algimantas matulevičius

Prieš trejus ir dvejus metus vykdyta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos veikla ir jos įvertinimas verčia šiauštis politikus. Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė 2005 m. ir 2006 m. veiklos ataskaitoms bei grąžino nutarimo projektą tobulinti.

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai. Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.

Nuolat kylant tai vienam, tai kitam skandalui matyt nepastebime tų valstybės institucijų, kurios nuosekliai ir užtikrintai mums primeta visiškai kitas gyvenimo taisykles, nei mes sau manėme besikuriantys.

Visuomenėje netyla diskusijos apie galimybę kiekvienam asmeniui savo pažeistas teises ginti Konstituciniame Teisme. Nors individualaus konstitucinio skundo idėja sulaukė ir nemažai kritikos, speciali Seimo darbo grupė jau parengė siūlymus, kaip šį institutą įtvirtinti Lietuvoje. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, į Konstitucinį Teismą (KT) gali kreiptis tik prezidentas, Seimo narių grupė, Vyriausybė ir teismai.

Seimas veikiausiai sieks pratęsti pavasario sesiją, nes seimūnai neaprėpia darbų, be to, pagal įstatymus vasaros viduryje turės priimti nutarimą, kuriuo bus skelbiamas referendumas dėl antrojo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktoriaus darbo pratęsimo. Paprastai Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Tačiau beveik visuomet parlamentarai nespėja suplanuotų darbų ir sesijas pratęsia.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei „Achemos grupės“ vadovo Bronislovo Lubio dalyvavimas nacionalinio investuotojo LEO LT valdyme gali sukelti abejonių valstybės institucijoms. Pramonininkų vado valdoma „Achemos grupė“ jau kurį laiką yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje. Galimai valstybei padaryta žala viršija 12 mln. litų.

Nužudžius pulkininką Vytautą Pociūną, prieš dvidešimt mėnesių prasidėjo pilietinis Lietuvos atgimimas. Žmonės pradėjo domėtis, kas gi iš tikrųjų vyksta mūsų šalyje, kas tie paslaptingi lėlininkai, de facto uzurpavę valdžią valstybėje ir pasivadinę skambiu „valstybininkų“ vardu? Paaiškėję faktai ir jų detalūs komentarai daugelį iš mūsų privertė susimąstyti ir pradėti žiūrėti į tai, kas vyksta, visai kitomis akimis.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius norėtų didesnės NSGK įtakos skiriant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ar Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pavaduotojus. Jo teigimu, parlamentinę minėtų įstaigų kontrolę vykdantis NSGK turėtų turėti daugiau poveikio instrumentų. Pasak jo, būtų tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad pavaduotojų kandidatūras direktoriai turėtų suderinti su komitetu.

Tai, kad politiniai skandalai dažniausiai kyla reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos specialiosios tarnybos STT bei VSD mielai dalyvauja politikų ir verslo grupių žaidimuose, rašo savaitraštis „Veidas“. Štai jau beveik dvi savaitės, kai Lietuvos Seimas gyvena be buvusio savo pirmininko Viktoro Muntiano. Jo vietą užėmė patyręs ir nepaskandinamas socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius jau triūsia advokatų kontoroje. Pasitikėjimą praradęs pareigūnas įsidarbino pas savo gynėją, teigia „Lietuvos žinios“. Advokatų kontoroje „Židonis, Malinauskas ir partneriai LAW GROUP“ Seimo pasitikėjimą praradęs ir iš pareigų atleistas buvęs VSD vadovas A.Pocius dirba vos savaitę - nuo balandžio 11-osios.

Šiandien parlamento nariams premjeras Gediminas Kirkilas pristatė savo Vyriausybės metinę ataskaitą. Nepaisant to, jog kalbėdamas „Žinių radijuje“ premjeras teigė, kad joje nebus panegirikų, o tik statistika ir faktai, G. Kirkilas kalbą pradėjo įvardydamas nesibaigiančius Vyriausybės nuopelnus. Videoreportažas iš Seimo pridedamas straipsnio pabaigoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį patvirtino M. Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėją Algimantą Urmoną Liustracijos komisijos pirmininku. Tiesa, A.Urmono kandidatūrai trečiadienį pritarta vos vieno balso persvara.

Pilietinės demokratijos partija neseniai išnyko iš parlamentinių partijų sąrašo. Kalbama, kad „pilietininkus“ priglaudę socialdemokratai rinkimų sąrašuose nelinkę šiems užleisti nė vienos vietos pirmuosiuose dešimtukuose, teigia „Lietuvos žinios“. Nėra itin blogai „Yra gana daug partijų, kurios neturi nei frakcijos, nei apskritai atstovų Seime, tačiau jos gyvuoja ir dalyvauja politiniame gyvenime, - teigė Viktoras Muntianas, klausiamas, kokią įsivaizduoja šios partijos ateitį po daugybės nes...

Neaiškūs aukojimai Pilietinės demokratijos partijai kelia sumaištį šioje organizacijoje ir verčia abejoti jos finansavimo skaidrumu. Penki kauniečiai tą pačią dieną partijai paaukojo vienodą pinigų sumą. Valentinas Gružinskas, Haris Dronseika, Linas Jakštas, Bronius Mažeika ir Arūnas Povilaitis 2007 gruodžio mėn. 3 dieną solidariai paaukojo po 4000 litų. Taip skelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tinklalapis (žr.

Pilietinės demokratijos partijai laikinai pirmininkaujantis Algimantas Matulevičius nusprendė iš šių pareigų trauktis. Tai jis šiandien pranešė atvirame laiške – pranešime partijos tarybai ir nariams. Laiške A. Matulevičius teigė protestuojantis prieš šiuo metu vykdomą pilietininkų parlamentarų politiką bei partijoje taikomus dvigubus standartus. Buvęs partijos vadovas ir Seimo primininkas Viktoras Muntianas, šįryt portalui „Balsas.lt“ komentuodamas situaciją, buvo nekalbus.

Seime svarstoma, ar opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) pirmininkas Andrius Kubilius turi trauktis iš parlamento vadovo kėdės. Nepasitikėjimą A.Kubiliumi išreiškė 41 valdančiosios koalicijos narys, nes konservatorius esą pažeidė Seimo procedūras, tačiau TS lyderis sako, kad iš posto yra metamas dėl to, kad trukdė „buldozeriu“ priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas.

Seime rengiamasi postų perskirstymams, nes iš parlamento pirmininko pavaduotojo pareigų ketinama atstatydinti opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininką Andrių Kubilių, o nelikus „pilietininkų“ frakcijos, laisva turėtų likti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo vieta.

Artimiausiomis dienomis apie savo apsisprendimą balotiruotis į prezidento postą turėtų paskelbti dar vienas kandidatas. „Balsas.lt“ žiniomis, tai turėtų padaryti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. Pats politikas šių kalbų kol kas nekomentuoja, tačiau jam artimi šaltiniai patvirtina, jog apsisprendimą sustiprino praėjusios savaitės įvykiai Seime ir Pilietinės demokratijos  partijoje.

Pasiklausymo įranga, kurią Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pareigūnai kovo pradžioje išmontavo Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), veikiausiai priklausė ne Lietuvos spectarnyboms, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius. „Šis tyrimas nebuvo konkrečiai spectarnybų, kadangi, kas įdomiausia, ten vyko radijo dažnis, kuris taksistams praktiškai priskirtas.

Referendumą dėl Ignalinos atominės jėgainės (IAE) darbo pratęsimo inicijavusios piliečių grupės lyderis, neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog parašai renkami pilnu tempu, o lengviausia tai daryti provincijoje. Didžiuosiuose miestuose esą pasirašo mažiau žmonių. Anot A. Akstinavičiaus, parašų rinkimui labai pakenkė Seime išreikštas nusistatymas paskelbti referendumą IAE darbo pratęsimo reikalu.

Balandžio pirmąją – tarptautinę melagių dieną - kiekvienam savaip šmaikštaujant, pokštininkų taikinyje atsidūriau ir aš – naivusis, šviesesne Lietuvos ateitimi vis dar tikintis, idealistas. “Žinai, Algimantai, - dėstė man kolegos, - “aukščiausi Lietuvos vyrai aštuonioliktaisiais šalies nepriklausomybės atgavimo metais pagaliau nusprendė imtis veiksmingų žingsnių ir sunaikinti supuvusį valstybės valdymo modelį.

Šeši buvusios Pilietinės demokratijos frakcijos nariai perėjo į socialdemokratų frakciją. Frakcijos byrėjimą lėmė antradienį apie perbėgimą pas socialdemokratus paskelbęs Vladimiras Orechovas. Pagal Seimo Statutą frakciją turi sudaryti mažiausia 7 nariai, todėl jo paskelbimas apie pasitraukimą reiškė frakcijos sunaikinimą. Formaliai V. Orechovas į socialdemokratų frakciją perėjo tik ketvirtadienį, apie tai paskelbus plenariniame posėdyje.

Valdančioji koalicija tikisi Darbo partijos paramos ketvirtadienį, kai Seimas spręs, ar socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas toliau vadovaus Vyriausybei, nors pirmadienį „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnė teigė, jog jos partija interpeliaciją palaikytų. Valdančiajai koalicijai tebepriklausantys Pilietinės demokratijos partijos nariai vieningos paramos Vyriausybės vadovui nežada.

Parlamentarai iš Estijos bei Latvijos labai nenoriai šneka apie paramą Lietuvai, šiai siekiant pratęsti antrojo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktoriaus veiklą. „Kalbėdami apie energetinį saugumą mes turime du aspektus: vienas apima mūsų pačių resursus (čia galima kalbėti apie Ignaliną), o kitas labai labai svarbus - integraciją į Europos (UCTE - BNS) sistemą.

Iki šiol Pilietinės demokratijos frakcijoje dirbęs Seimo narys Vladimiras Orechovas prašosi priimamas pas socialdemokratus. Abi frakcijos priklauso valdančiajai koalicijai. Pilietinės demokratijos frakcija, pasitraukus vienam iš 7 narių, turėtų subyrėti. Pagal Seimo statutą, frakciją sudaro ne mažiau kaip 7 nariai. Likę šeši pilietininkai turėtų pradėti dirbti kaip nefrakcionuoti nariai arba pereiti į kitas frakcijas. Subyrėjus frakcijai, pilietininkai praras ir savo atstovą seniūnų sueigoje.

Anksčiau NSGK tvirtai įsikibęs Algimantas Matulevičius dabar nesipriešina perlipti į Seimo vicepirmininko kėdę, rašo Alfa.lt. „Teoriškai kalbant, jei užimi aukštesnes pareigas, žemesnes palieki. Sėdėti ant dviejų kėdžių negalima, – NSGK palikimą logišku žingsniu pavadino partijos laikinu vadovu tapęs ir iš jos raginimą tapti Seimo pirmininko pavaduotoju gavęs A. Matulevičius. – Kol kas konkrečiai apie tai nekalbama, toliau vyks derybos. Tačiau panašu, kad po truputį viskas susidėlios.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad Lietuvos kariuomenės oro pajėgų (LKOP) vadas pulkininkas Jonas Marcinkus bendraudamas su Rusijos karininku atskleidė valstybės paslaptį ir sulaužė Lietuvai duotą priesaiką, jo nenustebino.

Liustracijos komisijoje vėl kadrų kaita - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį planuoja svarstyti naujo nario Algimanto Urmono kandidatūrą vietoj pasitraukusio iš komisijos politologo Antano Kulakausko. 66-erių A.Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas.

Nosį ne į savo reikalus įkišusios ir specialiųjų tarnybų operacijai pakenkusios Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą ketinama apriboti įstatymais. Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) į posėdį kviečiasi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir specialiųjų tarnybų atstovus. Seimo NSGK darbotvarkėje nurodoma, kad bus svarstomas klausimas „dėl valstybės institucijų apsaugos nuo neteisėto specialios technikos, skirtos informacijai rinkti, panaudojimo.

Pilietinės demokratijos partijos taryba penktadienį sustabdė savo pirmininko Viktoro Muntiano įgaliojimus. Laikinuoju partijos vadovu paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. Toks sprendimas Pilietinės demokratijos partijos taryboje priimtas po ilgų ginčų. Alfa.lt žiniomis, dalis partijos narių siūlė V. Muntianui nerašyti atsistatydinimo pareiškimų. Anot jų, kitoms partijoms taip pat vadovauja su teisėsauga problemų turintys politikai.

Pataruoju metu Europos Parlamento narys, profesorius Aloyzas Sakalas viešojoje erdvėje skleidžia prasimanymus apie taip vadinamą Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą ir LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą VSD veiklos parlamentinį tyrimą.

Seimo pirmininko Viktoro Muntiano pasiaiškinimai, jog jis neįsivėlęs į „Kauno savivaldybės“ skandalą, ir V. Vizbarui mokėjęs ne kyšį, o atlyginęs už darbą, Seimo neįtikino – didžioji parlamentarų dalis siūlo jam atsistatydinti. Šiuo metu jau surinkta pakankamai parašų, kad būtų galima Seimo pirmininką atstatydinti – parlamente daug rėmėjų V.Muntianas niekada neturėjo.

Viena iš blogybių Lietuvos valstybės santvarkoje yra rinkimų sąranga. Ypač balsavimas partijų sąrašais ir garsinimasis oligarchų pinigais. Jau daugybę kartų apie tai buvo kalbėta, rašyta, tikrintasi apklausomis, parodžiusiomis, kad vos ne trys ketvirtadaliai visuomenės tokiai sąrangai nepritaria ir reikalauja ją keisti. „Labai daug į apklausas atsiliepiančiųjų piktinasi partijų gausa ir būtinybe balsuoti už partijų sąrašus, laikydami tai neteisinga ir atstovavimo neužtikrinančia sąranga.

Seimas po pateikimo pritarė liberalcentristų parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma kartu su Seimo rinkimais rudenį suorganizuoti ir referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 metų. Už tai, kad Seimas priimtų sprendimą dėl referendumo ir toliau šį klausimą svarstytų birželį balsavo 46 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 7 parlamentarai.

Ar bus tiriamos 14-osios Vyriausybės sudarymo aplinkybės ir konkrečiai premjero Gedimino Kirkilo užkulisinių derybų menas, rytiniame posėdyje nepaaiškėjo. Po ilgų ginčų ir svaidymusi ant įžeidimo ribos balansuojančiomis replikomis politikai sprendimą nukėlė į vakarinį posėdį. Gandų dėl Seimo pirmininko Viktoro Muntiano, interpeliacijų ir nepasitikėjimų projektų įelektrintas parlamentas ketvirtadienį suklupo apsispręsdamas dėl sprendimo kurti laikinąją komisiją.

Šiandien kalbėdamas Seime Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas patvirtino, kad buvo susitikęs su korupcijos byloje įtariamu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju Virginijumi Vizbaru ir sumokėjo jam 2000 litų. Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius mano, kad V. Muntianas turėtų atsistatydinti - faktų tam pakanka. V. Muntiano pasiaiškinimai, jog nėra susitepęs kyšininkavimu, neįtikino ir kitų kolegų.

Parlamentarai pasiryžę atlikti parlamentinį tyrimą dėl 14-osios Vyriausybės sudarymo aplinkybių. Tuo metu valdančiųjų bandymas ieškoti opozicijos nuodėmių baigėsi nesėkme. Antradienį tokiai iniciatyvai po svarstymo pritarė 60 Seimo narių, 39 buvo prieš, 11 susilaikė. Komisijos sudarymai pritaria Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos frakcijų nariai.

Šiandieninės technologijos leidžia be vargo pasiklausyti ir fiksuoto ryšio, ir mobiliųjų telefonų pokalbių. Tokią operatyvinę veiklą Lietuvoje vykdo 8 tarnybos, tačiau tik 1 proc. padarytų įrašų atsiduria ant teismų stalo. Kam naudojami, ar tinkamai saugomi kiti įrašai, negali atsakyti net Seimo nariai.

Kol prezidento Valdo Adamkaus atstovai atkakliai tyli apie abejonių keliančią paramą šalies vadovui, Lietuvos politikai svarsto galimus problemos sprendimo scenarijus, rašo „Lietuvos žinios“.Praėjo savaitė nuo „Lietuvos žinių“ straipsnio apie prezidento V.Adamkaus skolų padengimo aplinkybes po nesėkmingų 2003 metų šalies vadovo rinkimų, tačiau prezidentūra iki šiol nepateikė visuomenei jokių paaiškinimų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydamas išsiaiškinti, ar pasirenkant naujo europinio paso gamintoją nebuvo korupcijos apraiškų, rašo „Respublika“. Dienraštis vakar pasiteiravo A.Matulevičiaus, kodėl jis staiga susidomėjo prieš pusę metų vykusiu pasų gamintojų konkursu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius prašo Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinti, ar pasirenkant europinio pavyzdžio Lietuvos paso gamintoją nebuvo korupcijos apraiškų, praneša Lietuvos radijas.Nauji lietuviški pasai pradėti išduoti pernai gruodį, tačiau sausio pradžioje jų išdavimas buvo sutrikęs. Kas dėl to kaltas, vis dar aiškinamasi.

Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį iniciatyvinei grupei išdavė parašų rinkimo lapus dėl referendumo, kuriuo siekiama pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, organizavimo. Tuo pačiu bus renkami ir parašai, siekiant suteikti piliečiams teisę referendumu paleisti Seimą.Referendumą inicijavo neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS). Prie iniciatyvos, šalia miėtos partijos lyderių Arvydo Akstinavičiaus ir Violetos Linkienės ir kt.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius raštu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas įvertinti, ar pasirenkant europinio pavyzdžio Lietuvos Respublikos paso gamintoją nebuvo galimų korupcijos apraiškų.

Ketvirtadienį Pilietinės demokratijos partijos (PD) lyderis, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog jo vadovaujamoje partijoje nevyksta nieko ypatingo. Pasak V. Muntiano, visi procesai vykstą normalios demokratinės diskusijos ribose. „Visos iniciatyvos yra geros ir sveikintinos, viską svarstome. Kaip partijos nariai nutars – taip ir bus,“- sakė V. Muntianas.

Pirmadienį „laukiant Generalinės prokuratūros išvadų“ stabdoma komisijos darbo grupės Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms tirti darbas. Taip nutarė Gediminas Kirkilas su šios darbo grupės tolesniam tyrimui vadovu Vytautu Ališausku.Patį komisijos sudarymą lydėjo abejonės - ar ji kuriama ne tam, kad imituotų tyrimą, ir ar jai bus leista pasiekti kokių nors rezultatų. Daugelis kritikų tvirtino, jog ji kuriama tam, kad tyrimas būtų galutinai diskredituotas ir numarintas.

Per VSD atstovo liudijimą teisme patikimu KGB asmeniu įvardintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius pasijuto apšmeižtas ir vadina tai „žaidimu sena korta“. „Teisme užduodant klausimus išaiškėjo, kad, išskyrus buvusio KGB karininko liudijimą, VSD niekuo daugiau nesirėmė. Va ir visa esmė šito liudijimo.

Ketvirtadienį Seimo nariai pateikė net dvi iniciatyvas, kuriomis siekiama pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) II-ojo reaktoriaus darbą. Įregistruotas įstatymo projektas ir pasiūlyta pačiam Seimui paskelbti referendumą šiuo klausimu.  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius ketvirtadienį įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įpareigoti Vyriausybę derėtis dėl IAE II-ojo bloko pratęsimo.

Nepaisydamas skeptiškos Europos Sąjungos nuomonės dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo, parlamentaras Algimantas Matulevičius Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Įpareigojimų derėtis dėl antrojo IAE bloko eksploatavimo pratęsimo įstatymo projektą.

Kelis mėnesius Seimo komitetuose narstytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos įgijo realų pavidalą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius įregistravo galutinį dokumento projektą.