Augalai

Podagra – iš pasalų smogianti liga, sukelianti staigius ir stiprius nepakeliamus sąnarių skausmus. Šios ligos išsivystymui didelę įtaką turi mityba, todėl norint palengvinti podagrą arba nuo jos apsisaugoti, svarbu žinoti, kokių produktų būtina vengti. Ar laikotės podagrai palankios dietos? Jei norite išvengti skausmingų podagros simptomų, jums vertinga žinoti apie penkis maisto produktus, kurių reikia vengti, ir penkis maisto produktus, kuriuos naudinga įtraukti į mitybą.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas vykdo intensyvią saugomų teritorijų kontrolę, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės. Pažeidimai šiose vietovėse gali turėti ilgalaikį ir negrįžtamą poveikį aplinkai.

„Kiekvienais metais visi, kurie augina kopūstus, susiduria su tokiu kenkėju kaip baltasparnis. Jis suėda kopūstus, jie tampa negražūs, apgraužti“, – apie problemą pasakojo daržininkas. „Išbandžiau daug metodų ir radau tą, kuris man padeda jau trečius metus. Viskas labai paprasta“. Pasak jo, apdorodamas juos šiuo specialiu tirpalu gelbsti kopūstų derlių nuo baltasparnių.

Kaip ir kasmet, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ėmėsi patikros – tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas. Apleistu laikomas sklypas, kai jame kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos, formuojasi sąvartynas, apauga krūmais ar nešienaujama žole, stūkso avarinės būklės medžiai ar veši invaziniai augalai.

Hortenzijos yra žinomos kaip gana nereiklus augalas, tačiau birželį joms reikia daugiau maistinių medžiagų, nes visą energiją jos sunaudoja žiedams auginti. Todėl dabar pats metas pradėti rūpintis hortenzijų tręšimu. Paprastai joms reikia daug daugiau kalio, maistinės medžiagos, atsakingos už žiedų vystymąsi, nes ji stiprina žiedus ir pagerina pigmentaciją, rašo express.co.uk.

Kuo maitinti agurkus birželį, kad sulauktumėte gausaus derliaus? Pasak sodininkų, tręšimui geriausia naudoti tirpalą, pagamintą iš vištų išmatų.  Atskleidė, kai pasigaminti gerą trąšą agurkams Agurkams laistyti rekomenduojama trečdalį 0,5 l stiklainio vištienos mėšlo koncentrato ištirpinti 10 l vandens. Šis maitinimas dar vadinamas apsauginiu, aišku, galima apsieiti ir be jo, tačiau geriau skirti laiko ir pasigaminti šių organinių trąšų. Šiose trąšose yra visų maistinių elementų.

Vasara – metas, kai kiemas tampa ne tik žaliu fonu kasdienybės akimirkoms, bet ir visaverte poilsio, susitikimų bei įkvėpimo erdve. Tam, kad šiltasis sezonas būtų sklandus ir nevaržomas papildomų rūpesčių, svarbu iš anksto pasirūpinti pagrindiniais kiemo priežiūros darbais. Žemiau – penki žingsniai, kurie padės užtikrinti, kad kiekvienas vasaros savaitgalis būtų skirtas ne priežiūrai, o poilsiui.

Joninių tradicijos – spragsintis laužas, vainikų pynimas ir, žinoma, skanus maistas. Dėl to daugeliui dar viena tradicija jau tapę prieš ryškiausią vasaros šventę sukti į „Iki“ parduotuvę, kur plačiame ir gausiame asortimente kiekvienas randa tai, ko reikia Joninėms su mažiau rūpesčių. O ketvirtadienį jau prasidėjusios „Iki“ savaitgalio nuolaidos leis sutaupyti ne tik daug laiko, bet ir pinigų. Daugelis tradiciškai Jonines leis gamtoje, toli nuo patogios namų virtuvės.

Kaip ir kasmet, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ėmėsi patikros – tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas.

Lietuvoje pastebėtas naujas kenkėjas, liaudyje vadinamas straubliuku – Otiorhynchus pseudonothus. Jis jau aptinkamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o jei jų paplitimo ribos didės, gali laukti liūdnos pasekmės, todėl mokslininkai ragina pastebėjus šį vabalą nedelsiant apie tai pranešti.  Apie šį kenkėją „Žinių radijo“ laidos „Kas po mūsų?“ vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Jei paklaustume dažno lietuvio, kaip šis įsivaizduoja mišką – greičiausiai, retas kuris atsakytų, kad tai gamtos užuovėja pilna šiukšlių. Deja, bet tokią realybę dažnai miške mato VMU miškininkai. Miškininkai dalijasi pribloškiančiais skaičiais – vien praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija atliekų tvarkytojams perdavė 1 069 tonas atliekų.

Šiandienos popietę gyventojus užklupo stiprus lietus, kuriuo jie pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose. Iš pasidalintų vaizdų matyti, jog lietus itin intensyviai plauna sostinės gatves, o dalis gyventojų taip pat skundžiasi ir milžinišku vėju.  Sostinės gyventojai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ dalinasi intensyviais krituliais Vilniuje. Pasidalintuose vilniečių vaizduose matyti, jog Lietuvos sostinėje pila tarsi iš kibiro.

Kad jūsų sode įsisuko amarai, gali išduoti įvairūs ženklai: pageltę ir susiraukšlėję lapai, lėtas augalų augimas. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai keli naudingi patarimai, kas padės išgelbėti sodą nuo amarų. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys – aiškiausias požymis, kad tai tikrai amarai.

Pelargonijos – populiarios gėlės, auginamos ir namuose, ir balkonuose, atrandančios savo vietą ir įvairiose augalų kompozicijose. Jos mėgstamos ne tik dėl savo grožio, bet ir lengvos priežiūros, o norintiems šiemet sulaukti dar įspūdingesnių žiedų, ekspertai pataria jas palieti naminiu pačių pasigamintu mišiniu. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Šį šeštadienį laida „Atliekų reidas“ kviečia keliauti į Naująją Akmenę. Miestą, kuriame tvarumo idėjos įgauna vis įvairesnes formas. Nuo bibliotekos, kur skolinamos ne tik knygos, iki pramonės įmonės, kur atliekos virsta ištekliais. Pirmoji isnpektorės stotelė Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kuri tapo tikru bendruomenės žaliuoju centru. Čia veikia augalų mainytuvės, kur lankytojai dalijasi sėklomis, daigais ir sodinukais, o lentynose šalia knygų ir daiktų biblioteka.

Čikagoje gyvenantis Mantas Valeisa – lietuvis, išbandęs šiuo metu sparčiai populiarėjančią karnivoro mitybą, kitaip žinomą kaip mėsėdžių dietą. Tai – mitybos būdas, kurio laikantis yra vartojami tik gyvūninės kilmės produktai tuo pat metu visiškai atsisakant augalinių maisto šaltinių. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Mantu šis sutiko papasakoti, kada pradėjo laikytis mėsėdžių dietos, kaip atrodydavo jo dienos valgiai bei kokį šios naujoviškos mitybos poveikį pajuto.

Pomidorai – daržo karaliai, kurių gausaus derliaus laukia visi. Tačiau dažna problema, su kuria susiduria juos auginantys, kad susisuka pomidorų lapai. Pradėjus suktis pomidorų lapams, daugelis ima nerimauti, tačiau gera žinia ta, kad tai dar nebūtinai reiškia, kad augalai pasmerkti. Pomidorų lapai gali suktis dėl įvairių priežasčių ir daugelį jų galima ištaisyti, rašo gardendesign.com.

Vakar – saugomi, šiandien – jau patariama juos naikinti. Taip galima pasakyti apie tam tikrus pajūrio invazinius augalus, kurie prieš daugelį metų iš gerų paskatų buvo sodinami Lietuvos pajūryje ar kitose šalies vietovėse, tačiau šiandien jie jau tapę didžiule problema visai vietinei augalijai ar net ekosistemai.

Agurkai – viena populiariausių daržovių, tačiau jų lapai ar vaisiai kartais ima gelsti. Tai gali rodyti rimtas problemas: netinkamą laistymą, maistinių medžiagų trūkumą ar ligas. Jei jūsų auginami agurkai gelsta, būtina nustatyti priežastį. Dėl to gali būti kaltos laistymo klaidos, maistinių medžiagų trūkumas ar ligos.

Ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris) dar vadinamas luzitaniniu arionu. Jis yra viena iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Šis stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2008 metais, o nuo tada sparčiai išplito visoje šalies teritorijoje.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Nepaprastai malonu užsiauginti savo pačių derlių, pomidorai – vieni dažniausiai auginamų augalų. Jie yra lengvai auginami ir duoda gausų derlių, tačiau jei norite, kad derlius padvigubėtų, ant pomidorų pabarstykite kavos tirščių. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), pomidorams reikia gerai drenuojamos, drėgnos ir maistingų medžiagų gausios dirvos, daug saulės šviesos ir vandens, kad derlius būtų geras.

Piktžolės trinkelėse – viena didžiausių kliūčių norintiems turėti gražų kiemą. Net puikiai profesionalų suklotos trinkelės nėra apsaugotos nuo piktžolių, vis tik yra paprastų natūralių būdų, kaip jas pašalinti. Express.co.uk žurnalistės išbandė tris skirtingus natūralius piktžolių trinkelėse naikinimo būdus ir įvertino, ar jie tikrai veiksmingi.

Rožėms reikia daug daugiau priežiūros, kai temperatūra pakyla, nei vien laistymo, todėl svarbu jas tinkamai prižiūrėti dabar, jei norite, kad jos šią vasarą pražystų. Dėl to sodininkams dabar pats metas atlikti vieną darbą, jei jo dar nepadarė, kad apsaugotų augalus nuo išdžiūvimo. Kai oras sušyla, rožės greitai praranda drėgmę, nes ji garuoja, o išdžiūvus dirvožemiui gali greitai nuvysti žiedlapiai.

Vasaros metu daržininkai dažnai susiduria su nematomais, tačiau itin žalingais dirvos gyventojais – kurkliais. Šie stambūs vabzdžiai yra vieni iš nemaloniausių ir sunkiai suvaldytinų daržo kenkėjų. Jie puola šaknis, džiovina augalus, o kovoti su jais ne taip paprasta. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kur šie vabzdžiai gyvena, kaip dauginasi ir kaip efektyviausiai jų atsikratyti, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Kėdainių ūkininkai, nors ir vėliau nei įprastai, pradeda kasti ankstyvas bulves. Dėl gegužės šalnų jie patyrė milžiniškus nuostolius ir skaičiuoja, kad derlius kone trečdaliu mažesnis, o ir pačios bulvės nedidelės. O tautiečiai išsiilgę jau ieško šviežienos parduotuvėse ir turguose, tik ūkininkai įspėja neapsigauti, mat pardavėjai kartais įvežtines parduoda kaip lietuviškas.  Kėdainių ūkininkai kasa ankstyvas bulves.

Sodininkai kasmet sunkiai dirba gražindami sodus, tačiau pasirodę šliužai ima ir viską suniokoja. Sodininkė Virginija sako, kad pati su šliužais bergždžiai kovojo ne vienerius metus, kol neatrado būdo, kurį dabar naudoja kasmet. Pasirodo, vienas natūralus produktas padeda atbaidyti šliužus nuo gražių sodo gėlių ir kitų augalų.  Šliužus traukia daugybė augalų sode, įskaitant jurginus, pentinius ir melsves. Ir tai – tik keletas jų.

Šilauogės – tikras vasaros džiaugsmas ir vitaminų šaltinis organizmui. Tad ką daryti, kad jų derlius būtų gausus kaip niekad? Šilauogės yra populiarus augalas – jas lengva auginti, o uogos – skanios ir maistingos. Vis tik norint sulaukti didesnio derliaus, sodininkai rekomenduoja į dirvą įmaišyti vieno produkto, rašoma express.co.uk. Norint gero šilauogių derliaus – paprasta gudrybė Nors šilauogės reikalauja ypatingos priežiūros, visas triūsas atsiperka derliaus nuėmimo metu.

Po neįtikėtinai šalto pavasario ir didžiulių šalnų gegužės mėnesį, Lietuvos ūkininkų laukia naujas iššūkis – sausros, kurios gali smarkiai pakenkti derliaus kokybei, bei jo kiekiui. Kaip ūkininkams prisitaikyti prie tokių sąlygų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Šiemet Vokietija, ir Lenkija taip pat nuo šalnų nukentėjo išties stipriai, ne tik Lietuva.

Po rekordiškai šalto pavasario, ūkininkai Lietuvoje skaičiuoja milžiniškus nuostolius – vieni sako, jog šalnos jų derlių pražudė negrįžtamai. Apie ūkininkų nuostolius, bei  skiriamas kompensacijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Ministre, šalnos pridarė daug nuostolių ir tie nuostoliai yra milžiniški. Ūkininkai sako, kad nepamena tokių šalnų, kaip buvo gegužės mėnesį.

Daržininkystė – vėl madinga. Namuose užsiauginti sultingų pomidorų, traškių agurkų ar spalvingų paprikų trokšta ir tie, kurie neturi noro patys daiginti sėklų ar gyvena bute be savo sklypo, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Kad žmonės nori sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, išduoda stulbinantis vienos augalų kategorijos populiarumo augimas, rašoma pranešime spaudai.

Kunigas Rimantas Laniauskas daugeliui žinomas ne tik kaip dvasininkas, bet ir kaip poetas. Po sunkios ligos gyvenimo išbandymus pakelti jam padeda kūryba. Rimantas Laniauskas gimė 1964-aisiais Vilniuje. Buvo vienturtis tėvų sūnus. Pirmas eilėraštis parašytas 1976-aisiais, dvylikos metų. „Nuo stogo štai nukrito lašas…“ – prisimena pirmąją eilutę Rimantas.

Dartmooro nacionaliniam parkui gresia rimti klimato pokyčių padariniai: vasaromis augalai ir gyvuliai susidurs su stipresniu karščio stresu, o žiemomis – su gausesniais ir ekstremalesniais krituliais. Tokias prognozes pateikė Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba (Met Office). Reaguodamas į šią situaciją, Velsas princas Williamas nusprendė imtis ryžtingų veiksmų ir vadovauti projektui, kuriuo siekiama atkurti Dartmooro kraštovaizdį ir užtikrinti jo ateitį.

Karužų k. (Lazdijų r.) naktį iš penktadienio į šeštadienį per langą į tvartą įšoko vilkas ir papjovė 4 avis. Vienas ėriukas sužeistas. „Ūkininko patarėjo“ pakalbinta pavardės nenorėjusi skelbti ūkio šeimininkė D. Č. pasakoja, kad penktadienį sūnėnas avis uždarė apie 20 val. – šiek tiek anksčiau nei įprastai. Mat ruošėsi vykti į šventę Lazdijuose – Pasienio fiestą. Pro langą į tvartą įšoko vilkas Avis jie visada nakčiai uždaro tvarte – manė, kad taip saugiau, nei palikti pievoje.

Seimas po svarstymo pritarė Saugumo įnašo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nuo 2026 metų sausio 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis. Visos iš šio mokesčio surinktos pajamos bus skirtos gynybai. Už jas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o 14 susilaikė. „Kviečiu balsuoti už, nes šalies gynybai reikia daugiau lėšų“, – posėdyje sakė socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Šiais metais vilniečiai ne kartą viešai piktinosi barstomos druskos kiekiu gatvėse ir ant šaligatvių. O dar didesnį gyventojų pasipiktinimą sukėlė tai, jog galimai šaltuoju metų laikotarpiu pribarstytos druskos galima rasti iki šiol, nors jau prasidėjo vasara. Gerokai nustebinti liko ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, kurie teigė, jog situacija yra aiškinamasi.  Sostinės gyventojai jau kurį laiką piktinasi dėl Vilniuje barstomo, jų teigimu, perteklinio druskos kiekio.

Lietuvos keliautojų pamėgtos atostogų kryptys dažnai gali pasiūlyti kur kas daugiau nei saulę ir poilsį prie jūros. Graikiškasis Peloponesas golfo entuziastų žemėlapyje jau senokai įtrauktas kaip kokybiškų aikštynų, gero aptarnavimo ir gražių vaizdų kryptis. Profesionalus golfo žaidėjas ir „GOLFIN“ klubo įkūrėjas Arnas Kaunas kartu su kolegomis organizuoja išskirtines golfo keliones savo klientams, šiais metais ir jie atrado Peloponeso pusiasalį.

Per penkis 2025-ųjų mėnesius Lietuvos pasieniečiams dažniau pastebint ruduosius lokius nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, specialistai tai sieja plačios stebėjimo sistemos įrengimu bei į šalį atsikuriančia nuolatine šių gyvūnų populiacija. Kaip skelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai pastaruoju metu ruduosius lokius, paprastai vadinamus meškomis, ne kartą matė Varėnos, Švenčionių, Vilniaus rajonuose ar ties jais.

Ar žinote, kad gausialapis lubinas per sezoną gali išbarstyti daugiau nei 5000 sėklų, kurios išlieka daigios daugelį metų? Ar girdėjote, kad jis užgožia mūsų kraštui būdingą augmeniją? Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, todėl jo plitimą būtina stabdyti, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime. Šis invazinis augalas sparčiai plinta ir išstumia vietines pievų bei natūralių buveinių rūšis.

Jei norite lieknėti ir jaustis geriau, bet nenorite nuolat sverti maisto ir skaičiuoti kalorijų, reikėtų vadovautis septyniais pagrindiniais mitybos principais. Dietistė Vaida Kurpienė akcentuoja, kad svarbiausia – rinktis maistingą, natūralų maistą bei atkreipti dėmesį į organizmo poreikius, rašoma pranešime spaudai. „Neskaičiuodama kalorijų, prieš keliolika metų aš pati numečiau 24 kilogramus ir padėjau tūkstančiams žmonių padaryti tą patį. Tai įmanoma, kai laiku valgome vertingą maistą.

Per penkis 2025-ųjų mėnesius Lietuvos pasieniečiams dažniau pastebint ruduosius lokius nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, specialistai tai sieja plačios stebėjimo sistemos įrengimu bei į šalį atsikuriančia nuolatine šių gyvūnų populiacija. Kaip skelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai pastaruoju metu ruduosius lokius, paprastai vadinamus meškomis, ne kartą matė Varėnos, Švenčionių, Vilniaus rajonuose ar ties jais.

Nors vasara jau įsibėgėjo, gerų orų vis dar tenka palaukti. Daugelyje Lietuvos vietovių siautėję lietūs, audros, stiprus vėjas ir niūrus dangus kol kas neleidžia pasimėgauti šiluma ir saulės malonumais. Tačiau klimatologas ramina – vasara dar tik prasidėjo ir turi kuo nustebinti. Jis pataria, kada bus palankiausias metas atostogoms bei atskleidžia, ką prognozuoja artimiausios savaitės.

Dabar – pats augalų žydėjimo metas. Vis tik šiuo periodu sužysta ne tik tie augalai, kurie džiugina savo žiedais, tačiau taip pat ir invaziniai augalai, kurie greitai plinta ir išstumia vietinę augmeniją. Vienas iš jų – šluotinis sausakrūmis. Specialistai ragina šį augalą naikinti, kol žydi – skinti, o geriausia – kasti jį su šaknimis, kad būtų apribotas jo plitimas.

Pasibaigus savaitgaliui, TV3 žiniasklaidos grupės žiūrovai ir vėl kviečiami pasinerti į romantiškus nuotykius kartu su „Ūkininkai ieško meilės“ herojais! Jau šį vakarą ne tik išvysime, kokius kandidatus pasirinks ūkininkės Živilė ir Adelė, bet ir pamatysime, kaip ūkyje sekasi Roko išrinktosioms. O kol iki šio vakaro laidos dar liko keletas akimirkų, kviečiame artimiau susipažinti su bene žinomiausia Lietuvos žolininke bei dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mama Adele.

Kaune įsikūrusiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode artėja bijūnų žydėjimo pikas. Šiemet pirmieji žiedai pasirodė dar balandžio pabaigoje, o vėsesni orai leido ilgiau pasigrožėti ir ankstyviausiomis veislėmis. „Vienas žiedas paprastai žydi apie penkias dienas, tačiau vėsesnė temperatūra leidžia šį laiką pratęsti“, – sako vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė, prižiūrinti vieną įspūdingiausių sodo kolekcijų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 metais 30 Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalių (EEE) pranešė apie 2 993 patvirtintus listeriozės atvejus – tai didžiausias metinis atvejų skaičius nuo stebėsenos pradžios. Didžiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas tarp vyresnių nei 64 metų asmenų.

Atšilus orams šienligės tema tampa itin aktuali. Šienligė – tai alerginis susirgimas (alerginis rinitas ar rinokonjunktyvitas), sukeliamas žiedadulkių. Kadangi žiedadulkių ore daugiausiai randama būtent pavasarį, tai šienligės simptomai labiausiai suaktyvėja šiltuoju metų laiku. Būtina pabrėžti, kad šienligė nėra infekcija – tai imuninės sistemos reakcija į  aplinkoje cirkuliuojančius alergenus, t.y. augalų skleidžiamas žiedadulkes.

Rododendrai yra tituluojami Lietuvos krūmų karaliais, nes ne vieną paperka savo masyviais žiedynais ir žiedų gausa. Vis tik ne visiems pavyksta taip paprastai užsiauginti rododendrų savo kieme, tad ką svarbu žinoti prieš įsigyjant rododendrą? Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti įmonės „Du Sodininkai“ biologė, dendrologė ir želdynų projektuotoja Danguolė Liagienė. Pasak jos, žinant pagrindines taisykles apie rododendrus, jų auginimas tampa visai nesudėtinga užduotimi.