algimantas matulevičius

Paskutinę pareiškinių dokumentų dalyvauti prezidento rinkimuose dieną į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ėmė traukti ir užstato nesumokėję, tačiau prezidento posto vis tiek norintieji siekti. Penktadienį VRK dokumentus bandė įteikti viešosios įstaigos „Optimalių sprendimų centras“ vadovas Virgilijus Vilkeliškis, tačiau, paaiškėjus, jog nėra sumokėjęs 11,6 tūkst. litų dydžio rinkimų užstato, dokumentai nebuvo priimti.

Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius šiandien įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pareiškinius dokumentus kandidatuoti prezidento rinkimuose. Kaip vakar jis sakė portalui „Balsas.lt“, tam jį paskatino žmonės ir nebaigti darbai.

Penktadienis - paskutinė diena, kuomet galima Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikti pareiškinius dokumentus norintiems dalyvauti prezidento rinkimuose. Šiuo metu VRK jau yra registravusi 11 pretendentų kandidatuoti į prezidentus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį priėmė Ūkio banko investicinės grupės prezidento Vladimiro Romanovo pareiškinius dokumentus kandidatuoti prezidento rinkimuose, tačiau gali būti, jog pretendentu jis nebus registruotas dėl kilmės.

Kandidatuoti į prezidento postą apsisprendęs Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“ ketvirtadienį sakė, jog tam jį paskatino žmonės ir nebaigti darbai. Pasak A. Matulevičiaus, jis ketina tęsti tuos darbus, kuriuos pradėjo būdamas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku ir vadovaudamas skandalingus faktus atskleidusiam valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimui.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Algimantas Matulevičius mano, kad prokurorai, nutraukiantys saugumiečio Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimą, toliau vykdo politinį užsakymą. Pilietinės demokratijos partijos lyderį kalbina „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas. - Kaip vertinate prokurorų sprendimą vėl sustabdyti V. Pociūno žūties tyrimą? - Blogai vertinu, bet jis manęs nenustebino. Jau ir pirmojo tyrimo metu matėsi, kad siekiama nieko neištirti.

Buvusi žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė apsisprendė dalyvauti Prezidento rinkimuose. K. Prunskienė rinkimuose ketina dalyvauti kaip nepriklausoma kandidatė. Tačiau, politikės teigimu, su jos vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjunga jau tartasi dėl paramos.  Kaip politikė sakė lrt.lt, ketvirtadienį priešpiet ji pateiks dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). K. Prunskienė lrt.

Konservatorių partijos Politikos komiteto pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis neskuba vertinti bendrapartietės Laimos Andrikienės atsisakymo dalyvauti prezidento rinkimuose jo naudai. Antradienį BNS paprašytas įvertinti L. Andrikienės pareiškimą V. Landsbergis buvo lakoniškas: „Čia kiekvieno žmogaus reikalas.

Europarlamentarė konservatorė Laima Andrikienė pareiškė nedalyvausianti prezidento rinkimuose. „Saugodama partijos vienybę ir vildamasi, kad Vytautas Landsbergis garbingai ir iki galo rungsis prezidento rinkimuose, atstovaudamas centro dešinei ir mūsų vertybėms, aš apsisprendžiau nedalyvauti rinkimuose“, - rašoma L.Andrikienės antradienį išplatintame pranešime.

Aktyvistai, pradėję parašų rinkimo akciją, ragina eurokomisarę Dalią Grybauskaitę dalyvauti prezidento rinkimuose. Aktyvistai, save vadinantys iniciatyvine piliečių grupe, siūlo išreikšti paramą eurokomisarei socialiniame tinkle facebook.com ir specialiai sukurtoje svetainėje uzgrybauskaite.lt. Pastarojoje svetainėje skelbiamais duomenimis, šeštadienio popietę pasirašiusiųjų buvo apie 850. Kaip teigiama pranešime, iniciatyvą palaiko signataras Zigmas Vaišvila, istorikas Algirdas Jakubčionis.

Artėjant prezidento rinkimams sukruto savitai mąstantys ir besielgiantys veikėjai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neseniai sulaukė didžiuoju kunigaikščiu Vilgaudu prisistatančio Stasio Urniežiaus prašymo registruoti jį kandidatu. Gegužę varžytis dėl Lietuvos vadovo posto norėtų ne tik solidūs politikos ir visuomenės atstovai, bet ir įvairiais skandalais bei ekscentriškais poelgiais pagarsėję asmenys.

Kandidatai, galintys siekti prezidento pareigų, nors ir neskubėdami, ima skelbtis ir diskutuoti tarpusavyje. Įkandin parlamentaro Valentino Mazuronio oficialiai žiniasklaidai tai pripažino ir Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Kiti – užsimena. A. Valinskas apsisprendė siekti prezidento posto   Pernai įkurtos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas nusprendė kandidatuoti prezidento rinkimuose. Apie tai pranešė naujienų agentūra BNS.

Pilietinės demokratijos partijos lyderis, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“ sakė kitą savaitę apsispręsiąs, ar kels savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Pasak A. Matulevičiaus, jis gaunąs daug raginimų, tačiau apsispręsti nėra paprasta. „Žiūriu ne į tai, ką pasakys konkurentai, nes nė vieno jų nebijau. Tiesiog vyksta daug konsultacijų, ir aš netrukus pasakysiu savo žodį“, – sako politikas.

Pasaulį siaubia didžiulė ekonomikos krizė, stipriai ir matomai stipriau nei įsivaizduojam šiandien ji purto ir mus. Būtent šiame kontekste reikia vertinti būsimus LR Prezidento rinkimus. Šaliai reiks daryti pasirinkimą ne už kabinetuose, ar kieno nors pirtelėse surežisuotus scenarijus, o patiems, vadovaujantis savo ir protėvių išmintimi. Kabinetinei oligarchų su KLANU parinkti kandidatai reklamuojami iš peties ir rinkimų kampanija vyksta jau kelis metus.

2008-ųjų pirmoje pusėje šalies padangėje trumpai buvo užsižiebusi nauja žvaigždė - šįkart neva kovotojo su korupcija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko Virgilijaus Poderio. Tuomet V.Poderys neva išvilko į dienos šviesą Lietuvos energetikossistemos privatizavimo užkulisius, tariamai atskleidė neva korumpuotą nacionalinės elektros organizacijos LEO LT atsiradimo istoriją.

Mūsuose, manau, labai paviršutiniškai vertinama pasaulio finansų krizė, peraugusi į ūkio krizę. O vertinti būtina ir ne tik vertinti, bet analizuoti ir daryti išvadas. Tai reikalinga tam, kad čia, Lietuvoje, tai įvertinę priimtume kuo naudingesnius sprendimus. Dar iš inercijos daugelis mano, kad ši krizė, kaip ir ankstesnės, ateis ir praeis. Kad ji baigsis nė kiek neabejoju. Tik kiek ji truks ir kokios iš jos bus išmoktos pamokos bei padarytos išvados labai daug priklauso tik nuo mūsų.

Buvusio Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko šmeižikiškus pareiškimus apie esą prastesnius mūsų kaimynių laivus paneigė Estijos karinių jūrų pajėgų vadas Igoris Schvede. Pasak „Respublikos“ kalbinto karininko, Estija labai patenkinta savo laivais. Jais patenkinta ir NATO. Buvęs ministras melavo Vakar „Respublikoje“ išspausdintame interviu buvęs Krašto apsaugos ministerijos vadovas J. Olekas įrodinėjo, kad Lietuvos pasirinktas dviejų prieš 25 metus pagamintų laivų už 191,5 mln.

Prezidentas Valdas Adamkus su eurokomisare Dalia Grybauskaite sekmadienį prie pietų stalo Turniškių rezidencijoje kalbėjo apie finansinę krizę, naujus mokesčius ir būsimuosius prezidento rinkimus. V.Adamkus norėjo iš pirmų lūpų išgirsti atsakymą į klausimą, kurio iš D.Grybauskaitės per šį jos vizitą tėvynėje taip ir nesulaukė Lietuva, - ar eurokomisarė bandys siekti aukščiausio šalies posto.

Seimo rinkimus pralaimėjusios partijos viltingai žvelgia į vasarą numatytus Europos Parlamento (EP) rinkimus. Norėdami juose ne tik dalyvauti, bet ir laimėti bent keletą mandatų, politikai mąsto, kaip tvirčiau suremti pečius. Už parlamento durų likusios partijos nebenori tūnoti aktyvaus politinio gyvenimo užribyje. Artėjant birželio 7-ąją numatytiems EP rinkimams kelios politinės jėgos svarsto galimybę sutelkti jėgas ir drauge šturmuoti Briuselio aukštumas.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius, privačiai kaltinęs buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Arvydą Pocių šmeižtu, trečiadienį atsisakė tęsti teismo procesą. Tai trečiadienį paskelbė buvusio Seimo nario advokatas Rolandas Misius. Pats A. Matulevičius posėdyje nedalyvavo. Išnagrinėjęs A.  Matulevičiaus skundą teismas nusprendė nutraukti procesą prieš buvusį VSD vadovą.

Vakar „Lietuvos žinios“ pranešė sensaciją: Taline nuo sausio 1-osios pinga šildymas, nors Estijos sostinė, kaip ir Lietuvos, šildoma gamtinėmis dujomis. Tačiau Vilniuje šildymas nesulaikomai brangsta. Buitiniams vartotojams ir dar brangs, nesvarbu, kad pasaulinės dujų kainos krenta. Mat Lietuvoje jų kainas diktuoja perpardavinėtojai, o šie ir toliau skurdina žmones - net po rinkimų pasikeitus politinei valdžiai. Krašte niekas nepasikeitė, nes Rusijos dujų tarpininkai liko tie patys.

Seimas baigs metus būdamas skolingas visuomenei. Tarp neatliktų praėjusios ir dabartinės kadencijos parlamento darbų - Elektros energetikos ir Teismų įstatymų pataisos, paslaptingai įstrigusios Valstybės saugumo departamento pažymos apie galimą korupciją. Sakoma, kad baigiantis metams būtina grąžinti visas skolas, kitaip jų kupra neleis ramiai gyventi ir po Naujųjų. Metų sandūra - puiki proga kritiškai įvertinti nuveiktus ir nenuveiktus darbus.

Mūsų šalį kelias dienas kaustantis plikledis neapsiėjo be aukų. Tarp daugybės ligonines užplūdusių susižalojusių žmonių, kritusių ant ledo, - ir buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Politikas jau kelias dienas guli Kėdainių ligoninėje. Į šią gydymo įstaigą jis pateko, kai netoli namų paslydo ir parkrito ant ledo. „Kritau ir kol kas esu nedarbingas“, - LŽ trumpai paaiškino V.Muntianas.

Prieš 2008 metų Seimo rinkimus „valstybininkų“ klano priešakiniuose bastionuose – Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Valstybės saugumo departamente (VSD) ir Prezidentūroje – tvyrojo slogi atmosfera. Nors klanas jau seniai kontroliavo praktiškai visas pagrindines Lietuvos valstybės institucijas, buvo baimintąsi, jog rinkimus gali laimėti jėgos, kurios jau nebepakęs tokio valstybės profanavimo.

Naujasis Seimo pirmininkas pristato viename restorane verdamą žuvienę, kuri ruošiama iš jo šeimai priklausančiuose tvenkiniuose išaugintų žuvų. Gurmanų nuostabai, vieno Vilniaus restorano valgiaraščio skyrelį „Naujienos“ puošia ne ko nors kito, o paties Seimo pirmininko Arūno Valinsko nuotrauka, rašo „Respublika“. Pirmininkas prie puodo Joje pavaizduotas Parlamento vadovas, pasirišęs prijuostę ir kažką samčiu maišantis dideliame garuojančiame puode.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai dirba „kaip senais gerais laikais“. Pagrindinis saugumiečių taikinys – ne valstybės pamatus iš tikrųjų griaunančios jėgos, o savo nuomonę turintys ir išsakyti jos nebijantys žurnalistai. „Plovė smegenis“ Šįkart saugumiečių akiratyje atsidūrė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Žmogus, dažnai kritiškai rašantis apie Konstitucinio Teismo (KT), prezidento sprendimus.

Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose pralaimėję politikai teigia nesigailintys dėl rinkimų kampanijai išleistų sumų, svyruojančių nuo 2 iki 62 tūkst. litų. Pagal Socialdemokratų partijos sąrašą į Seimą patekusi, tačiau vienmandatėje Vilniaus Šeškinės apygardoje rinkimus pralaimėjusi laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, jos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos ataskaitos duomenimis, savo rinkimų kampanijai vykdyti surinko ir išleido 57 tūkst. litų.

Dauguma Seimo rinkimuose nesėkmingai pasirodžiusių ir už jo ribų likusių politinių partijų išsivaikščioti neketina. Kai kurios keičia lyderius. Kitos žada vienyti jėgas. LSDS toliau mėgins būti „teisinga kaire“ Lapkričio 15 d. Vilniuje vyko Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) kandidatų, dalyvavusių 2008 m. Seimo rinkimuose, pasitarimas.

Pralaimėjimo rinkimuose kartėlį nuriję parlamentarai susirūpino proziškesniais reikalais - naujo darbo paieškomis. Nebeperrinkti Seimo nariai įsidarbinti tikisi be didelių pastangų. Į naująjį Seimą nebeišrinktiems politikams turimais parlamentaro mandatais beliko džiaugtis tris dienas.

Šiomis dienomis, kai visuomenė ypač neatspari gandams apie tariamas bankų griūtis, situaciją dar labiau apsunkina per švelnios bausmės paniką sėjantiems asmenims. Po to, kai Latvijos vyriausybė nacionalizavo „Parex“ banką, taip bandydama jį išgelbėtinuo žlugimo, Lietuvos bankas (LB) suskubo raminti visuomenę. LB vadovo Reinoldijaus Šarkino teigimu, maždaug 2 proc. Lietuvos rinkos užimantis „Parex“ bankas turi pakankamai finansinių išteklių ir yra apsirūpinęs.

Pasibaigę Seimo rinkimai tiesiogiai išveda mus į kitą, ne mažiau, o gal ir labiau intriguojančią trasą: prezidento rinkimų. Beveik nėra galimybės, kad dar kartą ryžtųsi kandidatuoti dabartinis prezidentas Valdas Adamkus, tad kitais metais turėsime naują prezidentą. Kas jis bus? Net garsiausieji ir labiausiai apsiskelbę orakulai, kurių mūsų žemėje nestinga, kalbai pasisukus apie tai prikanda liežuvį.

Daugiausiai senosios kadencijos parlamentarų su Seimu atsisveikina iš Darbo partijos, tuo tarpu konservatorių gretose praradimų nėra. 2004 metais gavę daugiausiai vietų Seime - 39, nors ir nubyrėjus daliai narių, baigiantis kadencijai „darbiečiai“ turėjo 23 narių frakciją. Po šių Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo koalicijoje su Leiboristų partija, „darbiečiai“ gavo 10 vietų Seime.

Seimo rinkimų 5 proc. barjero neįveikusių partijų lyderiai gali guostis rinkėjų parama - po reitingavimo jie sąrašuose išlaikė savo vietas. Arčiausiai ties barjeru likusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, beje, į Seimą išrinktas jau pirmajame ture vienmandatėje apygardoje, liko pirmas partijos sąraše su 13985 pirmumo balsais. Savo poziciją pirmoje vietoje sąraše išlaikė ir Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė, gavusi 12010 pirmumo balsų.

Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas Algimantas Matulevičius išplatino atvirą laišką Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Ją politikas apkaltino dvigubais standartais ir netikusiu rinkimų organizavimu. Vakar iš žiniasklaidos sužinojau, kad VRK posėdyje surašė man administracinių teisės pažeidimų protokolą už mano knygos „Valstybės valdymo užkulisiai“ platinimą. Priimant sprendimą traukti asmenį atsakomybėn ir viešai apie tai paskelbiant, būtina išklausyti ir kitos pusės argumentus.

O atrodė, kad šį kartą gali būti kitaip, nes istorija, prasidėjusi Lietuvos valdžios viršūnėse ir, bent pradžioje, irgi atrodė tikroviška, žengianti į tokią pat baigtį. Konstitucija įpareigoja prezidentą teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kandidatūras ir, Seimui jas patvirtinus, vieną iš jų pasiūlyti teismo pirmininku. Teisėjo tarnybiniam laikotarpiui pasibaigus, prezidentas gali siūlyti Seimui paskirti jį kitam tarnybiniam laikotarpiui arba prašyti atleisti.

Pilietinės demokratijos partijos (PDP) pirmininkas, parlamentaras ir kandidatas į Seimo narius Algimantas Matulevičius dovanomis skatino rinkėjus balsuoti už konkretų konkretų kandidatą ir tuo pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Tai ketvirtadienį konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Be to, VRK nutarė A.Matulevičiui surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už rinkėjų papirkimą. Baudą už tokį nusižengimą skiria teismas.

Vakar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis žengė netikėtą žingsnį: paragino LAT teisėjus kreiptis į Liustracijos komisiją ar Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šios institucijos patvirtintų arba paneigtų, jog teisėjų elitas sovietmečiu bendradarbiavo su sovietų saugumu (KGB). J.Prapiestis įsitikinęs, kad tai būtų natūrali reakcija į žiniasklaidos ne kartą skelbtus kaltinimus teisėjams, esą praeityje kai kurie jų yra bendradarbiavę su...

Pilietinės demokratijos partijos (PDP) pirmininkas, Seimo narys Algimantas Matulevičius pasiūlė Seimui kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti viešai paskelbtas žinias apie esą vykstančias derybas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo. Panašų prašymą generaliniam prokurorui pirmadienį išsiuntė ir AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.  - Esate partija, kuri dar nebuvo valdžioje, nors keli Jūsų nariai yra buvę parlamentarais. Ar žmonės balsuodami už Jus tiesiog nepraras balsų, jei neįveiksite 5 proc.

Generalinė prokuratūra jau ketveri metai tiria skandalingąją "Rubicon group" juodosios buhalterijos bylą. Tačiau byla nuolat stringa - net jai pasiekus teismą, sunku tikėtis, kad visuomenei taps žinomos visos gijos, nusidriekusios nuo "Rubicon" iki aukščiausių valstybės politikų, tarp jų - ir prezidento Valdo Adamkaus. Juk tai, ko ieško pernelyg giliai kapstantys pareigūnai, paaiškėjo dar 2004-aisiais.

Nors prezidentas Valdas Adamkus ir sakė, kad partijoms programos nelabai reikalingos, jas vis dėlto skaitau. Lyg netyčia pastebėjau vieną įdomią smulkmeną. Dar visai neseniai eteryje plačiai skambėjusi, politikų priešpriešas ir valstybės vadovų irzlius atsikalbinėjimus kėlusi Valstybės saugumo departamento (VSD) tema – beveik paskendo.

Vienmandatėse apygardose į Seimą kandidatuojantys politikai agitacinės kampanijos finansavimui negaili ir savo asmeninių santaupų. „Darbiečių“ sąskaitos, palyginti su kitų partijų kandidatais, kuklesnės, tačiau čia yra kandidatų, kurie agitacinės kampanijos sąskaitoje nurodo tik savo pačių įnašus. Parlamentarė Virginija Baltraitienė agitacinei kampanijai nurodo turinti 39 tūkst. litų - visą šią sumą ji skyrė iš savo asmeninių lėšų. 20 tūkst.

Vakar paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos rodo, kad aukščiausius postus valstybėje užimantiems politikams, Seimo ir Vyriausybės nariams bei valdininkams pinigų netrūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmieji valstybės asmenys - prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas neturi nekilnojamojo turto, nors sąskaitose sukaupę nemenkas pinigų sumas. Tačiau net ir 100 tūkst. litų siekiančios santaupos neprilygsta jų sutuoktinių valdomoms lėšoms.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Šimtai grybautojų ir tūkstančiai smalsuolių savaitgalį klegėjo Varėnoje. Grybų šįkart surinkta perpus mažiau nei pernai. Užtat politikų čia „užderėjo“ kaip niekada gausiai - juk artėja rinkimai, rašo „Lietuvos žinios“. Jau tryliktą kartą paskutinį rugsėjo šeštadienį grybų sostine tituluojama Varėna sulaukė daugybės svečių iš visos Lietuvos ir užsienio. Daugeliui jų Grybų šventė - ne tik pramoga, bet ir galimybė susitikti su giminėms bei draugais.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gediminas Kirkilas. - Prieš rinkimus norisi paklausti apie Jūsų partijos programas ir rinkiminius pažadus. Ne pirmą ir ne antrą kartą į savo programą lyg ir įrašote progresinius mokesčius, tačiau jų taip ir nesugebate įvesti, nors ne pirmą kartą esate valdžioje.

Seime užregistruotas projektas, numatantis socdemų valdomo Turto banko likvidavimą, ne juokais išgąsdino šios partijos atstovus. Jie pradėjo atvirą projekto autorių puolimą, – rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Turto bankui riesta „Vakaro žinioms“ atskleidus, kad Turto bankas perpus pigiau nei rinkos kaina pardavinėja valstybės turtą, sukruto parlamentarai. Iš pradžių apie padėtį premjerą Gediminą Kirkilą informavo seimūnas Jurgis Razma.

Rinkimuose dalyvaujančių partijų vedlių turtas svyruoja nuo dešimčių milijonų iki vos kelių tūkstančių. Turtingiausias - beveik 48 mln. litų valdantis finansinėmis machinacijomis įtariamas Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Tuo metu socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas dar neseniai su žmona turėjęs ne vienos įmonės akcijas, dabar nurodo turįs tik butą daugiabučiame name ir apie 140 tūkst. litų piniginių lėšų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus svarstanti prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) iki šiol nėra aiškiai apibrėžusi kriterijų, pagal kuriuos į posėdžius kviečiami parlamentarai ir kiti pareigūnai. Į ketvirtadienį vykusį VGT posėdį pakviestas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialliberalas Alvydas Sadeckas.