Augalai

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai įspėja, kad valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles – draudžiama, išskyrus tam tikras išimtis. Spanguolės auga pelkiniame arba durpiniame, „rūgščiame“ dirvožemyje. Taigi, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Šių vietovių apsauga yra svarbi, nes pelkės ne tik saugo retas rūšis, bet ir palaiko ekosistemų pusiausvyrą, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.

Namų erdvė gali tapti sveikesnė ir gyvybingesnė, jei joje auga kambariniai augalai. Be to, jie ne tik puošia interjerą, bet ir daro teigiamą poveikį mūsų kūnui – palengvina kvėpavimą, padeda astmos ar bronchito atvejais, o kai kuriais atvejais gali sumažinti kai kurių vėžio padarinių neigiamą poveikį. Vis tik, yra 3 augalai, kurie ypač naudingi oro kokybei patalpose.

Šiuo metu daug kur žydi akį traukiančios geltonos spalvos augalai, tačiau nors ir gali atrodyti gražūs, jie – tikri kenkėjai. Tai – invazinės rykštenės, kurias specialistai ragina naikinti be gailesčio. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Sartų regioninis parkas, invazinės rykštenės kelia pavojų vietinėms rūšims ir visai ekosistemai.

2025 metų rugpjūtį, Neries regioniniame parke pirmą kartą aptikta reta ir saugoma orchidėja – miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cucullata). Tai itin džiuginantis atradimas, nes ši rūšis Lietuvoje sparčiai nyksta, o nauja radavietė suteikia vilčių dėl jos išlikimo. Dar svarbiau, kad šiemet Neries regioniniame parke tai jau ne pirma nauja orchidėjų rūšis, todėl tokios naujienos rodo ypatingą teritorijos gamtinę vertę ir skatina dar labiau rūpintis saugomomis buveinėmis.

Pilvo pūtimas – tai pakankamai dažnai pasireiškiantis simptomas, kuriuo skundžiasi tiek jauno, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Jis gali sukelti diskomfortą būnant viešumoje, o taip pat gali signalizuoti įvairias sveikatos problemas. Apie tai, kokie maisto produktai skatina pilvo pūtimą, o kurie gali padėti su juo kovoti, papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė. „Pilvo pūtimas dažniausiai pasireiškia dėl perteklinio dujų kaupimosi virškinamajame trakte.

Raseinių rajone, visai netoli Šiluvos, Dalia ir Marius Limontai kuria savo svajonių sodą. Įsikūrę vienkiemyje, jie ketvirtus metus nuosekliai puoselėja aplinką, kuri dar visai neseniai buvo virtusi šabakštynu, tačiau šiandien vaizdas jau visai kitoks – pamažu gimsta jauki ir išskirtinė oazė. Pora pasakoja, kad idėja kurti sodą kilo vos pradėjus tvarkyti aplinką – dar nepastačius namo. Pirmasis jų sumanymas buvo gėlynas bei iš surinktų akmenų įrengtas alpinariumas.

Hortenzijos daugelį sodų puošia savo gausiais žiedais, tačiau vasaros karščiai ir sausra dažnai išsekina dirvožemį. Augalai ima vysti, jų lapai nuvysta, o energijos rezervai žiemai kaupiasi lėtai. Specialistai tikina, kad yra paprastas būdas padėti joms atsigauti ir užtikrinti gausų žydėjimą kitais metais.

Siekdama, kad smulkūs įvairių kopūstų augintojai galėtų geriau apsisaugoti nuo kenkėjų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia mažais plotais auginamų augalų sąrašą į jį įtraukdama beveik 20 augalų.   Kaip BNS aiškino ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, apsaugos produktų, naudojamų mažuose plotuose, yra daugiau, nes jų registracija ir reikalavimai dėl bandymų yra paprastesni.

Netoli Marijampolės gyvenanti Donata šiandien savo kieme turi tris didelius ir kelis mažesnius gėlynus. Jie ryškūs, tvarkingi, modernūs – visai kitokie, nei kadaise buvęs „senoviškas“ gėlynas, kurį moteris praktiškai sunaikino ir iš pagrindų atnaujino. Donata nėra naujokė augalų pasaulyje – ji baigusi žemės ūkio studijas, dirba šiame sektoriuje, o kartu augina ir žirgus.

Kartais darže ar parduotuvėje galima aptikti cukinijų ar moliūgų, kurių skonis šiek tiek kartus. Gali pasirodyti, jog truputį pakitęs skonis – dar nieko baisaus, tačiau ekspertai įspėja: tokių cukinijų valgyti nevalia, nes gresia rimtas apsinuodijimas. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentės dr. Radvilės Rimgailės-Voicik, tokios daržovės gali būti labai pavojingos sveikatai dėl jose susidariusios medžiagos – kukurbitacino.

Įvairūs virškinimo sutrikimai kamuoja daugelį žmonių – nuo paprasto pilvo pūtimo po sočios vakarienės iki rimtesnių skrandžio ar žarnyno ligų. Tokiu atveju padeda ne tik gydytojų išrašomi vaistai, bet ir paprastos žolelės iš sodo ar miško, kurias galima vartoti įvairiomis formomis. Žolininkė Jolanta Wittib pabrėžia, kad augalai ir prieskoniai gali ne tik palengvinti jaučiamus negalavimus, bet ir padėti sveikam žmogui išlikti sveikam.

Nuo dailiai žydinčių rūtų iki egzotiškųjų ricinmedžių – soduose bei kiemuose dažnai slypi augalai, kurių ne visiems žinomos nuodingos savybės kelia grėsmę ne tik netyčia patekus į akis ar burną, bet ir vos prisilietus prie augalo.  VU Gyvybės mokslų centro docentė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik pasakoja, kodėl kai kurie augalai gali būti mirtinai pavojingi, kaip atpažinti riziką ir ką daryti, jei įtariamas apsinuodijimas.

Naujam sezonui sugrįžtanti TV3 žiniasklaidos grupės laida „Svajonių sodai“ žiūrovams pažers ne vieną staigmeną. Be jau įprastų patarimų apie sodo ir daržo priežiūrą, šįkart sekmadienio rytais turėsime galimybę pasižvalgyti ir po gražiausius Europos sodus, gėlynus bei parkus. O šalia laidos vedėjos Aušros Tubienės išvysime ir naują veidą – jos sūnų Lukrecijų Tubį.  Naujienų portalui tv3.lt Lukrecijus Tubys atvirai prakalbo apie naujus vėjus gyvenime ir žurnalistikos kelią.

Nors sinoptikai žada, kad orai kiek sušils, naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra – 10–12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo viduryje užgriūva pirmosios šalnos. Darbai sode Skinkite rudeninius, žieminius obuolius, kriaušes, vėlyvąsias slyvas. Ilgam laikyti vaisiai renkami subrendę, kai krakmolas pavirsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės, normaliai išsivystę krituoliai.

Naujame TV3 sezone aktorius Audrius Bružas ir laida „Pasidaryk pats“ kviečia žiūrovus atrasti džiaugsmą darbuose, kurie mūsų namus paverčia jaukia vieta būti kartu. Sezono premjeroje Audrius apsilankys pas kolegą, teatro ir kino aktorių bei režisierių Kirilą Glušajevą, kur žiūrovų laukia tikras sodininko nuotykis.

Grybai ir augalai groja... Skamba beprotiškai? Tačiau tai jau realybė: grybo ir gėlių skleidžiami impulsai judina nedidelius plaktukus, kurie muša būgnus ir klavišinius. Eksperimento autoriai sako, kad grybų ir gėlių kuriama muzika – proga žmogui užmegzti artimesnį ryšį su augalais.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Prie vazono, kuriame auga balsvas grybas, pritaisyti elektroniniai jutikliai. Iš grybo pagaunamo impulso veikiamas plaktukas kliudo klaviatūrą ir pasigirsta muzika.

Sodininkai ir daržininkai savo valdose jau pradėjo rudens darbus, o ta proga įvairiuose miestuose rengiamos į madą sugrįžusios sodinukų mugės. Jų sezoną šiemet atidaro Didžioji sodinukų mugė, jau šį šeštadienį vyksianti prie Šiaulių „Akropolio“, rugsėjo 13 d. – prie Klaipėdos „Akropolio“ ir rugsėjo 21 d. – prie Vilniaus „Akropolio“. Mugėje dalyvaus daugiau nei pusšimtis dalyvių, suvažiuosiančių iš visos Lietuvos, taip pat bus keletas dalyvių iš netolimo užsienio, tad mugės asortimentas – itin ...

Rugsėjis – tinkamiausias laikas tvarkyti senus gėlynus ir formuoti naujus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip prižiūrėti augalus, ir patarsime, kaip pasiruošti žiemai. Sodinimas ir tręšimas Rugsėjo pradžioje sodinkite narcizus, hiacintus ir krokus, o paskutinį mėnesio dešimtadienį – tulpes. Vėliau pasodinti jie nespėja įsišaknyti, sunkiau žiemoja. Prieš sodinimą apžiūrėkite svogūnėlius; jei yra šakninių erkučių, svogūnėlius 20 min. pamirkykite 0,2–0,5 proc. chlorofoso tirpale arba 5 min.

TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai bei floristikos dizainerei Kristinai Rimienei paskutinės vasaros dienos buvo ypatingos. Ji ne tik dalyvavo didžiausiame pasaulyje šių metų floristikos renginyje Nyderlanduose, bet ir grįžo iš čia kupina nepamirštamų įspūdžių.

Grožio konkursai egzistuoja ne tik žmonių, bet ir gėlių pasaulyje. Štai Kaune Botanikos sode vykstančiame Tarptautiniame jurginų festivalyje dėl gražiausiojo titulo varžosi daugiau kaip 150 veislių. Tad, kuris gi nusipelnė komisijos simpatijų? Bet prieš tai – kas labiausiai patiko lankytojams? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Mes juos sodinam savo kieme, ir aš atėjau pasidomėti, kad dar daugiau rūšių ateitų į mūsų kiemą.“ „Man tekstūra žiedo patinka.

Užsukus pasisvečiuoti į Kaišiadorių rajone esančią Valdos ir Stanislavo Bernikų sodybą, nustemba ne vienas. Ten – gausybė išpuoselėtų ir dar nematytų daugiamečių gėlių, o greta gėlynų rikiuojasi vienas po kito susodinti spalvingi krūmai ir karštą vasaros dieną pavėsį teikiantys medžiai. Per kone 30 metų Valdai ir Stanislavui savo sodyboje pavyko susikurti tokią aplinką, kurioje gera būti patiems, kuria susižavi ir apie kokią svajoja ne vienas.

„Esu knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Šikamiškio kronikos“ autorė, „Tikro maisto“ mokyklos mokytoja, kadaise baigusi VU Kultūros istorijos ir antropologijos magistro studijas. Bet tai ne taip svarbu. Svarbiau, kad jau beveik 20 metų kasdien esu trijų vaikų mama, namų šeimininkė ir ūkininkė, užauginanti šeimai labai daug maisto“, – taip save pristato Ieva Šidlaitė, neseniai išleidusi dar vieną knygą „Atsargų kamara“, rašoma pranešime spaudai.

Rudens pradžioje gamta vis dar sugeba nustebinti net ir daug mačiusius. Įprastai šiuo metų laiku akys krypsta į gelstančius lapus, rytais ant žolės pasirodančią rasą ar migruojančius paukščius. Tačiau gamtininkas Almantas Kulbis pastebėjo visai kitą, netikėtą reiškinį – slyvą, kuri rugsėjį sukrovė žiedus. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalijo įspūdinga nuotrauka, kurioje matyti du pražydę žiedai, užfiksuoti Vievyje, netoli geležinkelio stoties.

Kalifornijos ir Oregono valstijų pasienyje galvijai saugomi nuo vilkų neįprastu būdu – eksperimentą vykdanti biologų grupė baido plėšrūnus dronais, leidžiančiais AC/DC dainą „Thunderstruck“, filmų ištraukas ir žmonių balsus, rašo „The Associated Press“ (AP). Iki XX a. pirmos pusės JAV vakarinėje dalyje buvo sumedžioti beveik visi pilkieji vilkai.

Sodindami hortenzijas daugelis tikisi ilgai džiaugtis dideliais ir gražiais žiedais, tačiau kartais netikėtai jos ima ruduoti. Šis pokytis turi kelias galimas priežastis, o dažniausia iš jų – visai paprastai paaiškinama specialistų. Nors hortenzijoms nereikia sudėtingos priežiūros, kartais jos vis tiek praranda savo dekoratyvumą. Tada augintojai ima nerimauti, kodėl taip atsitiko.

Šis daugiametis krūmas gali klestėti daugelį metų, jeigu jam sudaromos palankios sąlygos. Levanda (Lavandula) – vienas iš populiariausių aromatinių augalų, vertinamas dėl savo nuostabaus kvapo, dekoratyvumo ir naudingųjų savybių. Jos plačiai naudojamos sodininkystėje, kosmetikoje, medicinoje ir netgi kulinarijoje. Levandų eterinis aliejus garsėja savo raminamuoju poveikiu, o džiovintos gėlės – natūralus būdas atbaidyti vabzdžius ar suteikti drabužiams malonų kvapą.

Lietuvos grožio specialistų ir kirpėjų asociacijos (KIGSA) vasaros sezono uždarymo renginyje šįkart ryškiausiai suspindo koloristė Inga Bagdonaitė. Ji laimėjo pirmąją vietą už vasariškiausią įvaizdį ir sulaukė daugybės kolegų aplodismentų, rašoma pranešime spaudai.

Žinių vedėjas Rokas Petkevičius vasarą leidžia giminės dvare, vos 55 km nuo Vilniaus. Čia jis atskleidžia – ši vasara buvo kupina ne tik lietaus, bet ir netikėtumų: sodybą užpuolė širšės, gėles apgraužė sraigės, o ilgus metus kartu gyvenęs katinas – pabėgo. R. Petkevičius dalijasi sodybos nuotykiais, prašo pagalbos dėl širšių lizdo ir pasakoja apie pabėgusį katiną.

Vasara pamažu traukiasi, o rudens ženklai jau vis dažniau pasirodo mūsų soduose – naktys tampa vėsesnės, rytais pasitinka rasa, o kai kurie augalai lėtina augimą. Būtent dabar daug kas ima galvoti apie artėjančią žiemą ir svarsto, ar reikės uždengti jautresnius gėlynų ar daržo augalus. Įprasta matyti sodininkus, kurie pasirūpina plėvele, audiniu ar mulčiu, kad jų augalai lengviau ištvertų šalčius.

Orchidėjos – vienos populiariausių kambarinių gėlių, žavinčios savo egzotišku grožiu. Visgi daugeliui jų auginimas kelia iššūkių: nužydi, nustoja augti, lapai gelsta, šaknys pūva. Socialinių tinklų puslapio „Orchidėjų laboratorija“ įkūrėja Viltė Pranevičiūtė moko kitus šių gėlių mylėtojus, kaip jų „nenumarinti“, ir dalijasi esminiais patarimais, padedančiais orchidėjoms klestėti.

Monetos dažnai tebūna priedas prie mokamos sumos parduotuvėse, jomis atiduodame grąža, paliekame arbatpinigių, duodame dienpinigių vaikams ar kišame jas į kavos aparatą. Dėl to į tai, kaip atrodo monetos nugarėlė, dažnai neatkreipiame dėmesio. O vertėtų. Už paprastą monetą jums pinigų niekas nepasiūlys, tačiau, jei moneta yra labai reta (pvz., proginė ar iškaldinta su klaida) jums už ją gali pasiūlyti tūkstančius eurų. Už lietuvišką monetą – virš 3 tūkst.

Švenčionių rajone įsikūrusioje 42-ejų Renatos Steckienės ir jos vyro sodyboje akį traukia įspūdingas hortenzijų rojus – čia pražysta dešimtys skirtingų rūšių ir spalvų žiedų, paverčiančių kiemą tikra gėlių pasaka. Moteris neslepia, kad meilė augalams jai – ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams.  Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus, rašo „Sodininko kalendorius“.  Darbai darže Nuimamas ankstyvo rudens derlius.

Ruduo džiugina spalvomis, bet kartu atneša ir vieną rūpestį – nukritusius lapus kieme. Ar tikrai reikia sugrėbti kiekvieną jų? O gal verta pasimokyti iš pačios gamtos ir palikti dalį jų ramybėje? Tyrimai ir ekspertai vis dažniau ragina: ne visus lapus reikia grėbti – palikti kai kuriuos lapus gali būti ne tik priimtina, bet net naudinga. Taigi, verta žinoti, kada verta grėbti, o kada atvirkščiai – leisti gamtai susitvarkyti pačiai.

Rudenį sodininkai dažnai suka galvas, kaip tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui. Vienos iš puošniausių gėlynų karalienių – magnolijos – reikalauja ypatingo dėmesio. Jos jautrios šalčiui, tačiau pastaraisiais metais vis labiau prisitaiko prie Lietuvos klimato. Kaip sako UAB „Josvainių gėlių“ bendrasavininkė Lina Marmaitė, svarbiausia neperlenkti lazdos: kartais augalams reikia tiesiog ramybės.

Vienas paslaptingiausių ir nuo žmonių akių akylai saugomas objektas – Petrašiūnų elektrinė Kaune kartą metuose atveria vartus. Tad norinčiųjų į ją patekti tūkstančiai, o nemokami bilietai išgraibstomi per kelias valandas. Ten kur įprastai ūžia įrengimai, dabar gimsta gyvas meninis paveikslas. Petrašiūnų elektrinė transformuojasi ir virsta išskirtine kūrybos erdve. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kiekviename darže tikram sodininkui net mažiausias žemės lopinėlis yra vertingas, nes norisi gauti gausų naudingų daržovių derlių, tačiau pagrindinis priešas yra piktžolės. Piktžolės atsiranda anksčiau už kultūrinius augalus, išsiurbia iš dirvos maistines medžiagas ir drėgmę, užgožia jaunus daigus. Tačiau yra natūralus būdas apsaugoti lysves – pakanka palikti vieną, iš pirmo žvilgsnio nereikalingą ir ignoruojamą augalą – faceliją.

Ežiuolės ne tik grožis akims, bet ir vaistingi augalai, o šiuo metu pats jų žydėjimo pikas. Tad Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdinga ežiuolių kolekcija ir sužinoti, nuo kokių negalavimų jos padeda. Vienas už kitą spalvingesniais ir įmantresniais žiedais stebina įspūdingai žydinčios ežiuolės. O Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jų kolekcija itin gausi – apie 150 veislių. Yra ir seniausios, ir gan naujos veislės.

Juodieji pipirai – tai ne tik prieskonis jūsų virtuvėje. Vasarą sodininkams rekomenduojama ne tik gardinti jais patiekalus, bet ir pabarstyti jų kieme. Nors tai gali skambėti neįprastai, specialistai pabrėžia: juodieji pipirai tikrai gali apsaugoti jūsų augalus nuo kenkėjų, ligų ir net pelėsio. Šis visiškai natūralus ir saugus metodas tampa vis populiaresnis, ypač tarp tų, kurie vengia chemikalų, rašoma mirror.co.uk.

Dotnuvos seniūnijoje esančiuose Naujuosiuose Lažuose metų metus dulkėjęs žvyrkelis neseniai buvo pabarstytas kalcio chlorido granulėmis, kurios yra skirtos žvyrkelių dulkėtumui mažinti, tačiau gyvenvietėje tai sukėlė tikrą dramą. Po smarkių liūčių ant žvyrkelio pasirodžius įtartiniems baltiems tirpstantiems dribsniams, atsirado išsigandusių, kad kaimas esą nuodijamas.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode penktadienį prasideda Tarptautinis jurginų festivalis. Dvi dienas trunkančio festivalio metu susitiks jurginų augintojai, selekcininkai bei mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Sakartvelo. Festivalyje lankytojai galės pamatyti skintų jurginų parodą, tarptautinį jurginų konkursą bei klausytis paskaitų. Savo naujausias veisles pristatys Baltijos šalių selekcininkai.

Nemiga yra naktinė palydovė, ne vieną priverčianti susierzinti, nes dėl miego trūkumo sekančią dieną būname ne tokie produktyvūs ir mažiau energingi. Vis tik prieš miegą galima atlikti vieną nesudėtingą ritualą, kuris palengvins užmigimą. Tai – šildančios ir raminančios vaistažolių arbatos puodelis, kuris nuramina ne tik kūną, bet ir mintis. Žolininkė Jolanta sutiko papasakoti apie kelias žoleles, kurios padeda nusiraminti ir leidžia nesunkiai užmigti.

Dirvinį asiūklį galima vadinti amžinu kiekvieno daržininko priešu, nes šis augalas tiesiog per kelias dienas gali išaugti ir užimti visą sklypą. Todėl klausimas, kaip sunaikinti dirvinį asiūklį darželyje, yra labai aktualus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jo šakniastiebis gali įsiskverbti į dirvą iki 100 cm gylio, todėl jį labai sunku tiesiog išravėti. Tačiau vis dėlto yra veiksmingų būdų.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad kepsninių kūrenimas, ar neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose vietose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.

Lietuvoje rudens orai dažnai tampa tikru iššūkiu sodininkams – netikėtos šalnos ir vėliau ateinantys didieji šalčiai gali pakenkti jautresniems augalams. Kadangi jau sulaukėme pirmųjų šio sezono šalnų, metas prisiminti, kaip tinkamai apsaugoti sodą. Ūkininkas Gediminas Cijūnaitis dalijasi praktiniais patarimais, kaip pastebėti artėjančius šalčius ir kokių priemonių imtis, kad augalai išliktų nepažeisti orų kaitos šiais metais.

Pirtis – tai nuo senų laikų tradicija, kuri buvo ir tebėra svarbi daugelio tautų kultūrose. Nuo senų laikų lietuviai pirtį naudojo ne tik kūno higienai, bet ir įvairiems ritualams, pradedant nuo gimdymo, gydymo iki apsivalymo prieš svarbias šventes, atgauti jėgas po darbų, pagerinti sveikatą. Dabar Lietuvoje pirtys yra kelių rūšių, o jas skiria kaitinimo metodai, aplinka, temperatūra, drėgmė, interjeras, rašoma Jonavos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pranešime.

Paskutinysis vasaros mėnuo – derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji bei raudonieji serbentai dalija paskutiniąsias uogas. Rugpjūtį pradedame ruoštis kitiems metams: naikiname piktžoles, genime vaismedžius, retiname vaiskrūmius ir avietynus, sodiname braškes. Vaismedžių priežiūra Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti.

Kaip galima pratęsti rožių žydėjimą? Sodininkas pažymėjo, kad ilgai žydinčių rožių paslaptis yra teisingas genėjimas. Kaip teisingai genėti rožes? Jis patarė genėti rožes virš trilapio lapo. Dėl šio veiksmo sodininkas žada daug naujų pumpurų. „Tarp lapo ir stiebo yra miegantis pumpuras, kuris po genėjimo būtinai pabus. Būtent po pjūvio pabunda du ar trys pumpurai“, – pasakoja sodininkas. Taip pat pridūrė, kad labai svarbu iškart nupjauti nužydėjusius žiedus.

Normalus širdies pulsas vis dažniau šiomis dienomis virsta nebe norma, o siekiamybe, o gyventojai ima susidurti tai su per dažno pulso, tai su per reto pulso problema. Tad ką daryti siekiant sunormalizuoti savo širdies ritmą? Šia tema pakomentuoti naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Petras Žukauskas. Per didelis ir per mažas širdies pulsas Pirmiausia, jis papasakojo apie tai, koks yra normalus širdies pulsas, vis dažniau tampantis retu reiškiniu.