augalai

Sodininkai šiemet su nerimu pastebi neįprastai gausų šliužų antplūdį. Šie kenkėjai sparčiai plinta ir kelia rimtą grėsmę derliui, nes intensyviai maitinasi pasodintomis daržovėmis ir kitais augalais. Dėl to daugelis sodininkų aktyviai ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti savo augalus nuo šių kenkėjų daromos žalos.

Rugpjūčiui atėjus, daugelis pradeda svarstyti, kokias gėles būtų geriausia sodinti kapuose artėjančiam rudens sezonui. Svarbu žinoti, kurios gėlės ilgai išlieka dekoratyvios ir kokius augalus vertėtų rinktis, kad kapai atrodytų estetiškai ir tvarkingai net ir šaltėjant orams. Reikia atkreipti dėmesį į augalus, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir gerai prisitaiko prie rudens sąlygų.

Apie hortenzijas dažnai galima išgirsti, kad šios gėlės – sodininkų favoritės. Jos pasižymi, spalvingais ir dideliais žiedais, suteikdamos neišdildomą įspūdį sodui. Jų grožiui negali atsispirti ir Trakų rajone gyvenantis 61-erių Pranas Surintas, kuris sodininkyste užsiima jau 30 metų. Pranas neslepia, kad į jo kiemą atvykę svečiai lieka apstulbę. Pas jį vazone auga milžiniško dydžio hortenzija, skaičiuojanti daugiau nei 10 metų.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

Šilauogės – uogos, kurios yra ne tik itin skanios, bet ir labai naudingos. Dėl to daugelis žmonių savo soduose mėgsta auginti šilauogių krūmus. Tačiau norint užauginti gausų ir saldų derlių, reikia išmanyti tam tikrus priežiūros metodus. Savo sodą šilauogėmis apsodinęs augintojas Raimundas teigia, kad norint sėkmingai užauginti šilauoges, svarbu suteikti šilauogėms geras sąlygas ir tinkamą priežiūrą. Šilauogių krūmus vyras augina nuo 2019 metų.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Šis receptas nėra sudėtingas ir ingredientų jam namuose turi kiekvienas. Pomidorams trąšų pirkti nebereikės Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens.

Dažnai galima išgirsti, kad gėlių ir moterų ryšys – ypatingas. Kai kurios moterys mėgsta gauti gėlių, kitos auginti, o dar kitos – kurti iš jų kompozicijas. Trečiajai kategorijai būtų galima priskirti Šakiuose gyvenančią Kristiną Kriščiūnaitę. Auksarankė moteris geba kurti reto grožio gėlių kompozicijas. Kristinos puokščių kūryba ir gėlių auginimas skirtas ne masinei prekybai. Moteris tikino, kad tai – jos gyvenimo meilė ir hobis. O viskas prasidėjo dar nuo Kristinos vaikystės.

Namuose ar sode zyziantys uodai ar įkyruolės musės gadina nuotaiką, tačiau šiuos kenkėjus galima lengvai atbaidyti – į pagalbą pasitelkite šiuos keturis augalus. Vasarą dauguma žmonių nori atsipalaiduoti lauke ir pasimėgauti šiltu oru, tačiau šiuo metų laiku tenka susidurti su daugybe kenkėjų, ypač musių ir uodų – temperatūra jų dauginimuisi yra ideali.

Knipofija – egzotiško ir išskirtinio grožio gėlė, kilusi iš Afrikos, tačiau savo ryškiomis spalvomis džiuginanti ir lietuvių akį. Ji puikiai prisitaikė augti mūsų krašte, gerai ištveria žiemas, o gėlynui ar sodui suteikia išskirtinumo bei unikalumo. Iš tiesų knipofija ryškiai išsiskiria iš kitų augalų, ypač iš natūraliai Lietuvoje augančių, todėl dažniausiai gėlyne auginama kaip pagrindinis akcentas. Kuo ypatingas knipofijos auginimas ir priežiūra, dalinamės šiame straipsnyje.

Gausybę lankytojų sutraukiantį parką „Babilono sodai“ įkūrę Vita Aušrienė ir Andrius Aušra pasidalino savo sėkmės paslaptimis. Laidoje „Svajonių sodai“ verslininkai pažedrs žydinčių augalų priežiūros patarimų.  Gėlių ir miniatiūrų parke „Babilono sodai“ galima ne tik pakeliauti neišvykus iš Lietuvos, bet ir pasigrožėti ten klestinčių augalų įvairove, paskanauti čia pat užaugintų vaistinių ir prieskoninių augalų arbatos.

Praėjus pro 49-erių Trakų rajone gyvenančios Jurgitos Sėjūnaitės sodą – daugelis netektų žado. Tankus, žalias ir apie šeimos gyvenimą istorijas pasakojantis sodas yra kupinas įvairiausių detalių, kurios visos buvo Jurgitos pasodintos, užaugintos ir nuglostytos. Moteris pasakoja, kad darydama daugybę klaidų persodindama augalus, besimokydama ir vis iš naujo sodindama ji sugebėjo šį sodą susikurti per 14 metų.

Sodininkystės ekspertas perspėjo, kad netinkamai laistant augalus, jų lapai gali saulėje nudegti – tai ypač aktualu pradedantiesiems sodininkams. Vasara sodininkams pats darbymetis. Tačiau jei esate naujokas, turite būti tikri, kad viską darote teisingai – augalų gyvybė yra jūsų rankose. Vienas sodininkas socialiniame tinkle „TikTok“ perspėjo, kad netinkamas augalų laistymas per karščius yra dažniausiai daroma klaida. Jis sekėjams pademonstravo, kaip jie turėtų tai daryti, rašo express.co.uk.

Panevėžiečių akis patraukė vidurvasariui nebūdingas vaizdas – pageltusios liepos. Ne vienam kyla klausimas – kodėl taip nutiko? Apie šio reiškinio priežastis pasakoja Panevėžio miesto savivaldybės atstovė. „Vasara dar neįpusėjo, o medžiai gelsta, meta lapus. Gal kas turi kokių minčių kokia priežastis?“ – „Facebook“ grupėje „Lietuvos orų ir gamtos vaizdai“ rašo Mindaugas.

Kiekvienas, gyvenantis nuosavame name, savo sklype nori šeimininkauti taip, kaip pačiam atrodo tinkama. Vis tik egzistuoja taisyklės, kurios nustato, kokius augalus ir kur galima sodinti savo kieme. O, jeigu medį ar krūmą žmogus pasodina ne vietoje, gali sulaukti ir 120 eurų baudos. Vilniečiai portalui tv3.lt papasakojo apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis. Štai Rimantė piktinosi pas kaimynus augančiais medžiais.

Augindami žydinčius augalus, visada tikimės, kad galėsime džiaugtis įstabiais žiedais. Tačiau kartais nutinka taip, kad gėlė nepražįsta ar žydi trumpai ir blankiai. Ne išimtis ir hortenzijos. Iš tiesų jų žiedai yra įspūdingi: dideli, gražių spalvų. Tačiau ne visada pavyksta jais pasigrožėti. Šiame straipsnyje ir aptarsime priežastis, kodėl nežydi hortenzijos bei patarsime, kaip tai ištaisyti.

Kiaulpienės auga kaip piktžolės beveik visose žolingose vietose ir pievose. Jos atrodo kaip mažos saulutės žolėje, kurių pirmieji pumpurai pasirodo pavasarį ir išsilaiko iki vasaros pabaigos. Tai – visiškai įprastas ir puikiai mums pažįstamas augalas, kuris slepia nepaprastą gydomąją galią. Tai – puiki pagalba norintiems numesti svorio. Medicininiais tikslais galite naudoti visas kiaulpienės dalis – nuo ​​šaknies iki žiedo.

Tręšimo pienu istorijos šaknys prasidėjo maždaug 2000 metais, kai vienas ūkininkas užsienyje paprasčiausiai pradėjo purkšti pieno perteklių ūkio paskirties žemėje. O šiai dienai turime tikrą pieno panaudojimo sodininkystėje bumą. Vieni pastebėjo, kad tręšimas pienu lėmė teigiamus pokyčius ir augalas geriau augo bei buvo mažiau kamuojamas ligų. Antri skundėsi šleikščiu kvapu ar netgi pastebėjo tragiškų rezultatų augalui.

Priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, yra ne viena. Jei pastebėjote pirmuosius raudonus šilauogių lapus, kviečiame iš arčiau susipažinti su tai lemiančiomis priežastimis ir sprendimo būdais, padėsiančiais jų išvengti. Viena iš galimų priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, tai maistinių medžiagų trūkumas. Kai šilauogių augalams trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ar geležies, jų lapai gali paraudonuoti.

Vilniaus miesto savivaldybė trejus metus intensyviai kovoja su invaziniais ir itin agresyviai plintančiais Sosnovskio barščiais. Iškasta, nušienauta ir kitaip sunaikinta apie 28 tonos šių pavojingų augalų, išvalyta 72 ha miesto teritorijos. Kai kuriose teritorijose augalas visiškai išnaikintas. Sosnovskio barščių naikinimo programai skirta 92 tūkst. Eur, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Papartis – žymiai daugiau nei tik Joninių simbolis. Šis vos porą eurų kainuojantis, tačiau žavingai atrodantis augalas yra tikras išsigelbėjimas sukant galvą, kaip pagražinti tas sodo ar gėlyno vietas, kurios vargiai gauna saulės. Pasak „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkės Vestos Paukštelo, lauko paparčiai yra nekaprizingi, todėl su minimaliomis pastangomis ir išlaidomis galima namų aplinkai suteikti išskirtinumo – įnešti daugiau žalumos ir natūralaus miško įvaizdžio.

Vasaros mėnesiais įkyrūs uodai plūsta į sodus ir namus. Laimei, yra natūralių būdų juos atbaidyti. Jei norite natūraliu būdu atbaidyti šiuos vabzdžius nuo savo namų ir sodo, sodininkė siūlo sprendimą. Sodininkystės entuziastė iš „Miller Flowers“ socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje atskleidė, kokie augalai atbaido įkyrius vabzdžius, rašo express.co.uk. Norint, kad uodams jūsų namai neatrodytų patrauklūs, verta pagalvoti apie vieną augalą – citronelą arba kvapiąją citrinžolę (lot.

Naminių augintinių savininkai žino, kad savo gyvūnėliams negalima duoti tam tikrų maisto produktų, bet ar žinojote, kad kai kurie augalai jiems taip pat gali būti kenksmingi? Jei turite žemės lopinėlį prie namų ir esate aistringas sodininkas, turėtumėte atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Sodo ekspertai iš „GardenBuildingsDirect.co.uk“ papasakojo, kokie įprasti augalai gali labiau pakenkti nei padėti jūsų augintiniams.

Daugelis sutiks, jog kapų gėlių pasirinkimas turi būti ir praktiškas, ir estetiškas. Kapavietėje pasodinti tinkami augalai gali užtikrinti funkcionalumą ir išėjusio artimo žmogaus pagerbimą. Apie tai šiandien pasakoja kapų tvarkymo verslu užsiimanti Rūta Matulienė. „Vasaros metu gėlė numeris vienas yra sandovilė (sundaville)“, – vienareikšmiškai teigia įmonės „Eram service“ vadovė. Anot jos, ši gėlė brangesnė, tad ją renkasi ne visi.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas Giedrius pasidalijo vaizdu iš Kauno Taikos prospekto, kur užfiksavo matomumą užstojančius augalus ir priminė, kad tai – labai rimta problema, kuri gali sukelti net tragiškas avarijas. Giedrius parodė, kokie augalai gali sukelti rimtą bėdą kelyje. Pranešė apie problemą „Norėčiau pranešti apie jau nuo praeitų metų nuskambėjusią problemą, tik kitoje Taikos prospekto vietoje.

Augalų sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis jų augimą, derlių ir bendrą gyvybingumą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuria susiduria augalai, yra lapų ligos. Viena dažniausių – chlorozė. Tačiau yra daugybė kitų augalų lapų ligų, kurios pakenkia ne tik lapams, tačiau ir derliaus gausumui bei kokybei. Šiame straipsnyje ir aptarsime pagrindines augalų lapų ligas ir problemas bei patarsime, kaip jų išvengti ir jas gydyti.

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys nyksta.

Be jau pagarsėjusio, skausmingus odos nudegimus sukeliančio Sosnovskio barščio, pakelėse žaibiškai plinta kur kas pavojingesnė augalų rūšis – japoninis pelėvirkštis, o teisingiau – japoninė reinutrė. Kai kurie sodininkai jį augina dėl grožio, nė neįtardami apie būsimą grėsmę. Tuo metu specialistai šį augalą ragina nedelsiant naikinti. Esą šiuo metu Lietuvoje, priešingai nei yra visoje Europoje, japoninė reinutrė neįtraukta į invazinių augalų sąrašą.

Šylant orams vis dažniau į namus ima brautis vorai, tačiau jei jų nemėgstate ar net bijote, yra paprastas būdas, kaip jų atsikratyti – pasisodinkite šiuos augalus namuose. Sušilus orams dažniau atidarome namų langus, norėdami įsileisti gryno oro, tačiau taip į namus patenka ne tik oras, bet ir nekviesti svečiai – vorai. Nors vorus pastebime ne visada, jų mūsų namuose būna ištisus metus, ypač vasarą, kai dažniau praveriame langus, rašo mirror.co.uk.

Piktžolės gali būti tikras galvos skausmas, tačiau, laimei, sodininkystės entuziastai dalijasi paprastu patarimu – jas sunaikinsite beveik akimirksniu. Aistringi sodininkai atskleidė, kad vienas skystis, pasak jų, yra geresnis už baltąjį actą, kai prireikia naikinti piktžoles iš skalda ar žvyru padengtų plotų.  Daugeliui sodininkų iki skausmo pažįstama kova su jomis, kai tvarkinga lauko erdvė pavirsta nebesuvaldomomis džiunglėmis.

Gegužės 19 dieną – Sekminės. Tai šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po šv. Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip šv. Kalėdos ar šv. Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu.

Netrukus pražys rožės, o kad jų žiedai džiugintų ilgiau, ekspertas rekomenduoja naudoti paprasto vaisiaus žieveles. Rožės yra klasikinės gėlės, kurios puikiai tinka beveik kiekvienam sodui ir, priklausomai nuo veislės, gali būti auginamos apželdintuose sklypuose arba vazonuose. Jų būna nuostabių veislių bei spalvų ir jos gana atsparios, jei tinkamai prižiūrimos. Kai rožės žydi, jas reikia tręšti, taip pat genėti ir reguliariai šalinti lapus, rašo express.co.uk.

Braškes gali sunaikinti amarai ir žaliasparniai, tačiau jas išgelbėti gali pigus ir paprastas namų apyvokos produktas. Amarai ir žaliasparniai kenkia braškėms ir kitiems sodo augalams, jie kasmet išgraužia milijonus brangių vaisių ir su jais tikrai labai sunku kovoti. Gera matyti, kaip klesti braškės, bet jei ant jų aptiksite šimtus mažyčių baltasparnių ar žaliasparnių amarų, tai reiškia, kad uogų derliumi gali netekti džiaugtis, rašo express.co.uk.

Vos tik atšilus orams, dažnai nė nesulaukus, kol neliks šalnų pavojaus, balkonai apsipila gėlių žiedais. Vis tik norint, kad vaizdas džiugintų, svarbu žinoti kelis dalykus – nuo to, kaip tinkamai parinkti augalus pagal sąlygas balkone iki tinkamos priežiūros.

Melsvės – vienos iš populiariausių ir dažniausiai auginamų augalų šešėliuotuose soduose visame pasaulyje. Be to, tai puikus pasirinkimas pradedančiam sodininkui, nes nepavykti auginti melsvių tiesiog neįmanoma. Jos puošnios, lengvai prižiūrimos, gražiai derinamos su kitais gėlyno augalais. Vienoje vietoje gali augti net 30 metų.

Neseniai moteris savo augalų lapuose pastebėjo milžiniškas skyles. Ji pasinaudojo paprastu triuku, kuris patvirtino, kad kaltininkai – šliužai. Turbūt nėra nieko blogiau, nei ryte rasti daržo augalus skylėtais lapais. Kenkėjų sode neišvengsime, tačiau yra būdų, padedančių sumažinti jų daromą žalą. Amarus galite atbaidyti skystu muilu arba pesticidais, o graužikus – apipurškiant augalus pipirų bei aliejaus mišiniu. Paprastas triukas padės atsikratyti ir šliužų, rašo express.co.uk.

Daug gamtos mylėtojų mėgsta savo sodo sklypuose auginti didelius, žydinčius medžius. Vienas iš tokių – akacija arba vikmedis. Jos žiedų kvapas sklinda iš gana toli ir sustiprėja naktį, viliodamas vabzdžius. Manoma, kad akacijos pavadinimo kilmė yra dvejopa. Graikiškai šio medžio pavadinimas reiškia „aštrus“, o  egiptietiškai – „dygliuotas“. Dauguma akacijų rūšių auga Australijoje, Afrikoje arba Azijoje.

Pomidorai – viena iš labiausiai mėgstamų daržovių tiek virtuvėje, tiek sode. Jų sultingumas, subtilus skonis ir rūšių įvairovė daugelį sodininkų verčia pasinerti į pomidorų auginimo pasaulį. Ūkininkė, pomidorų priežiūros ekspertė Jonata Pauraitė sako, kad sėkmingas pomidorų augintojas turi žinoti įprastas sodinimo taisykles. Jos teigimu, pomidorų auginimas yra menas, kuris reikalauja kantrybės, žinių ir rūpestingumo.

Vaikštinėdama po pajūrio regioninį parką sutuoktinių pora aptiko seniai Lietuvos gamtoje išnykusiu laikytą retą invazinį augalą – skopoliją. Nors krauna gražius, į eleboro panašius žiedus, skopolija yra mirtinai pavojinga. Kalviai prieš kaustydami ja ramindavo arklius, o žiniuonės augalo nuoviru girdydavo nėštumą nutraukti norinčias merginas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ekologas Erlandas Paplauskis pajūrio regioniniame parke apžiūrinėjo retą augalą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui stiprinti augalų apsaugos produktų kontrolę, taip apsaugant rinką nuo falsifikuotų ar netinkamai registruotų prekių. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Anot ministerijos, dabartinis tokių produktų reguliavimas yra nepakankamas ir neužtikrina pažeidimų, susijusių su falsifikuotais augalų apsaugos produktais, prevencijos.

Kol pavasaris dar tik įsibėgėja, specialistai ragina stoti į kovą su Sosnovkio barščiais. Dabar pats tinkamiausias laikas naikinti šį sveikatai pavojingą invazinį augalą, šalia kurio ne tik neauga jokie augalai, bet nesiartina net ir vabzdžiai. Ir nors specialistai ragina tai daryti kasmet, kai kurie tautiečiai ne tik nenaikina Sosnovskio, bet ir specialiai jį laiko net ir siekdami pasipelnyti – pavyzdžiui, prašo valdžios ten, kur auga Sosnovskio barščiai, leisti įkurti labirintų vietas.

Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Seimui siūlyti Augalų apsaugos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvos rinką siekiama apsaugoti nuo falsifikuotų ar netinkamai registruotų augalų apsaugos produktų. Tokią iniciatyvą Ministrų kabinetui parengė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos, dabartinis tokių produktų reguliavimas yra nepakankamas ir neužtikrina pažeidimų, susijusių su falsifikuotais augalų apsaugos produktais, prevencijos.

Snaputis (lot. geranium) yra žydintis snaputinių augalų genties augalas, paplitęs beveik visame pasaulyje. Snapučių rūšių žinoma apie 380. Pavadinimas galimai kilęs iš graikų kalbos, kadangi graikų kalboje žodis „geranos“ reiškia gervę, o snapučio subrandinti vaisiai yra panašūs į gervės snapą.  Augalas ypatingas tuo, kad yra nelepus, atsparus ligoms, gali augti beveik visur, iš vieno kero išaugindamas ilgus, išsišakojusius, nemažą plotelį žemės galinčius padengti stiebus.

Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Visgi, planuojant jomis dekoruoti balkonus, reikėtų vadovautis ne tik gėlių išvaizda, bet ir įvertinti bene svarbiausią aspektą – ar jos augs saulėje, ar didžiąją dienos dalį leis pavėsyje. Tam pravers keletas naudingų patarimų.

Gėlyne šalia pavasarį atbundančių krokų, narcizų, tulpių ir kitų pirmų pavasarinių gėlių, su mumis nuo balandžio sveikinasi ir raktažolė. Rūšių įvairove besididžiuojanti gėlė puošia gėlynus, alpinariumus ir kapavietes įvairiausio stiliaus, formos bei spalvų žiedais. Šias gėles pamėgs ir kambarinių gėlių mėgėjai, nes kai kurios rūšys pritaikytos auginti patalpose.

Širvintų rajone gyvenanti 41-erių Lina Vorvarovskaja – augalų mylėtoja. Sodyboje tarp augalų ir žiedų pasiklysti galinti Lina neslepia, kad ją su gamta sieja itin stiprus ryšys.   Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojaus ji pasidalino auksiniais kambarinių augalų priežiūros patarimais ir atskleidė, kaip augalai gali tapti ne tik puošmena namams, bet ir gyvenimo dalimi.

Sakura arba japoninė vyšnia užburia savo žiedų grožiu. Jos žydėjimas žymi tikro pavasario pradžią. Žmonės traukia į sakurų parkus, darosi asmenukes, fotografuojasi su šeimomis ir tiesiog gėrisi šiuo trumpu, bet įstabiu žydėjimu. Pirmasis sakurų parkas Lietuvoje įkurtas dar 2001 metais, tad akivaizdu, kad šios vyšnios puikiai gali prigyti ir augti mūsų krašte. Na, o jeigu norite japoninę vyšnią užsiauginti savo sode, turime jums gerų žinių.

Tvirtai prigijusias hortenzijas lengva prižiūrėti, tačiau neretai pasitaiko, kad jauni augalai pradeda vysti. Pasak sodininkystės entuziastų, yra būdų, kaip tai ištaisyti. Hortenzijos yra gražūs sodo augalai dideliais subtiliais žiedais, todėl itin liūdna, jei jie pradeda vysti. Augalas vysta dėl daugelio priežasčių, tačiau retai kada dėl ligos – dažniausiai taip būna dėl netinkamų auginimo sąlygų.

Vilniuje jau sužydėjo sakuros – o tai savaite anksčiau nei įprastai. Vos tik išsprogus pirmiems japoniškų vyšnių pumpurams, minios žmonių plūsta jomis grožėtis: darosi asmenukes, fotosesijas, rengia piknikus ar tiesiog šokinėja aplink medžius. Šių medelių žydėjimu tautiečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis dar dvi savaites. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Sakurų mėgėjai plūsta į dešinįjį Neries krantą grožėtis japoniškomis vyšniomis.