama vos 30-ies eurų baudas, tiesiog siekia įteisinti narkotikus. Po balsavimo Seimo salėje aidėjo ir klausimai, kur nusipirkti narkotikų.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Seimas imasi Šaulių sąjungos pertvarkos, sieks, kad Lietuvą ginančių šaulių greitu metu padaugėtų iki 50-ties tūkstančių. Dėl to politikai siūlo nuo kitų metų 6 kartus iki 30 milijonų eurų padidinti Šaulių sąjungos biudžetą. Pinigai būtų skiriami ekipuotėms pirkti, mokymų centrų tinklui statyti.

„Karas savotiškai išgelbėjo sveikatos apsaugos ministrą“, – apie Arūno Dulkio padarytas klaidas kalba buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga. Jo teigimu, COVID-19 pandemijos valdyme buvo padarytos dvi didelės esminės klaidos: švietimas perkeltas į nuotolinį mokymąsi ir priimti prieštaringi vakcinaciją turėję paskatinti sprendimai.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Greitu metu Lietuvoje, o jei tiksliau – pajūrio krašte, galime turėti didelę problemą. Gali nelikti, kur apgyvendinti tūkstančius būsto virš galvos neturinčių ukrainiečių, nes kurortinių vietų būstų savininkai nebenori jiems už dyką suteikti savo nekilnojamojo turto.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Karo Ukrainoje fone vis daugiau kalbama ir apie Lietuvos parengtį panašioms grėsmėms. Buvo prabilta apie šalies rezervo situaciją, gydymo įstaigų parengtį, keliami klausimai ir dėl specialių medikų apmokymų. Vis tik spaudžiamas pasiaiškinti, ką dėl to jau yra suplanavęs, ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per kelias savaites nenuveiksi to, į ką kiek pro pirštus buvo žiūrima 30 metų.

Smegenų sveikata tampa vis aktualesnė tema ne tik dėl to, kad visuomenė senėja, bet ir vis daugiau žmonių patiria įvairias įtampas ir kenčia nuo psichikos sutrikimų. Demencija sergančiųjų pacientų organizacijos atstovė apgailestauja, kad tokiems žmonėms vis dar nėra vietos po saule. Smegenų pažinimo savaitės proga surengtoje konferencijoje parlamentaras Aurelijus Veryga akcentavo, kad ši tema kaip niekad aktuali ir šiandien netoliese vykstančio karo akivaizdoje.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, valstiečiui Aurelijui Verygai praėjusį pirmadienį nustatytas koronavirusas. Šią informaciją jis patvirtino naujienų portalui tv3.lt Parlamentaras teigia persirgęs lengvai, šiandien baigėsi jo saviizoliacijos laikotarpis. „Buvo truputį pakilusi temperatūra. Dariausi namie greitąjį testą, kuris parodė teigiamą rezultatą. Kai užsiregistravau PGR tyrimui, jau tądien nieko nebebuvo, gerai jaučiausi “, – pasakoja jis.

Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti? Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.

Nuo šeštadienio didžiųjų parduotuvių, grožio salonų, kavinių ir restoranų durys bus atvertos visiems – galimybių pasas nebeteks prasmės, jo veikla bus sustabdyta. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai, tačiau kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, o renginių metu – respiratoriai, išliks privalomi.

Jei paklausčiau, kam iš mūsų savo aplinkoje teko susidurti su diagnoze „vėžys“, ko gero, tarp skaitančių šį straipsnį neatsirastų nė vieno, su onkologiniais susirgimais neturėjusio jokios akistatos. Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, nepasiruošus, sujaukia ateities planus tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Neretas sergantysis, su kuriuo teko bendrauti, atviravo, kad užklupus ligai, iš esmės pasikeičia žmogaus gyvenimo prioritetai ir tikslai.

Jau šį trečiadienį Vyriausybė žada priimti sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo. Dalį visuomenės supriešinusi kovos su COVID-19 pandemija priemonė daugeliui politikų ir medicinos specialistų jau atrodo nebereikalinga dėl šalyje plintančios omikron atmainos, kuria užsikrečia ir paskiepyti asmenys. Tiesa, dalis politikų mano, kad kai kuriuos ribojimus išlaikyti yra būtina.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje toli gražu ne optimistinė. Koronaviruso užsikrėtimo atvejams kasdien siekiant keliatūkstantinius rodiklius, šios ligos gydymui skirtos lovos tirpsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį bendrai išleidžiamos COVID-19 pacientų gydymo sumos vidutiniškai siekia per 5,5 mln. eurų.