atlyginimai

Jei 2017-ųjų pradžioje likę nepaskatinti už gerus metinius rezultatus skundėsi 45 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų, tai šiemet tokių buvo jau 52 proc., teigia tyrimą atlikęs specialistų paieškos portalas CVMarket.lt „Augančių kainų, „Sodros“ ir pačių darbuotojų pastangomis stumiami lietuviški atlyginimai pamažėle vis dėlto ropščiasi aukštyn, tačiau, panašu, jog kilstelėję algas, darbdaviai šiemet kiek susiaurino paskatintųjų už metinius rezultatus ratą, – sako CVMarket.

Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai yra nuolatinė visuotinė problema, vadinama lyčių nelygybe. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys paprastai dirba prasčiau apmokamus darbus. Nors gerokai daugiau moterų dirba prasčiausiai apmokamą darbą, tuo pačiu metu daugiau vyrų, palyginti su moterimis, dirba geriausiai rinkoje apmokamą darbą. Tai ypač susiję su tuo, kad nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 30 proc. mažesnis nei Estijoje ir 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pernai spalį-gruodį Lietuvoje buvo 885 eurai, Latvijoje – 961 euras, Estijoje – 1271 euras. Per metus vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis visose trijose Baltijos valstybėse augo vienodai – 7,5 procento.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 884,8 EUR: viešajame sektoriuje – 906,7 Eur, privačiajame sektoriuje – 874 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 4 proc.: viešajame sektoriuje – 6,4 proc., privačiajame sektoriuje – 2,8 proc.

Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius gi atlyginimus Lietuvoje mokėjo įmonės, darbinančios daugiau nei 3 darbuotojus. Tarp įsitvirtinusių užsienio kompanijų sausio mėnesį į dešimtuką šoktelėjo ir „Maximos Grupė“, „Girteka“ bei Lietuvos olimpinis fondas.

Lietuvos medikų sąjūdis pastebi teigiamas tendencijas Vyriausybei įgyvendinant pažadus medikams, tačiau iki balandžio bus laukiama tolesnių sprendimų ir įsipareigojimų, sako asociacijos atstovas Vytautas Kasiulevičius. „Jei matysime, kad didžiuma darbų yra daromi arba bent pradėti daryti ir kryptis teisinga, aktyviau jungsimės kaip talkininkai šito proceso. Jei tie darbai sustotų ir nebūtų imamasi veiksmų, be abejo, mes protestuosime ir ieškosime protesto formų.

Šiuo metu Lietuvos muitinėje – 230 laisvų pareigybių. 70 procentų iš jų pasienio kontrolės postuose. Daugiausiai pareigūnų iš tarnybos išėjo per pastaruosius trejus metus. Prognozuojama, jog artimiausiu laiku iš muitinės pasitrauks dar daugiau darbuotojų. To priežastis maži atlyginimai bei prastos darbo sąlygos. Kai kuriuose postuose nėra net karšto vandens.

Prie menkai uždirbančių socialinių darbuotojų, medikų, mokytojų prisijungia ir paramedikai. Šie tikina, jog pragyventi oriai iš jų gaunamo atlyginimo – neįmanoma. Paromis dirbantys specialistai priversti ieškoti papildomo darbo. Paramedikai prabyla ir apie nuolatinę psichologinę įtampą, kuri kasdien tvyro jų darbe. Paramedikai dažniausiai dirba greitosios medicininės pagalbos stotyse arba ligoninių priimamajame. Tad jų darbo laikas skaičiuojamas paromis.

Vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje yra prekybos tinklai, tačiau toli gražu jie nėra didžiausių algų mokėtojai. Priežastis ganėtinai paprasta – nereikia specialaus išsilavinimo. Visgi prekybos tinklai tvirtina, kad galima uždirbti daugiau nei nurodoma paskelbtuose atlyginimų vidurkiuose.  Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia ne tik vidutinius įmonių atlyginimus, tačiau ir vidutinius atlyginimus pagal veiklos rūšį skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.

Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl toks pasiūlymas strigo valdžios institucijose, buvo tai, kad niekur Europos Sąjungoje šios įmokos nesujungtos.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo sausio mėn. 1 d. didės 15 procentų. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų. Pvz.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Nebegalėdami taikstytis su menkais atlyginimais ir darbo sąlygomis, Lietuvos medikai organizuoja mitingą, siekdami valdžiai parodyti, jog nesibaimina laimės ieškoti svetur. Šiuo savo žingsniu medikai reikalauja ne konkrečių skaičių algalapyje, o visapusiškos pertvarkos, po kurios rezidentų ir gydytojų atlyginimai būtų susieti. Nuo sausio 1 d. rezidentų algos didėja 10 proc.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Tik devyni procentai lietuvių, įgijusių istoriko, filologo ar kitą humanitarinę specialybę pagal ją ir dirba. Tačiau daugumai tenka padėti diplomą į stalčių ne tik dėl menkos tokių darbų pasiūlos, bet ir dėl kuklių atlyginimų. „Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.

Netikėtas valdančiųjų poelgis Seimo posėdžių salėje sukėlė ažiotažą – opozicija paliko posėdį paskelbus perbalsavimą dėl gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Tačiau net ir po opozicijos spaudimo valdantieji nusprendė nepritarti konservatorių pasiūlymui didinti rezidentų atlyginimus. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas antradienį pateikė siūlymą kitąmet didinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

„Kažkada per rikiuotę mums pasakė „elkitės kaip pareigūnai, nes tokie esate“. Bet gaila, kad visi jau seniai nebesijaučia pareigūnais, o tik kažkieno trečiarūše našta...“, - apie planus emigruoti ir apverktinas darbo sąlygas pasakoja jaunas Lietuvos ugniagesys. Nesulaukę parlamentarų pritarimo didinti atlyginimus ugniagesiai nebetyli ir drąsiai pasakoja, kaip iš tiesų atrodo jų darbas.

Mūsų šalyje netyla kalbos apie medikų atlyginimus. Kol artėjant metų pabaigai žarstomi pažadai, kasdiene realybe internete dalinasi Lietuvos medikai. Prieš mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ gydytojai dalinosi algalapiais ir aptarinėjo, kas uždirba mažiausiai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu gydytojai vidutiniškai uždirba atskaičiavus mokesčius, apie 1 140 eurų, slaugytojai apie 590 eurų. O štai rezidentų situacija kiek kitokia.

Viena Japonijos bendrovė nusprendė pradėti dalį atlyginimų mokėti bitkoinais, siekdama, kad ši virtualioji valiuta taptų suprantamesnė, penktadienį pranešė įmonės atstovė. Įmonė „GMO Internet“, valdanti įvairius su internetu susijusius verslus, tarp jų finansų, interneto reklamos ir interneto infrastruktūros srityse, nuo kitų metų vasario savo darbuotojams Japonijoje išmokės „Bitcoin“ valiuta iki 100 tūkst. jenų (maždaug 751 eur) per mėnesį.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

Kol medikai ir šveitimo atstovai garsiai reikalauja geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų, kultūros srityje – mirtina tyla. Ir nors darbo užmokestis toli gražu netenkina, imtis panašių priemonių kultūrininkai neketina. Tam yra kelios priežastys: streikuojantis muziejininkas ar bibliotekininkas nieko nesujaudins, o ir ginti šios srities atstovų nėra kam. Portalas tv3.lt jau rašė, jog kultūros srityje šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų.

Seimas svarstys siūlymus nuo sausio didinti atlyginimus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams – tam papildomai prireiks apie 2,3 mln. eurų per metus. Šią savaitę Seime pristatydamas naujos redakcijos STT įstatymo projektą parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas tvirtino, kad pareigūnams papildomai skirti pinigai grįš keleriopai. „Dėl korupcijos rizikos patiriama žala kasmet Lietuvoje yra 4,5 mlrd. eurų.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

 Ar aukštasis mokslas Lietuvoje garantuoja orų gyvenimą? Ketvirtadienį „TV Pagalbos“ studijoje virs karštos išsilavinusių žmonių diskusijos, kaip išgyventi gaunant varganas algas ir ko griebtis, nesugebant patenkinti net pačių pagrindinių savo ir savo vaikų poreikių. Dvylika metų diplomuota mokytoja dirbanti Lijana sako uždirbanti apie 450 eurų ir jaučiasi tarsi gyventų išlikimo realybės šou. Pedagogė laidoje atskleis, kad tam, jog išgyventų, netgi būtų pasiryžusi eiti kloti plytelių.

  Seimas po devynerių metų padidino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Ketvirtadienį parlamentas įstatymu nustatė, kad kitąmet šis dydis sieks 132,5 euro – dviem eurais daugiau nei šiuo metu. Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Lietuvos darbuotojų atlyginimai per metus padidėjo mažiausiai ir išlieka kukliausi Baltijos valdybėse, rodo statistika. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 29,1 proc. kuklesnis nei Estijoje ir 8 proc. mažesnis nei Latvijoje, rodo statistika. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 851 euras, Latvijoje - 925 eurai, Estijoje - 1201 euras.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 7,4 proc. iki 1201 euro, pranešė Estijos statistikos departamentas. Per metų ketvirtį (liepos-rugsėjį, palyginti su balandžiu-birželiu) atlyginimai šalyje sumažėjo vidutiniškai 3,3 procento. Nuosmukį nulėmė 28 proc. kuklesnės nereguliarios išmokos. Per metus vidutinis mėnesio atlyginimas, neskaitant 25 proc. augusių nereguliarių išmokų, ūgtelėjo 7,0 procento.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

 Statistika ir toliau rodo, kad vidutiniškai gyventojų pajamos Lietuvoje auga labiau nei kainos. Tačiau faktas, kad jos ne visiems auga vienodu tempu. „Sodra“ informuoja, kiek ir kam augo pajamos pastaruoju metu. „Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai. Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau.

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Lietuvoje iš viešų diskusijų pirmųjų vietų nesitraukia medikų atlyginimų ir darbo sąlygų temos. Grasinimai streikais ir skundai dėl prastų darbo sąlygų gydymo įstaigose – slegia pačius darbuotojus ir politikus. Regis, nuotaiką kiek pakelti turėtų artėjančios gražiausios metų šventės. Visgi, jau aišku, į kurią gydymo įstaigą šventinė nuotaika šiemet gali ir neateiti.

Oficialia asociacija tapęs Lietuvos medikų sąjūdis bent jau kol kas neketina atsisakyti reikalavimo nuo kitų metų sausio trečdaliu didinti atlyginimus visiems medikams.

Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės parengtą peticiją jau pasirašė beveik 30 tūkstančių asmenų. Joje reikalaujama didinti atlyginimus bei pakeisti tam tikrą darbo tvarką. Tačiau ne visi skuba peticiją pasirašyti. Tvirtinama, kad medikų algos būtų keliamos pacientų sąskaita, be to atlyginimai jau augo tiek pernai, tiek ir šiemet. Tuo tarpu, medikai dalinasi algalapiais ir juose įrašytos sumos – šokiruoja.

Metams baigiantis teisėjai ir teismų darbuotojai sužinojo, kad algų šiais metais daugiau gali ir nebegauti – to tiesiog nenumatyta finansavime. Tai tęsiasi jau kelerius metus. Prezidentūros atstovė teisinasi, kad ne vien teismai kenčia. Tuo tarpu teismai baisisi, kodėl krizė niekaip nesibaigia būtent jiems. Jei daugiau uždirbantys teisėjai ar vadovai gali ir pakentėti, teismuose gausu ir minimumą gaunančių darbuotojų, kuriems algos vėlavimas prieš Kalėdas tolygu tragedijai.

Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas didesnis nei 1200 eurų, mokamas užsienyje. Ar slaugytojo, ar sunkvežimio vairuotojo, ar sandėlio darbuotojo, ar valytojo darbo ieškantiesiems viena garantuota – susiviliojus darbo skelbimu už didelę sumą nepamirškite pasižiūrėti, kur darbo vieta.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

Šalies regionų ligoninėse padėtis tragiška. Trūksta ne tik jaunų medikų, bet ir bet kokio amžiaus gydytojų. Ligoninės darbuotojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais. Būsimus gydytojus rajonų ligoninės vilioja ir apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas, net siūlydamos apmokėti už gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva. Šalies rajonuose trūksta visų sričių medikų.

Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Estijoje yra vidutiniškai 26,9 proc. ir yra didžiausias tarp Europos Sąjungos narių, rodo Eurostato paskelbti 2015 metų duomenys. ES vidurkis sudaro 16,3 proc. Latvijoje šis skirtumas 2015 metais buvo 17 proc., o Lietuvoje – 14,2 proc. Didesnis nei 20 proc. skirtumas buvo užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje (20,8 proc.), Austrijoje (21,7 proc.), Vokietijoje (22 proc.) ir Čekijoje (22,5 proc.). O mažesnis nei 10 proc. skirtumas buvo Slovėnijoje (8,1 proc.