atlyginimai

Kasmet girdėti skundų apie augančią demografinę duobę, didėjančią nelygybę, nepakankamas algas ir gausybę kitų problemų. Tačiau kartais sveika retrospektyviai pamatyti, kaip stipriai pasikeitė gyvenimas per du dešimtmečius, kuomet minimalus atlyginimas tebuvo 124 eurai, o gyventojai gatvėse jautėsi nesaugūs dėl prasto policijos darbo. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti lygiai prieš 20 metų TV3 žinių sukurtą 1998 metų svarbiausių įvykių apžvalgą.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Sauliaus Skvernelio teigimu, laiku priimtas biudžetas padidins visų dirbančiųjų pajamas nepriklausomai nuo jų profesijos tiek viešajam, tiek privačiuose sektoriuose, rašoma premjero pranešime. „Bet kokia teisėta pilietinio protesto forma yra sveikintina. Ne tik girdime, bet ir darome viską, kad visos visuomenės grupės jaustų didėjančias pajamas, už darbą būtų sąžiningai atlyginama, valstybėje neliktų užmirštų žmonių.

Kelis metus Norvegijoje gyvenęs ir patrauklų atlyginimą gaudavęs Mantas nusprendė viską mesti ir grįžti į Lietuvą. Šiandien vaikinas dirba padavėju viename populiariausių restoranų Vilniaus centre ir džiaugiasi galėdamas būti arčiau namų. Klojo trinkeles Norvegijoje pradėjo dirbti dėka brolio: „Jis ten jau septynerius metus, jis darbe atsirado laisva vieta, todėl iškart pasiūlė man prisijungti.

Lietuvoje dirbantiems ukrainiečiams už tokį patį darbą toje pačioje įmonėje darbdaviai negalės mokėti mažesnį minimalų atlyginimą nei vietos gyventojams. Tai numatyta Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitarime dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje, kurį penktadienį Kijeve pasirašys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kurios leis nuo kitų metų sausio padidinti atlyginimus apylinkių teismų teisėjams. Parlamentarai padidino apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientą nuo 14,2 iki 16,2. Jis tapo vienetu mažesnis nei apygardų teismų teisėjų.

Lietuvos statistikos departamentas pirmadienį paskelbė atlyginimų pokyčius šių metų trečią ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, t.y prieš mokesčius, padidėjo visose apskrityse, bet daugiausia Panevėžio apskrityje. Tiesa, didėjančiomis algomis galėjo džiaugtis ne visų sričių darbuotojai. Net trečdalyje veiklų algos atlyginimai prieš mokesčius sumažėjo.

Iki kitąmet startuojančios mokesčių reformos liko tik mėnuo, o vienas jos punktų, darbuotojų atlyginimo sutarčių keitimas, iki šiol kelia neaiškumų buhalteriams. Pastarieji tikina, kad sausį net gali kilti problemų su algos apskaičiavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina esą tokie nuogąstavimai nepagrįsti, o pasiruošti reformai laiko buvo apstu.

Milijoninės sutartys ir sunkiai suvokiami skaičiai tapo sporto pasaulio kasdienybe. Kasmet atletų atlyginimus skaičiuojantys „Sport Intelligence” pirmadienį paskelbė šių metų rezultatus ir atskleidė 10 klubų, kurių sportininkai gauna didžiausius atlygius. Sąraše atsidūrė 4 futbolo ir 6 krepšinio (visi iš NBA) klubai. Didžiausią atlyginimą – vidutiniškai po 10,4 mln. svarų sterlingų per metus – kiekvienam savo žaidėjui išmoka „Barcelona” klubas.

Vidutinio darbo užmokesčio augimą dešimtadalius šiemet daugiausia lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau tam turėjo įtakos ir sprendimai dėl mokesčių, minimalios mėnesio algos (MMA) bei sveikatos apsaugos ir švietimo reformų,sako Lietuvos banko analitikas Tomas Šiaudvytis. LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas teigia, jog mažėjant bedarbių, įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus.

Nuo 4 iki 5 su puse tūkstančių eurų per mėnesį. Tokių algų prieš mokesčius spalį galėjo tikėtis pačius didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokėjusių įmonių darbuotojai, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Dosniausių įmonių dešimtuko viršūnėje spalį užfiksuotas didžiausias elektros rinkos dalyvis Baltijos šalyse „Inter Rao Lietuva“, kurioje vidutinė alga siekė 5561 eurą.

Plušant statybose galima uždirbti ir 3 000 eurų per mėnesį, teigia tv3.lt studijoje viešėjęs bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Anot jo, vidutinė mėnesinė statybininkų alga Lietuvoje svyruoja tarp 1 000 ir 1 500 eurų į rankas. „Šiandien statybose klausimo apie darbininkų kainas nėra, klausimas yra tik kas gali darbus atlikti. Statybos darbų kainos kyla taip dinamiškai, kad tokio kainų kilimo per 25 metus versle nepamenu“, – tikino A. Avulis.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. „Sutarėme, kad per dvi savaites visos šalys pateiksime siūlymus esamiems teisės aktams, kaip galėtume tobulinti esamą sistemą“, – žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuviai verslo imasi vis ryžtingiau, tačiau tuo pat metu naujų įmonių gyvybingumas sumažėjo, teigia eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. „Jei įmonė nenurodo savo veiklos, 75 proc. tikimybė, kad po metų ji nebeveiks. Tačiau mes manome, kad rodiklis yra geras, nes jis rodo gyventojų ryžtą pabandyti, surizikuoti ir pradėti savo verslą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Įmonių, kurios didino darbuotojų atlyginimus, per pusmetį šiek tiek sumažėjo, o dėl galimo finansinių išteklių trūkumo ateityje ši tendencija turėtų stiprėti, rodo naujausios Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys. „Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių „lubas“. Verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaip kompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones.

Nešini kėdėmis žymūs Lietuvos aktoriai žygiuoja prie Seimo, išdėlioja kėdes į krūvą, pasikabina savo švarkus ir palieka į teatro sceną panašią erdvę tuščią. Lietuvos kūrėjai šiandien sako nusiteikę ne vaidinti ar linksminti žmones, o parodyti, kad valdančiųjų daromi sprendimai gniuždo jų profesiją. „Buvo pasakyta, kad prioritetas bus šiais metais kultūra, su šita vyriausybe.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad įvedus etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį ir apžvelgus pirmojo mėnesio rezultatus paaiškėjo, kad pinigų trūko toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą.

Darželių auklėtojų algos – mažiausios iš švietimo srities darbuotojų, šeštadalis savivaldybių neužtikrina pakankamai vietų darželiuose, grupės perpildytos, teigia Valstybės kontrolė. Ikimokyklinio ugdymo auditą atlikę auditoriai kritikuoja dabartinę sistemą pabrėždami, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, tačiau kai kurios savivaldybės neužtikrina pakankamai vietų darželiuse, juose pedagogų atlyginimai trečdaliu mažesni, nei mokyklose.

Kultūros ir meno darbuotojai reiškia nepasitenkinimą dėl pernelyg lėtai kylančių atlyginimų ir kitą savaitę Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, rengia piketą. Pasak Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkės Vidos Garunkštytės, piketas rengiamas, nes Kultūros ministerija neatsižvelgė į reikalavimus kelti sektoriaus darbuotojų atlyginimus po 150 eurų jau kitąmet, ministerija įsipareigojo juos padidinti vidutiniškai po 21 eurą, tam skirdama 3,5 mln. eurų.

Italų dienraštis „La Gazzetta dello Sport" suskaičiavo visų „Serie A“ komandų ir žaidėjų atlyginimus. Sąrašo viršūnėje, natūralu, atsidūrė 7 sezonus iš eilės čempionais tapę Turino „Juventus“, tačiau skaičiai šiemet kaip niekad neįprasti – vienas šios komandos futbolininkas per metus uždirba daugiau, nei visa antroje turnyrinės lentelės vietoje įsitaisiusi komanda. Naujausiais duomenimis, Turino „Juventus“ 2018-2019 metų sezone savo žaidėjams išmokės 219 mln. eurų.

Pedagogų atstovai sako, jog Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai gražūs tik skaidrėse. Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai sumažėjo, o darbo padaugėjo. Apie tai prakalbus ministerijos atstovams, šie tikina, jog taip būti negali. Neva įsivėlė klaida. Chaoso nebepakeliantys mokytojai palieka darbo vietas. Kai kuriose mokyklose jau dabar trūksta pedagogų.   Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuva - vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 10,5 proc., Latvijoje - 8,4 proc.

Nors daugiausia darbuotojų turinčiose įmonėse vidutinis atlyginimas retai tepasiekia 2000 eurų, mažose įmonėse atlyginimai šokteli net iki 10 tūkst. eurų. Tokių įmonių liepos mėnesį buvo dvi. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Kaip ir įprastai į dešimtuką patenka įmonės, mokėjusios virš 5 tūkst. eurų. Dažniausiai tokios įmonės pasižymi mažu darbuotojų skaičiumi, o atlyginimų vidurkio šoktelėjimus lemia išmokėtos premijos ar išeitinės.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Trijų šimtų penkiasdešimties didžiausių JAV įmonių generaliniai direktoriai 2017 metais uždirbo vidutiniškai 312 kartų daugiau negu jų darbuotojai, parodė Ekonominės politikos instituto atliktas tyrimas. Šis atotrūkis vis didėja, nes vadovų darbo užmokestis kasmet sparčiai didėja, tuo tarpu eilinių amerikiečių atlyginimai beveik nekyla, pažymima Vašingtone įsikūrusios nekomercinės organizacijos tyrimo ataskaitoje.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas siūlo kelti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos viešojo sektoriaus algos. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad pareiginės algos bazinis dydis kitais metais siektų 174 eurus. Pagal šį bazinį dydį skaičiuojamos valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Vyriausybė siūlo kitąmet biudžetininkams taikyti 170,79 euro pareiginės algos bazinį dydį.

Šiandien Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikiate dauguma jūsų. Kadangi šventė šiemet įsitaisė viduryje savaitės, galbūt leidžiate ją lėtai namuose. Kas turite vaikų – moksleivių, galbūt šiandien nuspręsite apipirkti juos naujiesiems mokslo metams. Vyksite į prekybos centrą – ten viskas vienoje vietoje. Gal kartu papietausite, o gal pirksite maisto prekių ir namie gaminsite pietus ar vakarienę.

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai prieš du mėnesius Trišalės tarybos posėdyje buvo sutarta, kad nuo 2019 metų minimalią mėnesio algą (MMA) reikėtų didinti nuo 400 eurų iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc.

Nuo š.m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos paštas didina atlyginimus mažiausiai uždirbantiems bendrovės darbuotojams, rašoma pranešime spaudai. Iš viso atlyginimas bus padidintas 4362 bendrovės darbuotojams. Darbo užmokesčio kėlimas bendrovei papildomai kainuos apie 1,8 mln. Eur per metus. Informuojama, kad ši iniciatyva priimta atsižvelgiant į bendrovės Kolektyvinėje sutartyje įtvirtintą Atlygio politiką.

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi ir ateityje. Gyventojai daugiau taupo, o labiausiai juos neramina brangstantys maisto produktai ir komunalinės paslaugos, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Apklausa atspindi naujausias darbo rinkos tendencijas – žmonės uždirba daugiau, atitinkamai geriau vertina ir savo finansinę padėtį. Dar vienas svarbus aspektas – toliau didėja savo pajamas ir išlaidas planuojančiųjų skaičius.

Ekonomikos augimo tempas spartėja, o nedarbas kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse smuko į rekordiškai žemą lygį, tačiau darbo užmokesčio srityje ir toliau stebimas sąstingis, pažymima metinėje EBPO ataskaitoje. Jeigu valstybės nesugebės pakeisti šios tendencijos, bus padarytas neigiamas poveikis visuomenės pasitikėjimui, o nelygybė darbo rinkoje didės, įspėja EBPO ekspertai.

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, ją beliko pasirašyti prezidentei. Jei taip įvyks, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda.  Alga turės būti perskaičiuojama Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Seimas galutinai apsisprendė dėl mokesčių ir pensijų reformos. Jei prezidentė šeštadienį pasirašys Seimo priimtus teisės aktus, pokyčiai įsigalios jau nuo kitų metų sausio mėnesio.  Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Apjungus mokesčius galios 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka.

Nuo gegužės mėnesio medikų ir slaugytojų algos Lietuvoje turėjo didėti 20 proc. Tačiau iš profsąjungų girdėti, kad tikrai ne visiems padidėjo atlyginimai, o didžiuliai skirtumai tarp dirbančiųjų tą patį darbą miestuose ir rajonuose toliau bado akis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc.

Jau ilgą laiką diskutuojama apie tai, kad gerėjant ekonominei Lietuvos situacijai, mažės Europos Sąjungos (ES) suteikiama parama. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo paradoksą, kaip gi apskaičiuojama teiktina parama. Pagal skaičiavimus išeis, kad Latvija ir Graikija gaus daugiau nei Lietuva.

Lietuvoje pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tokią tiesmukišką išvadą galima padaryti pažvelgus į neseniai Eurostato paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios standartą 2017 metais padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio – per metus priartėjome 3 proc. punktais. Pernai aplenkėme Portugaliją, imame tolti nuo Estijos ir Slovakijos bei artėti prie Slovėnijos ir Čekijos.

Kai kurie darbuotojai Lietuvoje vasarą pasitiko itin papilnėjusiomis piniginėmis. „Sodros“ skelbiami atlyginimai atskleidžia vidutines išmokėtas algas gegužę. Tiesa, derėtų pabrėžti, kad kai kuriems didžiulės algos reiškė išmokėtas premijas už gerus įmonės rezultatus, o kitiems tai – išeitinės kompensacijos.  Daugiausiai gegužę mokėjo „Huawei Technologies“ atstovybė Vilniuje. Turinti 19 darbuotojų, balandį vidutiniškai jiems mokėjo 5167 Eur, o gegužę – net 18287 Eur.

Lietuvos bankas atnaujindamas savo prognozes numato, kad kainos šiemet kils daug lėčiau nei pernai, tuo tarpu darbuotojų trūkumas vers darbdavius kelti atlyginimus daug sparčiau nei anksčiau manyta. Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. „Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, kad balandžio mėnesį nemažos dalies įmonių atlyginimų vidurkis, palyginti su kovu, gerokai išaugo. Tikėtina, kad tokius didelius atlyginimų šuolius balandį paaiškina išmokėtos premijos, suskaičiavus įmonės rezultatus.

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvantilis ir 75 proc. kvantilis. Teikti šiuos duomenis „Sodra“ pradėjo laikydamasi balandį įsigaliojusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriose numatyta skelbti daugiau viešos informacijos apie darbo užmokestį įmonėse.

Pedagogų su nerimu laukiamo etatinio apmokėjimo modelio įsiteisinimo dar teks palaukti – jo pateikimas Seime nukeltas, argumentuojant, kad pataisos vis dar kelia per daug klausimų. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ketvirtadienį Seime turėjo pristatyti įstatymo pakeitimus, reglamentuojančius naująją pedagogų apmokėjimo tvarką.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Skirtingi pragyvenimo lygiai Lietuvoje turi įtakos ir mokamiems atlyginimams. Štai dirbant kasininku Vilniuje galima uždirbti daugiau nei Šiauliuose. Specialistai išskyrė, kaip Lietuvoje keičiasi atlyginimų struktūra ir, kam atlyginimas labiausiai didėjo. „CV-Online“ duomenys rodo, kad Alytaus apskr. daugiausia uždirba pardavimo vadovai – vidutiniškai 1161 Eur, atskaičius mokesčius. Neatsilieka ir elektros inžinieriai – 1153 Eur.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

„Norfos“ savininkai prognozuoja algų kilimą prekybos sektoriuje. Metų eigoje, „Norfos“ grupės įmonėse, darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti daugiau kaip 10 proc. UAB „Rivona“, kuri užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma ir sandėliavimu, darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, turėtų viršyti 1000 Eur, o pačios „Norfos“ darbuotojai gautų virš 800 Eur.