atlyginimai

 Ar aukštasis mokslas Lietuvoje garantuoja orų gyvenimą? Ketvirtadienį „TV Pagalbos“ studijoje virs karštos išsilavinusių žmonių diskusijos, kaip išgyventi gaunant varganas algas ir ko griebtis, nesugebant patenkinti net pačių pagrindinių savo ir savo vaikų poreikių. Dvylika metų diplomuota mokytoja dirbanti Lijana sako uždirbanti apie 450 eurų ir jaučiasi tarsi gyventų išlikimo realybės šou. Pedagogė laidoje atskleis, kad tam, jog išgyventų, netgi būtų pasiryžusi eiti kloti plytelių.

  Seimas po devynerių metų padidino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Ketvirtadienį parlamentas įstatymu nustatė, kad kitąmet šis dydis sieks 132,5 euro – dviem eurais daugiau nei šiuo metu. Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Lietuvos darbuotojų atlyginimai per metus padidėjo mažiausiai ir išlieka kukliausi Baltijos valdybėse, rodo statistika. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 29,1 proc. kuklesnis nei Estijoje ir 8 proc. mažesnis nei Latvijoje, rodo statistika. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 851 euras, Latvijoje - 925 eurai, Estijoje - 1201 euras.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 7,4 proc. iki 1201 euro, pranešė Estijos statistikos departamentas. Per metų ketvirtį (liepos-rugsėjį, palyginti su balandžiu-birželiu) atlyginimai šalyje sumažėjo vidutiniškai 3,3 procento. Nuosmukį nulėmė 28 proc. kuklesnės nereguliarios išmokos. Per metus vidutinis mėnesio atlyginimas, neskaitant 25 proc. augusių nereguliarių išmokų, ūgtelėjo 7,0 procento.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

 Statistika ir toliau rodo, kad vidutiniškai gyventojų pajamos Lietuvoje auga labiau nei kainos. Tačiau faktas, kad jos ne visiems auga vienodu tempu. „Sodra“ informuoja, kiek ir kam augo pajamos pastaruoju metu. „Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai. Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau.

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Lietuvoje iš viešų diskusijų pirmųjų vietų nesitraukia medikų atlyginimų ir darbo sąlygų temos. Grasinimai streikais ir skundai dėl prastų darbo sąlygų gydymo įstaigose – slegia pačius darbuotojus ir politikus. Regis, nuotaiką kiek pakelti turėtų artėjančios gražiausios metų šventės. Visgi, jau aišku, į kurią gydymo įstaigą šventinė nuotaika šiemet gali ir neateiti.

Oficialia asociacija tapęs Lietuvos medikų sąjūdis bent jau kol kas neketina atsisakyti reikalavimo nuo kitų metų sausio trečdaliu didinti atlyginimus visiems medikams.

Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės parengtą peticiją jau pasirašė beveik 30 tūkstančių asmenų. Joje reikalaujama didinti atlyginimus bei pakeisti tam tikrą darbo tvarką. Tačiau ne visi skuba peticiją pasirašyti. Tvirtinama, kad medikų algos būtų keliamos pacientų sąskaita, be to atlyginimai jau augo tiek pernai, tiek ir šiemet. Tuo tarpu, medikai dalinasi algalapiais ir juose įrašytos sumos – šokiruoja.

Metams baigiantis teisėjai ir teismų darbuotojai sužinojo, kad algų šiais metais daugiau gali ir nebegauti – to tiesiog nenumatyta finansavime. Tai tęsiasi jau kelerius metus. Prezidentūros atstovė teisinasi, kad ne vien teismai kenčia. Tuo tarpu teismai baisisi, kodėl krizė niekaip nesibaigia būtent jiems. Jei daugiau uždirbantys teisėjai ar vadovai gali ir pakentėti, teismuose gausu ir minimumą gaunančių darbuotojų, kuriems algos vėlavimas prieš Kalėdas tolygu tragedijai.

Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas didesnis nei 1200 eurų, mokamas užsienyje. Ar slaugytojo, ar sunkvežimio vairuotojo, ar sandėlio darbuotojo, ar valytojo darbo ieškantiesiems viena garantuota – susiviliojus darbo skelbimu už didelę sumą nepamirškite pasižiūrėti, kur darbo vieta.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

Šalies regionų ligoninėse padėtis tragiška. Trūksta ne tik jaunų medikų, bet ir bet kokio amžiaus gydytojų. Ligoninės darbuotojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais. Būsimus gydytojus rajonų ligoninės vilioja ir apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas, net siūlydamos apmokėti už gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva. Šalies rajonuose trūksta visų sričių medikų.

Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Estijoje yra vidutiniškai 26,9 proc. ir yra didžiausias tarp Europos Sąjungos narių, rodo Eurostato paskelbti 2015 metų duomenys. ES vidurkis sudaro 16,3 proc. Latvijoje šis skirtumas 2015 metais buvo 17 proc., o Lietuvoje – 14,2 proc. Didesnis nei 20 proc. skirtumas buvo užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje (20,8 proc.), Austrijoje (21,7 proc.), Vokietijoje (22 proc.) ir Čekijoje (22,5 proc.). O mažesnis nei 10 proc. skirtumas buvo Slovėnijoje (8,1 proc.

Statutiniai pareigūnai sunerimę ar planai per porą metų kone padvigubinti jų atlyginimus nevirs kalbomis. Numatytas nuoseklus kasmetinis darbo užmokesčio didinimas, siekiant, kad 2020 metais pareigūnų darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1000 eurų atskaičius mokesčius, jau dabar stringa. Maža to, jaučiamas spaudimas vardan algų didinimo naikinti etatus ir taupyti darbuotojų sąskaita. „Jei norime 2020 metais turėti tai, turime užtikrinti nuoseklią pažangą.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Per aštuonis šių metų mėnesius honorarus mokėjo ir valdiškos, ir privačios, ir pramogų, ir mokslo, ir net valdymo organizacijos. Iš viso autoriai, atlikėjai ir sportininkai susilaukė atlyginimo iš daugiau nei puspenkto šimto Lietuvos ūkio subjektų.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko atlyginimas yra mažiausias tarp Europos šalių centrinių bankų vadovų, nepaisant to, kad per praėjusius metus jis augo bene daugiausiai. Labiausiai praėjusiais metais išaugo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus atlyginimas – 10 proc. iki maždaug 151 tūkst. eurų per metus, rodo „Bloomberg“ paskelbti duomenys. V. Vasiliausko atlyginimas padidėjo apie 7 proc. iki 89 tūkst. eurų.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Nuo gruodžio turėtų didėti Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimai, informuoja departamentas. Nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, kurią patvirtino Seimas, įsigalios jau nuo gruodžio mėnesio, o nuo 2019 metų sausio pareigūnams bus mokami didesni priedai ir už tarnybinį rangą.

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus. Žvelgiant pagal atlyginimus matyti, kad didžiausi vidurkiai rugpjūčio mėnesį fiksuoti Kauno miesto sav. – 1275,61 Eur, Neringos sav.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Seimo nariams svarstant didinti algas valstybės tarnautojams, o tuo pačiu ir sau, viešojoje erdvėje imama svarstyti, ar dabartiniai atlyginimai yra adekvatūs. Grafikas, kuriuo dalinamasi socialinėje erdvėje, parodo kur atsiduria Lietuva pagal parlamentarų ir gyventojų pajamų skirtumą. Dar prieš metus thejournal.

Airijos pigių skrydžių įmonės „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary įmonėje dirbančius pilotus ragina neišeiti iš darbo ir jiems žada didesnį darbo užmokestį, premijas bei geresnes darbo sutarties sąlygas, savo svetainėje penktadienį pranešė airių laikraštis „The Journal“. „Jeigu svarstote galimybę pereiti į darbą vienoje iš Didžiosios Britanijos oro bendrovių, kurios dėl „Brexit“ yra finansiškai nestabilios, raginu likti „Ryanair“, nes tai jums leis savo šeimai užtikrinti geresnę ateitį“, –...

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Įmonė ta pati, tačiau kitas miestas – to pakanka, kad ir atlyginimų vidurkis skirtųsi perpus. Tai galima pasakyti apie daugybę darbuotojų darbinančius prekybos tinklus. Remiantis naujausia pateikiama statistika, galima apžiūrėti vidutinį mokamą atlyginimą įmonėse, kuriose daugiau nei 3 darbuotojai. Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pateikia penkių prekybos tinklų liepos mėn. atlyginimų statistiką.

Estija jau seniai lenkia lietuvius, dabar ten net perpus didesnė vidutinė alga, pensijos, ten daugiau grįžta iš emigracijos, apsilanko daugiau turistų. Šalyje anksčiau padarytos svarbios reformos. Estijoje dešimtmečius gyvenantys lietuviai džiaugiasi, kad kaimyninėje šalyje žmonės laimingesni. Tačiau tuoj pat priduria – didelės algos ištirpsta sumokėjus už gerokai brangesnes paslaugas. Būrys lietuvių Talino centre įsikūrusios Lietuvos ambasados kieme.

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o šimtais eurų. Skaičiuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra 126 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jose mažuosius vilniečius prižiūri daugiau nei 1800 auklėtojų. Nuo šių metų liepos pirmos sostinėje darželinukus ugdantys auklėtojai gauna 150 eurų didesnę algą.

Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, kad tai – atlyginimai, įdarbinimo agentūra – galimos perspektyvos. Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.

Dirbi ugniagesiu gelbėtoju – apie nuosavą būstą nė nesvajok. Taip karčiai juokauja net ne vienerius metus gaisrus gesinantys ir žmonių gyvybes gelbėjantys pareigūnai. Jų algos tokios mažos, kad nė vienas bankas nesutinka duoti paskolos butui ar namui įsigyti. Aiškinama paprastai – ne tik alga maža, bet ir darbas pavojingas. Bankai laikosi savo: paskolos išduodamos tik įsitikinus mokūs žmonės ar ne, ir į profesijas tikrai neatsižvelgiama.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis patikino, kad yra daug geresnių kelių keliant algas nei tiesiog nustatant didesnę minimalią algą.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Tačiau žvelgiant į savivaldybes, didesniais atlyginimais džiaugėsi ne visi.  Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka. „Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Sveikatos apsaugos ministerijai skyrus lėšų nuo vasaros didinti Lietuvos gydytojų atlyginimus, kol kas pokyčių nematyti. Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė aiškinsis, kodėl taip nutiko, tačiau ligoninių atstovai turi paprastą paaiškinimą. Anot jų, pinigų niekas šiaip sau nedavė, juos reikia užsidirbti, o kaipgi juos užsidirbti, kai vasarą ligonių srautas išskirtinai mažas. Skaičiuojama, kad SAM skyrus 24,6 mln.