Augalai

Žolynai nuo seniausių laikų lydėjo žmogų. Jie maitino, gydė, saugojo, puošė namus. Mūsų seneliai, proseneliai nuo seno tikėjo, kad kiekvienas augalas turi savo galią, o pažinus žolyną – atrandi sveikatos ir stiprybės šaltinį. Neatsitiktinai sakyta: „Vaistų daug, tik žolyną pažink“, „Žolė žmogaus maistas ir vaistas“, „Kokia žolė, toks ir vaistas“. Žolynai buvo naudojami ir apeigose.

Bijūnus drąsiai galima vadinti tikra bet kurio sodo puošmena. Tačiau tam, kad šie augalai džiugintų sodriais žiedais, juos reikia laiku ir teisingai persodinti. Ekspertų teigimu, geriausias laikas bijūnams persodinti yra nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos.  Nepatartina šių gėlių persodinti pavasarį, nes šiuo laikotarpiu jos pradeda aktyviai augti. Kad vėliau augalas vešliai žydėtų, svarbu jį tinkamai pasodinti ir prižiūrėti.

Daugeliui daržas – atgaiva ir ramybės oazė, tačiau Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonui kunigui Robertui Gedvydui Skrinskui jo paties puoselėjamos lysvės tapo skausmingų išbandymų šaltiniu. Prie parapijos namų auginantis agurkus, pomidorus, bulves ir moliūgus dvasininkas po intensyvios dienos darže pasijuto prastai – jo rankas ir kojas nusėjo niežtinčios ir negyjančios pūslės.

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, garsėjančios savo ryškiais ir dideliais žiedais. Nors daugelis sodininkų naudoja įvairias namines trąšas, viena iš jų gali jus nustebinti savo paprastumu ir veiksmingumu – tai maisto atlieka, kurią daugelis paprasčiausiai išmeta. Vietoj banano žievelių sodininkams siūloma rinktis kitą nemokamą maisto likutį, kuris priverčia hortenzijas žydėti gausiai ir ilgai, rašoma express.co.uk.

Veidas – tai ne tik mūsų išvaizda ar emocijų atspindys, bet ir sudėtinga chirurgijos sritis, kurioje sprendžiama ne tik apie grožį, bet ir apie gyvybę. Veido, žandikaulio ir burnos chirurgai kasdien dirba milimetro tikslumu – jų rankose ne tik paciento sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Vienas iš tokių gydytojų – 39-erių chirurgas, Veido ir žandikaulio chirurgijos centro vadovas Dalius Matkevičius, dirbantis dar ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Dauguma gėlininkų mano, kad pelargonijos mūsų klimate yra vienmetės ir rudenį tenka su jomis atsisveikinti. Tačiau iš tiesų šias gėles galima išsaugoti iki kito sezono, taip sutaupant pinigų ir pavasarį turint stiprius, žydėjimui pasiruošusius augalus, rašo shiplapandshells.com. Pelargonijos ir šalnos: kodėl jos žūsta rudenį Pelargonijos yra kilusios iš šiltųjų kraštų ir yra jautrios mūsų kraštuose pasitaikančiam šalčiui.

Interjero dizaineris Lukas Tamkevičius imasi naujo iššūkio – šiuo metu jis kuria spalvingą ir netikėtais sprendimais pasižymintį Karolinos Meschino buto interjerą. Pasak dizainerio, ši vizija kardinaliai skiriasi nuo daugeliui lietuvių įprastų neutralių ir ramių erdvių. „Visos spalvos – tai energija, gera nuotaika, įvairiais būdais stimuliuojanti žmogų. Man keista, kad Lietuvoje interjerai dažniausiai būna bespalviai.

Rudenį, kai prasideda svogūninių gėlių sodinimo metas, ne vienas sodininkas ieško būdų, kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Nors daugelis renkasi chemines trąšas, kartais veiksmingiausia priemonė slypi visai šalia – namų vaistinėlėje. Paprastas kalio permanganatas gali ne tik apsaugoti augalus, bet ir pagerinti dirvožemio būklę. Šis preparatas pasižymi antibakterinėmis ir antigrybelinėmis savybėmis, tad itin veiksmingai kovoja su minėtomis augalų ligomis, padeda išvengti pelėsio.

Neries regioniniame parke aptikta itin reta ir Lietuvoje saugoma orchidėjų rūšis – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata). Šis gegužraibinių šeimos augalas iš kitų skiautalūpių išsiskiria purpuriniu stiebu bei žiedais su aiškia purpurine dėme viduryje. Rūšis paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, dažniausiai auga bukų miškuose, Lietuvoje jos radavietės telkiasi pietinėje šalies dalyje.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įkvepiančiais gamtos atradimais iš miškininkų kasdienybės. Miškas – tai vieta, kurioje galima ne tik pabėgti nuo kasdienio šurmulio, bet ir iš arti pamatyti ypatingus gamtos reiškinius. Miškininkai savo darbe nuolat pastebi įvairių įdomybių, kurios parodo gamtos gyvybingumą, stiprybę ir gebėjimą prisitaikyti. Šįkart dėmesys skiriamas išskirtiniams medžiams, pastebėtiems Ignalinos regioninio padalinio Daugėliškio girininkijoje.

Prancūzija iš parduotuvių lentynų atšaukė kelių rūšių minkštus sūrius po to, kai jų suvartoję mirė du žmonės. Kaip paaiškėjo, jie užsikrėtė pavojinga listeriozės bakterija. Nuo jos šiemet Lietuvoje jau yra mirę du žmonės.  Tarnybos atšaukė minkštus „Chavegrand“ prekės ženklo sūrius, tokius kaip bri ir camamberas, skelbia euronews.com. Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, suvalgę šių produktų listerioze susirgo 21 žmogus, susirgusiųjų amžius siekė nuo 34 iki 95 metų.

„Esu knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Šikamiškio kronikos“ autorė, „Tikro maisto“ mokyklos mokytoja, kadaise baigusi VU Kultūros istorijos ir antropologijos magistro studijas. Bet tai ne taip svarbu.

Kartais gyvenimo kryptį nulemia pirmoji perskaityta pasaka ar vaikystėje matytas gėlės žiedas. Taip nutiko ir šio interviu herojei Vitalijai Pankienei – jos gyvenimas nuo mažų dienų pynėsi iš knygų, svajonių ir gamtos spalvų.

Jei serbentus genėsite teisingai ir laiku, jau kitais metais vasarą galėsite rinkti gausų saldžių ir sultingų vaisių derlių. Serbentai auga kiekviename darželyje, ir ne veltui. Juk ji nereikli priežiūrai ir gerai dera. Kad serbentų krūmai kasmet duotų stabiliai didelį derlių, o uogos būtų didelės ir saldžios, juos reikia reguliariai genėti. Tinkama priežiūra padės atjauninti augalą, užtikrins jam gerą apšvietimą ir vėdinimą, o svarbiausia – skatins naujų vaisingų šakų susidarymą.

Tie, kurie šįryt keliavo į gamtą, tikriausiai spėjo pastebėti, kad jau sulaukėme pirmųjų šalnų. Vėsus rytas ir apšarmoję augalai parodė – neužilgo sulauksime rudens. Gamtos stebėtojai jau fiksuoja pirmąsias šalnas. Pirmoji šalna Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta, kad šiandien Mažeikių rajone iš ryto jau buvo užfiksuotos šalnos. „Ketvirtadienio ankstyvas rytas buvo vėsus.

Rudeninis braškių sodinimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais suteikia augalams pakankamai laiko iki žiemos išauginti stiprią šaknų sistemą. Tačiau sėkmė tiesiogiai priklauso nuo laiku paruoštos lysvės.  Dirvą reikia paruošti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sodinimo. Negalima sodinti braškių į ką tik iškastą žemę – šaknys gali apsinuoginti ir užšalti.

Į egzotines šalis atostogauti išvykstantys lietuviai, sugrįždami nori turėti ką nors, kas liktų kaip prisiminimas apie kelionę – vežasi įvairias kriaukles, koralus, o norintys užsiauginti kokį egzotišką augalą – sėklas ar nulaužtus ūglius. Tačiau ne viską galima įsivežti į Lietuvą – kai kuriais atvejais galite likti ir be parsivežto „suvenyro“, ir dar susimokėti baudą.

Neries regioniniame parke aptikta itin reta ir Lietuvoje saugoma orchidėjų rūšis – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata). Šis gegužraibinių šeimos augalas iš kitų skiautalūpių išsiskiria purpuriniu stiebu bei žiedais su aiškia purpurine dėme viduryje. Rūšis paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, dažniausiai auga bukų miškuose, Lietuvoje jos radavietės telkiasi pietinėje šalies dalyje.

Bijūnai gali džiuginti savo sodriais žiedais dešimtmečius, bet maždaug po penkerių-šešerių metų (kartais net anksčiau) šaknys pradeda senėti. Ant jų atsiranda ertmių, kuriose gali apsigyventi vabzdžiai, o maitinimas pablogėja dėl šaknų pumpurų nusileidimo. Dėl to augalas silpsta, dažnai serga ir žydi retai arba mažais žiedpumpuriais. Norint ištaisyti padėtį, reikia atlikti atjauninančią persodinimo procedūrą.

Tetirvinų kaimo pakraštyje, toliau nuo pagrindinės gatvės šurmulio, slepiasi išskirtinė Virginijos ir Antano Paušų sodyba. Kadaise čia plytėjo paprastas laukas: bulvių lysvės, šienaujama pieva ir keli pavieniai medžiai. Tačiau kūrybingų šeimininkų rankos šiai vietai suteikė išskirtinį veidą, nuo kurio grožio aikčioja prašalaičiai. Topiarai – iš augalų suformuotos skulptūros Tetirviniečiai savo sodybą puošti pradėjo prieš 14 metų, kuomet atsisakė nemažo ūkio.

Krapai yra ne tik skanus prieskoninis augalas, kurio galima dėti į bet kokį patiekalą. Šis augalas labai naudingas darže. Kiekvienas daržininkas stengiasi, kad jo sklype visada užaugtų kuo gausesnis ir ekologiškesnis derlius.  Kuo yra naudingi krapai? Todėl ekspertai, kurie pasisako prieš chemines trąšas ir naudoja tik natūralias trąšas, taip pat visada naudoja įvairius saugius variantus dirvožemio kokybei pagerinti.

Rugpjūtį lietuviškuose daržuose ir prekių lentynose tikra agurkų gausa, o tai reiškia viena: prasideda aktyviausias konservavimo laikotarpis. Lietuviai tradiciškai kaupia atsargas šaltajam sezonui, o marinuotų ir raugintų agurkų stiklainiai jau rikiuojasi virtuvių lentynose. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ fiksuoja išaugusią konservavimui skirtų prekių paklausą ir dalijasi keliais patarimais, kaip paprastai, pigiai ir skaniai užraugti agurkus namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant rudeniui, kai reikės sugrįžti į įprastą rutiną, ne vienas skuba pasirūpinti artimųjų kapais – apsodinti augalais, kurie ne tik gražiai ir tvarkingai atrodytų dabar, bet ir iki pat Vėlinių.  Apie tai, kokias gėles verta sodinti kapuose dar vasarą, o kurių sodinimą pasilikti rudeniui bei kokių darbų nepamiršti atlikti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.

Puošniems hortenzijų žiedams abejingų nebūna. Nors krūmai ir be jų ganėtinai dekoratyvūs, kas išsižadės tokio grožio, kai galima mėgautis ir vienu, ir kitu? Tuo labiau kad bežiedis sezonas gali reikšti, jog augalo sveikata reikia labai susirūpinti. Viena iš trijų Mūsų gėlynuose ir soduose žydi įvairiausių rūšių bei veislių hortenzijos.

Visoje Lietuvoje paplitusios invazinės rykštenių rūšys – kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenė – gali išstumti vietines rūšis, kyla grėsmė biologinei įvairovei. Siekiant išsaugoti šalies laukinės augalijos įvairovę, invazines rūšis reikėtų naikinti, neplatinti jų. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad paprastoji rykštenė yra vietinė rūšis, todėl ji nekenkia gamtai. Daugiau informacijos rasite atmintinėje apie invazines rūšis, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.

Be leidimo apsilankius Plazės gamtiniame rezervate teks paploninti piniginę – specialistai primena, kad už pažeidimą laukia bauda nuo 30 eurų. Tad prieš planuodami keliones pasitikrinkite, ar tikrai ten, kur norisi apsilankyti, tai daryti galima. Apie nubaustus pažeidėjus ir priminimu apie gresiančias baudas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Pajūrio regioninis parkas.

Turbūt nieko nėra nemaloniau, kaip sodybos darže įsikuriantys nekviesti „svečiai“ – kenkėjai. Jie ne tik gadina sutvarkyto ir išpuoselėto daržo vaizdą, bet taip pat pakenkia susodintiems augalams. Tad ką daryti siekiant atsikratyti šių kenkėjų? Naujienų portalui tv3.lt apie kenkėjų naikinimą sutiko papasakoti sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė.

Rugpjūtis į miškus vilioja būrius grybautojų ir uogautojų, tačiau džiaugsmas gali apkarti, jei nepaisoma nustatytų reikalavimų. Todėl aplinkosaugininkai primena, kad grybaujant ir uogaujant svarbu laikytis numatytų taisyklių, kitu atveju gali tekti susimokėti baudas. Šių metų vasara palanki gausiam grybų ir uogų derliui, todėl aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.

Kvapnios žvakės, difuzoriai, smilkalai – daugelio namų jaukumo atributas. Tačiau ar jie gali kenkti mūsų sveikatai? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, kad kai kuriems žmonėms net ir malonus aromatas gali baigtis alergija, kosuliu ar migrena. Sveikatos pablogėjimų – nedaug, bet rizika egzistuoja Pasak vaistininkės, reikšmingų sveikatos sutrikimų dėl namų kvapų ar kvapnių žvakių naudojimo pasitaiko retai.

Nors namuose apsigyvenantys vorai dažnai būna visai nedideli, tačiau ne vienam tai – nemaloni kaimynystė, todėl specialistai pataria namuose pasistatyti vieną augalą. Nors skamba keistai, jis, kaip teigiama, padeda atbaidyti vorus. Vorai labiau bijo mūsų nei mes jų, o žmonių namuose apsigyvena ieškodami prieglobsčio. Jei bijote vorų ir nenorite, kad jie apsigyventų namuose, turėkite šį augalą, rašoma tips–and–tricks.co.

Ar jūsų obelys meta obuolius anksčiau laiko? Nors tai gali kelti nerimą, dažnai tai nėra katastrofa. Vaisių kritimas gali būti natūralus procesas arba signalas apie trūkumus priežiūroje. Svarbiausia – suprasti, kodėl obuoliai krenta, ir nuspręsti, ar reikia imtis priemonių. Taigi, yra svarbu aptarti pagrindines obuolių kritimo priežastis ir žinoti patarimus, kaip išlaikyti derlių sveiką ir gausų, rašoma gardeningknowhow.com.

Vasarai persiritus į paskutinį mėnesį, kai kuriems gyventojams džiaugsmą gali temdyti nemalonūs pojūčiai – ašarojančios ir perštinčios akys, varginanti sloga ir pasikartojantis čiaudulys. Tai – klasikiniai šienligės arba alerginio rinito, simptomai, kuriuos sukelia ore sklandančios augalų žiedadulkės. Specialistai įspėja apie šiuo metu didelę alergenų koncentraciją ore, kurią lemia intensyvus kiečių (pelynų) ir miglinių (varpinių) žolių žydėjimas, rašoma Higienos instituto pranešime.

Šių metų vasara palanki gausiam grybų ir uogų derliui.  Tęsiantis akcijai „Poilsiauk atsakingai“ aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.   Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kuriose Lietuvos vietose grybų rinkti negalima, kokių klaidų nedaryti uogaujant ir kaip elgtis atvykus į mišką.

Rugpjūtį akys tiesiog raibste raibsta nuo daržovių, vaisių ir uogų gausybės. Kuriomis dabar geriausia gardžiuotis, kad džiaugtųsi ir organizmas, ir piniginė? Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pataria, kad būtent į piką pasiekusias derliaus gėrybes verta žvelgti pirkėjams: jos būna itin skanios, sultingos, kupinos naudingų medžiagų ir siūlomos patraukliomis kainomis, rašoma pranešime spaudai.

Ruduo nenumaldomai artėja, tad ateina ir laikas, kai pasikeis augalų priežiūra. Specialistai dalijasi patarimais, kaip rudenį prižiūrėti savo rožes – tai padės užtikrinti, kad kitąmet rožės sukrautų įspūdingus žiedus. Rožės savo žiedais džiugina beveik visą vasarą, tačiau artėjant rugsėjui jos gali prarasti savo grožį. Susmulkėję žiedlapiai, pasikeitę ar krentantys lapai – šie požymiai rodo, kad jūsų rožėms reikia šiek tiek jūsų pagalbos.

Dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė trečiadienį valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), šią vasarą Lietuvoje kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį.  Ministerijos teigimu, ilgas lietingas laikotarpis turėjo didelių padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Šiemetė lietinga vasara tapo galvos skausmu ne tik žemdirbiams. Kiekvienas nuosavo namo gyventojas šiemet, matyt, jau ne kartą naikino samanas ir piktžoles, kurios po kasdienių liūčių auga kaip ant mielių. Be abejonės, žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų.

Traškios ir sultingos salotos – nepakeičiamas ingredientas mūsų patiekaluose. Todėl labai nemalonu, kai jų lapai įgyja kartų skonį. Kodėl salotos yra karčios ir kaip išvengti šios problemos? Kartumas salotų lapuose atsiranda kaip augalo reakcija į tam tikras sąlygas. Salotose išsiskiria medžiagos laktucinas ir laktukopikrinas, kurios padeda joms apsisaugoti nuo kenkėjų, streso veiksnių, sausros. Šios medžiagos ir sukelia kartų skonį.

Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dėl smarkių šios vasaros liūčių siūlant visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją, Ministrų kabinetas sprendimą turėtų priimti trečiadienį.   „Klausimas šiandien (antradienį – BNS) apsvarstytas tarpinstituciniame pasitarime ir rugpjūčio 13 dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkė bus papildyta šiuo klausimu“, – BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Į daugelio šiltnamius šiemet įsisuko pomidorų maras – grybelinė liga, kuri kenkia ir augalams, ir derliui. Specialistai pataria, ką daryti, jei pastebėjote pomidorų maro ženklus ir paaiškino, ar dar galima išgelbėti pomidorus. Nors ir ankstyvasis, ir vėlyvasis maras dažniausiai visiškai nenužudo augalo, jis stipriai susilpnina augimą ir mažina derlių.

Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai sulaikė praeitą savaitę sulaikė grupę asmenų, auginusių kanapes. Atlikus kratas buvo paimtas didelis auginamų kanapių kiekis, pranešė policija. Ukmergiškiai pareigūnai nustatė dvi kanapių auginimo vietas – šie augalai buvo auginami atokiose miško vietovėse. Iš viso pareigūnai paėmė 432 kanapių augalus. Kratų metu pareigūnai taip pat rado ir paėmė džiovintus kanapių produktus, trąšas, svarstykles, šovinius bei nešaunamąjį ginklą.

Užsukęs į alytiškės Onutės Andriukevičienės namų kiemą Kranto gatvėje, pasijauti tarsi žiedų karalystėje. Moters sodas skęsta margaspalvių gėlių jūroje, nuo kurių grožio akis sunku atitraukti net praeiviams. „Čia – ir mano Turkija, ir Palanga. Nereikia jokių kurortų, nes geriausiai mano širdis atsigauna prie gėlių“, – šypsodamasi sakė Onutė, aprodžiusi savo išpuoselėtus gėlynus. Išėjus į pensiją atsirado daugiau laiko sodui Jų įvairovė ir gausa stebina.

Kenkėjai, paplitę daugumoje sodų, dažnai kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Nors vasara artėja prie pabaigos, daugelio daržuose pomidorai vis dar žali ir nesunokę. Kodėl taip nutinka ir ką daryti, kad derlius greičiau sunoktų? Sodininkystės ekspertas dalijasi patarimais, kaip paspartinti pomidorų nokimą lauko sąlygomis ir paaiškina, kokios klaidos dažniausiai stabdo jų brendimą. Vėsesnis oras ir artėjantis šaltis gali sugadinti pomidorus, todėl geriausia jų derlių nuimti anksčiau, o ne vėliau.

Rugpjūtis – tai ne tik rožių žydėjimo piktas, bet ir pavojingas metas dėl dažnai nepastebimos, tačiau labai žalingos grybelinės ligos – juodosios lapų dėmėtligės. Daugelis sodininkų vasarą nepastebi šios infekcijos, nes klaidingai mano, kad ji plinta tik pavasarį ar rudenį. Tačiau būtent šiltas ir drėgnas rugpjūtis yra ideali terpė šiai ligai plisti. Laimei, sodininkystės ekspertai siūlo netikėtą ir labai paprastą sprendimą – kartoną.

Šliužai ne tik apgraužia jūsų augalus – jie taip pat platina grybelines infekcijas, galinčias pražudyti visą sodą. Ypač vasarą šie gleivėti kenkėjai dauginasi itin greitai, kiekvienas iš jų gali padėti net iki 100 kiaušinėlių. Tačiau daugelis sodininkų bei daržininkų mano, kad cheminiai preparatai šliužų naikinimui – ne išeitis: jie kenkia ne tik dirvožemiui, bet ir sunaikina naudingus vabzdžius, tokius kaip kamanės, boružės ar drugeliai.

Siekiant sustabdyti Ignalinos rajono Gervelės pelkės nykimą ir atkurti natūralią jos būklę, parengtas pelkės gamtotvarkos planas, kaip užtikrinti ilgalaikę šios teritorijos apsaugą.

Po beveik penkių mėnesių darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) į Žemę grįžo keturi astronautai. Milžiniškų parašiutų pristabdomas bendrovės „Space X“ erdvėlaivis „Dragon“ šeštadienį nusileido Ramiajame vandenyne netoli JAV Kalifornijos valstijos krantų. JAV astronautės Anne McClain ir Nichole Ayers, japonas Takuya Onishi ir rusų kosmonautas Kirilas Peskovas penktadienį paliko TKS ir pradėjo kelionę į Žemę. „Crew 10“ misijos astronautai TKS dirbo nuo kovo.

Šiemet Lietuvos ūkininkų pasėlius niokoja visos gamtos stichijos. Pavasarį augalus nušaldė šalnos ir sukapojo kruša, o vasarą ėmė merkti liūtys. Tad jei dalis javų ir spėjo subręsti, nukulti jų nebeįmanoma – kombainai klimpsta. Draudikai skaičiuoja, kad žalų suma apsidraudusiems ūkininkams jau siekia 13 milijonų eurų, o realybėje nuostoliai kone 3 kartus didesni.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Krušos nuniokotus rapsus dar balandį išvydo pakaunės ūkininkai.