Augalai

Vienas sodo triukas gali padėti jūsų pelargonijoms žydėti ilgiau ir daug gražiau. Pelargonijos – klasikinis sodų augalas, mėgstamas dėl ryškių spalvų ir gebėjimo gerai augti vazonuose bei lysvėse, rašoma express.co.uk. Nors šie augalai laikomi nereikliais, vienas paprastas veiksmas gali gerokai pagerinti jų augimą ir žydėjimą, o tai užtruks vos kelias minutes.

 Šią vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių jau ištraukė 18 skenduolių, penki iš jų – vaikai, dar 12 skęstančių gyventojų ugniagesiai išgelbėjo. Praėjusių metų vasarą nuskendo 30 suaugusiųjų ir vienas vaikas. „Dažniausiai skenduolius ugniagesiams gelbėtojams šiais metais teko traukti iš upių ir tvenkinių“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstove Edita Zdanevičienė.

Šiauliečiai 67-erių Jonas Tamašauskas ir jo žmona Danutė jau daugiau nei trisdešimt metų kuria savo svajonių sodybą, kuri neabejotinai traukia kiekvieno praeivio akis. Visas darbas – nuo pat pradžių iki smulkiausių detalių – atliktas jų pačių rankomis, o kartais pagalbą suteikia ir dukros su žentais. Pradėję nuo tujų, buksmedžių ir kukmedžių sodinimo, Jonas ir Danutė pamažu kūrė savo unikalų gamtos kampelį ir taip atrado malonumą bei ramybę darbuodamiesi kartu.

Virti kiaušiniai – itin greitai pagaminamas ir maistingas patiekalas. Tačiau daugelis išvirę kiaušinius ima ir išpila likusį vandenį, tačiau kitą kartą neišpilkite – galbūt nustebsite, bet jis puikiai gali pasitarnauti sode. Po kiaušinių virimo likęs vanduo gali tapti puikia natūralia trąša augalams ir praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Kitą kartą išvirę kiaušinius leiskite vandeniui atvėsti ir panaudokite augalų laistymui.

Rokiškio mieste vis labiau plinta invaziniai šliužai, todėl Rokiškio rajono savivaldybės specialistai ėmėsi veiksmų: pradėjo kovą su ispaniniu arba luzitaniniu šliužu „Arion vulgaris“. Pastaruoju metu aktyviai domimasi jų naikinimo priemonėmis bei jų efektyvumu. Visgi tiesa – paprasta: geriausia šį parazitą eliminuoti jį sugavus ir.

Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė pareiškė, kad gamtos apsaugos agentūra (DAP) turėtų leisti medžioti visus laukinius gyvūnus, kurie pasirodo šalia žmonių namų, augintinių ar bičių avilių ir kelia pavojų žmonių gyvybėms. Ministras atkreipė dėmesį, kad pavojingų gyvūnų medžioklė jau leidžiama, todėl visi prie žmonių namų pasirodantys gyvūnai turėtų būti laikomi pavojingais, taip pašalinant riziką.

Hortenzijos yra vienas dailiausių sodo augalų, kuris džiugina savo žiedais šiltuoju sezonu. Viena žinomiausių rūšių – didžialapės hortenzijos, galinčios sukrauti net mėlynus žiedus. Priklausomai nuo augimo ir priežiūros sąlygų, šios hortenzijų rūšys taip pat gali keisti žiedų spalvą. Tai labiausiai priklauso nuo to, kokioje dirvoje jos auga, o taip pat ir nuo to, kiek yra laistomos.

Internete – naujos pinklės lengvatikiams. Penktos kategorijos elektrikas iš epoksido, vielos ir kažkokių kristalų pats gamina elektros kištukus ir įvairius aparatėlius ir juos pardavinėja kaip turinčius stebuklingų galių – esą jie gydo kūną, sielą, tuo pat metu apsaugo nuo žaibų, nuramina vaikus ir net sugeba pakeisti laiko tėkmę. Kad ir kaip tai patraukliaI skambėtų, fizikai sako, kad keliasdešimt eurų kainuojantys aparačiukai yra nesąmonė ir dar vienas sukčiavimo būdas.

Visai neseniai Lazdijų rajone pirmą kartą buvo aptikta saugoma ir reta augalo rūšis – Borbašo gvazdikas. Pranešama, kad radavietėje surasta 50 augalų. Šis radinys ne tik nustebino, bet ir nudžiugino specialistus, nes toks čia jis – pirmas ir vienintelis. Išskirtinis radinys Socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie Borbašo gvazdiko aptikimą pasidalijo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Jie rašė, kad tai – reikšmingas atradimas.

Nusiskinti savame darže ar šiltnamyje sunokusį pomidorą – to laukia kiekvienas sodininkas. Tačiau ne visada jie noksta taip greitai, kaip norėtųsi, tad čia į pagalbą galima pasitelkti kelis triukus, kad žali pomidorai sunoktų greičiau. Štai keletas patarimų, kaip pagreitinti žalių pomidorų nokimą, kad galėtumėte greičiau pasimėgauti pačių užaugintu taip laukiamu derliumi, rašo gardenergardens.com.

Daugelis sodininkų žino: jeigu šalia jūsų daržo auga graikinis riešutmedis – derliaus galite nebesitikėti. Tai senas ir plačiai žinomas faktas, pagrįstas tuo, kad šis medis išskiria medžiagą, vadinamą juglonu, kuri, kaip teigiama, stabdo kitų augalų augimą. Sodininkai baiminasi likti be derliaus, todėl nesodina graikinių riešutmedžių šalia daržų ar nieko neaugina šalia šių medžių, rašoma empressofdirt.net.

Cukinijos – daugelio pamėgtos daržovės, ypač vasarą, kai jų apstu daržuose. Jos puikiai tinka kepiniams, troškiniams ar garnyrui, o dėl švelnaus skonio – mėgstamos ir vaikų. Tačiau ne visi žino, kad iš pažiūros nekaltos daržovės retkarčiais gali būti pavojingos sveikatai. Toks pavojus kyla dėl itin kartaus skonio, kuris signalizuoja apie juose susikaupusius toksiškus junginius – kukurbitacinus, rašoma health.com.

Aplinkos apsaugos departamentas primena svarbias taisykles, kurių privalu laikytis grybaujant ir uogaujant Lietuvos miškuose. Nors daugelis miškų atviri lankytojams, tam tikrose teritorijose galioja aiškūs apribojimai, siekiant apsaugoti gamtos vertybes ir užtikrinti žmonių saugumą. Ypač svarbu žinoti, kur draudžiama lankytis ir kokių veiksmų reikia vengti, kad nebūtų žalojama miško ekosistema.

Kenkėjai sode yra vieni labiausiai erzinančių „svečių“, kurie ne tik apgraužia susodintus augalus, tačiau taip pat kenkia ir estetiniam sodo vaizdui. Vieni iš jų – sraigės ir šliužai. Vis tik yra džiugių žinių – vos kelios gudrybės gali padėti jų atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu. Tokių priemonių naudojimas ne tik tausoja aplinką, tačiau neretai būna ir pigiau nei cheminės priemonės.

Už šalnų sužalotus pasėlius šiemet šalies žemdirbiams savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ išmokės 12,8 mln. eurų draudimo išmokų. Dalis išmokų jau pasiekė žemdirbius, likusi dalis tebėra mokama, skelbia fondo filialas „VH Lietuva“. Pasak savidraudos fondo filialo vadovo Martyno Rusteikos, šiemet dėl ilgai užsitęsusių ir itin žemas temperatūras pasiekusių šalnų apie nuostolius pranešė daugiau nei 700 ūkių. „Žalų ekspertams reikėjo apžiūrėti daugiau kaip 6 tūkst. laukų.

Nuo liepos iki rugsėjo pasirodo darbo rezultatai – sodininkai pradeda skinti pomidorų derlių. O norint, kad juo mėgautis būtų galima ilgiau, svarbu žinoti, kaip juos tinkamai prižiūrėti. Viena svarbiausių užduočių – tinkamas laistymas.  Bet kaip dažnai reikia laistyti pomidorus ar kuriuo paros metu tai geriausia daryti? Ekspertai teigia, kad pomidorams labai padeda jų laistymas tam tikru dienos metu.

Karalius Karolis III garsėja ne tik savo meile gamtai ir ekologijai, bet ir nepaprastu kruopštumu bei dėmesiu detalėms. Jo mylimas Highgrove House sodas – ne tik privatumo oazė, bet ir vienas svarbiausių monarcho gyvenimo projektų, kuriam jis atidavė daugiau nei keturis dešimtmečius. Tačiau idiliška viešai pristatoma sodo vizija pastaruoju metu buvo aptemdyta vidinių konfliktų šešėlio, rašoma mirror.co.uk.

Visi žino, kad ilgapirščiai gali nustebinti savo „žygdarbiais“, jų taikiniu tampa ne tik, pavyzdžiui, parduotuvės ar namai, bet net ir miestų parkai. Viena tokių neįprastų vagysčių įvyko Alytuje – mieste buvo pavogti keli naujai pasodinti dekoratyviniai augalai.  Kol vieni miestą puošia, kiti siekia pasisavinti tai, kas gražu, ir panaudoti savo gerovei.

Šiuolaikiniame ekologiškai sąmoningame pasaulyje sodininkai ir ūkininkai ieško įvairių būdų, kaip apsaugoti savo augalus ir padidinti sodo produktyvumą. Vienas iš tokių būdų – augalai palydovai ir jų sodinimas. Ši ilgametė sodininkystės praktika turi daugybę privalumų, dėl kurių ji yra geresnis pasirinkimas nei pasikliauti cheminiais pesticidais. Serenčiai Serenčiai žinomi dėl savo gebėjimo atsispirti nematodams, ypač šakniniams nematodams, kurie gali pažeisti daugelio daržovių šaknis.

Jei savo sode turite hortenzijų, bet jų norisi dar daugiau, vasara yra pats laikas dauginti jas auginiais, tačiau specialistas pastebi, kad daugelis daro vieną esminę klaidą, dėl kurios augalai nunyksta net nepradėję augti. Liepa – tobulas metas pasirūpinti hortenzijomis, ypač jas dauginti auginiais, tačiau, pasak sodinininko Michaelo, geriau žinomo kaip „The Mediterranean Gardener“, šis žingsnis daugeliui nepavyksta.

Išėjus į Lietuvos miškus ir pažvelgus sau po kojomis, galima išvysti netikėčiausius gamtos kūrinius. Vieni tokių – gleivūnai, kurių negalima pavadinti nei augalu, nei grybu.

Aplinkos apsaugos departamentas savo „Facebook“ paskyroje įspėja gyventojus apie visoje Lietuvoje paplitusį invazinį šliužą – luzitaninį arioną, dar žinomą kaip ispaninis šliužas. Ši rūšis kelia rimtą grėsmę tiek vietinei biologinei įvairovei, tiek sodams, daržams ir kitai augmenijai. Specialistai ragina imtis aktyvių veiksmų jau dabar, ypač vasaros mėnesiais, kai šliužai sparčiai dauginasi.

Voveraičių šiemet pilni miškai, nes joms augti šiuo metu palankūs orai – drėgna ir šilta, tuo metu uogų derliaus nebus, nes augalai nušalo, sako grybų ir miško uogų perdirbėjai.   Pasak jų, šiltas ankstyvas pavasaris, o vėliau buvęs atšalimas įtakos voveraičių gausai neturi. Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovo Virginijaus Varanavičiaus teigimu, voveraičių ir bruknių sezonas dėl per vėsių ir sausų orų vėluoja mėnesį.

Vasara – tai metas, kai daugelis balkonų virsta mažais žydinčiais sodais. Tačiau norint, kad gėlės džiugintų akį visą sezoną, svarbu žinoti, kokias rūšis auginti ir kaip tinkamai jomis rūpintis. Apie tai, ką svarbu žinoti auginantiems gėles balkone, naujienų portalui tv3.lt komentavo sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė. Kokias gėles rinktis? Pasak pašnekovės, Lietuvos klimato sąlygoms puikiai tinka visa eilė vienmečių balkoninių gėlių.

Maisto papildų rinka šiandien kaip niekada plati, o noras juos vartoti žmonėms tik auga. Vis tik dietistė Vaida Kurpienė įspėja, kad riba plona – vartojant netinkamus preparatus ne tik vėjais paleidžiami pinigai, bet ir galima prisižaisti su sveikata. Pasak jos, nors dabar yra tikrai labai gerai papildų, ypač kalbant apie ilgaamžiškumo puoselėjimą, kurie sprendžia tam tikras problemas, tačiau netinkamas jų vartojimas neleis pasiekti rezultatų.

Sodo karalienėmis pramintos rožės yra vienas iš tų augalų, kurių savo gėlyne svajoja užsiauginti ne vienas sodininkas. Masyvių ir įvairiaspalvių žiedų gausa praturtina kiekvieną sodą, tad pateikiame jums kelis patarimus, kaip tinkamai pasirūpinti savo rožėmis, kad šios džiugintų žiedais. Savo patirtimi ir rožių auginimo bei priežiūros patarimais su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti „Rožių sodo“ įkūrėja Jolanta.

Jeigu jūsų orchidėja jau kurį laiką stovi ir nežydi, nepasiduokite. Vienas netikėtas, bet itin paprastas metodas gali pakeisti situaciją vos per dvi savaites. Ir geriausia dalis – viskas, ko jums prireiks, greičiausiai jau yra jūsų virtuvėje.  Šis metodas išpopuliarėjo tarp sodininkystės mėgėjų ir tapo tikra sensacija internete – o visa tai dėl vieno paprasto ingrediento: česnako.

Vylius Blauzdavičius ir jo bičiulis Vitalijus Vardziukevičius TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Ūkio šefas“ susidūrė su iššūkiu ir paprašė žiūrovų pagalbos. Jau tampa įprasta, kad du draugai planuoja, o likimas nevengia iš jų pasijuokti. Tiesa, juoko jiems netrūksta ir patiems. Štai šį kartą Vylius nusprendė patikrinti Vitalijaus žinias apie pačių užaugintas daržoves ir, paslėpęs lysvėje kelis pomidorus bei agurkus, bandė netikėtai „išdurti“ bičiulį.

Neįtikėtinas mokslo atradimas – augalai kalba, o vabzdžiai juos girdi. Taip skelbia Izraelio mokslininkai. Stresą patiriantys augalai skleidžia garsą, o vabzdžiai į garsą reaguoja kaip į perspėjimą. Tyrėjai neabejoja, kad žmogaus ausiai negirdimo ultragarso lygyje organizmai aktyviai bendrauja. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Specifinį garsą – kliksėjimą – anot Izraelio mokslininkų skleidžia stresą patiriantis pomidoras.

Garliaviškis Deividas Balčiūnas šiemet pirmą kartą gyvenime pasodino agurkus – ir jau pirmąjį sezoną šiltnamis „lūžta“ nuo gausaus derliaus. Iki tol gyvenęs bute, vyras pasistatė namą, įsirengė šiltnamį, lysves ir, kaip pats sako, „viską darė paprastai, be stebuklų“. Nors neturėjo didelės patirties, agurkai auga kaip ant mielių – juos Deividas tręšė tik natūraliomis priemonėmis, laistė reguliariai ir genėjo intuityviai.

Katės sode gali suerzinti ne vieną šeimininką, nes jos ne tik pasinaudoja jūsų erdve šalia augalų kaip tualetu, tačiau taip pat jaučiasi jose tarsi žaidimų aikštelėse. Nors katės yra žavios, jų išmatos gali būti pragaištingos jūsų sodui, tačiau prisiekę sodininkai turi įvairių gudrybių, padedančių apsaugoti augalus. „Augalai, nepatinkantys katėms, yra bene paprasčiausias ir pigiausias būdas atbaidyti jas nuo gėlynų niokojimo, – sako „PlantIn“ ekspertai.

Žolininkai stebi tendenciją, kad vis dažniau skubantys ir darbuose užsisukę žmonės atsigręžia į gamtą. Žolininkų rengiamus vaistinių augalų pažinimo kursus žmonės išgraibsto akimirksniu. Gyventojai stengiasi pažinti gamtos dovanas ir jas naudoti tinkamai, mat netyčia sumaišius kelis skirtingus augalus, gali prisidaryti daug bėdų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Kodėl mano pomidorų galiukai ruduoja?“ – tai klausimas, šiuo metu aktualus ne vienam pomidorų augintojui. Visi nori sulaukti kuo didesnio derliaus, tačiau pomidorų auginimas turi savo iššūkių. O priežastis, kodėl pomidorų galiukai ruduoja, gali būti vaisiaus galiuko puvėsis. Jei pastebėjote tamsias dėmes ant vaisių apačios, greičiausiai jūsų derlių paveikė ši problema, dažniausiai sukeliama kalcio trūkumo pomidoruose, rašo homesandgardens.com.

Prieš kelias dienas Mažeikių rajono ūkininkas Kęstutis Ukanis nustebino net visko mačiusius – jis visus savo ir aplinkinių rajonų gyventojus pakvietė jo laukuose nemokamai prisiskinti žirnių. Ūkininkas aiškino, kad šį sprendimą priėmė tam, kad visi tie, kurie vogčiomis skinasi apipurkštus žirnius, daugiau nebekenktų savo sveikatai. Šis ūkininko pasiūlymas socialiniuose tinkluose ėmė plisti masiškai – lietuvius nustebino ir nudžiugino tokia iniciatyva.

Šią vasarą, nors karštų dienų sulaukti pavyko, vis tik liūtys taip pat nenustoja skalauti Lietuvos. Nuo didelio kiekio lietaus ir net iškrentančios krušos kenčia daržai – gyventojai parodė, kokią žalą padarė tokie orai. Kaip daržas atrodo pro paūžusios audros, pasidalijo Mažeikių rajono gyventoja – vaizdai pribloškė ne vieną. Praūžusi audra „paskandino“ daržus Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje viena iš narių pasidalijo vakar prasiautusios audros vaizdais.

Grybų pasaulis – itin platus ir lietuvių aktyviai tyrinėjamas. Vis dėlto, ne visi pažįsta vienu įdomiausių tituluojamą Lietuvoje augantį grybą – poniabudę, dar vadinamą žemės taukais. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Sartų regioninis parkas, mūsų šalyje auga dvi šių grybų genties rūšys – paprastoji ir hadriano poniabudė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune penktadienį vyks tradicinė botaninė šventė „Kvapų naktis 2025“. Anot organizatorių, šių metų renginio tema – uogos. Šventės programoje numatyta beveik 40 įvairių veiklų: nemokamos ekskursijos, susitikimai su mokslininkais, aromatų pažinimo dirbtuvės, parfumerijos paskaitos, edukacijos šeimoms, lėlių spektakliai, degustacijos, ledų gamyba, poezija, šokiai, madų šou ir koncertas po atviru dangumi.

Lietuvių daržuose ir soduose šių metų pavasaris paliko ryškių žymių. Kol vieni džiaugiasi išsaugotu derliumi ir būsimomis uogomis bei vaisiais, kiti liko nustebinti – šiemet jų sodai liko visai be derliaus. Nepaisant to, kad šalnos – ne naujiena Lietuvos sodininkams, šįkart jų stiprumas ir intensyvumas pavasarį išties šokiravo.

Šiuo laikotarpiu vis daugiau sodininkų dalijasi sugadinto trešnių uogų derliaus nuotraukomis – jose įamžintos jau suskilinėjusios ant medžių augančios uogos. Ne vienam iš jų neramu – kodėl taip nutinka ir ką daryti, kad trešnės „nebesproginėtų“? Su tokia problema susidūrė Vilniaus rajone sodybą turintis Arnas.

Suomiai pasirengę pakloti šimtus eurų, kad per atostogas galėtų savaitę padirbėti piemenimis gamtos prieglobstyje, atsipūsti nuo įtempto gyvenimo tempo.   Petris Stenbergas su žmona Oona ir dviem vaikais – dvejų metų Fia ir ketverių Hugo – mėgaujasi „piemenų savaite“ sename ūkyje saloje, esančioje Isojarvio nacionaliniame parke, vidurio Suomijoje.

Kiekvienas sodininkas svajoja užauginti dideles bulves. Specialistai teigia, kad tokį derlių galima užauginti net ir nenaudojant trąšų. Tereikia laikytis tam tikros laistymo schemos. Yra keletas gudrybių, kurios leis jums be didelių pastangų nuimti didelių bulvių derlių, net jei gumbus sodinsite nederlingoje dirvoje. Bulvių laistymas Tiesiog nereikia pamiršti vienos svarbios tiesos – bulvės labai mėgsta vandenį. Tačiau ir laistyti lysves su šia kultūra nereikia.

Šliužai tampa vienu labiausiai paplitusių kenkėjų, kurie dauginasi žaibiškai. Sode sraigės ir šliužai paprastai minta daržovių, dekoratyvinių augalų lapais ir kovoti su jais – nemenkas iššūkis. Tačiau viena gudrybė gali praversti ir padėti atsikratyti šliužų. Gyvenimo būdo ir valymo guru ponios Hinch gerbėjai pasidalijo savo sprendimais, kaip apsaugoti sodus nuo šliužų, rašo express.co.uk.

Visi sodininkai siekia užsiauginti kuo daugiau derliaus, o sodinininkas Chrisas Bonettas pasidalijo savo auksiniais patarimais, kaip tai nesunkiai pasiekti. Kalbėdamas apie pomidorų tręšimą, Chrisas sakė, kad yra keletas „neoficialių tyrimų“, kuriuose teigiama, kad aspirino naudojimas gali padėti pomidorams tapti atsparesniems ligoms ir kenkėjams. Teigiama, kad aspirinas taip pat pagerina augalų augimą, todėl užauga daugiau vaisių ir padidėja derlius.

Norint, kad augalai sode vešėtų, svarbu jais tinkamai pasirūpinti. Vienas iš būdų tai pasiekti – tinkamas laistymas. Svarbu žinoti, koks yra tinkamiausias laikas laistyti augalus, rašoma hedgesdirect.co.uk. Kada geriausias laikas laistyti augalus? Saulės šviesoje augalai pradeda naudoti vandenį, siurbdami jį per šaknis ir siųsdami į lapus, kur jis išsiskiria pro mikroskopines skylutes, panašiai kaip prakaitas. Geriausias paros metas laistyti augalus – ankstyvas rytas.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia pritariantis parlamentaro Sauliaus Čaplinsko siūlymui uždrausti vienkartines elektronines cigaretes. Anot jo, tai būtų nepopuliarus sprendimas, tačiau padėtų efektyviau kovoti su narktonių ir psichotropinių priemonių vartojimu jaunimo gretose. „Tai yra žingsnis, apie kurį tikrai, manyčiau, vertėtų diskutuoti.

Šiuo metu rugių ar javų laukuose kartu su rugiagėlėmis žydi dirvinės raugės, dar vadinamos kūkaliais. Tai vienintelė piktžolių rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Įvairios rūšys nyksta dėl javų auginimo intensyvių technologijų – sėjama kruopščiai išvalyta sėkla, sudygusių piktžolių kontrolei naudojami herbicidai, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ trečiadienį susitiks su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi. Susikimo metu ketinama aptarti kovos su kvaišalų vartojimu ir platinimu klausimus.  Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ akcentuoja, kad pastaruoju metu vis dažniau stebimi atvejai, kai narkotinėmis medžiagomis apsinuodija ar nuo jų miršta paaugliai ir jauni asmenys, kelia nerimą.

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atsakingas už toksinų šalinimą, medžiagų apykaitos reguliavimą ir bendrą organizmo „valymą“. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas neretai šį „fabriką“ apkrauna nepakeliamai. Pasak žolininkės Jolantos Wittib, viena iš natūralių priemonių, galinčių padėti kepenims atsistatyti ir stiprėti, yra margainis. Net jei jaučiatės sveikas, jūsų kepenims gali reikėti pagalbos „Kepenys – tai tarsi perdirbimo fabrikas mūsų organizme.

Pirmoji vasaros pusė visoje Lietuvoje buvo permaininga – nors termometrų stulpeliai buvo pasiekę 30 laipsnių šilumos, tačiau taip pat sulaukėme smarkių liūčių ir audrų. Vis tik daugumai smalsu sužinoti, kokia bus likusi vasaros dalis, tad dalijamės su jumis prognozėmis, kurias parodė gamtos ženklai. Naujienų portalui tv3.lt apie šios vasaros orus sutiko papasakoti etnologas Libertas Klimka.