atlyginimai

Karantino metu restoranų verslas patyrė krizę. Sušvelninus karantiną, nemažai maitinimo įstaigų darbą atnaujino. Tačiau ne visi darbdaviai atsiskaitė su darbuotojais. Picerijų tinklo „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia atlyginimų už kovą ir balandį. Netekę kantrybės jie kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją. Į portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad negavo atlyginimų už kovą ir balandį.

Nors valstybės vadovų atlyginimai keletą kartų lenkia vidutinio tautiečio algą, trys svarbiausi Lietuvos politiniai asmenys neuždirba tiek, kiek kai kurių šalies institucijų ir įmonių vadovai. Jų algalapiuose įrašyti skaičiai viršija šešis, aštuonis ar net dešimt tūkstančių. Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. pirmą ketvirtį „ant popieriaus“ uždirba 9 680 eurų.

Nors nuo šiandien karantinas dar labiau atlaisvėja ir odontologai, vaikų darželių auklėtojai, grožio procedūrų specialistai grįžta į darbus, vis garsiau prabylama apie padidėjusį bedarbių skaičių. Prognozės neguodžiančios – nedarbas gali padidėti dvigubai. Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene. Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) šiandien Seimui pateikus Vidaus tarnybos statuto pataisas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai teigia, kad Seimui pateiktos naujosios nuostatos nebuvo galutinai suderintos su socialiniais partneriais ir pareigūnų bendruomene. Anot NPPSS, pateiktose pataisose yra nuostatų, kurioms profesinės sąjungos pritarti negali,  rašoma  Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pranešime spaudai.

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip iš jos išbristi. Viena iš siūlomų priemonių mažinti – gyventojų pajamų mokestį. Tačiau specialistai dėl šio siūlymo nesutaria. Ekonomistai abejoja priemonės efektyvumu, o verslo atstovai tikina, kad mokesčio mažinimas išspręstų ir algų kėlimo klausimą. Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc.

Pradėjus švelninti karantiną restoranai ir kavinės ėmėsi atnaujinti veiklą. Jie kviečia darbuotojus iš prastovų, kad šie pradėtų dirbti. Tačiau picerijų „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia vėluojančių algų, todėl paskelbė darbdaviui ultimatumą. Jie į darbą negrįš tol, kol nebus sumokėti atlyginimai.

Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.

Dėl karantino uždarius daugelį verslų, maisto prekių parduotuvės buvo likę viena iš nedaugelio vietų, kuriose leista lankytis. Dėl padidėjusio pirkėjų srauto ir darbo apimčių prekybos įmonės žadėjo didinti algas ir samdyti daugiau darbuotojų. Tačiau oficialūs duomenys neduoda vienareikšmio atsakymo, ar visi laikėsi pažadų. Savaitės pradžioje „Sodra“ paskelbė informaciją apie kiekvienos darbovietės išmokėtų algų vidurkį ir turimų darbuotojų skaičių.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario Aurelijaus Verygos ir kitų Seimo narių pateiktiems įstatymų pakeitimams, kurie leis nuo balandžio 1 dienos padidinti gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo užmokestį 15 procentų. Tai padės užtikrinti tolygų visų sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo augimą. Numatyta, kad iki šių metų pabaigos gydytojų rezidentų algoms kelti bus skirta daugiau nei 3 mln. eurų.

NBA ir lygos žaidėjų asociacija pasiekė susitarimą dėl algų mažinimo, skelbia Adrianas Wojnarowski iš ESPN. Pranešama, kad žaidėjų atlygiai mažės 25 procentais nuo gegužės 15 d. Gegužės 1 d. krepšininkai dar gaus pilną atlyginimą. Susitarime numatytas augantis atlyginimų mažėjimas, jeigu situacija pasaulyje nesikeis ir sezonas nebus pratęstas.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ antradienį pareiškė atleidžianti 1 tūkst. darbuotojų ir mažinanti atlyginimus likusiems darbuotojams. „Nepaisant visų mūsų pastangų, įmonė priėmė sunkų sprendimą atleisti 1 tūkst. darbuotojų, kurie sudaro 19 proc. darbo jėgos“, – teigiama Budapešte įsikūrusios vežėjos pranešime.

Formulės 1 sezonas, kaip ir kitų sportų čempionatai bei sezonai, dėl pasaulį siaubiančio koronaviruso pandemijos yra sustabdytas. Vis dėlto, kol sezonas sustabdytas, gerbėjai dar tikrai turi ką veikti. Italų leidinys „Auto Sprint“ paviešino Formulės 1 vairuotojų metinius atlyginimus. Akivaizdžiu lyderiu tiek trasoje, tiek pagal pinigus, Formulės 1 pastaruosius maždaug penkerius metus išlieka britas Lewisas Hamiltonas. Jo sąskaitą kasmet papildo 40 mln. dolerių.

Karantino metu padidėjus darbo krūviui ir sveikatos rizikai, prie dvejų prekybų tinklų, praėjusią savaitę pranešusių apie priedus darbuotojams, prisijungė ir „Maxima“ bei „Rimi“.  „Maxima“ darbuotojams už kovo mėnesį išmokės virš 1,5 mln. eurų priedų, iš jų 0,9 mln. eurų –  papildomi priedai už darbą karantino sąlygomis, pranešė įmonė. Priedai sudarys apie 13 proc. darbuotojų užmokesčio.

Dėl koronaviruso pandemijos Eurolygos vadovai susimažins savo atlyginimus ketvirtadaliu, skelbia Serbijos žiniasklaida. Tvyrant neaiškumui, kada ir ar apskritai šis Eurolygos sezonas prasitęs, vadovai ėmėsi pirmųjų finansinių sprendimų. Vadovai atlyginimą susimažins nepaisant to, sezonas prasitęs ar ne. Neseniai panašų sprendimą priėmė NBA lyga, susimažinusi atlyginimus 20 proc.

Prasidėjus karantinui valdžia ėmėsi priemonių, kuriomis skatino verslus išlaikyti darbuotojus. Tačiau tai nepadėjo. Darbuotojai ne tik negauna algų, bet ir yra verčiami rašyti prašymus išeiti iš darbo. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Toma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad picerijų tinklas „Čili pica“ nesumokėjo algos už pusę vasario mėnesio, dalies už kovą ir verčia pasirašyti prašymą išeiti iš darbo.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

„Barcelona“ ekipoje - maišto nuotaikos. Šios savaitės pradžioje buvo pranešta, kad koronaviruso krizės metu „La Liga“ klubo žaidėjai sutiko susimažinti atlyginimus, tačiau dabar leidinys AS informuoja apie futbolininkų persigalvojimą. Anot spaudos, „Barcelona“ svarstė pritaikyti ERTE taisyklę, kai dėl ypatingų atvejų nevykstant rungtynėms atletams yra nemokama 70 proc. atlyginimo.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Dvejus metus geriausią reputaciją tarp šalies gyventojų pelnęs mažų kainų vaistinių tinklas „Camelia“ didina vaistininkų atlyginimų biudžetą. Nuo kovo 1 d. vaistininkų atlyginimų fondas didėja 30 procentų. Keičiasi ir mokamų priedų už gerą ir produktyvų darbą sistema. Pastaroji nuo šiol bus palankesnė ir aiškesnė darbuotojui.  „Mūsų vaistinėse visoje Lietuvoje dirba per 700 farmacijos specialistų.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3,1 proc. Metinis atlyginimų augimas viršijo 8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,6 euro ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų. Praėjusiais metais bruto atlyginimai Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai augo 8,6 proc.

Sausį didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo kiek mažesni nei praėjusį gruodį. Tačiau įspūdingų penkiaženklių sumų netrūko. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – ir pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje, ir mažiau žinomos vietinės įmonės. „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis mokėtas Alytaus bendrovei „Marisa“. Jis viršijo 19,4 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojų darbo užmokestis yra vienas didžiausių viešojo transporto sektoriuje, o nuo šių metų balandžio mėnesio jis dar padidės, rašoma pranešime spaudai.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais. Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.

Europos Komisija paskelbė oficialias derybas dėl vienodo minimalios algos nustatymo visose ES šalyse. Koks tai galėtų būti susitarimas ir kaip jis paveiktų minimalią algą Lietuvoje? Kokios įtakos tai turėtų gyventojų kišenei ir verslui? Diskusijoje apie tai – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visai neseniai pasirodė atlyginimų tyrimo rezultatai, kurie rodo įvairias rinkos tendencijas. Buvo stebima, kiek per penkerius metus kito įvairių profesijų atlyginimai. Pasirodo, kad tendencijos nekinta ir mažiausius atlyginimus gauna nekvalifikuota darbo jėga.  Kokiose srityse sparčiausiai kilo atlyginimai per pastarąjį penkmetį TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniuje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 metų vasarą savo darbuotojams mokėjo atlyginimus vokeliuose.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo vasario mėn. 1 d. didės 12 proc., rašoma bendrovės pranešime. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų.  Pvz.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuva susidūrė su ekonomikos iššūkiais, tačiau neblogai su jais susidorojo. O praėjusieji metai daugelyje ekonomikos sričių apskritai laikomi ko gero geriausiais.   Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.

Antradienį Europos Komisija paskelbė oficialias konsultacijas dėl kai kurių minimalių socialinių garantijų ir būtinų pokyčių visose bendrijos šalyse. Tą pačią dieną, be kita ko, pradėtos ir derybos su socialiniais partneriais, t.y. profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais, dėl sąžiningos minimalios algos darbuotojams visoje ES.

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos. Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.

Paskutiniame šių metų plenariniame posėdyje Seimas nustatė darbo užmokesčio koeficientus merams ir vicemeras. Jeigu to nebūtų spėta padaryti, sausį būtų kilę problemų savivaldybių vadovams mokėti atlyginimus, nes Konstitucinis Teismas dabartinę merų ir vicemerų algų skaičiavimo tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Šis teismo sprendimas įsigalios sausio 2 dieną, o jam įsigaliojus, Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas nustoja veikti.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ nuo kovo 1-osios žada didinti atlyginimų biudžetą. Visų parduotuvių darbuotojų algos didės iki 10 proc., teigiama įmonės pranešime. Nuo naujų įmonės finansinių metų pradžios taip pat didės ir motyvacinis priedas, kurį gauna parduotuvių bei logistikos centro Kaune darbuotojai.  Nuo kovo 1 d. šio tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimai visoje Lietuvoje padidės iki 10 proc.

Kultūros darbuotojų algų didinimui Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete siūlo papildomai numatyti 6,4 mln. eurų. Kaip teigia Kultūros ministerija, be jau spalį pirminiame projekte numatytų papildomų 7,7 mln. eurų skyrus šią sumą patobulintame biudžeto projekte, nuo sausio 1-osios ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 10 procentų. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 1,12 mln.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių vairuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. Pardavėjai skundžiasi ilgomis darbo valandomis, pertraukėlių stoka, melaginga darbo laiko apskaita. Portalo tv3.lt redakcija gavo anoniminį laišką. Jame, sprendžiant iš viso turinio, prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ darbuotoja skundžiasi itin prastomis darbo sąlygomis.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pranešė ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotose derybose dėl kitų metų biudžeto pozicijos nekeisianti bei besiruošianti streikui. „Liepos mėnesį derėjomės su ŠMSM, pasirašėme abi puses tenkinantį kompromisinį susitarimą. Tačiau ministerija nesugeba užtikrinti sutarties vykdymo, todėl inicijuoja naujas derybas.

Viena didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Šios šalies institucijos nustatė, kad įmonė netinkamai apskaitė vairuotojų darbo laiką, galėjo nemokėti jiems sutarto atlyginimo, pažeisti kitas taisykles. Įmonė neneigia padarytų klaidų, bet žada pasitaisyti.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) laikosi medikų bendruomenei duoto pažado, tad šį rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis didėjo 11 proc., o slaugytojų – 10 proc., palyginus su 2019 metų I ketvirčiu. Tam tikslui buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktų gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti. Tačiau ministras kartu prašo kantrybės.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.