atlyginimai

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. pirmąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 683 eurai neatskaičius mokesčių ir, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 0,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 387,2 euro ir per ketvirtį sumažėjo 1,3 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 295,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 27 eurais.

Registrų centre paskelbtoje viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad devyni jos vadovai iš mokesčių mokėtojų pinigų gavo algas, priedus ir kitas išmokas, siekiančias ar viršijančias šalies vadovų algas. O nuo šių metų pradžios transliuotojo vadovybė uždirba dar daugiau.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba skelbia, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 9,9 proc., Latvijoje – 9,5 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Nemažai verslininkų nuolat skundžiasi, kad trūksta darbuotojų. Tačiau mokėti jiems didesnes algas ar rūpintis visomis socialinėmis garantijomis neskuba. Vežėjai nenori daugiau savo pelno ar pajamų pasidalyti su jiems sunkiai dirbančiais vairuotojais, kurie esą niekaip prie verslo plėtros neprisideda. Bent jau taip įsitikinęs asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.

Didžiausias algas mokančiose šalies įmonėse moterys dažniausiai uždirba mažiau nei vyrai. Tačiau yra ir išimčių: keliose įmonėse, kurioms vadovauja moterys, jos gali pasigirti kiek didesnėmis algomis. Tai rodo nuo šiol „Sodros“ skelbiami duomenys apie vidutinius atlyginimus pagal lytį. Tiksliau, vyrų ir moterų darbo užmokesčiai pradėti skelbti tų įmonių, kuriose darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai.

Šią savaitę „Sodra“ paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį 11 proc. didėjo atlyginimai. Tačiau pandemija augino ne tik atlyginimus, bet ir pajamų nelygybę: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir uždirbdavo daugiau, o mažiau uždirbančių asmenų atlyginimų augimas matyti nežymus. Tam spręsti prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams per mėnesį papildomai suteikti 10 eurų į rankas.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau uždirbantys mažiausiai realiai to nepajuto – labiausiai augo ir taip didesnės algos. Taigi, darbuotojų atstovai teigia, kad nuo kitų metų minimumas turėtų kilti iki 750 eurų. Vis dėlto darbdaviai ir ekonomistai įspėja apie pavojus.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Gitano Nausėdos pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio pataisoms. Jomis siūloma didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gaunantiems mažiausias algas pinigų kiekis į rankas padidėtų iki 10 eurų per mėnesį. Už pateiktą įstatymo projektą balsavo 74 Seimo narių, 4 buvo prieš, o susilaikė 35. Dabar jį svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį visi parlamentarai turės balsuoti dar bent du kartus.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Nepaisant besitęsiančios pademijos ir buvusių suvaržymų, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau išaugo ir pajamų nelygybė: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir taip jų gauna daugiau, o uždirbantys mažiau turėjo tenkintis mažesniu atlyginimų augimu. Tai rodo antradienį paskelbtas „Sodros“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad didėjo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir dirbančių, socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičius.

Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams siūloma šiemet papildomai skirti beveik 75 mln. eurų. Vyriausybė penktadienį pritarė, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) iš valstybės biudžeto papildomai būtų skirta 48,5 mln. eurų, o dar 26,2 mln. eurų – iš sveikatos priežiūros paslaugoms anksčiau numatytų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, PSDF biudžete darbo užmokesčiui didinti buvo numatyta 45,6 mln. eurų.

Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra, teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

Rusijos biatlonininkė Margarita Vasiljeva jautriai sureagavo išvydusi, ką jai už darbą moka valstybė. Moteris apsiverkė savo instagrame ir retoriškai paklausė, gal jai reiktų eiti tiesiog dirbti ką nors, o ne sportuoti? Žymi Rusijos sportininkė, pasaulio čempionato nugalėtoja, pasiskundė sekėjams savo gaunamu 10 tūkst. rublių (apie 111 eurų) atlyginimu. „Kuomet sužinojau, kad gaunu 10 tūkst.

Prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros – seniai girdėtas didžiulis triukšmas. Šimto automobilių su įjungtais garsiniais signalais kolona iš Druskininkų atvažiavę sanatorijos „Belarus“ darbuotojai reikalavo darbo ir algų. Lukašenkos administracijos valdybai priklausančią sanatoriją paralyžiavo režimui paskelbtos sankcijos, tačiau nukentėjo ne diktatorius, o lietuviai darbuotojai.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Šiemet tikslinant biudžetą papildomų lėšų bus skirta su COVID-19 dirbančių medikų algų priedams, atlyginimų didinimas visiems medicinos darbuotojams atidedamas vėlesniam laikui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte.

Medikų profsąjungos piktinasi nesulaukusios žadėto algų didinimo, kuris buvo numatytas prieš trejus metus tarp profsąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, tačiau ministerija teigia, kad klausimui spręsti prireiks naujų derybų, pirmadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Anot profsąjungų atstovų, medikų ir ministerijos susitarimas galioja iki šių metų pabaigos, o algos turėjo kilti 9 proc.

Žemės ūkyje prasidėjęs darbymetis neretam ūkininkui ar žemės ūkio įmonei kelia galvos skausmą – trūksta darbuotojų, norinčių ir galinčių dirbti. Neretai ūkininkui rasti vietinių ar Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių kvalifikuotų darbuotojų yra sudėtinga, todėl jų dairomasi užsienyje, praneša Žemės ūkio ministerija. Tačiau čia ir susiduriama su keblumais dėl, kaip teigia žemdirbiai, ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų.

Minint Tarptautinę darbo dieną profsąjungos Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų šeštadienį surengė pikniką.   Šalia iškabintuose plakatuose buvo skelbiami tekstai, kodėl į profsąjungų renginį negali ateiti įvairių profesijų žmonės, pavyzdžiui, balerina nepasirodė, nes jai reikia išvežioti maistą, troleibuso vairuotoja nespėja, kadangi po darbo dar reikia užtrukti dezinfekuojant vairuotą troleibusą, o valytojas – kad gavo sutvarkyti papildomą plotą.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Nepaisant to, kad Lietuvoje tęsiasi koronaviruso pandemija ir daugelis verslų patiria didesnių ar mažesnių sunkumų, iki šiol nebuvo fiksuota tiek daug bendrovių, kurių mokėtas darbo užmokesčio vidurkis būtų penkiaženklis. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie kovo mėnesį Lietuvoje mokėtas algas. Nuo šių duomenų skelbimo pradžios tai yra didžiausias skaičius įmonių, kuriose fiksuotas darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų.

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos Jonavos azoto trąšų bei chemijos produktų gamintojos „Achema“ profesinei sąjungai reikalaujant pasirašyti kolektyvinę sutartį, pastarosios vadovas sako, kad tai nebūtina – įmonėje nuo 2019 metų galioja lojalumo ir papildomų naudų darbuotojams programa, suteikianti tas pačias sąlygas ir lengvatas, kaip ir ankstesnė kolektyvinė sutartis.

Kitaip nei darbuotojų atstovai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Seime registruotas įstatymų pataisas, siekiant uždrausti pilnai grynųjų pinigų naudojimą Lietuvoje, vertina kaip nesusipratimą ir mano, kad toks žingsnis būtų didžiulė klaida, nes mūsų šalies infrastruktūra dar nėra tam visiškai pasiruošusi.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje šiemet vasarį buvo realiai (įvertinus infliaciją) 2,0 proc. didesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Metinis atlyginimas realus augimas sausį-vasarį – 1,6 procento. Šie išankstiniai „Rosstat“ duomenys atspindi atlyginimų dinamiką šalies didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko siūlymą, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos būtų mokamos tik pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Darbo užmokestis grynaisiais labiausiai paplitęs transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai yra patys problemiškiausi sektoriai, kur daugiausiai šešėlio ir darbuotojų išnaudojimo faktų.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Jonavos azoto trąšų bei chemijos produkcijos gamintojos „Achema“ darbuotojai antradienį susirinko į protesto akciją, kurioje reikalavo didinti atlyginimus. Tuo metu bendrovės vadovas akciją pavadino chuliganišku elgesiu. Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, darbuotojai prašė, kad atlyginimai kasmet būtų indeksuojami, be to, jie siūlė kelti algas 4-6 proc., tačiau bendrovė atsisakė.

Vidutinis darbo užmokestis „Maximos LT“ darbuotojams šių metų kovą buvo dešimtadaliu didesnis nei vasarį ir prieš mokesčius siekė 1174 eurai, arba maždaug 771 euras į rankas. Praėjusį mėnesį beveik 70 proc. prekybos tinklo darbuotojų buvo išmokėtos skatinamosios premijos, skelbia bendrovė. Prekybos tinklas skelbia, kad vien parduotuvių darbuotojų vidutinis kovo mėnesio atlygis buvo 1071 euras iki mokesčių, arba apie 712 eurų į rankas.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Šią vasarą 40 studentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus atlikti praktiką viename iš banko skyrių. Projektas vyks du mėnesius, o jo metu praktikantams bus mokamas 700 eurų bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimas, praneša „Luminor“ bankas.   Panašus projektas šiemet vyks antrą kartą. 2019 metais programoje dalyvavo 19 studentų, o 4 iš jų banke dirba iki šiol. Apmokama vasaros praktika skirta pirmo – ketvirto kurso studentams, ir tiems, kurie studijas baigė neseniai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. Atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.

Prekybos tinklai naujų darbuotojų ieško nuolat. Vieniems trūksta kelių dešimčių, o kitiems ir kelių šimtų naujų darbuotojų. Dėl jų prekybos tinklai konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir papildomomis naudomis – sveikatos draudimu, nemokamų apgyvendinimu, transportu ar pietumis.  Vis tik prekybos tinklų atstovai tikina, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja geras atlyginimas. O jis – ne visada siekia ir algų vidurkį Lietuvoje.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Baltarusijoje vasarį buvo 1277 rubliai (411 eurų), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Per mėnesį atlyginimai šalyje sumažėjo 1,0 proc., o per pastaruosius du mėnesius – 13,4 procento. Skaičiuojant eurais, vidutinis atlyginimas Baltarusijoje praėjusį mėnesį buvo kiek mažesnis nei prieš nacionalinės valiutos devalvavimą 2011 metais.

Nepaisant to, kad Lietuvoje, panašu, atėjo trečioji koronaviruso banga ir dėl karantino ribojimų daugybė įmonių negali normaliai veikti, tai netrukdo kai kuriems verslams mokėti darbuotojams didžiules algas. Praėjusį mėnesį buvo bent 23 įmonės, kuriose darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Pats didžiausias darbo užmokesčio vidurkis – daugiau kaip 48 tūkst.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis neslepia, kad verslas yra verslas, tad atsiradus geram pasiūlymui, su ilgai kurtu prekybos tinklu atsisveikinti jam nebūtų liūdna. Tačiau kol kas jis to nežada daryti, bet ruošiasi pokyčiams ir iššūkiams. Anot verslininko, į Lietuvą ateinant naujam prekybos tinklui, visi konkurentai turės kažko imtis, tikėtina, kad daugelis mažins kainas.

Lietuvos ūkininkų atstovai tikina, kad jiems susirasti darbuotojų sunku, ypač sezoniniams darbams. Tad prašo valdžios leisti darbuotojus įsivežti iš užsienio supaprastinta tvarka. Vis dėlto įdarbinimo specialistai teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia. Užsieniečiai esą ir dabar įdarbinami greitai ir paprastai.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Nors Lietuvoje moterų algos ir pensijos mažesnės, TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovės teigė, kad mūsų šalyje daugiau dirba moterų negu vyrų.  Lietuvoje moterų atlyginimai finansiniame sektoriuje 36 proc. yra mažesni negu vyrų. Finansų analitikė Milda Dargužaitė teigė, kad yra atlikti specialūs tyrimai, kurie paaiškina šį skirtumą.

Skaičiuojama, kad Vilniuje ir Taline jau keletą metų pastoviai auga vidutiniai atlyginimai „į rankas“. Be to, naujausiais duomenimis, vidutiniu atlyginimu „į rankas“ Vilnius jau lenkia ir Maskvą. Tuo metu Rygoje situacija prastesnė – vidutiniai atlyginimai nekyla, o kaimynų sostinę jau lenkia ne vienas Lietuvos didmiestis.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Nepaisant pandemijos ir įvairių su ja susijusių ribojimų, Lietuvoje yra ne viena įmonė, darbuotojams mokanti penkiaženkles sumas. Bent 14 jų už praėjusį mėnesį išmokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti sausio mėnesio duomenys apie išmokamo darbo užmokesčio vidurkius. Didžiausią algų vidurkį sausį fiksavo Kaune registruota bendrovė „Gurtam“. Jos darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką įmonės, mokėsiančios atlyginimus grynaisiais, turės tai deklaruoti „Sodrai“, sako socialinės apaugos ir darbo viceministras. Vytautas Šilinskas žada, kad teisės aktai dėl tokių įpareigojimų darbdaviams turėtų būti priimti netrukus.