atlyginimai

Nuo šių metų pradžios padidintas darbo užmokesčio fondas, iš kurio mokami atlyginimai socialinės srities darbuotojams. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidintas 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų.

Lietuvos vakarus niokoja galinga audra ir uraganinis vėjas. Pajūryje bangos plauna smėlį, gadina infrastruktūrą. Ukrainos krizėje lyderystės pradėjo imtis britai. Žada į Europą atsiųsti savo karių ir ginkluotės. O Rusijai siūlys naujas sankcijas? Lietuvos bankas prognozuoja šiųmetį atlyginimų kilimą. Kokius darbus dirbantys tautiečiai labiausiai pajus? Nuo naujųjų atlyginimus griežtai pervedant tik į banko sąskaitas, mažų miestelių gyventojai neturi kur išsigryninti pinigų.

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys šalies įmonių darbuotojams pažėrė didžiulių atlyginimų. Už praėjusį gruodžio mėnesį virš 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkį išmokėjusių įmonių Lietuvoje buvo suskaičiuota 60. Ankstesnių metų gruodį tokių įmonių buvo tik 44. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės gruodžio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

„Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje trečiadienį tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės konflikto nebuvo, vyko įprastas susitikimas, teigia bendrovės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė. „Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Į sąrašą pateko septyniolika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų ir pasiekė net 50 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės lapkričio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, kuriomis nuo sausio dešimtadaliu padidintos pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento. Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo mažiau nei Latvijoje, bet daugiau nei Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Latvijoje trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 10,4 proc., Lietuvoje – 9,9 proc., Estijoje – 7,8 procento.

Didžiausius atlyginimus mažmeninės prekybos sektoriuje šalyje mokantis prekybos tinklas „Lidl“ nuo Naujųjų metų dar labiau padidins atlyginimų biudžetą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. visiems įmonės darbuotojams atlyginimai didės nuo 5 iki 15 proc. Iš viso „Lidl Lietuva“ algų biudžeto didinimui nuo kitų metų pradžios iki 2022 finansinių metų pabaigos papildomai skirs 9 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei didinti atlyginimus valstybės įmonių vadovams, pirmadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Matome, kad skirtingų įstaigų ir įmonių vadovai gauna skirtingus atlygius ir nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už pozicijos ar vietos užėmimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį 168,9 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį ketvirtį sudarė 90 proc., o išmokėtas (neto) – 90,9 proc. vyrų algos.

Seimas nusprendė 4 eurais (iki 181 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Santaros klinikų darbuotojai be teismo laimėjo kovą dėl nesumokėtų padidintų algų – gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui klinikos sumokėjo apie 8 mln. eurų. Šią sumą sudaro nesumokėtos padidintos algos ir delspinigiai nuo sausio iki rugsėjo. „Šiai dienai yra viskas atsiskaityta iki paskutinio cento“, – BNS trečiadienį sakė medicinos biologas genetikas Santaros klinikų jungtinės profesinės sąjungos atstovas Vaidas Dirsė.

Gintaru prekiaujanti įmonė įtariama algas darbuotojams mokėjusi vokeliuose ir vengusi mokėti mokesčius.   Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė atliekanti didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos nelegalios prekybos gintaru ir jo produktais.

Jei ne pandemija, lietuviai pagaliau pasijustų skandinavų kailyje. Gyvenimas gerėja, algos auga, o atvykėliai pigiai nudirba juodžiausius darbus, kurių nenori dirbti lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imigrantų išnaudojimas ir algų dempingavimas. Lietuviai tikina, kad kai kurie darbdaviai mieliau samdo imigrantus, kurie aria viršvalandžius be skundų ir priekaištų. Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvoje kas mėnesį auga prekių ir paslaugų kainos. Auga ir atlyginimai, tačiau, anot darbdavių, gyventojai vietoje jų renkasi nedarbo išmokas ir dirbti nenori. Vis dėlto sociologai ir ekonomistai su tuo nesutinka. Pasak jų, nedarbo išmokos Lietuvoje yra per mažos. Tačiau jų mokėjimo tvarką esą keisti reikėtų.

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ reikšmingai didina bazinį atlyginimą visiems prekių surinkėjams ir kurjeriams. Kurjeriams jis augs 24 proc., prekių surinkėjams – 18 proc. Pasak „Barboros“ vadovo Andriaus Jurgelevičiaus, situacija darbo rinkoje yra itin įtempta, todėl įmonė nusprendė papildomai investuoti tiek į esamų darbuotojų išlaikymą, tiek į naujokų pritraukimą, rašoma pranešime spaudai.

Notarų paslaugų įkainius apibrėžiančiuose teisės aktuose trūksta objektyvių rodiklių, kuriais vadovaujantis nustatomas notarų atlyginimas, teigia antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT vertinimu, nei Notariato įstatyme, nei įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra reglamentuoti objektyvūs rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar įkainių sąraše nustatytas notarų atlyginimo dydis užtikrina privalomų garantuoti reikalavimų įgyvendinimą.

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais, kaip ir anksčiau, planuojamas subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. „Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – sakė sveikatos ministras Arūnas Dulkys, parlamentarams pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo kitų metų padidino minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalų valandinį atlygį. 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.  Tiesa, jeigu dar bus pakeistas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis arba jeigu darbuotojas papildomai kaupia pensiją II pakopos fonde, MMA suma į rankas gali kiek skirtis.

Nuo kitų metų pradžios daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai padidės. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus padidintas pareiginės algos bazinis dydis. Pagal įstatymo projektą, kuriam dar turės pritarti Seimas, pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 4 eurais – nuo dabartinių 177 eurų iki 181 euro.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo bus galutinai įtvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis nuo 2022 m. pradžios. Nutarimo projektu siūloma kitais metais taikyti 730 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų minimumo (didinama 88 eurais, arba apie 13,7 proc.) ir 4,47 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoje dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,54 euro, arba apie 13,7 proc.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją. Jis teigė, kad papildomų lėšų numatyta praktiškai viskam, o medikų atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad bendrai žadamas 8 proc. PSDF augimas. Anot ministro, gera žinia ta, kad jau sutvarkyti sprendimai dėl PSDF rezervo.

Dar vienų COVID-19 pandemijos metų akivaizdoje didieji prekybos tinklai skaičiuoja ženklų darbuotojų trūkumą. Vien didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“ į savo gretas priimtų daugiau nei 400 darbuotojų, o „Iki“ kolektyvas – 350. Norėdamos pritraukti daugiau žmonių įmonės žada kelti ne tik atlyginimus, bet ir investuoti „į bendros atmosferos kūrimą“.  Prekybininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų, kritikuoja dabart...

„Sodra“ skelbia, kad kylančius atlyginimus turėjo pajusti kas antras dirbantis. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo beveik 130 eurų ir priartėjo prie 1000. Visgi, pagal šį rodiklį Vakarų Europa mus lenkia daugiau nei du kartus. O apie kokį atlyginimą svajoja žmonės ir ar jaučia, kad pilnėja piniginės? Štai, ką jie sako: „Ne, man nedidėjo atlyginimas.“ „Maksimum 6 proc. Tai yra žiauriai, žiauriai mažas dalykas.“  „Ne.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus.  100 eurų – tiek kitąmet didės mažiausi uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, rašoma ministerijos pranešime. Ne vienerius metus viešajam sektoriui sudėtinga pritraukti kvalifikuotų specialistų. Labai svarbu, kad pajamos augtų ir jiems.

Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau didesnis vidurkis neparodo, kad vieniems atlyginimai augo itin sparčiai, o kitiems visai nepasikeitė arba neviršijo kainų augimo. Tokių darbuotojų yra daugiau kaip trečdalis. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.

Daugelio biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai apskaičiuojami įstatyme nustatytą koeficientą dauginant iš kasmet tvirtinamo pareiginės algos bazinio dydžio. Nuo kitų metų šį dydį padidinti 4 eurais. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, karių tarnybinius atlyginimus ir kt. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis nustatytas įstatymu ir yra 177 eurai.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusios Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė teigia, kad vyksta derybos dėl apmokėjimo sustabdyto amoniako cecho darbuotojams. „Darbuotojai apie tokį gamybos stabdymą išgirdo, berods, praėjusią savaitę, informaciją teikė vadovai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė sparčiau nei planavo anksčiau didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Kadangi dalis įmokų ir išmokų yra susijusios su ja, atitinkamai didės ir gyventojų mokėtinos ar gautinos sumos. Šiuo metu MMA, kuri gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, yra 642 eurai neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 468 eurus. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo kitų metų siūlys MMA didinti iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12 proc., Latvijoje – 10,2 proc., Estijoje – 7,3 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų pradžios didinti 88 eurais – iki 730 eurų, BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Internetinė parduotuvė „Barbora“ praneša keičianti naujokų atlygio politiką bandomuoju laikotarpiu prekių surinkėjams ir kurjeriams. Naujokams sudarys tokias pat galimybes užsidirbti kaip ir dirbantiems ilgesnį laiką – taikys vienodą bazinį atlyginimą nuo pirmųjų darbo dienų, informuoja bendrovė. Šiuo metu įmonė ieško apie 200 kurjerių ir prekių surinkėjų – daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje gegužę buvo 56,17 tūkst. rublių (645 eurai), o vidutinė išmokėta senatvės pensija birželį – 15,82 tūkst. rublių (182 eurai), rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Vidutinis atlyginimas atspindi jo dydį didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Įvertinus infliaciją, vidutinis atlyginimas šalyje per metus padidėjo 3,3 proc., tuo tarpu vidutinė pensija – sumažėjo 0,1 procento.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis draudžiama darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Už tokias pataisas balsavo 82 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 24 susilaikė.

Seimas linkęs įteisinti, kad nuo 2022 metų sausio darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos būtų mokamos ne grynaisiais, o pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Išimtį siūloma taikyti tik jūrininkams.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms: už balsavo 77, prieš – 9, o susilaikė 32 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl jų vyks dar birželį.