atlyginimai

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka. „Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Sveikatos apsaugos ministerijai skyrus lėšų nuo vasaros didinti Lietuvos gydytojų atlyginimus, kol kas pokyčių nematyti. Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė aiškinsis, kodėl taip nutiko, tačiau ligoninių atstovai turi paprastą paaiškinimą. Anot jų, pinigų niekas šiaip sau nedavė, juos reikia užsidirbti, o kaipgi juos užsidirbti, kai vasarą ligonių srautas išskirtinai mažas. Skaičiuojama, kad SAM skyrus 24,6 mln.

Lietuvos darbuotojų atlyginimų atotrūkis nuo Estijos ir Latvijos toliau didėja. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 32,4 proc. mažesnis nei Estijoje ir 9,5 proc. - nei Latvijoje, rodo statistika. Pirmąjį ketvirtį šis skirtumas buvo atitinkamai 29 proc. ir 8 proc. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 839 eurai, Latvijoje - 927, Estijoje - 1242 eurai.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,8 proc. iki 1242 eurų, pranešė Estijos statistikos departamentas. Per metų ketvirtį (balandį-birželį, palyginti su sausiu-kovu) atlyginimai šalyje padidėjo vidutiniškai 7,7 procento. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 7,50 proc. - 5,2 proc. didesnis nei ankstesnį laikotarpį ir 8,5 proc.

2017 m. III ketvirtį didžiausių pramonės įmonių vadovų nuotaikos, kaip ir metų pradžioje, išlieka stabiliai optimistinės. Plėtros tikimasi medienos, metalų, chemijos bei elektronikos pramonės sektoriuose – tai rodo naujausi Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso (PLI) šių metų III ketvirčio duomenys. Tam daugiausiai įtakos turi teigiamos eksporto prognozės: vadovai tikisi auginti užsakymų skaičių eksporto rinkose, atitinkamai, didinti gamybos apimtis.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

„Sodra” pranešė gerą naujieną, kad Lietuvoje kilo atlyginimai. Tačiau vos tik padangėje pasirodo spindulėlis optimizmo, jį iš karto lyg šikšnosparniai savo šešėliais puola dengti politikai. Kad tik spindulėlis nepasiektų žemės ir nepraskaidrintų liūdnos kasdienybės. Apie ką kalbu? Vos tik pasiekė žinia, kad atlyginimai auga, tą pačią dieną Seimo nariai „sužibėjo“ užregistruodami projektą didinti mokesčius ir įvesti progresinio pajamų mokesčio tarifą.

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

  Pareigūnų algoms kelti nenumatoma skirti papildomų asignavimų, bet bus leista atlyginimus kelti iš sutaupytų lėšų. Vyriausybė pasitarime pirmadienį nutarė nesvarstyti Vidaus reikalų ministerijos parengto trimečio pareigūnų algų kėlimo plano kasmet tam skiriant papildomą finansavimą.

Kuo dirbti Lietuvoje norint pasiturinčiai gyventi? Pagalbą atsakant į šį klausimą gali suteikti „Sodros“ skelbiami 30 geriausiai apmokamų profesijų duomenys. Nors Lietuvoje virš 200 tūkst. lietuvių dirba mažiau nei už minimalią mėnesio algą (MMA) 380 Eur, yra specialybių atstovų, kurie mėgaujasi uždirbdami daugiau 3 tūkst. Eur.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Remiantis statistika Lietuvoje atlyginimai vis auga, tačiau ar pakankamu greičiu, kad kada pavytume Švediją? Naujienų portalas tv3.lt pateikia tų pačių profesijų atlyginimų skirtumus šiose šalyse. Kilus diskusijai Švedijoje, ar šiukšlių surinkėjai uždirba daugiau nei kitų specialybių atstovai, „Svenska Dagbladet“ pateikė profesijų Švedijoje sąrašą su atlyginimais. Pastarąjį galima palyginti su Lietuvoje tų pačių profesijų atstovų uždarbiu.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Švedijoje prasidėjus masiniams šiukšlių rinkėjų streikams, daugeliui kilo klausimas, kaip jų 35-36 tūkst. kronų (3670-3770 eurų) atlyginimas atrodo, palyginus su kitų profesijų uždarbiais. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad šiukšlininkai per mėnesį uždirba maždaug 7 tūkst. kronų (735 eurai) daugiau negu ikimokyklinukų mokytojai, rašoma „Svenska Dagbladet“. „Šalyje pavadinimu Švedija mokslininkas, kuris mokėsi aštuoniais metais ilgiau, gauna tokį pat atlygį, kaip ir šiukšlių rinkėjas.

Statybos sektorių kiekvienais metais papildo vis naujos inovacijos bei tendencijos. Jas pažinti, sekti ir adaptuoti vietinei rinkai – toks statybos inžinieriaus darbas. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio teigimu, šių specialistų poreikis artimiausiais metais augs visoje Europoje, o šios srities profesionalams įmonės Lietuvoje ir šiandien pasiryžusios mokėti atlyginimus iki 3000 Eur.

Išgirdę, kad valstybinės įmonės vadovui išmokėtas 26 tūkstančius eurų siekiantis atlygis, žmonės pasipiktino. O dalis Seimo narių svarsto, ar tikrai įmonės taip pelningai dirba, kad jų darbuotojams būtų atseikėti tūkstančiai. Premjeras ragina nepavydėti, nes didelį atlygį gaunantys ir gerai dirbantys žmonės ir biudžetui uždirba milijonus.

Dar žiloje senovėje buvo sakoma, jog lengvų darbų nebūna. Visgi iki pat šių laikų gajus stereotipas, jog moteriški darbai paprastesni, tad ir verti mažesnio užmokesčio nei vyrų. Ir nors yra sričių, kurios išties kliaujasi tik fizine jėga, į statybų ar perkraustymo verslą įsilieja ir moterys. Nepaisant to, net ir vienodas pareigas užimantys skirtingų lyčių darbuotojai dažnai uždirba skirtingai.

Daugybė metų sunkių mokslų, o galiausiai uždirbama mažiau už asmenį, turintį vidurinį išsilavinimą. Tokį paradoksą iliustruojantys darbo skelbimai pradėjo plisti socialinėje erdvėje. Ekonomistas paaiškina, kad toks paradoksas susidaro dėl kelių priežasčių. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „NeProtingi darbo pasiūlymai“ įdėta nuotrauka pradėjo sparčiai plisti. Joje užfiksuoti du darbo pasiūlymai Klaipėdoje. Vienas – gydytojo, kitas – žolės pjovėjo. Paradoksą sukėlė siūlomas atlygis.

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.

Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mąžta, atlyginimai didėja. Tačiau jau ne pirmus metus ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad darbo našumo rodikliai atrodo itin prastai. Tikinama, kad tokia situacija pažabos atlyginimų augimą arba – kas labiau tikėtina – privers kilstelėti paslaugų ir prekių kainas. Paslaugų kainos kyla greičiau nei tikėtasi Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, 2012–2016 m. darbo užmokestis kilo 19 proc., tuo metu darbo našumas – tik 2,9 proc.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Estija dažnai minima kaip Baltijos šalių pirmūnė. Latviją ir Lietuvą ji lenkia ir atlyginimų atžvilgiu. Nors Lietuvos ekonomistai nurodo, kad prie to labai prisidėjo Estijos IT sektorius, sociologas Romas Lazutka ginčija, kad priežastys slypi visai kitur. Lietuvos sociologas, ekonomistas Romas Lazutka remdamasis Eurostat skelbiamais duomenimis įrodo, kad Lietuva ne taip jau skiriasi nuo Estijos. 2015 m. duomenimis, pastarojoje buvo tik 2 proc. daugiau IT specialistų.

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra problema ir ar ją įmanoma išspręsti? Lietuva neturi tokios didelės problemos kaip Latvija, kur kartais sakoma, kad yra Ryga ir visa kita. Lietuvoje yra ne vienas miestas turintis savo išskirtinumą ir sėkmės istoriją.

Neabejotinai viena didžiausių Lietuvos problemų – didžiulė emigracija. Nors valdžios planuose šios problemos pažabojimas įvardintas prioritetu, kol kas daugiau susitelkiama ties alkoholio ribojimu. Vilniaus universiteto profesorius nurodo tris sritis, ties kuriomis susitelkus, būtų pasiekti matomi rezultatai.

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Ekonomistai tvirtinta, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Nedarbas mažėja, atlyginimai auga, o kainos esą kyla ne taip greitai. Tačiau tai tik vidurkiai. Realybėje yra dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Ir ši praraja kuo toliau, tuo darosi vis gilesnė. „Darbo užmokestis kyla ne tik didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose. Skirtumai didesni yra lygyje. Darbo užmokestis vis dėlto didmiesčiuose didesnis, regionuose yra mažesnis, bet čia yra lygio klausimas, o ne augimo.

Vilniaus miesto savivaldybė darželių auklėtojoms didina atlyginimus - nuo liepos 1 dienos darželinukus ugdantys pedagogai gaus 150 eurų didesnę algą. Didesnį darbo užmokestį gaus daugiau nei 1800 auklėtojų, dirbančių 126 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Vertiname vaikų darželių auklėtojų darbą ir suprantame, kokia atsakomybė tenka šiems specialistams. Akivaizdu, kad ir atlygis už atliekamą darbą turi būti tinkamas.

Vaiko priežiūros ar ligos išmokos gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa, didžiausią įtaką tam padaro galimybės atitinkamuose miestuose uždirbti daugiau. „Sodra“ renka ir pateikia statistiką apie vidutines išmokas Lietuvos savivaldybėse. Ekonomistai: vaiko priežiūros išmokos – itin dosnios Balandžio mėnesį motinystės–tėvystės išmokas Lietuvoje gavo 42,9 tūkst. žmonių. Didžioji dalis (33,3 tūkst.) – moterys.

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, stabdo atlyginimų augimą. Visgi toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius.

  Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų darbo užmokestis nuo birželio didės 5-6 proc, pranešė įmonės profsąjungos vadovė. Tačiau bendrovės atstovas sako, kad atlyginimai padidinti apie 2 proc. Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė tikina, kad metų pabaigoje derantis dėl kolektyvinės sutarties, tikimasi algas padidinti dar labiau.

Mažai uždirbančius lietuvius atakuoja „Sodros“ laiškai. Visi pagal darbo sutartis dirbantys ir minimumo negaunantys gyventojai raginami trauktis iš šešėlio ir įspėjami, kad atėjus senatvei teks skursti. Nors taip valdžia ragina gyventojus reikalauti didesnio ir legalaus uždarbio, laiškus gauna ir tie kam algas moka pati valstybė. Pastarieji sako pasijutę taip tarsi iš jų „Sodra“ tyčiotųsi.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Kalbama, kad egzistuoja dvi Lietuvos: Vilnius ir visa kita. Būtent ir atlyginimai didžiausi - Vilniuje, tačiau Lietuvos statistikos departamenats įvardija, kur dar labiausiai kilo atlyginimai.  2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. (60 EUR), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 9,4 proc.

„Norfos mažmenos“ prekybos tinklo kasininkų algos nuo birželio mėn. didės 15 procentų. Po atlyginimų padidinimo, mėnesinis vidutinis „Norfų“ kasininkų bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis turėtų siekti apie 680 EUR, teigiama pranešime spaudai.  „Norfos mažmena“ lieka ištikima stabiliai didinamų atlyginimų politikai. Tiek šiemet, tiek pernai įvairių kategorijų bendrovės darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis ir labiausiai jis didėjo mažiau uždirbantiesiems.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.

Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. „Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis.

Netrukus vienerių metų veiklos Lietuvoje sukaktį pasitiksiantis prekybos tinklas „Lidl“  paviešino žinią, kad šia proga parduotuvių bei sandėlio darbuotojus skatins didesniais atlyginimais. Nuo šių metų birželio jų darbo sutartyse bus numatytos papildomos atlyginimo kėlimo pakopos. Kiek anksčiau apie naują motyvavimo sistemą skelbė ir „Maxima“. „Visų mūsų bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nustatytas kasmetis algos kilimas.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.

Sparčiai kylančios kainos, atlyginimai – visa tai priverčia atsigręžti į praeitį. Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Ar pasikartos ir ekonominė krizė? „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.

Daugelyje Lietuvos įmonių jau tapo įprasta skatinant darbuotojus siūlyti jiems papildomus bonusus už pasiektą rezultatą. Vieni įsitikinę, kad svarbiau – piniginės priemokos, kiti – kad galima atsiskaityti ir kitaip. Didėjant gyventojų emigracijai darbdaviai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų – vis sunkiau. Tad dėl darbuotojų kovojantys mažmeninės prekybos tinklai taip pat siūlo įvairias paskatos priemones. Tačiau – skirtingas.

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.