Augalai

Kvapnios žvakės, difuzoriai, smilkalai – daugelio namų jaukumo atributas. Tačiau ar jie gali kenkti mūsų sveikatai? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, kad kai kuriems žmonėms net ir malonus aromatas gali baigtis alergija, kosuliu ar migrena. Sveikatos pablogėjimų – nedaug, bet rizika egzistuoja Pasak vaistininkės, reikšmingų sveikatos sutrikimų dėl namų kvapų ar kvapnių žvakių naudojimo pasitaiko retai.

Nors namuose apsigyvenantys vorai dažnai būna visai nedideli, tačiau ne vienam tai – nemaloni kaimynystė, todėl specialistai pataria namuose pasistatyti vieną augalą. Nors skamba keistai, jis, kaip teigiama, padeda atbaidyti vorus. Vorai labiau bijo mūsų nei mes jų, o žmonių namuose apsigyvena ieškodami prieglobsčio. Jei bijote vorų ir nenorite, kad jie apsigyventų namuose, turėkite šį augalą, rašoma tips–and–tricks.co.

Ar jūsų obelys meta obuolius anksčiau laiko? Nors tai gali kelti nerimą, dažnai tai nėra katastrofa. Vaisių kritimas gali būti natūralus procesas arba signalas apie trūkumus priežiūroje. Svarbiausia – suprasti, kodėl obuoliai krenta, ir nuspręsti, ar reikia imtis priemonių. Taigi, yra svarbu aptarti pagrindines obuolių kritimo priežastis ir žinoti patarimus, kaip išlaikyti derlių sveiką ir gausų, rašoma gardeningknowhow.com.

Vasarai persiritus į paskutinį mėnesį, kai kuriems gyventojams džiaugsmą gali temdyti nemalonūs pojūčiai – ašarojančios ir perštinčios akys, varginanti sloga ir pasikartojantis čiaudulys. Tai – klasikiniai šienligės arba alerginio rinito, simptomai, kuriuos sukelia ore sklandančios augalų žiedadulkės. Specialistai įspėja apie šiuo metu didelę alergenų koncentraciją ore, kurią lemia intensyvus kiečių (pelynų) ir miglinių (varpinių) žolių žydėjimas, rašoma Higienos instituto pranešime.

Šių metų vasara palanki gausiam grybų ir uogų derliui.  Tęsiantis akcijai „Poilsiauk atsakingai“ aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.   Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kuriose Lietuvos vietose grybų rinkti negalima, kokių klaidų nedaryti uogaujant ir kaip elgtis atvykus į mišką.

Rugpjūtį akys tiesiog raibste raibsta nuo daržovių, vaisių ir uogų gausybės. Kuriomis dabar geriausia gardžiuotis, kad džiaugtųsi ir organizmas, ir piniginė? Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pataria, kad būtent į piką pasiekusias derliaus gėrybes verta žvelgti pirkėjams: jos būna itin skanios, sultingos, kupinos naudingų medžiagų ir siūlomos patraukliomis kainomis, rašoma pranešime spaudai.

Ruduo nenumaldomai artėja, tad ateina ir laikas, kai pasikeis augalų priežiūra. Specialistai dalijasi patarimais, kaip rudenį prižiūrėti savo rožes – tai padės užtikrinti, kad kitąmet rožės sukrautų įspūdingus žiedus. Rožės savo žiedais džiugina beveik visą vasarą, tačiau artėjant rugsėjui jos gali prarasti savo grožį. Susmulkėję žiedlapiai, pasikeitę ar krentantys lapai – šie požymiai rodo, kad jūsų rožėms reikia šiek tiek jūsų pagalbos.

Dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė trečiadienį valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), šią vasarą Lietuvoje kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį.  Ministerijos teigimu, ilgas lietingas laikotarpis turėjo didelių padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Šiemetė lietinga vasara tapo galvos skausmu ne tik žemdirbiams. Kiekvienas nuosavo namo gyventojas šiemet, matyt, jau ne kartą naikino samanas ir piktžoles, kurios po kasdienių liūčių auga kaip ant mielių. Be abejonės, žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų.

Traškios ir sultingos salotos – nepakeičiamas ingredientas mūsų patiekaluose. Todėl labai nemalonu, kai jų lapai įgyja kartų skonį. Kodėl salotos yra karčios ir kaip išvengti šios problemos? Kartumas salotų lapuose atsiranda kaip augalo reakcija į tam tikras sąlygas. Salotose išsiskiria medžiagos laktucinas ir laktukopikrinas, kurios padeda joms apsisaugoti nuo kenkėjų, streso veiksnių, sausros. Šios medžiagos ir sukelia kartų skonį.

Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dėl smarkių šios vasaros liūčių siūlant visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją, Ministrų kabinetas sprendimą turėtų priimti trečiadienį.   „Klausimas šiandien (antradienį – BNS) apsvarstytas tarpinstituciniame pasitarime ir rugpjūčio 13 dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkė bus papildyta šiuo klausimu“, – BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Į daugelio šiltnamius šiemet įsisuko pomidorų maras – grybelinė liga, kuri kenkia ir augalams, ir derliui. Specialistai pataria, ką daryti, jei pastebėjote pomidorų maro ženklus ir paaiškino, ar dar galima išgelbėti pomidorus. Nors ir ankstyvasis, ir vėlyvasis maras dažniausiai visiškai nenužudo augalo, jis stipriai susilpnina augimą ir mažina derlių.

Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai sulaikė praeitą savaitę sulaikė grupę asmenų, auginusių kanapes. Atlikus kratas buvo paimtas didelis auginamų kanapių kiekis, pranešė policija. Ukmergiškiai pareigūnai nustatė dvi kanapių auginimo vietas – šie augalai buvo auginami atokiose miško vietovėse. Iš viso pareigūnai paėmė 432 kanapių augalus. Kratų metu pareigūnai taip pat rado ir paėmė džiovintus kanapių produktus, trąšas, svarstykles, šovinius bei nešaunamąjį ginklą.

Užsukęs į alytiškės Onutės Andriukevičienės namų kiemą Kranto gatvėje, pasijauti tarsi žiedų karalystėje. Moters sodas skęsta margaspalvių gėlių jūroje, nuo kurių grožio akis sunku atitraukti net praeiviams. „Čia – ir mano Turkija, ir Palanga. Nereikia jokių kurortų, nes geriausiai mano širdis atsigauna prie gėlių“, – šypsodamasi sakė Onutė, aprodžiusi savo išpuoselėtus gėlynus. Išėjus į pensiją atsirado daugiau laiko sodui Jų įvairovė ir gausa stebina.

Kenkėjai, paplitę daugumoje sodų, dažnai kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Nors vasara artėja prie pabaigos, daugelio daržuose pomidorai vis dar žali ir nesunokę. Kodėl taip nutinka ir ką daryti, kad derlius greičiau sunoktų? Sodininkystės ekspertas dalijasi patarimais, kaip paspartinti pomidorų nokimą lauko sąlygomis ir paaiškina, kokios klaidos dažniausiai stabdo jų brendimą. Vėsesnis oras ir artėjantis šaltis gali sugadinti pomidorus, todėl geriausia jų derlių nuimti anksčiau, o ne vėliau.

Rugpjūtis – tai ne tik rožių žydėjimo piktas, bet ir pavojingas metas dėl dažnai nepastebimos, tačiau labai žalingos grybelinės ligos – juodosios lapų dėmėtligės. Daugelis sodininkų vasarą nepastebi šios infekcijos, nes klaidingai mano, kad ji plinta tik pavasarį ar rudenį. Tačiau būtent šiltas ir drėgnas rugpjūtis yra ideali terpė šiai ligai plisti. Laimei, sodininkystės ekspertai siūlo netikėtą ir labai paprastą sprendimą – kartoną.

Šliužai ne tik apgraužia jūsų augalus – jie taip pat platina grybelines infekcijas, galinčias pražudyti visą sodą. Ypač vasarą šie gleivėti kenkėjai dauginasi itin greitai, kiekvienas iš jų gali padėti net iki 100 kiaušinėlių. Tačiau daugelis sodininkų bei daržininkų mano, kad cheminiai preparatai šliužų naikinimui – ne išeitis: jie kenkia ne tik dirvožemiui, bet ir sunaikina naudingus vabzdžius, tokius kaip kamanės, boružės ar drugeliai.

Siekiant sustabdyti Ignalinos rajono Gervelės pelkės nykimą ir atkurti natūralią jos būklę, parengtas pelkės gamtotvarkos planas, kaip užtikrinti ilgalaikę šios teritorijos apsaugą.

Po beveik penkių mėnesių darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) į Žemę grįžo keturi astronautai. Milžiniškų parašiutų pristabdomas bendrovės „Space X“ erdvėlaivis „Dragon“ šeštadienį nusileido Ramiajame vandenyne netoli JAV Kalifornijos valstijos krantų. JAV astronautės Anne McClain ir Nichole Ayers, japonas Takuya Onishi ir rusų kosmonautas Kirilas Peskovas penktadienį paliko TKS ir pradėjo kelionę į Žemę. „Crew 10“ misijos astronautai TKS dirbo nuo kovo.

Šiemet Lietuvos ūkininkų pasėlius niokoja visos gamtos stichijos. Pavasarį augalus nušaldė šalnos ir sukapojo kruša, o vasarą ėmė merkti liūtys. Tad jei dalis javų ir spėjo subręsti, nukulti jų nebeįmanoma – kombainai klimpsta. Draudikai skaičiuoja, kad žalų suma apsidraudusiems ūkininkams jau siekia 13 milijonų eurų, o realybėje nuostoliai kone 3 kartus didesni.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Krušos nuniokotus rapsus dar balandį išvydo pakaunės ūkininkai.

Nors įžengėme į paskutinį vasaros mėnesį, darbų sodyboje, darže ir sode kol kas nemažėja. Pjauname žolę, rauname piktžoles iš gėlynų, darže ir sode renkame gėrybes. Visų mūsų darbų ištikimiausi palydovai – įvairūs kraujasiurbiai. Sodiečiai, išbandę įvairiausias priemones, dalijasi patarimais, kurie sprendimai kovoje su uodais, mašalais ir erkėmis jiems pasiteisino labiausiai.

Vasarą daugelis stengiasi leisti kuo daugiau laiko gamtoje, tačiau ten kartais tyko nepastebimi pavojai. Vienas augalas, nepasižymintis itin ryškia išvaizda, gali sukelti skausmingus nudegimus, o kai kuriems gali prireikti net medikų pagalbos. Sosnovskio barščiai – invazinių augalų rūšis, kurį palietus ir ant odos patekus augalo sulčių galima susidurti su nudegimais. Kol Sosnovskio barščiai nedideli, gyventojai raginami juos naikinti.

Rudeniui atėjus sodas keičia veidą – ryškūs žiedai sunyksta, o augalams tenka ruoštis artėjančiam šalčiui. Tinkamai paruošti daugiametes gėles, tokias kaip hortenzijos, rododendrai ir bijūnai – svarbus žingsnis siekiant, kad pavasarį jie vėl džiugintų akį. Kada kasti, kaip laikyti ir ko vengti – patarimais su portalu tv3.lt dalijasi sodininkas Virgis. Ne visos hortenzijos reikalauja daug priežiūros Yra įvairių hortenzijų rūšių, tačiau ne visoms reikia specialios priežiūros prieš žiemą.

„Žmogus, pamišęs dėl pomidorų“, – taip juokdamasi save pristato alytiškė Sandra Šimkevičė. Kasmet jos šiltnamyje, lauke ir vazonuose auga šimtų skirtingų veislių pomidorai, o derlius – toks, apie kokį kiti tik svajoja – tik spėk skinti. Sandra skaičiuoja, kad šiemet augina apie 140 skirtingų pomidorų veislių. „Gaila, kad daugiau netelpa“, – naujienų portalui tv3.lt sakė ji. Didžioji dalis jų auga šiltnamyje, tačiau ne ką mažiau atsiduria ir lauke.

Nors vasara jau persirito į antrąją pusę, lauko darbų tempas neslūgsta – rugpjūtį intensyviai nuimamas vaisių ir daržovių derlius, prižiūrimos vejos, pjaunama žolė, genimos gyvatvorės ir tvarkomi gėlynai. Šių darbų metu namų ūkiuose susidaro nemažas kiekis žaliųjų atliekų, kurias, kaip primena VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ŠRATC) specialistai, būtina tvarkyti atsakingai.

Agurkai yra labai skanūs, ypač jei auginami savo rankomis. Yra tam tikrų jų auginimo niuansų ir taisyklių, kurias reikėtų žinoti ir jų laikytis, norint surinkti gausų derlių. Toliau pateikiamos agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams. Agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams Įsitikinkite, kad augalams turite pagrindinį reikiamą trąšų kiekį. Pageidautina, kad tai būtų organinės trąšos.

Lietuvos gamtoje apstu augalų, kurie ne tik gražūs, bet ir naudingi mūsų sveikatai. Vienas jų – paprastasis čiobrelis, kurio ne vienas griebiasi užklupus peršalimui ar kitiems negalavimams. Kai pievos nusidažo akį traukiančia violetine spalva, gamtoje gydančių augalų ieškantieji iškart žino – žydi čiobreliai ir skuba jų prisirinkti.

Pamatę šliužus savo soduose, daugelis lietuvių iškart skuba juos naikinti, tačiau specialistai primena – ne visi šliužai yra „blogiečiai“, o vienas jų net įrašytas į Raudonąją knygą, tad mokėkite atpažinti. Socialiniame tinkle „Facebook“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pasidalijo informacija apie Lietuvoje aptinkamus šliužus.

Jei jūsų petunijos pradėjo prarasti patrauklumą ir atrodo varganos, yra paprastas būdas sugrąžinti joms buvusią grožį ir pratęsti žydėjimo laikotarpį. Jei jūsų petunijos pradėjo prarasti patrauklumą ir atrodo varganos, yra paprastas būdas sugrąžinti joms buvusią grožį ir pratęsti žydėjimo laikotarpį. Tai nereikalauja ypatingų įgūdžių ir užima labai nedaug laiko, rašo „Express“. Petunijos yra vienos iš labiausiai mėgstamų gėlių tarp sodininkų.

Vasara – ne tik uogų, vaisių ir žydinčių gėlių metas. Tai ir laikotarpis, kai invaziniai šliužai ramiai džiaugiasi savo „medaus mėnesiu”. Po lapų priedanga, daržuose ar komposto krūvose jie poruojasi, deda kiaušinėlius. Biologas ir įmonės „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas įspėja: vienas šliužas per metus gali padėti net 300–500 kiaušėlių. Esant drėgnai vasarai, jų plitimas dar spartesnis.

Atsižvelgdamas į Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nutarimą, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas penktadienį priėmė sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Apie situaciją likusioje Lietuvoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja klimatologas, Vilniaus universiteto (VU) lektorius dr.

Hortenzijos – tai tarsi stebuklingi sodų augalai, žavintys vešliais žiedynais ir gebėjimu keisti žiedlapių spalvą. Ar žinojote, kad, priklausomai nuo dirvožemio savybių ir priežiūros, jų spalvą galima pakeisti, pavyzdžiui, į mėlyną ar rožinę? Kaip išauginti žydras arba sodriai mėlynas hortenzijas? Norėdami hortenzijų žiedus paversti mėlynais ar net sodriai mėlynais, pirmiausia reikia padidinti dirvožemio rūgštingumą. Vienas veiksmingiausių būdų – naudoti aliuminio sulfatą.

Kitą kartą, kai ryte virsite kietai virtus kiaušinius, sustokite, kai norėsite išpilti kiaušinių vandenį. Panaudokite jį augalų laistymui. Kiaušinių lukštai yra puikus kalcio šaltinis. Kalcis padeda palaikyti tinkamą dirvos pH. Kiaušiniuose gausu augalams reikalingo kalcio Kai verdate kiaušinius, šis kalcis yra išskiriamas į vandenį – taip sukuriamas kalciu turtingas vanduo, itin naudingas jūsų augalams. Šis vanduo taip pat turi amino rūgščių, kurios svarbios augimui.

Yra nedaug dalykų, kurie erzina labiau nei musės, o kartais net musgaudis nepadeda, todėl ekspertai papasakojo, kaip atsikratyti musių namuose ir lauke. Nors musės gali kelti rūpesčių visus metus, dažniausiai jų daugiausiai pasirodo vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Toliau specialistai dalijasi patarimais, kaip natūraliais būdais jas atbaidyti ir efektyviai su jomis kovoti, rašoma prevention.com.

Renkantis gėles, kurias sodinsite sode, svarbu apgalvoti, kokios gėlės ne tik geriausiai atrodys, bet ir geriausiai augs. Štai septynios gėlės, kurios augs beveik visur, kur jas pasodinsite. Vasarą visada norisi pasisodinti gėlių, kurios pagražins jūsų kiemą. Tačiau svarbu ne tik tai, kas atrodo patraukliausiai – sodininkams svarbu atsižvelgti ir į augalams reikalingas augimo sąlygas ir užtikrinti, kad jie augtų tokioje aplinkoje, kuri jiems tinka, rašo express.co.uk.

Atsižvelgdamas į Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nutarimą, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas penktadienį priėmė sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas administracijos direktorius Valerijus Rancevas, skelbia savivaldybė.

Kiekvienais metais sodo augalus puola ne tik ligos, bet ir įvairūs kenkėjai. Ieškodami veiksmingų sprendimų, stengiamės rasti balansą tarp efektyvumo ir augalų apsaugojimo. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė dalijasi praktiškais patarimais bei patikrintais sprendimais, padėsiančiais jūsų sodui klestėti atsikračius kenkėjų be cheminių medžiagų pertekliaus ar žalos augalams. Amarai – ypač įkyri problema Amarai – vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų visuose soduose ir daržuose.

Morkas auginti itin lengva ir jos užaugs daug didesnės ir sultingesnės, jeigu išvengsite dažnos klaidos, kurią daro daugelis sodininkų. Dabar – pats daržų klestėjimo metas, tačiau gali pasitaikyti klaidų, dėl kurių derlius nenudžiugins, rašo express.co.uk. Nors morkas auginti labai paprasta, tačiau jos dažnai neišgyvena, nes viena didžiausių sodininkų klaidų – perpildyti dirvą, dėl ko daržovės nebeturi vietos tinkamai augti.

Trąšos yra būtinos augalų augimui – jos aprūpina svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis, kurios padeda augalams vystytis ir klestėti. Vis tik ieškantys alternatyvų raginami neišmesti česnakų ir svogūnų lukštų – jie puikiai pravers sode. Vietoje pirktinių trąšų sodininkai vis dažniau renkasi natūralias alternatyvas – pasigamina jas patys, naudodami virtuvės atliekas. Tokios trąšos ne tik pigesnės, bet ir draugiškesnės aplinkai, rašo express.co.uk.

Ne vienas žino, kad gamtoje galima pamatyti daug įvairių įdomybių – nedažnai išvystamų gyvūnų, augalų ar grybų rūšių, neįprastų spalvų ar formų. Vienas iš tokių radinių buvo aptiktas Tauragės rajone – tai buvo rožinės spalvos grybus primenantys dariniai. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais šia neįprasta nuotrauka pasidalijo „Facebook“ puslapio „Miško siela“ administratorė Renata (aut. past.

  Česnakas – tai vienas ingredientų, kuris nuolat naudojamas virtuvėje. Juos augina net pradedantieji sodininkai, mat tai – stebėtinai lengvai auginama kultūra, tačiau svarbu žinoti, kada nuimti jų derlių, kad būtų patys skaniausi. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip sėkmingai auginti česnakus ir atskleidžia, kada geriausia nuimti jų derlių, rašo homesandgardens.com.

Vasara – tai laikas, kuomet gamtoje galima aptikti daugiausiai gėrybių, kurių verta prisirinkti su kaupu. Vienos iš tokių gėrybių yra vaistažolės, padedančios ne tik išvalyti iš žmogaus organizmo parazitus, tačiau taip pat suteikti naudingų medžiagų ir sustiprinti save žiemai. Šįkart savo išmintimi apie tai, kokių žolelių verta prisirinkti šiuo laiku, su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo sertifikuota žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė.

Visų laukinių paukščių rūšys Lietuvoje yra saugomos pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Įstatymas numato, kad bet kokie veiksmai, susiję su paukščių lizdų ardymu, perkėlimu ar niokojimu, yra griežtai draudžiami.  Nuo liepos 1 dienos iki kovo 14 dienos norint panaikinti ar perkelti paukščių lizdus, būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo lizdo ardymui suteikimo.

Jei norite turėti gražų gėlyną, bet manote, kad auginti gražias gėles yra vargas, pasinaudokite karališkojo sodininko Jacko Stokeso patarimu, kuris atskleidė, kokie nereikalaujantys daug priežiūros augalai gali pagyvinti jūsų gėlyną ar sodą prie kotedžo. Tad kokias nereiklias gėles sodinti sode? Nereiklios gėlės sodui Raganė Karališkasis sodininkas rekomenduoja šį augalą tiek įspūdingiems gėlynams kurti, tiek gražiam sodui. Labai gerai žydi, taip pat greitai „apipina“ tvoras ir sienas.

Kulinarinių atradimų ir kelionių projektas „Maisto kelias. Miestų receptai“ tęsia savo nuotykius. Jau rytoj TV3 žiniasklaidos grupės laidos herojai Vaida Poderytė-Bernatavičė, Martynas Lavickas ir Tadas Paplauskas leisis į dar vieną gastronominę kelionę. Šįkart juos maršrutas nuves į vieną mėgstamiausių lietuvių kurortų – Birštoną, kur jie ieškos ne tik išskirtinių skonių, bet ir kultūrinių atradimų. O viena vieta, pasirodo, čia ypatinga ir Vaidos šeimai.

Viena Lietuvoje auganti česnakų rūšis yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir aptinkama nedaugelyje šalies kampelių. Vienas tokių – Rambyno regioniniame parke, Bitėnų apylinkėse. Tai – kampuotasis česnakas (lot. Allium angulosum), apie kurį daugiau socialiniame tinkle „Facebook“ aprašė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Liepos 27-oji – ypatinga diena Ukmergės mieste gyvenančiam Kaziui Gleizniui. Tą dieną vyrui sukako 100 metų. Šia proga šiandien sukaktuvininką aplankė ir su įspūdingu jubiliejumi pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Lietuvos Respublikos Seimo narė Indrė Kižienė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė.

Klimato kaita ir kasmet kylanti temperatūra gėlių auginimą sklypuose, gėlynuose paverčia tikru iššūkiu. Daugelis neturi galimybės kasdien pasirūpinti augalų laistymu, kai to prireikia, tad vienintelė išeitis – pritaikyti gėlynus prie gamtos pokyčių ir sodinti augalus, kurie gali atlaikyti nebūtinai kasmetinę, bet kartas nuo karto ištinkančią sausrą.