augalai

Vasarai įpusėjus, Lietuvos gyventojai eina rinkti įvairių uogų, vaistažolių ir kitų augalų bei pradeda ruošti namines uogienes, arbatas arba prieskonių mišinius. Anot vaistininko Kęstučio Beržinio, naudingiausias „instrumentas“, kurį reikia pasiimti į vaistažolių žygį – žinios apie augalus. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis teigia, kad svarbu susipažinti su ieškomo augalo savybėmis ir nesumaišyti jo su kitais, galbūt net nuodingais augalais.

Pelargonijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Kad šios sukrautų dar daugiau žiedų ir atrodytų puikiai, galite pasigaminti naminių trąšų – tai daug paprasčiau, nei galite įsivaizduoti. Pelargonijos yra augalai, kuriems nereikia didelės priežiūros, be to, juos labai lengva dauginti. Tai vieni geriausių augalų, nes jie yra ir gražūs, ir lengvai prižiūrimi.

Tikrai niekas nenori žiurkių nei savo namuose nei sode – ypač kai jų yra ne viena. Ekspertas perspėjo, kad sodininkai daro keletą klaidų, kurios į sodą pritraukia žiurkes ir dažnai dar didesnius kenkėjus. Nepriklausomai nuo metų laiko komposto krūva sode yra ideali vieta žiurkėms, nes joje graužikai randa daug maisto ir medžiagų sukti savo lizdus.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Išpuoselėtas rožynas – bene didžiausia mūsų sodų puošmena. Tačiau norint grožėtis gausiai žydinčiais žiedais teks padirbėti, mat rožės gana lepus augalas, mėgstantis sodininko dėmesį. Taip pat reikėtų būti atidiems stebint rožių lapus, nes būtent jie išduoda, kokių mikroelementų jiems trūksta labiausiai.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Šimtmetį švenčiantis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas penktadienį rengia dvi dienas truksiančią vasaros šventę „Kvapų naktis 2023“. Anot organizatorių, renginys skirtas augalų spalvoms, formoms, tekstūroms ir skoniams. Nuo popietės iki vėlaus vakaro vyks įvairios parodomosios ir edukacinės programos, susipažinti kvies mokslo įstaigos, kvapų ir skonių kūrėjai, menininkai ir amatininkai, mados ir stiliaus, šokio, aktorystės ir muzikos meno atstovai.

Augalų tręšimas yra neatsiejama sodo darbų dalis. Vietoje komercinių trąšų sodininkai gali naudoti vaisių žieveles, įskaitant bananus. Pasak Chriso Bonnetto iš „Gardening Express“, augalams reikia daug maistinių medžiagų ir šiek tiek priežiūros. Kai kurios trąšos ir repelentai sodo centruose yra gana brangūs, tačiau gamtoje slypi  daug pigesnių resursų, tik tam reikia skirti šiek tiek savo laiko, rašo express.co.uk.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dvi paauglės seserys iš Vakarų Jorkšyro, Anglijos, užaugino ir išdalijo gyventojams 240 pomidorų sodinukų, kad padėtų vietos bendruomenei. Trylikametė Mabel ir penkiolikmetė Phoebe kelis mėnesius augino augalus iš sėklų, o dabar savo augalus išdalijo Aukštutiniame Kalderio slėnyje.

Juodoji lapų dėmėtligė – tai rožes pažeidžianti infekcija, rimčiausia liga, kuria gali susirgti šie augalai. Ligą sukelia grybelis ir ją galima pastebėti ant augalo lapų. Juodoji dėmėtligė yra lapų liga, kuri puola augalus ištisus metus, tačiau labiausiai ji siautėja sausu oru. Negydoma juodoji dėmėtligė sparčiai plinta ir labai susilpnina augalus. Šios ligos požymiai – tai mažos, apvalios juodos dėmės, kurių dydis svyruoja nuo vieno milimetro iki vieno centimetro.

Šliužai ėda beveik viską, ką sode pamato žalio. Tiesą sakant, soduose beveik nėra nieko, ko jie nesuėstų. Šliužai ypač mėgsta lapines augalų dalis, stiebus ir daigus, todėl dažnai nuėda jaunus augalus. Tačiau yra keli paprasti būdai, kaip atsikratyti šliužų ir neleisti jiems patekti į sodą. Šliužai taip pat mėgsta apėsti prinokusius vaisius, nes šie išskiria natūralią cheminę medžiagą – etileną, kuris šiuos kenkėjus ypač traukia, rašo express.co.uk.

Pomidorai greitai auga ir nudžiugina puikiu derliumi, jei yra tinkamai prižiūrimi. Tačiau padarius vieną darbą galite padidinti derlių ir užsiauginti dar didesnių pomidorų – štai, ką reikia padaryti, kad derlius būtų dar gausesnis.

Atėjus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame sode, kur saulės spinduliai džiugina ne tik mus, bet ir čia augančius augalus. Saulės spinduliais mėgsta pasidžiaugti ir mūsų augintiniai, tačiau svarbu nepamiršti, kad kai kurie augalai jiems yra mirtinai nuodingi.  „ICE Headshop“, atlikusi tyrimus, kurie augalai gyvūnams yra patys pavojingiausi, pasidalijo sąrašu augalų, kurių neturėtų būti sode, nes jie gali pakenkti augintiniams, rašo mirror.co.uk.

Kasmet retus šalies augalus apžiūrintys botanikai dėl kelių augalėlių nukeliauja šimtus kilometrų. Botanikai atvirauja, kad pasigenda griežtesnės retų augalų apsaugos, mat dažnai į Lietuvos raudonąją knygą įtraukto augalo vietoje randa tik išraustą duobutę.  „Vieta – ypatinga, ji yra Lietuvos pakraštyje, visai šalia Lenkijos sienos. Mes esame Kalvarijos savivaldybėje, Šešupės senslėnyje“, – sako botanikas Arūnas Balsevičius.

Kava yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje ir, kaip ir dauguma organinių maisto atliekų, kavos tirščiai yra naudingi dirvai ir augalams. Vienas ekspertas pasidalijo patarimais, kaip panaudoti kavos tirščius kaip trąšas, mulčią ir kompostą. Išgėrę kavą neskubėkite išmesti kavos tirščių, nes jie taip pat gali būti naudingi augalams. Kavos tirščiai turi daugiau vertingų savybių, nei sodininkai gali manyti. Kavoje yra daug mikroelementų ir ji gali būti naudojama kaip organinė trąša.

Nors katės puikiai apsaugo mus nuo kenkėjų, jos gali kelti daug nepatogumų, kai ima dergti soduose. Sodininkystės ekspertas Davidas Domoney pasidalijo naudingu triuku, neleidžiančiu katėms atlikti gamtinius reikalus sode. Atėjus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame savo soduose, tačiau ne visada lengva jame išlaikyti grožį bei tvarką . Deja, žmonės nėra vieninteliai, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje – katėms taip pat patinka sodai.

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Nuderėjus ankstyvosioms daržovėms, nepalikite tuščių lysvių – dar galite pasėti ar pasodinti daržovių daigų: ropių, ridikų, špinatų, krapų, rūgštynių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Laiku suskubę atsodinti tuščias lysves, džiaugsitės vėlyvuoju derliumi.

Rožėms patinka tręšimas. Kuo daugiau jas tręšite, tuo sveikesni bus augalai ir tuo daugiau žiedų sukraus. Jei nenorite pirkti rožių trąšų, galite jas pasigaminti namuose. Štai, kokios natūralios rožių trąšos yra pačios efektyviausios. Namines trąšas galite pasigaminti labai pigiai arba visai nemokamai. Viską, ko jums reikės, greičiausiai jau turite savo virtuvėje, rašo myorganicgarden.in. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštai yra puikus kalcio šaltinis.

Atėjusi vasara suteikia ne tik džiaugsmą bei malonumus, bet ir pavojus – daugelis iš mūsų skundžiasi mašalų sukandžiota oda, bičių įgėlimais. Ką jau kalbėti apie saulės ar kaitros smūgį, kuris gali kaip reikiant sujaukti vasaros planus. Kaip padėti sau, kad atostogos būtų sklandžios, tv3.lt „Sveikatos DNR“ laidoje kalbamės su „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šuke.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad didžiausias sodininkų „siaubas“ yra kurkliai. Šie neišvaizdūs, netgi tikrą siaubą keliantys kenkėjai pridaro tokios žalos, kad kartais nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su mintimi, kad augalai ir derlius nuėjo velniop. Sodą Kauno užmiestyje turintis Zigmas sako, kad kiekvieną kartą vasaros pradžioje jam tenka stoti į kovą su šiais gyviais.

Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, gyvenančią Liną Pulokaitę galima pavadinti ne tik paprasta sodininke, tačiau ir „augalų gydytoja“. Daugiau nei 20 metų sodo aplinka besirūpinanti moteris pasakoja, kad pastaruosius 5-6 metus ji sodina tik „nurašytus“, niekam nebereikalingus augalus. „Patinka juos atgaivinti – nusiperku ar tai su akcija, ar priglaudžiu išmestus ir tuomet žiūriu, ar atgys, ar ne“, – nusišypso.

Hortenzijos atrodo įspūdingai savo dideliais žiedais, tačiau vasarą joms reikia daug vandens ir meilės, sako britų TV sodininkystės programų kūrėjas, žurnalistas ir rašytojas Alanas Titchmarshas. Prieš kelias dienas prie Alano Titchmarsho priėjo vaikinas susirūpinusiu veidu. „Tai mano hortenzija, – prisipažino jis. – Jos lapai traška“. Kai Alanas pasiteiravo, kokioje dirvoje ji auga, vaikinas prisipažino, jog smėlyje. Deja, tai ir buvo jo sielvarto priežastis.

Internete galima rasti galybę įvairiausių patarimų, kaip turėtume tręšti pomidorus, jei norime sulaukti žymiai geresnio derliaus. Kai kurie jų – veiksmingi, o kai kurie gali pridaryti ir rimtos žalos. Kad eksperimentuojant netektų nusivilti, dalinamės pomidorų augintojos Ritos atrastomis geriausiomis naminėmis pomidorų trąšomis, kurias pabandę tikrai nepasigailėsite. Taip ne tik sulauksite dvigubo derliaus, tačiau ir puikiai pamaitinsite žemę.

Kiekvienas sodininkas žino, kad šliužai, vieni nemėgstamiausių sodo svečių, labiausiai mėgsta drėgmę. Pastarosiomis dienomis drėgmės netrūko daugelyje Lietuvos regionų, tad nenustebkite, jei sode pastebėsite augalus graužiančius nemalonius gyvius. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti – štai, ką reikia padaryti. Geriausia dalis ta, kad nereikės naudoti kenksmingų cheminių medžiagų. Dažniausiai sodininkai piktinasi šliužais dėl jų pridarytos žalos.

Pageltę ir susiraukšlėję lapai, sulėtėjęs augimas, bjauri lipni medžiaga ant augalo – aiškus ženklas, kad juos puola amarai, vieni iš labiausiai erzinančių sodo kenkėjų. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai, kas padės. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys patvirtins, kad tai tikrai amarai.

Airijoje jau du dešimtmečius gyvenančios lietuvės Ainos Nikos sodas patraukia ne vieno žvilgsnį – čia žydi ne vienas šimtas įvairiausių rožių, užburiančių ir įvairiaspalviais žiedais, ir svaiginančiu aromatu.  45-erių Aina Nika rožyną pradėjo kurti visai neseniai, prieš trejus metus, kai pasaulį užklupo koronaviruso pandemija. Dabar ji sako išsikėlusi sau tikslą sukurti gražiausią rožyną visoje Airijoje.

Pilkų namų mikrorajonus sostinėje nuspalvina kūrybingi gyventojai. Vilnietės daugiabučių kiemus pavertė įspūdingo grožio botanikos sodais. O viena jų bendrame visų namo gyventojų kieme nusprendė pasisodinti ir agurkų. Vilnietė Kristina nuo ryto pluša savo daugiabučio kiemelyje, laisto augalus, krūmus, gėles. Kiemelis ne nuosavas, priklausantis visiems namo gyventojams, tačiau kaimynai Kristina pasitiki ir leidžia jį puoselėti. O išradingumo vilnietei kasmet tikrai netrūksta.

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Dauguma žmonių negali savo ryto pradėti be puodelio kavos. Įdomu ir tai, kad kai kurie jų taip pat neįsivaizduoja ir sodininkystės be kavos tirščių panaudojimo puoselėjant daržus. Sodininkai ragina sode paberti kavos tirščių, nes rezultatas jus maloniai nustebins. Jeigu namuose per dieną susikaupia pernelyg daug kavos tirščių, visuomet galite įvairiai juos panaudoti. Štai vieni iš jų darosi kūno šveitiklius, o kiti tirščius nešasi į daržą, sodą.

„GardeningExpress“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Jis sakė, kad viskas prasideda, kai augalai tik pradeda augti. Jis patarė „pasodinti juos į mažesnius vazonėlius prie sodinant į didesnius vazonus arba tiesiai į žemę“. Geriausia, kad prieš persodinimą jie būtų maždaug 15 cm aukščio ir turėtų 6-8 lapus. Ji rekomenduoja „pašalinti lapus nuo apačios“, kad sodinant lapai neturėtų sąlyčio su žeme.

Kad begonijos visą žydėjimo sezoną džiugintų žiedų gausa, vienas svarbiausių darbų, kurį turime atlikti – tręšimas. Begonijų gumbams yra reikalingos trąšos, kad šios galėtų kaupti maistines medžiagas, kurių taip reikia vegetacijos sezono pradžioje. Ženklai, išduodantys, kad jūsų begonijoms trūksta naudingų medžiagų, yra keli: lėtas augimas ir žiedų trūkumas. Kad begonijos būtų sveikos ir sukrautų daugybę žiedų, jas būtina tinkamai patręšti.

Orchidėjų šeima turi daugiau nei 880 skirtingų genčių ir daugiau nei 22 000 rūšių. Šie skaičiai kasmet auga, todėl orchidėjos yra didžiausia ir pati įvairiausia žydinčių augalų šeima. Šių įdomių gėlių galima rasti įvairių spalvų ir dydžių, priklausomai nuo veislės, ir jos puikiai tinka bet kokiam namų dekorui.

Šliužus, deja, galima aptikti  daugumoje sodų. Jie graužia lapus, stiebus ir žiedus ant augalų palikdami didžiules skyles. Šie kenkėjai gali padaryti didelę žalą sodams ir daržams, ypač sodinukams bei daigams pavasarį ir vasarą. Yra daug būdų, kaip atgrasyti ir išvyti šliužus, tačiau geriausi yra natūralūs metodai, nes jie neturės įtakos sodo biologinei įvairovei.

Vis daugiau lietuvių pamilsta anksčiau močiučių gėlėmis vadintas pelargonijas. Ne išimtis ir gėlių mylėtoja, sodininkė Kristina. Kad pelargonijos kasmet apsipiltų daugybe žiedų, ji jas laisto naminiu mišiniu.  Moters kieme pastatytuose vazonuose ir loveliuose kasmet auga įvairių veislių pelargonijos – pilnavidurės, kaskadinės, čia vietą rado ir paprasčiausia pelargonija, kurią jai atidavė močiutė.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Vasaros mėnesiai suteikia tikrą palaimą šilumos ir saulės gerbėjams, tačiau šiltas oras taip pat gali sukelti rūpesčių, nes tai yra pats tinkamiausias metų laikas į jūsų virtuvę veržtis įvairiausiems padarams. Galbūt pastebėjote, kad, kai atidarote langus, namuose padaugėja musių, o tiems, kuriems tikrai nepasisekė, virtuvėje gali rasti maisto ieškančių skruzdžių.

Daugelis neįvertina, kokį svarbų vaidmenį žalumynai turi žmogaus organizmui. Daugelis įvairias žoleles naudoja tik kaip priedą pagerinti tam tikro patiekalo skonį, tačiau vis dėlto, žolelės turėtų būti ne tik prieskonis, bet ir svarbi kiekvieno žmogaus mitybos dalis. Didžioji dalis žalumynų turi gausybę naudingų medžiagų ir gali žymiai pagerinti organizmo veiklą. Šiuo atveju naudingiausios yra petražolės, kurias specialistai rekomenduoja valgyti kuo dažniau, o geriausia – kiekvieną dieną.

Katėms paprastai leidžiama klajoti kur tik jos nori, o tai reiškia, kad greičiausiai jūsų sodą katės naudos kaip tualetą. Tai nėra pats maloniausias dalykas, nes katės gali padaryti didelę žalą jūsų sodui, užteršdamos gėlių ar daržovių lysves. Nors yra įvairių būdų jas atgrasyti, svarbu, kad tai būtų humaniška ir natūralu, pavyzdžiui, naudojant augalus, rašo express.co.uk. Levandos Žinome, kad katės nekenčia levandų kvapo ir daug rečiau dergia ten, kur auga šios nuostabios gėlės.

Daugelio  šiltnamiuose ir daržuose auga pomidorai, tačiau jų priežiūra gali būti gana sudėtinga, ypač, jei esate pradedantysis daržininkas. Daržininkystės ekspertas pasidalijo trimis gudrybėmis, kurios padės padidinti derlių. „Obsessed Lawn“ atstovas Mattas Hagensas sakė: „Kai kalbama apie pomidorus, turiu pasakyti – jų auginimas nėra toks lengvas. Nors jie yra pagrindinis daugelio šiltnamių ir daržų augalas, jų priežiūra nėra pati lengviausia, juos reikia prižiūrėti ir puoselėti.

Atšilus orams vis dažniau išeiname pasigrožėti gamta, pakvėpuoti grynu oru, kiti patraukia į sodus ir daržus. Vis dėlto, neatsargus malonus pasibuvimas gali baigtis skaudžiai – kai kurie augalai gali sudirginti odą, o kiti net stipriai ją nudeginti.  Vienas pavojingiausių, daugeliui puikiai žinomas augalas – Sosnovskio barštis, prie kurio prisilietus gresia liūdnos pasekmės, tačiau odą dirginti gali net ir pačių daržuose, šiltnamiuose ar gėlynuose auginami augalai.

Laistyti daržą ar sodą yra menas. Kai žinosite, kuriuo paros metu geriausia laistyti lauko augalus, ir gudrybes, kaip juos laistyti efektyviausiai, augalai bus laimingesni. Net jei vasara lietinga, vis tiek teks bent kartą juos laistyti. Kiekvieną vasarą pasitaiko sausų ir lietingų periodų. Kai stoja sausra, augalams būtina suteikti papildomos drėgmės, kad jie klestėtų. Vanduo per daug brangus, kad jį švaistytume, todėl štai ką reikia žinoti apie tai, kaip ir kada laistyti augalus, rašo bhg.

Pelargonijoms reikia 4–6 valandų per dieną tiesioginių saulės spindulių, todėl saulėtą dieną jų saulėkaitoje palikti nevertėtų. Optimalios sąlygos daugumai pelargonijų rūšių – tiesioginiai saulės spinduliai ryte ir švelnus pavėsis nuo vidudienio. Pelargonijos daug geriau ištveria ilgus laikotarpius sausoje dirvoje, nei ilgus laikotarpius pernelyg šlapioje dirvoje – pati dažniausia lemtinga jų auginimo klaida yra per dažnas laistymas.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai, beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Gamtininkai irgi stebi šį procesą ir sako, kad labiausiai kenčia ievos. Augalai apraizgyti tarsi voratinkliais, o juose – daugybė vabzdžių ir jų lervų. Tai – ievinė kandis ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje dažnai matomą paprastąją ievą.

Apžiūrėję visus žydinčius sodus ir gėlynus savo šalyje, mūsų tautiečiai vyko į alyvų žydėjimo šventę Duobelėje. Išskirtinės alyvų rūšys, kurių ten suskaičiuojama netoli 300, džiugino ir akis, ir nosis. O kai kurie ir laimės ieškojo, nes, kaip sakoma, radus ir suvalgius penkių lapelių alyvos žiedą sėkmė netruks ateiti. Lietuvės Latvijoje ieško laimingų žiedų. Rodo penkių lapelių žiedelius. O mažajai Agotai dar labiau pasisekė. Ir iškart jį suvalgo.

Jeigu manote, kad azalija – tik kambario arba oranžerijos augalas, klystate. Esama žiemos šalčiams atsparių rūšių, apie kurias čia ir papasakosime. Azalijos priklauso rododendrų šeimai. Daugelis indiškųjų azalijų rūšių – kambariniai augalai, jie šalčių nepakelia. Tačiau visžalės japoninės (Azalea japonica) ir kai kurios vasaržalės (žiemą numetančios lapus) azalijos gali peržiemoti ir lauke. Priežiūra Tai gana kaprizingas augalas.

Auginti pomidorus gali būti labai naudinga dėl gausaus derliaus. Tačiau, pasak eksperto, reikėtų vengti kelių įprastų klaidų. Pomidorai būna įvairių rūšių, kurių kiekvienas turi savo ypatybes ir paskirtį, o tai reiškia, kad jiems reikės skirtingos priežiūros. „Svarbu pasirinkti pomidorų veislę, kuri atitiktų jūsų klimatą, turimą erdvę ir asmeninį skonį, – aiškino pomidorų ekspertas Joshas Novellas.

Lietuvoje itin populiarios visžalės ir greitai augančios tujos. Vietą lietuvių soduose ir patvoriuose šis augalas užsitarnavo dėl dekoratyvumo ir nesudėtingos priežiūros. Šie dekoratyviniai augalai dažniau auginami grupėmis, iš jų neretai formuojamos gyvatvorės, tačiau gali augti ir po vieną. Populiariausios – smaragdinės, vakarinės, rytinės ar koloninės tujos.

Kauno botanikos sode jau visą savo grožį atskleidė rododendrai. Gausiai apsipylę įvairiaspalviais žiedais ir kvapais traukia tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų dėmesį. O specialistai primena, kad su šiais augalais reikia būti itin atsargiems. Vienus jų skleidžiamas aromatas ramina, o kitiems gali sukelti ir labai neigiamų pasekmių. Į Kauno botanikos sodą užsukusios ukrainietės Julia ir į svečius iš Vokietijos atvykusi Olena stebisi patekusios lyg į rojų.