atlyginimai

„Barclays“ operacijų centro Lietuvoje planai atsisakyti 350 darbuotojų ne juokais įgąsdino rinką. Ar tikrai tokį sprendimą paskatino per daug išaugusios IT specialistų algos ir jų stygius? „Informacinių technologijų specialistų ir finansų sektoriaus profesionalų atlyginimai senokai kėlė pavydą mažiau uždirbantiems kitų Lietuvos ūkio šakų atstovams, – sako informaciją apie įmones renkančios ir analizuojančios UAB „Creditrefom Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – o paskutiniu metu į rinką pl...

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad jau matomi kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) vykdomų transporto sektoriaus įmonių patikrų rezultatai.

Lietuvoje antradienį įsigalioja reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – įsirengti autonominius dūmų detektorius. Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Kaip manote, kurios sostinės gyventojai – Vilniaus, Rygos ar Talino – išleidžia mažiausiai pinigų ir geriausiai gyvena? Naujas tyrimas gali nustebinti: nors neabejotini regiono lyderiai išlieka estai, lietuviai irgi neturėtų skųstis. Nors daug kas prieštarautų, lietuvių maisto krepšelis yra pigesnis nei Rygoje ar Taline. Taip pat per porą metų čia sumažėjo būsto išlaidos, o pajamos išaugo net penktadaliu.

Metų metus lauktas etatinio apmokėjimo modelis pedagogus, panašu, nelabai džiugina. Mokytojų bendruomenė piktinasi, kad švietimo ir mokslo ministerija modelį pateikė skubotai ir nesirūpina atsakyti į visus jų klausimus, jiems vis dar neaišku, kaip keisis jų užmokestis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais trečiadienį surengė diskusiją apie etatinį mokytojų apmokėjimą.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.

Vilniaus gydytojai su nekantrumu laukia padidėsiančių atlyginimų. Medikams nuo gegužės bus pakeltos algos vyriausybės įsakymu. Maža to, dar penktadaliu padidinti algas daliai sostinės medikų nuo gegužės nusprendė ir Vilniaus savivaldybė. „Tai čia yra labai sveikintinas ir pirmas toks sprendimas, kada orientuojamasi jau yra į gydytoją, o kadangi orientuojamasi į gydytoją, tai savotiška yra orientacija ir į pacientą.

Pirmųjų 2018 mėnesių atlyginimų augimo rezultatai viršija net ekonomisto lūkesčius. Iš „Sodros“ skelbiamos statistikos matyti, kad per metus didesnius atlyginimus gauna ir daugiausia darbuotojų turinčios profesijos. „Sodra“ skelbia reitingą darbuotojų, kurių yra daugiausia pagal tam tikrą specialybę. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kaip keitėsi šių profesijos atstovų atlyginimai. Iš 2017 ir 2018 metų vasario mėnesio duomenų matyti, kad didėjo visų šių profesijų atstovų atlyginimai.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Vilnius pirmasis mietas Lietuvoje, kuris ėmėsi skatinti medikus pasilikti ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių slaugytojų atlyginimams didinti. Sostinės Taryba šiandien priėmė sprendimą pagerinti sąlygas vilniečių sveikata besirūpinantiems medikams ir pakelti jų atlyginimus iki 20 proc. nuo gegužės 1 d. Iš viso tam per metus planuojama skirti iki 4 mln. eurų.

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų gyvenimo kokybę, pragyvenimo lygį ir bendrąją gerovę. Vis tik stebint pastarųjų metų atlyginimų dinamiką, nerimo kelia gilėjanti takoskyra tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų. Darbo užmokesčio augimui privačiame sektoriuje tempą nustato rinka.

Jei kai kuriose statistikose Lietuva atsiduria lentelės apačioje, tai tik ne pagal kainų augimą. Čia – tarp pirmūnių. Tačiau analitikai patikina, kad kol atlyginimai auga daug sparčiau, nerimauti nėra ko. Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.

Nelaukdami žadėtų permainų ir nuo gegužės didėsiančios algos medikai nerimsta ir skelbia, kada žengs į gatves reikalauti pokyčių. Tačiau pažadai apie mitingą tik stebina Sveikatos apsaugos ministerija, kuri užtikrina – atlyginimai augs, kaip ir buvo žadėta. Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) savo puslapyje skelbia apie balandžio 26-ąją ketinamą rengti mitingą. Medikai žada rinktis Nepriklausomybės aikštėje ir reikalauti valdžios vykdyti „42 tūkst.

Net 76 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad jų darbdavys išgalėtų padidinti dabar mokamus atlyginimus, tačiau daugumą tenkintų gan kuklus algos kilstelėjimas, teigia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt. „Anot darbdavių apklausos, kurią ką tik paviešino Lietuvos bankas, kas antra Lietuvos įmonė per artimiausius šešis mėnesius ketina didinti atlyginimus savo darbuotojams, – sako CVMarket.

Naujausia Lietuvos įmonių apklausa rodo, kad pusė jų šiemet numato kelti atlyginimus savo darbuotojams. Be to, didžioji dalis apklaustų įmonių vadovų ir finansininkų mano, kad darbo užmokestis bus sparčiai didinamas bent porą metų. „Apklausa atskleidė, kad įmonių, žadančių kelti atlyginimus, skaičius yra didžiausias per porą metų. Stingant darbuotojų verslas priverstas vis labiau dėl jų pakovoti ir gerinti darbo sąlygas.

Kauno K. Griniaus slaugos ligoninėje – sunkumai dėl atlyginimų: įstaigos vadovybė sako turinti mažinti priedus, tačiau tam priešinasi profesinė sąjunga. Vadovės teigimu, įstaiga bando spręsti sudėtingą finansinę situaciją, o priedai darbuotojams buvo padidinti nesilaikant teisės aktų. Profsąjungos atstovas teigia, kad apie priedų mažinimą darbuotojai net nebuvo įspėti, tačiau džiaugiasi, kad pavyko rasti kompromisinį variantą su ligonine.

Likus porai mėnesių iki Rusijos prezidento rinkimų, kurie vyko praėjusį savaitgalį ir suteikė dar vieną kadenciją Vladimirui Putinui, šalyje smarkiai ūgtelėjo atlyginimai, ypač viešajame sektoriuje, rodo nacionalinės statistikos žinybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Sausį metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas siekė 13,7 proc., vasarį - 12,1 proc., o per du mėnesius - 12,9 procento. „Tokie duomenys tiesiog šokiruoja.

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus atsiranda bent viena partija, kuri savo programoje numato didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad MMA dydis aktualus tik mažai daliai Lietuvos gyventojų. Analitikai tikisi, kad tai pagaliau leis užbaigti diskusijas dėl MMA dydžio ir ves prie rimtesnių problemų sprendimo būdų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. spalio mėn.

Lietuvoje itin ryškūs netolygumai žvelgiant į algų pasiskirstymą. Uždirbančiųjų žemas pajamas dalis itin didelė, viduriniosios klasės beveik nėra, o uždirbančiųjų daug dalis mažoka. Netolygumus parodo ir toks paradoksas: daugiausia darbuotojų uždirbančią minimalią algą yra mažmeninėje prekyboje, tačiau čia ir daugiausia darbuotojų, kurie uždirba itin daug.

Jei 2017-ųjų pradžioje likę nepaskatinti už gerus metinius rezultatus skundėsi 45 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų, tai šiemet tokių buvo jau 52 proc., teigia tyrimą atlikęs specialistų paieškos portalas CVMarket.lt „Augančių kainų, „Sodros“ ir pačių darbuotojų pastangomis stumiami lietuviški atlyginimai pamažėle vis dėlto ropščiasi aukštyn, tačiau, panašu, jog kilstelėję algas, darbdaviai šiemet kiek susiaurino paskatintųjų už metinius rezultatus ratą, – sako CVMarket.

Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai yra nuolatinė visuotinė problema, vadinama lyčių nelygybe. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys paprastai dirba prasčiau apmokamus darbus. Nors gerokai daugiau moterų dirba prasčiausiai apmokamą darbą, tuo pačiu metu daugiau vyrų, palyginti su moterimis, dirba geriausiai rinkoje apmokamą darbą. Tai ypač susiję su tuo, kad nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 30 proc. mažesnis nei Estijoje ir 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pernai spalį-gruodį Lietuvoje buvo 885 eurai, Latvijoje – 961 euras, Estijoje – 1271 euras. Per metus vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis visose trijose Baltijos valstybėse augo vienodai – 7,5 procento.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 884,8 EUR: viešajame sektoriuje – 906,7 Eur, privačiajame sektoriuje – 874 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 4 proc.: viešajame sektoriuje – 6,4 proc., privačiajame sektoriuje – 2,8 proc.

Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius gi atlyginimus Lietuvoje mokėjo įmonės, darbinančios daugiau nei 3 darbuotojus. Tarp įsitvirtinusių užsienio kompanijų sausio mėnesį į dešimtuką šoktelėjo ir „Maximos Grupė“, „Girteka“ bei Lietuvos olimpinis fondas.

Lietuvos medikų sąjūdis pastebi teigiamas tendencijas Vyriausybei įgyvendinant pažadus medikams, tačiau iki balandžio bus laukiama tolesnių sprendimų ir įsipareigojimų, sako asociacijos atstovas Vytautas Kasiulevičius. „Jei matysime, kad didžiuma darbų yra daromi arba bent pradėti daryti ir kryptis teisinga, aktyviau jungsimės kaip talkininkai šito proceso. Jei tie darbai sustotų ir nebūtų imamasi veiksmų, be abejo, mes protestuosime ir ieškosime protesto formų.

Šiuo metu Lietuvos muitinėje – 230 laisvų pareigybių. 70 procentų iš jų pasienio kontrolės postuose. Daugiausiai pareigūnų iš tarnybos išėjo per pastaruosius trejus metus. Prognozuojama, jog artimiausiu laiku iš muitinės pasitrauks dar daugiau darbuotojų. To priežastis maži atlyginimai bei prastos darbo sąlygos. Kai kuriuose postuose nėra net karšto vandens.

Prie menkai uždirbančių socialinių darbuotojų, medikų, mokytojų prisijungia ir paramedikai. Šie tikina, jog pragyventi oriai iš jų gaunamo atlyginimo – neįmanoma. Paromis dirbantys specialistai priversti ieškoti papildomo darbo. Paramedikai prabyla ir apie nuolatinę psichologinę įtampą, kuri kasdien tvyro jų darbe. Paramedikai dažniausiai dirba greitosios medicininės pagalbos stotyse arba ligoninių priimamajame. Tad jų darbo laikas skaičiuojamas paromis.

Vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje yra prekybos tinklai, tačiau toli gražu jie nėra didžiausių algų mokėtojai. Priežastis ganėtinai paprasta – nereikia specialaus išsilavinimo. Visgi prekybos tinklai tvirtina, kad galima uždirbti daugiau nei nurodoma paskelbtuose atlyginimų vidurkiuose.  Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia ne tik vidutinius įmonių atlyginimus, tačiau ir vidutinius atlyginimus pagal veiklos rūšį skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.

Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl toks pasiūlymas strigo valdžios institucijose, buvo tai, kad niekur Europos Sąjungoje šios įmokos nesujungtos.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo sausio mėn. 1 d. didės 15 procentų. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų. Pvz.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Nebegalėdami taikstytis su menkais atlyginimais ir darbo sąlygomis, Lietuvos medikai organizuoja mitingą, siekdami valdžiai parodyti, jog nesibaimina laimės ieškoti svetur. Šiuo savo žingsniu medikai reikalauja ne konkrečių skaičių algalapyje, o visapusiškos pertvarkos, po kurios rezidentų ir gydytojų atlyginimai būtų susieti. Nuo sausio 1 d. rezidentų algos didėja 10 proc.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Tik devyni procentai lietuvių, įgijusių istoriko, filologo ar kitą humanitarinę specialybę pagal ją ir dirba. Tačiau daugumai tenka padėti diplomą į stalčių ne tik dėl menkos tokių darbų pasiūlos, bet ir dėl kuklių atlyginimų. „Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.

Netikėtas valdančiųjų poelgis Seimo posėdžių salėje sukėlė ažiotažą – opozicija paliko posėdį paskelbus perbalsavimą dėl gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Tačiau net ir po opozicijos spaudimo valdantieji nusprendė nepritarti konservatorių pasiūlymui didinti rezidentų atlyginimus. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas antradienį pateikė siūlymą kitąmet didinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

„Kažkada per rikiuotę mums pasakė „elkitės kaip pareigūnai, nes tokie esate“. Bet gaila, kad visi jau seniai nebesijaučia pareigūnais, o tik kažkieno trečiarūše našta...“, - apie planus emigruoti ir apverktinas darbo sąlygas pasakoja jaunas Lietuvos ugniagesys. Nesulaukę parlamentarų pritarimo didinti atlyginimus ugniagesiai nebetyli ir drąsiai pasakoja, kaip iš tiesų atrodo jų darbas.

Mūsų šalyje netyla kalbos apie medikų atlyginimus. Kol artėjant metų pabaigai žarstomi pažadai, kasdiene realybe internete dalinasi Lietuvos medikai. Prieš mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ gydytojai dalinosi algalapiais ir aptarinėjo, kas uždirba mažiausiai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu gydytojai vidutiniškai uždirba atskaičiavus mokesčius, apie 1 140 eurų, slaugytojai apie 590 eurų. O štai rezidentų situacija kiek kitokia.

Viena Japonijos bendrovė nusprendė pradėti dalį atlyginimų mokėti bitkoinais, siekdama, kad ši virtualioji valiuta taptų suprantamesnė, penktadienį pranešė įmonės atstovė. Įmonė „GMO Internet“, valdanti įvairius su internetu susijusius verslus, tarp jų finansų, interneto reklamos ir interneto infrastruktūros srityse, nuo kitų metų vasario savo darbuotojams Japonijoje išmokės „Bitcoin“ valiuta iki 100 tūkst. jenų (maždaug 751 eur) per mėnesį.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

Kol medikai ir šveitimo atstovai garsiai reikalauja geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų, kultūros srityje – mirtina tyla. Ir nors darbo užmokestis toli gražu netenkina, imtis panašių priemonių kultūrininkai neketina. Tam yra kelios priežastys: streikuojantis muziejininkas ar bibliotekininkas nieko nesujaudins, o ir ginti šios srities atstovų nėra kam. Portalas tv3.lt jau rašė, jog kultūros srityje šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų.

Seimas svarstys siūlymus nuo sausio didinti atlyginimus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams – tam papildomai prireiks apie 2,3 mln. eurų per metus. Šią savaitę Seime pristatydamas naujos redakcijos STT įstatymo projektą parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas tvirtino, kad pareigūnams papildomai skirti pinigai grįš keleriopai. „Dėl korupcijos rizikos patiriama žala kasmet Lietuvoje yra 4,5 mlrd. eurų.