algimantas matulevičius

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

„Pirmą vietą sąraše visi palieka Neringai Venckienei, tačiau akivaizdu, kad šalia jos jau vyksta kova dėl galios ir įtakos, kas yra normalu ir neišvengiama“, – mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Pasak V. Dumbliausko, sekmadienį pristatytas „Drąsos kelio“ partijos dešimtukas yra ganėtinai margas ir savaip įdomus. „Ten du buvę Seimo nariai, vienas iš jų buvo ministru. Trys garsūs žurnalistai, yra ir kunigas.

Viešojoje erdvėje pasirodo daug įvairių spekuliacijų apie antisistemines jėgas ir jų nesugebėjimą susitarti, tačiau niekas atidžiau nenagrinėja ar tai tikrai antisisteminės jėgos ir ką konkrečiai jos nori pakeisti. Tokia nuomonių „mišrainė“, matyt, labai naudinga visiems, kas bet kokiu būdu siekia išsaugoti jiems naudingą, seniai Lietuvoje nusistovėjusią, sistemą. Šioje terpėje gerai jaučiasi neteisėta antikonstitucinė grupuotė, žinoma „valstybininkų“ klano vardu.

Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas pirmadienio rytą pradėjo nagrinėti Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininko prof. Povilo Gylio bylą dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo. P. Gylio advokatas Julius Jasaitis paprašė liudytojais iškviesti Vilniaus vicemerą Romą Adomavičių, Seimo narį Naglį Puteikį, su kuriais vestos derybos dėl mitingų rengimo, ir Tautos ateities forumo lyderį Algimantą Matulevičių. Teismas šiuos prašymus patenkino. Pirmadienio posėdyje parodymus davė P. Gylys.

Šeštadienį Vilniuje surengtose teisėjos Neringos Venckienės rėmėjų eitynėse ir vėliau prie prezidentūros vykusiame mitinge daugelio dėmesį atkreipė maža mergaitė. Iš pradžių ji pačiame eisenos priekyje nešė plakatą su užrašu: „Kur Lietuvoje teisingumas?“, o vėliau nuo scenos pasisakė apie įvykius Garliavoje: „Niekas neturės teisės mergaitės išvežti iš jos namų“, – sakė mažoji mitingo dalyvė.

Garliavos košmaras neišvengiamai turės politinių padarinių, perspėja politologai, tačiau politikai bando pasislėpti nuo draskomos mergaitės temos ir siūlo domėtis energetika. Praėjusio ketvirtadienio rytą įvyko prognozuotas Kedžių ir Venckų namų šturmas Garliavoje. Gausios policijos pajėgos įsiveržė į namą ir klykiančią aštuonmetę mergaitę – velionio Drąsiaus Kedžio dukterį – jėga perdavė biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei.

Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu . Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendrus interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama.

Knygoje, be pilietinio jausmingumo, gausu ir bodėjimosi aplinka, politine sistema, tikrove, prie kurios autorius prisiliečia nenoromis, tarsi prie ko nors glitaus. „Viešpatie, apšviesk politikams protus, neleisk egoizmui įsiviešpatauti jų sielose“, – rašo V. Adamkus. Ir tik keletas personažų jo pasakojime nenusipelno pagėdinimo ar iš aukšto reiškiamos užuojautos.

Neseniai žiniasklaidoje Algimantas Matulevičius pasiskelbė turįs informacijos, jog Lietuvoje veikė CŽV padalinio kalėjimas, kuriame laikyti 86 kaliniai. Politiko teigimu, atvežti į Lietuvą terorizmu kaltinami asmenys kankinti, laikyti žiauriomis sąlygomis. Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tvirtino, kad „Lietuvos spectarnybos keliaklupsčiavo prieš užsienio kolegas, todėl sutiko statyti kalėjimą.“ Dėl tokių teiginių su juo pasikalbėti panoro prokurorai.

Visa Europa gina savo teises ir niekas tuo nesistebi. Kai tik pabandoma ką nors panašaus padaryti Lietuvoje, iškart klijuojama marginalų, violetinės minios, šiukšlių etiketė. Ponui R. Valatkai iš „valstybininkų“ klano oficijozo net vaidentis pradėjo, kad minia jau baigia sugriauti valstybę ir demokratiją. Šiaip, šis ponas, pilnas arogancijos ir savęs sureikšminimo, visiškai būtų nevertas dėmesio, jeigu tai nebūtų planingas šio klano atstovų masinis puolimas prieš Lietuvos gyventojus.

Tautos ateities forumas (TAF) Vilniuje prie Vyriausybės rūmų surengė piketą prieš nedarbą, emigraciją, mažas algas ir pensijas, taip pat piktinosi augančiomis kainomis. Prie paminklo Vincui Kudirkai lietingą trečiadienio vidurdienį susirinko keli šimtai, daugiausia vidutinio amžiaus piketuotojų.

Jau keli metai iš premjero Andriaus Kubiliaus vis girdime – „reikia veržtis diržus, kitos alterntyvos nėra"... Reikia mažinti išmokas mamos auginančioms vaikučius – kitos alternatyvos nėra. Reikia taupyti atimant iš pensininkų jų teisėtas ir taip jau seniai mažas pensijas. Negalima didinti algų, nes bus blogai. Ir ypatingai labai mėgsta pasipuikuoti savo išvykose į užsienio šalis - koks jis šaunuolis, kad užveržė lietuviams diržus, o jie vis dar patenkinti. Ir čia,deja, jis teisus.

Dalis mūsų žmonių dar ir dabar žavisi viskuo, kas vakarietiška. Suprantama, kad ypač vyresniems Vakarai visada asociavosi su: gausa gražių prekių, spindinčiomis parduotuvių vitrinomis ir, aišku, sekso filmais. Viso to Sovietų Lietuvoje nebuvo. Dar vakarietiškas gyvenimas buvo priimamas kaip absoliutus gėris, tuo tarpu visa, kas sovietiška -  nediskutuotinai buvo absoliutus blogis.

„Parlamentinės partijos rado dar vieną būdą pasišildyti valstybės pinigais”, - teigia už Lietuvos socialdemokratų sąjungos vadovas Arvydas Akstinavičius, komentuodamas pinigų partijoms dalybas iš Privatizavimo fondo. Pasak A. Akstinavičius, rinkiminių išlaidų kompensacijos partijoms dėstomos keistai ir neproporcingai, darant viską, kad pinigus gautų tie, kam jų mažiausiai reikia.

Nuoširdžiai užjautėme ir užjaučiame kaimynus, brolius ir seses lenkus tokios žiaurios tragedijos akimirką. Manau, kad tikrai didelė mūsų tautiečių dalis šią tragediją priėmėme kaip savą. Ir tai ne protokolinė užuojauta, tai ateina iš mūsų sielos gelmių. Vadinasi, dar nesunykome, dar visiškai  nesumaterialėjome, nepasisekė mus paversti aukso veršio tarnais, nebeturinčiais jausmų.

Vis dažniau viešoje erdvėje pasigirsta pagyrų, kaip šauniai šalies valdžia tvarkosi, ar jau susitvarkė su finansine - ūkio krize.Vienoje radijo laidoje net buvo pasiūlyta premjero A.Kubiliaus Vyriausybę siųsti padėti bėdose skęstančiai Graikijai. Tiesa, vienas atsirado protingas ir perspėjo, kad graikai ne tokie nuolankūs kaip lietuviai, kuriuos smaugia, o jie nuoširdžiai džiaugiasi. Teko girdėti Kaune iš vienos moteries, kad kitaip ir negalima, nes krizė.

Kantrūs mūsų tautiečiai, net labai kantrūs. Sako, mes Jums suteikėme laisvę, tik lyg ir niekas neprašė išlaisvinti ir nuo darbo. O tikrai, nuo darbo išlaisvino – jau atrodo, amžiams. Gamyklas sugriovė, naujų nestato ir rodos, nebestatys. Reikiamų specialybių, kurios ruoštų  gerus specialistus, reikalingus investitoriam nėra.

Lietuvą sunku kuo nors nustebinti, ypač jeigu tie stebuklai ateina iš Seimo. Tačiau atrodo, kad pastarojo meto skandalas su dviem „naujaisiais krikščionimis”- ponu A.Sacharuku ir L.Karaliumi - Ezopu, jau nebeišlaiko jokios kritikos ir nebetelpa į A.Valinsko klounadą. L.Karaliaus nedalyvavimas Seimo posėdžiuse nieko naujo - ypač šiame Seime, kurį S.Stoma taikliai (o gal švelniai) pavadino „mėšlu”. Ir be reikalo A.Salamakinas taip įsižeidė - S.Stoma teisus.

Įdomiai gyvenam: visas vakarų pasaulis seniai ir visuose lygiuose nuo akademinio – politinio iki praktinio diskutuoja, kaip pažaboti įsisiautėjančią rinkos stichiją. Bijomasi baisiausio scenarijaus, kad mūsų kartai, pergyvenusiai Sovietinės sistemos žlugimą, netektų paragauti ir kapitalizmo griūties. Siūlomi patys drąsiausi ir radikaliausi valstybės kišimosi į ekonomiką metodai. Dalis jau naudojama praktikoje – ribojamos bankinkų algos ir premijos.

Sunki ir sudėtinga mūsų istorija.  Europoje surasime ne vieną panašią,o gal dar ir žiauresnę istoriją išgyvenusią  tautą. Ar teisingai elgiasi kai kurie mūsų politikai bandydami dirbti už istorikus? Tokie jau tie politikai - vieni keliauja vietoj to, kad dirbtų, kiti kaip klounai juokina tautą, o keli garbingieji vis siekia perauklėti kaimynus. Netgi patyręs politikas  Audronius Ažubalis vos tapęs URM ministru pradėjo mokyti rusus, kaip jie turėtų elgtis.

Visai neseniai rašiau, kodėl turi keistis Generalinės prokuratūros vadovybė. Priežastys - tai bylų tyrimų vilkinimas, nesąžiningas (švelniai sakant) jų kvalifikavimas bei paruošimas teismui. Žmonės, nesuprasdami lietuviškos teisėsaugos subtilybių, dažnai  nesuvokia kiek daug priklauso nuo prokurorų. Priklausomai nuo to, kaip prokuroras sutvarkys bylą, tokia ji ir keliaus į teismą. Teisėjas turi dvi galimybes: grąžinti bylą papildomam tyrimui arba nuteisti.

ARTĖJANT NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTEI: „AR TOKIOS LIETUVOS NORIME? Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui vis dažniau viešumoje išgirstame pasvarstymus ar tokios šalies tikėjomės? Manau, užtenka ir ne visai objektyvių apklausos duomenų, kad įsitikinti, jog ne mažiau 80 proc. gyventojų tikėjosi ir tikisi kitokios valstybės. Ir nereikia spekuliuoti,  lyg  jie nori buvusios Sovietų Sąjungos. Visų pirma, žmonės ne kvaili ir supranta, kad atgal nebegrįšime, nes grįžti nėra kur.

Per dvidešimt valstybės egzistavimo metų mes pakankamai prisiklausėme pasiteisinimų, kad teisininkai geriau žino kas kaltas, ką reikia suimti, tardyti, nubausti ar pasodinti. Sutinku, kad teisingumą turi vykdyti žmonės,  turintys atatinkamą išsilavinimą, gyvenimo patirtį ir vadovautųsi esama tvarka,  tai yra  įstatymais.Manau, negalime pamiršti, kad turi egzistuoti ir moralės, padorumo bei sveiko proto logikos kriterijai. Jie matomai egzistuoja.

Vienas svarbiausių šio Seimo nuveiktų darbų buvo tyrimas, atskleidęs didžiulio masto Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų pareigūnų savivalę. Tai antras parlamentinis tyrimas dėl VSD per keletą pastarųjų metų. Tyrimai į viešumą iškėlė vadinamųjų "valstybininkų" darbus bei jų įtaką Lietuvoje.

Apie specialiųjų tarnybų veiklą psichotroninio ginklo kūrime daug buvo rašoma M. Gorbačiovo „perestroikos“ laikais. Vėliau po truputį ši tema užgeso. O gal buvo sąmoningai numarinta? Tikėtina pastarąja versija. Tai kaip? Tikrai nesidomima, negaminama, ar tik apie tai nerašoma? Tikėtina, kad nerašo.  O nerašo todėl, kad masiniame smegenų plovime labai aktyviai dalyvauja žiniasklaida.

Pilietinės demokratijos partija (PDP), vadovaujama buvusio parlamentaro Algimanto Matulevičiaus, UAB "Naujamiesčio būstas" turės sumokėti per 1 tūkst. 700 litų dėl įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas, paskelbė teismas. Kaip praneša Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pirmadienį buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB "Naujamiesčio būstas" ieškinį atsakovui PDP dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius generaliniam prokurorui tvirtino girdėjęs, kad prieš mįslingą žūtį Baltarusijoje Valstybės saugumo departamento karininkas Vytautas Pociūnas domėjosi JAV neoficialiai į Baltarusiją siųstų pinigų likimu. Prokurorai sulaukė liudijimų, kad mįslinga Vytauto Pociūno žūtis Baltarusijoje gali būti susijusi su atliktu itin slaptu tyrimu.

Generalinė prokuratūra, kurią teismai nuolat verčia tirti marinamą bylą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje, ketvirtadienį kviečia apklausai buvusį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių. Šaltinių prokuratūroje duomenimis, A. Matulevičius prokurorų kviečiamas dėl savo teiginių, išsakytų interviu, portalui „Balsas.

Galima sutikti su A.Matulevičiaus daugeliu teiginių, tačiau juos spręsti referendumu yra ne racionalu ir, netgi, neišspręstina dėl mūsų kietų referendumo įstatymų. Žemiau mes parodysime kaip tai galima padaryti paprasčiau. Mūsų parlamentinės nesėkmės priklauso ne nuo parlamentarų kiekio, bet nuo jų kvalifikacijos bei politinių nuostatų.

Manau neapsiriksiu sakydamas ,kad vis tik didesnė tautos dalis nesutinka su pono premjero A.Kubiliaus pasamprotavimais,kad krizė pasaulinė ir Lietuvos valdžia nieko dėta.Tiesa bet tik dalinė.Taip pasulinė krizė palietė ir mus,bet kodėl kitose šalyse ji realiai traukiasi,o pas mus tik įsibėgėja? A.Kubiliaus argumentas dėl G.Kirkilo blogo darbo teisus,bet vėl gi tik dalinai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, jog jo pirmtako, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderio Algimanto Matulevičiaus pareiškimas apie buvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno nužudymo priežastis „kvepia gudravimu“. Siūlo versiją Buvęs NSGK vadovas A. Matulevičius, duodamas interviu portalui „Balsas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas įteikė valstybės vadovei prašymą atleisti iš einamų pareigų. Dalia Grybauskaitė jau pasirašė dekretą, kuriuo Seimui bus siūloma pritarti P. Malakausko sprendimui. Galutinai atleidimo procedūra bus baigta, kai Seimas šį klausimą įtrauks į darbotvarkę ir balsuos dėl pritarimo, o Prezidentė pasirašys dekretą dėl atleidimo.

Seimo narių gretas turėtų papildyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininko pavaduotojas, Šalčininkų rajono meras Leonardas Talmontas. Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, gavęs 77,81 proc. rinkėjų balsų, jis laimėjo sekmadienį Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardoje vykusius naujus rinkimus į Seimą. Iki lapkričio 22 dienos Vyriausioji rinkimų komisija turėtų paskelbti galutinius rinkimų rezultatus.

Nuotykių ir skandalų mūsuose netrūksta. O jei kartais pritrūks, yra kam sugalvoti. Anksčiau tai darė išskirtinai tam tikros rūšies žiniasklaida arba koks Seimo klounas. Pastaruoju metu, net keista, į tai įsijungė Vyriausybės galva - A. Kubilius. Žmogus ir pagal išsilavinimą rimtos profesijos atstovas ir šiaip ne iš šou verslo, o vis tik suskėlė cirką, kurio dar nematėme. Ėmė ir pakvietė šoumeną V. Uspaskich gelbėti griūvančią permainų koaliciją.

Šį teiginį praeitą savaitę įrodė Čekijos valstybės Prezidentas Vaclovas Klausas. Jis vienas sugebėjo priversti visas 26 likusias ES šalis ir nusileisti Čekijos reikalavimui, apsaugant jos žmonių interesus. Taip nuostabiai buvo išnaudota proga ratifikuojant Lisabonos sutartį. Ankščiau tai padarė Airija, tik kolektyviai. Tik antrame referendume ratifikavo minėtą sutartį taip pat gavusi net kelias esmines nuolaidas iš kitų ES narių. Ir tokių išimčių ES istorijoje yra daug.

Lietuvos užsienio politika šiuo metu yra panaši į sutrikusios lygsvaros marabu judesius – baksnojama snapu pirmyn ir atgal, į kairę ir į dešinę – mėginama pataikyti į minkštą vietą. Tiesa, to priežastys yra vidinės – prezidentūra ir konservatorių partija.

Kad buvo, abejonių beveik nelieka. JAV didžiausia telekompanija neblefuos. Be to, aiškiai tai davė suprasti LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad Vakarai neabejoja, o klausia, ką darysim. Sutinku, reikia išsamaus tyrimo. Bet ne tik išsamaus, o ir greito.

Po garsaus parlamentinio tyrimo ir „valstybininkų“ klano išviešinimo, šalies visuomenė pasidalino į dvi stovyklas: vieni, kurie suprato realią šios problemos grėsmę Lietuvos valstybingumui ir oligarchų klanų viršenybę, antri, kurie nusiteikę klusniai šiems klanams tarnauti ir juos ginti. Tokios nuomonės vyrauja tarp politikų, žiniasklaidos ir įvairių socialinių sluoksnių piliečių. Reikia pastebėti, kad būtent „valstybininkai“ remia ir net realizuoja didžiausias oligarchams naudingas aferas.

Mažametės tvirkinimu viešai apkaltintas Andrius Ūsas savo noru paliko Pilietinės demokratijos partiją (PDP). A. Ūso teigimu, partija negynė jo interesų. Kaip Eltai sakė PDP lyderis Algimantas Matulevičius, partija seniai svarstė A. Ūso narystės sustabdymą, tačiau sekmadienį buvo gautas jo pranešimas apie norą pačiam palikti partiją. Pasak PDP vadovo, A. Ūsas priekaištavo bendrapartiečiams, kad šie negynė jo nuo kaltinimų pedofilija.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kalbame, kad Lietuvos ateitis – tai žinių visuomenė. Ji išradingai taikydama geriausius mokslo pasiekimus  sukurs šiuolaiknį šalies ūkį. Atrodo tai taip aišku ir suprantama. Kokia ekonomika bebūtų, ji turi būti efektyvi t.y., sukurti didesnę (pridėtinę) vertę. Čia visų interesai ( bent teorijoje,) sutampa. Jie išsiskiria, kai sukurta verte pradedama dalintis. Bet šiandien ne apie tai.

Pastarieji kruvini įvykiai Kaune iššaukė plačią visuomenės diskusiją apie blogą teisėsaugos institucijų darbą. Manau, kad turiu moralinę teisę išsakyti keletą pastebėjimų. Dirbant Seime ir ypač vadovaujant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, teko nemažai prisiliesti prie teisėsaugos institucijų veiklos. Iš Seimo tribūnos, komitete, frakcijų posėdžiuose visada sakiau, kad tokia padėtis ilgiau tęstis nebegali.

Lietuvos politinis gyvenimas pastaruosius dešimt metų banguoja nuo skandalo iki skandalo. Juk pradžioje taip nebuvo. Bent reaguojama buvo kitaip. Kas per įvykis dėl kurio griuvo LDDP A. Šleževičiaus Vyriausybė. Ponas tuometis Premjeras pasiėmė savo asmeninį piniginį indėlį iš tuomet bankrutavusio Akcinio inovacinio banko. Ir nugriovė Vyriausybę savas LR Prezidentas A. Brazauskas, paraginęs premjerą atsistatydinti. Šiandien dėl tokio mažmožio niekas Vyriausybės neverstų.

Finansinė krizė ir metų metais nespręstos valdymo problemos, neapgalvoti valdžių sprendimai sukūrė pavojingą padėtį – Lietuvos valstybės saugumu besurūpinantys asmenys perspėja, kad šalis nebeįperka savo saugumo.

Maniau, kad prie šios temos jau nebegrįšiu, nes ją liečiau savo straipsniuose. Tačiau visai neseniai, grįžus iš kelionės, žvilgsnis užkliuvo už kritikos šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl to, kad Ji viešėdama Kaune paragino savivaldybę dirbti. Manau, kad tikrai verta apie tai padiskutuoti plačiau. Dalis mūsų, toli gražu ne senų žmonių, žiniasklaidos ir visuomenės nuomonės formuotojų, pastangų dėka yra įsprausti į labai primityvias bei klaidingas klišes.

Manau, kad mišrus ekonomikos modelis (grindžiamas privačia ir valstybine nuosavybe)gali gerai pasitarnauti įveikiant dabartinę krizę. Bet neteigiu, kad tai – ateities panacėja nuo visų galimų negandų. Žmonija ras savyje gyvybinės energijos, kūrybinės išmonės ir pasiūlys geresnius socialinius visuomenės organizavimosi modelius. Bet tai bus vėliau. Dabar reikia susitvarkyti su krize.

Jei taip būtų atsitikę keletą metų po atkurtos nepriklausomybės, kiltų didžiulis triukšmas ir šalis vien tuo gyventų. O dvidešimtaisiais nepriklausomos valstybės metais viešumoje paskelbti įtarimai dėl Seimo pirmininko A. Valinsko galimų ryšių su kriminalinio pasaulio nusikaltėliais atrodo eiliniu įvykiu. Ir ne tik eiliniu, bet tokiu į kurį neskubama reaguoti norint tikrai išsiaiškinti tiesą. Juk kalba eina ne apie A. Valinsko asmeninius reikalus.

Dažnai buvusi sovietinė sistema tapatinama su socializmu. Toks požiūris yra nekorektiškas ir klaidingas. Tai buvo tik pavadinimai ir lozungai, tačiau nieko bendro su socializmo arba socialdemokratine idėja nebuvo. Socialistinės santvarkos elementų yra daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių, ryškiausiai tai pasireiškia Skandinavijos šalyse. Mūsuose nutylima, kad šiose šalyse greta privačios nuosavybės taip pat teisėtai egzistuoja ir užima deramą vietą ekonomikoje valstybinė nuosavybė.

Neseniai teko analizuoti mūsų šalies valdžių labai mėgstamą blogybę – perdėtai garbinti užsieniečius ir jų ne visada mums tinkamą gyvenimo būdą. Šiame straipsnyje, remiantis tik dviem labai skirtingais pavyzdžiais, noriu pakviesti skaitytojus į diskusiją: ar artėjant atkurtos nepriklausomybės dvidešimtmečiui mes dar esame savarankiška, suvereni valstybė? Tai ne retorinis klausimas. Tai esminis mūsų bendruomenės, kurios vardas – Lietuva, savasties supratimo ir likimo klausimas.