atlyginimai

Ieškant darbo neretai didžiausią įtaką sprendimui sudaro įmonės mokamas atlyginimas. Ir nors atrodytų, kad dideles algas uždirba tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys darbuotojai, visgi ir profesinę mokyklą baigę specialistai gali užsitikrinti padorų atlyginimą.  Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant atlyginimų vidurkį, šiuo metu didžiausias atlyginimas siūlomas programinės įrangos inžinieriams.

Policininkų, pasieniečių ir ugniagesių darbo užmokesčiui didinti kitąmet papildomai numatyta beveik 10 mln. eurų, tačiau šių institucijų vadovai prašo dar dvigubai tiek, kad nors kiek priartėtų prie „Programos 1000“, kai mažiausias pareigūno darbo užmokestis į rankas siekia 1000 eurų. „Esame paskaičiavę, kad norint 2023 metais pasiekti vadinamąją „Programą 1000“, iki kurios dar mums, deja, yra pakankamai toli, kitąmet vien šiai eilutei reikėtų dar bemaž 12 mln.

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai. „Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst.

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Medikai baiminasi, kad dėl planuojamo mažesnio PSDF biudžeto augimo ne tik subliūkš didesnių algų pažadai, bet ir gydymo įstaigos naują tik beprasidedančią COVID-19 bangą vėl pasitiks nepasiruošusios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi ramina, kad žadėti įsipareigojimai yra vykdomi, o šiemet atlyginimo didinimas buvo net paankstintas. Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nuo 2021 m. pradžios bus padidinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai. Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis. Šiuo metu apie 130 tūkst.

Penktadienį, prasidėjus lokaliam karantinui Raseiniuose, vieni prekybos centrai vėl paskelbė apie priedų mokėjimą. Kiti tikino, kad per visą šį laikotarpį jų mokėjimų taip ir nenutraukė. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija siūlo darbuotojus skatinti ne tik pinigais, bet ir laisvesniu darbo grafiku.

Trečiadienį prie Vyriausybės mušdami būgnus profesinių sąjungų atstovai reikalavo skubiai didinti minimalią mėnesinę algą. Šūksniais, kad vergovės ir nepagarbos nebenori, protestuotojai ir profesinės sąjungos spaudžia Vyriausybę ją kelti 30-čia eurų į rankas, tačiau ministras kalba apie trečdaliu mažesnę sumą. Tuo metu darbdaviai minimalios algos kol kas kelti išvis nenori ir prašo palaukti bent rinkimų pabaigos. „Orus darbas – kaip oras balione.

Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę greičiau priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Trečiadienį jos planuoja mitinguoti prie Vyriausybės.  „Rytoj yra Vyriausybės posėdis ir jie galėjo prieš rinkimus priimti sprendimą. Iš esmės sprendimą reikėjo priimti dar birželio mėnesį, bet jis buvo atidėliojamas, ir vėl nebėra laiko“, – BNS sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Trišalei tarybai neradus bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo nuo kitų metų ją didinti 35 eurais (5,8 proc.) iki 642 eurų (iki mokesčių), o minimalų valandos atlygį – 0,21 euro (5,8 proc.) iki 3,93 euro. Pasak viceministrės Eglės Radišauskienės, siūlymas pateiktas atsižvelgiant į Lietuvos banko skaičiavimus. Anot jos, tikėtina, kad Vyriausybė MMA didinimą svarstys kitą savaitę.

Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad septyniems iš dešimties gyventojų atlyginimas šiemet kilo. Tačiau augimas buvo perpus mažesnis nei pernai. O štai viešajame sektoriuje – fiksuojamas įspūdingas atlyginimų šuolis. Skaičiuojama, kad per metus viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai išaugo 13 procentų. Tuo tarpu ekonomistai įspėja – atsipalaiduoti ir tikėtis sotesnio gyvenimo kitąmet dar per anksti. Koronaviruso sukelta krizė įsisuko ir į gyventojų kišenes.

Suskaičiuota, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų pernai siekė daugiau kaip 12 procentų. Pasak ekspertų, moterims sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje, mat jos vis dar yra diskriminuojamos dėl lyties priimant į darbą, mokama mažesnė alga nei vyrams. Maža to, gajūs ir stereotipai – esą moterys nesugebės suderinti darbo ir vaikų priežiūros. Darbdavių konfederacija atšauna, kad yra daugybė pavyzdžių, kai moterys ne tik dirba vyriškus darbus, bet ir uždirba daugiau nei vyrai.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Jau porą savaičių Baltarusijoje netyla protestai už laisvę ir demokratiją. Ekonomistas pastebi, kad Baltarusija viena skurdžiausių šalių visame regione. Tad jeigu neramumai šalyje dar tęsis ir žmonių laisvės bus toliau ribojamos atotrūkis nuo kaimyninių šalių tik didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu minimali alga Baltarusijoje 4 kartus mažesnė negu Lietuvoje.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Baltarusijoje jau penktą dieną vyksta protestai, nes žmonės nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, pagal kuriuos valstybės vadovu ir toliau liktų Aliaksandaras Lukašenka. Ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį ir į atlyginimų klausimą, anot jo A. Laukašenkos pažadais – niekas nebetiki.

Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus „į rankas“. Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.

Birželį įspūdingų atlyginimų Lietuvos įmonėse ir organizacijose netrūko. Didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo net 18 įmonių, o vienoje jų atlyginimų vidurkis siekė beveik 50 tūkst. eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Birželį didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, buvo didesnės nei 10 tūkst.

Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad tokie atvejai yra pavieniai, o per visą laikotarpį tebuvo skirta vos viena bauda. Ieškant darbo pasiūlymų populiariausiose Lietuvos darbo skelbimų portaluose, vis dar galima rasti įmonių, kurios nei tituliniame skelbimo puslapyje, nei aprašyme nenurodo tikslios atlyginimų dalies.

Šių metų pirmąjį pusmetį didžiausias Lietuvos darbdavys, prekybos tinklas „Maxima“, savo darbuotojams išmokėjo 5,7 mln. eurų skatinamųjų premijų, t. y. net 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Papildomi priedai vidutinį „Maxima“ darbuotojų atlygį šįmet jau kilstelėjo beveik dešimtadaliu, rašoma bendrovės išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Bendrovėje taikoma finansinė darbuotojų motyvavimo sistema sudaro galimybes daugiau užsidirbti.

Su koronavirusu kovojantiems medikams dar kartą bus skirti padidinti atlyginimai, iš viso išmokoms už balandį skirta 7,6 mln. eurų, trečiadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tai – beveik tris kartus daugiau nei už kovą. Šios lėšos skirtos iš privalomojo sveikatos draudimo rezervo dalies. Skaičiuojama, kad nuo 60 iki 100 proc. padidintus atlyginimus už balandį gaus 11,2 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 154 medicinos įstaigose.

„Sodra“ jau skelbia, kam karantino metu pajamos krito, o kam kopė aukštyn. Visgi matyti, kad Lietuva po truputį kopia iš koronaviruso nuosmukio. Ekonomistai daugumai žada algas ne mažesnes nei buvo pernai. O tuo pasinaudodamos profsąjungos jau reikalauja didinti minimalų užmokestį. Marijampolietis Arūnas Reinikis valdo leidybos įmonę bei kanceliarinių prekių parduotuvę, samdo 9 darbuotojus.

Nors karantinas smogė daugeliui verslų, o karantinas švelnėti pradėjo tik gegužę, atlyginimai kai kuriose Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo iš tiesų įspūdingi. Didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, didesnės nei 10 tūkst. Darbuotojams tokias algas mokėjo tiek užsienio, tiek Lietuvos bendrovės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad VMI svetainėje paskelbti odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodikliai. Jie pateikiami žemėlapyje pagal savivaldybes bei atskiras įmones. Pastarųjų – daugiau nei 2 tūkst.

Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio pardavimo, kai kurios įmonės ir sunkmečiu darbuotojams mokėjo įspūdingus atlyginimus. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 24 įmonės, kurių darbuotojams mokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Karantino metu restoranų verslas patyrė krizę. Sušvelninus karantiną, nemažai maitinimo įstaigų darbą atnaujino. Tačiau ne visi darbdaviai atsiskaitė su darbuotojais. Picerijų tinklo „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia atlyginimų už kovą ir balandį. Netekę kantrybės jie kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją. Į portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad negavo atlyginimų už kovą ir balandį.

Nors valstybės vadovų atlyginimai keletą kartų lenkia vidutinio tautiečio algą, trys svarbiausi Lietuvos politiniai asmenys neuždirba tiek, kiek kai kurių šalies institucijų ir įmonių vadovai. Jų algalapiuose įrašyti skaičiai viršija šešis, aštuonis ar net dešimt tūkstančių. Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. pirmą ketvirtį „ant popieriaus“ uždirba 9 680 eurų.

Nors nuo šiandien karantinas dar labiau atlaisvėja ir odontologai, vaikų darželių auklėtojai, grožio procedūrų specialistai grįžta į darbus, vis garsiau prabylama apie padidėjusį bedarbių skaičių. Prognozės neguodžiančios – nedarbas gali padidėti dvigubai. Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene. Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) šiandien Seimui pateikus Vidaus tarnybos statuto pataisas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai teigia, kad Seimui pateiktos naujosios nuostatos nebuvo galutinai suderintos su socialiniais partneriais ir pareigūnų bendruomene. Anot NPPSS, pateiktose pataisose yra nuostatų, kurioms profesinės sąjungos pritarti negali,  rašoma  Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pranešime spaudai.

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip iš jos išbristi. Viena iš siūlomų priemonių mažinti – gyventojų pajamų mokestį. Tačiau specialistai dėl šio siūlymo nesutaria. Ekonomistai abejoja priemonės efektyvumu, o verslo atstovai tikina, kad mokesčio mažinimas išspręstų ir algų kėlimo klausimą. Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc.

Pradėjus švelninti karantiną restoranai ir kavinės ėmėsi atnaujinti veiklą. Jie kviečia darbuotojus iš prastovų, kad šie pradėtų dirbti. Tačiau picerijų „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia vėluojančių algų, todėl paskelbė darbdaviui ultimatumą. Jie į darbą negrįš tol, kol nebus sumokėti atlyginimai.

Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.

Dėl karantino uždarius daugelį verslų, maisto prekių parduotuvės buvo likę viena iš nedaugelio vietų, kuriose leista lankytis. Dėl padidėjusio pirkėjų srauto ir darbo apimčių prekybos įmonės žadėjo didinti algas ir samdyti daugiau darbuotojų. Tačiau oficialūs duomenys neduoda vienareikšmio atsakymo, ar visi laikėsi pažadų. Savaitės pradžioje „Sodra“ paskelbė informaciją apie kiekvienos darbovietės išmokėtų algų vidurkį ir turimų darbuotojų skaičių.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario Aurelijaus Verygos ir kitų Seimo narių pateiktiems įstatymų pakeitimams, kurie leis nuo balandžio 1 dienos padidinti gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo užmokestį 15 procentų. Tai padės užtikrinti tolygų visų sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo augimą. Numatyta, kad iki šių metų pabaigos gydytojų rezidentų algoms kelti bus skirta daugiau nei 3 mln. eurų.

NBA ir lygos žaidėjų asociacija pasiekė susitarimą dėl algų mažinimo, skelbia Adrianas Wojnarowski iš ESPN. Pranešama, kad žaidėjų atlygiai mažės 25 procentais nuo gegužės 15 d. Gegužės 1 d. krepšininkai dar gaus pilną atlyginimą. Susitarime numatytas augantis atlyginimų mažėjimas, jeigu situacija pasaulyje nesikeis ir sezonas nebus pratęstas.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ antradienį pareiškė atleidžianti 1 tūkst. darbuotojų ir mažinanti atlyginimus likusiems darbuotojams. „Nepaisant visų mūsų pastangų, įmonė priėmė sunkų sprendimą atleisti 1 tūkst. darbuotojų, kurie sudaro 19 proc. darbo jėgos“, – teigiama Budapešte įsikūrusios vežėjos pranešime.

Formulės 1 sezonas, kaip ir kitų sportų čempionatai bei sezonai, dėl pasaulį siaubiančio koronaviruso pandemijos yra sustabdytas. Vis dėlto, kol sezonas sustabdytas, gerbėjai dar tikrai turi ką veikti. Italų leidinys „Auto Sprint“ paviešino Formulės 1 vairuotojų metinius atlyginimus. Akivaizdžiu lyderiu tiek trasoje, tiek pagal pinigus, Formulės 1 pastaruosius maždaug penkerius metus išlieka britas Lewisas Hamiltonas. Jo sąskaitą kasmet papildo 40 mln. dolerių.

Karantino metu padidėjus darbo krūviui ir sveikatos rizikai, prie dvejų prekybų tinklų, praėjusią savaitę pranešusių apie priedus darbuotojams, prisijungė ir „Maxima“ bei „Rimi“.  „Maxima“ darbuotojams už kovo mėnesį išmokės virš 1,5 mln. eurų priedų, iš jų 0,9 mln. eurų –  papildomi priedai už darbą karantino sąlygomis, pranešė įmonė. Priedai sudarys apie 13 proc. darbuotojų užmokesčio.

Dėl koronaviruso pandemijos Eurolygos vadovai susimažins savo atlyginimus ketvirtadaliu, skelbia Serbijos žiniasklaida. Tvyrant neaiškumui, kada ir ar apskritai šis Eurolygos sezonas prasitęs, vadovai ėmėsi pirmųjų finansinių sprendimų. Vadovai atlyginimą susimažins nepaisant to, sezonas prasitęs ar ne. Neseniai panašų sprendimą priėmė NBA lyga, susimažinusi atlyginimus 20 proc.

Prasidėjus karantinui valdžia ėmėsi priemonių, kuriomis skatino verslus išlaikyti darbuotojus. Tačiau tai nepadėjo. Darbuotojai ne tik negauna algų, bet ir yra verčiami rašyti prašymus išeiti iš darbo. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Toma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad picerijų tinklas „Čili pica“ nesumokėjo algos už pusę vasario mėnesio, dalies už kovą ir verčia pasirašyti prašymą išeiti iš darbo.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

„Barcelona“ ekipoje - maišto nuotaikos. Šios savaitės pradžioje buvo pranešta, kad koronaviruso krizės metu „La Liga“ klubo žaidėjai sutiko susimažinti atlyginimus, tačiau dabar leidinys AS informuoja apie futbolininkų persigalvojimą. Anot spaudos, „Barcelona“ svarstė pritaikyti ERTE taisyklę, kai dėl ypatingų atvejų nevykstant rungtynėms atletams yra nemokama 70 proc. atlyginimo.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.