atlyginimai

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3,1 proc. Metinis atlyginimų augimas viršijo 8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,6 euro ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų. Praėjusiais metais bruto atlyginimai Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai augo 8,6 proc.

Sausį didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo kiek mažesni nei praėjusį gruodį. Tačiau įspūdingų penkiaženklių sumų netrūko. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – ir pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje, ir mažiau žinomos vietinės įmonės. „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis mokėtas Alytaus bendrovei „Marisa“. Jis viršijo 19,4 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojų darbo užmokestis yra vienas didžiausių viešojo transporto sektoriuje, o nuo šių metų balandžio mėnesio jis dar padidės, rašoma pranešime spaudai.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais. Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.

Europos Komisija paskelbė oficialias derybas dėl vienodo minimalios algos nustatymo visose ES šalyse. Koks tai galėtų būti susitarimas ir kaip jis paveiktų minimalią algą Lietuvoje? Kokios įtakos tai turėtų gyventojų kišenei ir verslui? Diskusijoje apie tai – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visai neseniai pasirodė atlyginimų tyrimo rezultatai, kurie rodo įvairias rinkos tendencijas. Buvo stebima, kiek per penkerius metus kito įvairių profesijų atlyginimai. Pasirodo, kad tendencijos nekinta ir mažiausius atlyginimus gauna nekvalifikuota darbo jėga.  Kokiose srityse sparčiausiai kilo atlyginimai per pastarąjį penkmetį TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniuje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 metų vasarą savo darbuotojams mokėjo atlyginimus vokeliuose.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo vasario mėn. 1 d. didės 12 proc., rašoma bendrovės pranešime. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų.  Pvz.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuva susidūrė su ekonomikos iššūkiais, tačiau neblogai su jais susidorojo. O praėjusieji metai daugelyje ekonomikos sričių apskritai laikomi ko gero geriausiais.   Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.

Antradienį Europos Komisija paskelbė oficialias konsultacijas dėl kai kurių minimalių socialinių garantijų ir būtinų pokyčių visose bendrijos šalyse. Tą pačią dieną, be kita ko, pradėtos ir derybos su socialiniais partneriais, t.y. profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais, dėl sąžiningos minimalios algos darbuotojams visoje ES.

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos. Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.

Paskutiniame šių metų plenariniame posėdyje Seimas nustatė darbo užmokesčio koeficientus merams ir vicemeras. Jeigu to nebūtų spėta padaryti, sausį būtų kilę problemų savivaldybių vadovams mokėti atlyginimus, nes Konstitucinis Teismas dabartinę merų ir vicemerų algų skaičiavimo tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Šis teismo sprendimas įsigalios sausio 2 dieną, o jam įsigaliojus, Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas nustoja veikti.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ nuo kovo 1-osios žada didinti atlyginimų biudžetą. Visų parduotuvių darbuotojų algos didės iki 10 proc., teigiama įmonės pranešime. Nuo naujų įmonės finansinių metų pradžios taip pat didės ir motyvacinis priedas, kurį gauna parduotuvių bei logistikos centro Kaune darbuotojai.  Nuo kovo 1 d. šio tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimai visoje Lietuvoje padidės iki 10 proc.

Kultūros darbuotojų algų didinimui Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete siūlo papildomai numatyti 6,4 mln. eurų. Kaip teigia Kultūros ministerija, be jau spalį pirminiame projekte numatytų papildomų 7,7 mln. eurų skyrus šią sumą patobulintame biudžeto projekte, nuo sausio 1-osios ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 10 procentų. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 1,12 mln.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių vairuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. Pardavėjai skundžiasi ilgomis darbo valandomis, pertraukėlių stoka, melaginga darbo laiko apskaita. Portalo tv3.lt redakcija gavo anoniminį laišką. Jame, sprendžiant iš viso turinio, prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ darbuotoja skundžiasi itin prastomis darbo sąlygomis.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pranešė ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotose derybose dėl kitų metų biudžeto pozicijos nekeisianti bei besiruošianti streikui. „Liepos mėnesį derėjomės su ŠMSM, pasirašėme abi puses tenkinantį kompromisinį susitarimą. Tačiau ministerija nesugeba užtikrinti sutarties vykdymo, todėl inicijuoja naujas derybas.

Viena didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Šios šalies institucijos nustatė, kad įmonė netinkamai apskaitė vairuotojų darbo laiką, galėjo nemokėti jiems sutarto atlyginimo, pažeisti kitas taisykles. Įmonė neneigia padarytų klaidų, bet žada pasitaisyti.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) laikosi medikų bendruomenei duoto pažado, tad šį rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis didėjo 11 proc., o slaugytojų – 10 proc., palyginus su 2019 metų I ketvirčiu. Tam tikslui buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktų gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti. Tačiau ministras kartu prašo kantrybės.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Praėjusį mėnesį dešimt įmonių savo darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris viršijo 10 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Dešimtuke galima rasti ne tik informacinių technologijų ar medicinos įmonių, bet ir žemės ūkio bendrovę. Pagal išmokėto darbo užmokesčio vidurkį rugsėjį pirmavo „Microsoft Lietuva“. Savo darbuotojams bendrovė mokėjo vidutinę 18,6 tūkst. eurų algą neatskaičius mokesčių.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Rugpjūčio mėnesį vos penki darbdaviai mokėjo algas, kurių vidurkis buvo penkiaženklis. Pagal šį rodiklį pirmoje vietoje atsidūrė mažai girdėta „Šiaulių komercija“, kurioje vidutiniškai išmokėta 18,4 tūkst. eurų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Interneto paieška neranda jokios šios įmonės svetainės. Tačiau sprendžiant iš registrų duomenų, ji įstaiga dar 1992 m. ir šiuo metu turėtų verstis nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu.

Labai gali būti, kad anksčiau negu pinigų prašantys mokytojai gerokai didesnių algų sulauks… premjeras ir ministrai. Ir kilti jos turėtų ne tiek ir mažai – maždaug po 300 eurų „į rankas“. Gerinti ministrų gyvenimą siūlo patys valdantieji valstiečiai, esą Vyriausybės nariai dabar savotiškai nuskriausti, nes jiems algų koeficientai nedidinti jau penkerius metus.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Nuo kitų metų pradžios turėtų keistis visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Pagal ją bus ne tik naujai skaičiuojamos pareiginės algos pastovioji ir kintamoji dalis, bet ir premijos, paskatinimai. Valdininkams bus galima gauti premiją, pvz., ir dėl Žolinės ar Visų šventųjų šventės ar bet kurio jubiliejaus.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Kalbos dėl mokytojų valandinio atlyginimo yra uždanga nuo realių problemų, teigia konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Mes galime pakelti valandinį atlyginimą 5, 15 procentų, tačiau jeigu 75 proc. Lietuvos mokytojai neturi viso etato... Jeigu nesugebam padaryt, kad žmonės turėtų pilną etatą, tai tu kelk tą valandinį, kiek tik nori – reali alga jiems didės labai minimaliai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

Jonas Valančiūnas yra daugiausiai uždirbantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas – artėjantį sezoną centro alga sieks 16 mln. JAV dolerių. Pagal šį rodiklį JV patenka tarp penkiolikos geriausiai apmokamų pasaulio čempionato Kinijoje žaidėjų. O kiek uždirba likę rinktinės nariai? Patikimi tv3.lt šaltiniai padėjo sudėlioti visos rinktinės žaidėjų ir trenerio Dainiaus Adomaičio atlyginimus ir pažvelgti, kiek „verta“ nacionalinė komanda.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Praėjusį mėnesį dešimtyje Lietuvos bendrovių mokėtų algų vidurkis beveik siekė 16 tūkst. eurų „ant popieriaus“. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis liepą fiksuotas verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovėje „M.M.M. Projektai“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 41 tūkst. eurų alga, neatskaičius mokesčių. Bendrovėje dirba 9 apdrausti darbuotojai.

Su pernai pabaigoje streikavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovu Andrium Navicku pirmadienį susitikęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia sieksiantis, kad valandinis mokytojų įkainis kasmet didėtų iki 10 procentų.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Vyriausybė pritaria sprendimui nuo kitų metų trimis eurais iki 176 eurų padidinti pareiginės algos bazinį dydį – nuo jo priklauso valstybės tarnautojų atlyginimas. Trečiadienį tam pritarė Ministrų kabinetas, galutinį žodį dar turės tarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, pareiginės algos didinimas palies visus valstybės tarnautojus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius ir politikus.

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.

Birželio mėnesį aštuonių iš dešimties didžiausias algas šalyje mokėjusių įmonių darbuotojai vidutiniškai uždirbo per 10 tūkst. eurų. Dešimtuko viršūnėje – pasaulinių Kinijos ir Japonijos įmonių atstovybės Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, birželio mėnesį didžiausias darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) mokėtas bendrovėje „Huawei Technologies Vilnius“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo po daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Jei jūsų alga kurį laiką nesikeitė, o kainos ir kitų atlyginimai kilo, tai reiškia, kad realiai jūs uždirbate mažiau. Siekiant pakeisti šią situaciją prieš dvejus metus Darbo kodekse buvo numatytas atlyginimų indeksavimas – tai yra didinimas arba mažinimas nustatyta tvarka. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip veikia ši naujovė. „Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos“, – taip prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują dokumentą.